Legislator Case Law & Legislation
d749ce06-ca2c-41ca-aec7-ffbeaf830b3c AI generated

d749ce06-ca2c-41ca-aec7-ffbeaf830b3c · Kauno apygardos teismas

Case Number d749ce06-ca2c-41ca-aec7-ffbeaf830b3c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. 2A-891-775/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13402-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.4; 2.6.29; 3.3.1.18.2 Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Å liumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-132-451/2022 pagal ieÅ¡kovo S. M. ieÅ¡kinį atsakovui D.

Legislator headnote

AI generated

d749ce06-ca2c-41ca-aec7-ffbeaf830b3c · Kauno apygardos teismas: Atsakovas 2021 m. spalio 12 d. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui, kuriame prašė teismo pripažinti 2012 m. rugsėjo 6 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ sutartį negaliojančia dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, nuo sandorio sudarymo momento bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-891-775/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13402-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.4; 2.6.29; 3.3.1.18.2 Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Å liumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-132-451/2022 pagal ieÅ¡kovo S. M. ieÅ¡kinį atsakovui D.

S. dėl skolos priteisimo ir atsakovo D. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį S. M. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. M. (toliau – ieÅ¡kovas) 2021 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui D. S. (toliau – atsakovas), kuriame prašė teismo priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 2 896 Eur skolÄ , 800,10 Eur palÅ«kanas, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (111 Eur žyminį mokestį).

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 10 000 Lt (2 896 Eur), kuriuos privalėjo grÄ Å¾inti iki 2012 m. spalio 6 d., tačiau iki Å¡iol pinigų nėra grÄ Å¾inęs, nors ieÅ¡kovas daug kartų ragino atsakovÄ pinigus grÄ Å¾inti.

3. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 24 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , skirti ieÅ¡kovui 5 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, įpareigojant 50 proc. paskirtos baudos sumokėti atsakovui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi nėra gavęs nurodytų piniginių lėšų, todėl neturi jokios prievolės pagal 2012 m. rugsėjo 6 d. sutartį. Nurodė, kad su ieÅ¡kovu susipažino 2012 m. rugsėjo 6 d., kai ankstyvÄ ryta ieÅ¡kovas pasibeldė į tuo metu atsakovo motinai V. S. priklausiusio buto duris. Atvėrus duris ieÅ¡kovas atsakovui pasakė, kad jis bus iÅ¡keldintas, nes motinai priklausantis butas įkeistas už skolas ieÅ¡kovui.

Atsakovo teigimu, grasinimai, jog bus iÅ¡mesti iÅ¡ buto, jeigu nesumokės 10 000 Lt motinos skolos, tęsėsi ilgai. 2012 metais ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad norėdamas gyventi motinos bute, atsakovas turi perimti jos skolÄ , kuri anot jo tuo metu buvo 10 000 Lt su palÅ«kanomis ir delspinigiais. Atsakovas su žmona Ž. S. iÅ¡ties iÅ¡sigando, jog bus iÅ¡keldinti, todėl 2012 m. rugsėjo 6 d. atsakovas pasirašė sutartį, kad perima motinos skolas. Pradėjus aiÅ¡kintis įkeitimo pagrįstumÄ ir realų skolos dydį, paaiÅ¡kėjo Å¡iek tiek kitokia informacija.

Hipotekos registre atsakovas buvo informuotas, jog pagal 2001 m. kovo 30 d. notarinę paskolos sutartį, registro Nr. 7KV-2414, skolos suma 5 200 Lt buvo užtikrinta 2001 m. balandžio 12 d. hipotekos lakÅ¡tu Nr. 02/1/2001/0002040, įkeičiant bÅ«stÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas suprato, jog ieÅ¡kovas jį ir jo žmonÄ apgavo, kad atsakovo motinos skola yra 10 000 Lt, bei grasinimais privertė pasiraÅ¡yti 2012 m. rugsėjo 6 d. sutartį dėl 10 000 Lt skolos. Po skolos sutarties pasiraÅ¡ymo ir iki sužinojimo apie realiÄ motinos skolÄ , ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo ir jo žmonos gavo 3 200 Lt apmokėjimÄ , tačiau tai patvirtinančių pakvitavimų nėra teikęs. Atsakovas nėra gavęs pačios sutarties antro egzemplioriaus, kÄ patvirtina prie pareiÅ¡kimo pateiktos sutarties 4 punktas, kuriame nurodoma, jog sutartis sudaryta vienu egzemplioriumi.

Atsakovas tik 2020 m. vasario 21 d. gavęs Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-6943-375/2020 bei lydimuosius dokumentus, nebuvo tikras ant ko pasirašė, nes sutarties pasiraÅ¡ymo metu buvo afekto bÅ«senoje ir buvo visiÅ¡kai įsitikinęs, jog perėmė motinos skolÄ . IeÅ¡kovo elgesys pasikeitė, kai atsakovas su žmona pradėjo reikalauti atsakovo motinos skolÄ patvirtinančių dokumentų, pakvitavimų, jog atsakovas su žmona sumokėjo 3 200 Lt dydžio skolÄ ieÅ¡kovui.

Anot ieÅ¡kovo, atsakovas su žmona patys turėjo žymėtis, kada ir kiek pinigų perdavė, nors atsakovas nežinojo skolos dydžio ir visais kartais buvo dengiamos palÅ«kanos ir delspinigiai, o ne pagrindinė skola. 2014 m. ieÅ¡kovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovo motinai dėl skolos priteisimo. IÅ¡ ieÅ¡kinio teksto bei teisme iÅ¡dėstytų motyvų buvo matyti, jog ieÅ¡kovas siekia pasipinigauti, kadangi apie 3 200 Lt grÄ Å¾inimÄ net neužsiminė, o notarinę sutartį pratęsė bene 140 kartų, t. y. beveik kas mėnesį. 2014 m. rugpjūčio 17 d.

Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4416-191/2015 ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo pagal 2001 m. notarinę paskolos sutartį atsakovo motinai atmetė bei pritaikė ieÅ¡kinio senatį, panaikino Hipotekos registro 2001 m. balandžio 12 d. hipotekos lakÅ¡tÄ . Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas 2012 m. rugsėjo 6 d. sutartį, nežinojo, kad jo motina yra pilnai įvykdžiusi prievolę ir už jÄ prisiimtas įsipareigojimas pasiraÅ¡ymo dienÄ realiai neegzistavo, todėl Å¡iai dienai prievolės sumokėti ieÅ¡kovui pagal 2012 m. rugsėjo 6 d. sutartį atsakovas neturi nei teisinio, nei moralinio pagrindo.

IeÅ¡kovas sukčiaudamas siekė finansinės naudos. 2014 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-10132-285/2014 priėmė sprendimÄ , kuriuo atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovo motinai V. S. dėl 6 500 Lt skolos grÄ Å¾inimo pagal 2010 m. lapkričio 30 d. paskolos sutartį bei tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 2010 m. spalio 30 d. paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta. IeÅ¡kovas, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-10132-285/2014, teigė, jog su atsakovu pasiraÅ¡yta paskolos sutartis ir su atsakovo motina siejantys paskolos teisiniai santykiai nesusiję ir, kad paskola buvo reikalinga kiosko veiklai vystyti, nes trÅ«ko apyvartinių lėšų.

Tačiau su tokia ieškovo pozicija negalima sutikti, nes 2012 m. buvo patys sėkmingiausi metai, kadangi apyvarta siekė 159 891 Lt ir tikslo skolintis pinigų iš ieškovo tikrai nebuvo.

5. Atsakovas 2021 m. spalio 12 d. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui, kuriame prašė teismo pripažinti 2012 m. rugsėjo 6 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ sutartį negaliojančia dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, nuo sandorio sudarymo momento bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2001 m. kovo 30 d. atsakovo motina V. S. pasirašė notarinę paskolos sutartį Nr. 7KV-2414 su ieÅ¡kovu, kuriÄ patvirtino notarė J. V. 2001 m. balandžio 12 d. pasiraÅ¡ytos notarinės sutarties pagrindu įregistruota hipoteka. Hipotekos lakÅ¡tu V. S. ieÅ¡kovo naudai įkeitė turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini). 2010 m. spalio 30 d. buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis tarp V. S. ir ieÅ¡kovo, kuria, kaip teigė pats ieÅ¡kovas Kauno apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10132-285/2014, paskolinta 6 500 Lt suma susidarė iÅ¡ dviejų paskolos sutarčių, t. y. 2001 m. kovo 30 d. notarinės sutarties dėl 5 200 Lt ir likusios paskolos dalies 1 300 Lt nuo 4 500 Lt paskolos, nes 3 200 Lt paskolos V.

S. buvo grÄ Å¾inusi. 2012 m. rugsėjo 6 d. pasiraÅ¡yta paskolos sutartis tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo dėl realaus ieÅ¡kovo grasinimo atsakovui iÅ¡keldinti jį, žmonÄ Å½. S., jų mažametę dukrÄ ir motinÄ V. S., iÅ¡ motinai priklausančio buto, apgaunant atsakovÄ , jog ieÅ¡kovas turi galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovo motinai į 10 000 Lt, apgaunant atsakovÄ , jog paskolos sutartimi yra perimamas V. S. skolinis įsipareigojimas pagal tarp ieÅ¡kovo ir V. S. 2010 m. spalio 30 d. pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį. 2014 m. gruodžio 17 d.

Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-10132-285/2014 sprendimu nusprendė pripažinti S. M. ir V. S. 2010 m. spalio 30 d. paskolos sutartį nesudaryta. 2014 m. sausio 16 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 5 991 Lt skolos ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ V. S. pagal 2001 m. kovo 30 d. notarinę sutartį, 5 procentų įstatyminių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. 2015 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4416-191/2015 nusprendė S. M. ieÅ¡kinį atmesti ir panaikinti iÅ¡ 2001 m. balandžio 12 d. hipotekos lakÅ¡tÄ , kuriuo įkeistas atsakovės V.

S. turtas – butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), užtikrinant 2001 m. kovo 30 d. notarinę paskolos sutartį. 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai priėmė teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-101119-615/2019, kuriuo buvo tenkintas kreditoriaus S. M. pareiÅ¡kimas dėl skolos 2 896 Eur, 1 048 Eur delspinigių, 5 proc. procesinių palÅ«kanų ir žyminio mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko D. S., tačiau pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimÄ , ieÅ¡kinys, per teismo nustatytÄ terminÄ , nebuvo pareikÅ¡tas. 2019 m. vasario 18 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai priėmė teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-6943-375/2020, kuriuo buvo tenkintas kreditoriaus S. M. pareiÅ¡kimas dėl skolos 2 896 Eur, 1 048 Eur delspinigių, 5 proc. procesinių palÅ«kanų ir žyminio mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko D. S., tačiau pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimÄ , ieÅ¡kinys, per teismo nustatytÄ terminÄ , nebuvo pareikÅ¡tas.

7. IeÅ¡kovas 2021 m. gruodžio 13 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi laikė, jog atsakovas 2012 m. rugsėjo 6 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 10 000 Lt, kurios turėjo grÄ Å¾inti iki 2012 m. spalio 6 d., tačiau pinigų iki Å¡iol negrÄ Å¾ino. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2001 m. kovo 30 d. atsakovo motinai paskolino 5 200 Lt, pagal Å¡iÄ paskolos sutartį buvo įkeistas V. S. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2001 m. rugsėjo 30 d.

V. S. ieÅ¡kovo paprašė, kad jis dar paskolintų 4 500 Lt sumokėti už buto įsiskolinimus, nes jos bute gyvena sÅ«nus su Å¡eima, bet už komunalines paslaugas nemoka teigdamas, kad jos butas ir ji pati privalo savo buto mokesčius mokėti. Nurodė, kad skolininkė per 9,5 metų sugrÄ Å¾ino 3 200 Lt. 2010 m. spalio 30 d. buvo sudaryta sutartis susidedanti iÅ¡ abiejų paskolos sutarčių 5 200 Lt notarinės sutarties ir nuo 4 500 Lt tarpusavio sutarties likučio, nes 3 200 Lt buvo sugrÄ Å¾inta.

Nurodė, kad nauja sutartis buvo sudaryta tam, jog dėl tokios nedidelės sumos negalėjo V. S. butÄ perduoti hipotekos skyriui (pardavimui iÅ¡ varžytinių) dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nuo paskutinio susitikimo ir notarinės sutarties pratęsimo 2011 m. balandžio 3 d. su V. S. bendravimas nutrÅ«ko. Prabėgo beveik pusantrų metų, V. S. su ieÅ¡kovu nebebendravo, į telefono skambučius neatsiliepdavo. IeÅ¡kovas 2012 m. rugsėjo 5 d. vakare nuėjo pas V. S. ir prisistatė atsakovui kaip jo motinos kreditorius.

Atsakovas žinojo apie motinos skolas, pasakė, kad kioske prekiauja mėsos produkcija, bet intensyvesnei prekybai trÅ«ksta apyvartinių lėšų, užperkant prekes, todėl paprašė ieÅ¡kovo, kad jis paskolintų atsakovui 10 000 Lt, žadėdamas kas mėnesį grÄ Å¾inti nuo 500 iki 700 Lt. Tuo pačiu žadėjo padėti savo mamai grÄ Å¾inti ir jos likusiÄ skolÄ 6 500 Lt. KitÄ dienÄ , t. y. 2012 m. rugsėjo 6 d., ieÅ¡kovas vakarop vėl atėjo pas S. į namus su pinigais ir paskolino 10 000 Lt.

Sutarties tekstÄ parašė atsakovo žmona. Atsakovas savo ranka parašė savo vardÄ , pavardę ir pasirašė, ieÅ¡kovas taip pat pasirašė. Kai atsakovas suskaičiavo gautus pinigus dar vienu paraÅ¡u patvirtino, kad pinigus gavo. Pasiskolindamas pinigus atsakovas apie buto įkeitimÄ Å¾inojo ir pažadėjo ne tik savo skolÄ 10 000 Lt grÄ Å¾inti, bet iÅ¡ verslo pajamų padėti ir savo mamai grÄ Å¾inti skolÄ . Buvo susitarta, kad atsakovas dalimis grÄ Å¾ins pasiskolintus pinigus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8.

Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 1 265 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir valstybei 11,85 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis paskyrimo ieÅ¡kovui.

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktÄ pagal 2012 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį nepateikė, leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais neįrodė pinigų perdavimo atsakovui fakto. Nurodė, kad nėra deklaravęs paskolos suteiktos atsakovui. IeÅ¡kovas teigė, kad pinigų turėjo, vertėsi butų pardavinėjimu, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad konsultavosi su notare ir ji patikino, kad pakanka vieno egzemplioriaus, o sutarties kopija paduodama skolininkui ir pratęsinėjama, tačiau nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad atsakovui buvo perduota ginčo sutarties kopija.

Ginčo sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaryta vienu egzemplioriumi, kuris atiduodamas kreditoriui. Tuo tarpu atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nuosekliai nurodė, kad sutartis buvo sudaryta, siekiant perimti motinos skolÄ pagal 2010 m. lapkričio 30 d. paskolos sutartį bei ieÅ¡kovui naudojant apgaulę, ekonominį spaudimÄ ir nerealius grasinimus. Bylos Å¡alys neginčijo, kad 2001 m. kovo 30 d. atsakovo motina V. S. pasirašė notarinę paskolos sutartį Nr. 7KV-2414 su ieÅ¡kovu. 2001 m. balandžio 12 d. pasiraÅ¡ytos notarinės sutarties pagrindu įregistruota hipoteka.

Hipotekos lakÅ¡tu V. S. ieÅ¡kovo naudai įkeitė turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini). 2010 m. spalio 30 d. pasiraÅ¡yta paskolos sutartis tarp atsakovo motinos V. S., kuria ieÅ¡kovas siekė apjungti ankstesnes skolininkės skolas. Teismas nurodė, kad, iÅ¡ byloje esančių įrodymų ir bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimų, labiau tikėtina, jog atsakovas, sudarydamas ginčo sutartį, siekė perimti motinos skolas ieÅ¡kovui, siekdamas iÅ¡saugoti motinos butÄ , kad į jį nebÅ«tų nukreiptas motinos skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Be to, ieÅ¡kovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė pinigų perdavimo. Taip pat teismas nurodė, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovas sutiko paskolos sutartį sudaryti paprasta raÅ¡ytine forma, pinigus skolino nepažįstamam asmeniui, kurio motina jau 10 metų negrÄ Å¾ina ieÅ¡kovui skolos, nežinodamas atsakovo mokumo ir nepraÅ¡ydamas užtikrinti suteikiamos skolos, tik patvirtina, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta skolos perleidimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad, nors ieÅ¡kovas su tokia pozicija nesutiko ir teigė, kad atsakovui pinigus skolino iÅ¡ geros valios, teismo tokie teiginiai neįtikina.

Teismas nurodė, kad ieškovas, turėdamas patirties skolindamas pinigus pagal paskolos sutartis, konsultuodamasis su notare, negalėjo nežinoti kaip turėtų būti sudaryta paskolos sutartis, nes tokių sutarčių jau buvo sudaręs. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo ir atsakovo 2012 m. rugsėjo 6 d. sudaryta paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo sutarties šalys iš tiesų siekė perleisti atsakovui atsakovo motinos V. S. skolinius įsipareigojimus ieškovui, t. y. sutartimi buvo pakeistas skolininkas jau egzistuojančiam įsiskolinimui.

Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigė, jog ginčo sutartimi buvo perimtos atsakovo motinos skolos, tačiau atsietai sutarčių nevertino, teigė, kad atsakovo skola užtikrinta jo motinos buto įkeitimu.

10. Teismas, vertindamas kokie skoliniai įsipareigojimai perėjo atsakovui, nustatė, kad 2001 m. kovo 30 d. atsakovo motina V. S. pasirašė notarinę paskolos sutartį Nr. 7KV-2414 su ieÅ¡kovu. 2001 m. balandžio 12 d. pasiraÅ¡ytos notarinės sutarties pagrindu įregistruota hipoteka. Hipotekos lakÅ¡tu V. S. ieÅ¡kovo naudai įkeitė turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini). 2010 m. spalio 30 d. pasiraÅ¡yta paskolos sutartis tarp atsakovo motinos V. S. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10132-285/2014 atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį V.

S., tenkino V. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį, pripažindamas ieÅ¡kovo ir V. S. 2010 m. spalio 30 d. paskolos sutartį nesudaryta. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4416-191/2015 atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį V. S. dėl skolos priteisimo pagal 2001 m. kovo 30 d. notarinę paskolos sutartį ir panaikino 2001 m. balandžio 12 d. hipotekos lakÅ¡tÄ . Vertindamas skolų perėmimÄ ir atsižvelgdamas į Kauno apylinkės 2014 m. ir 2015 m. sprendimus, kuriais ieÅ¡kiniai dėl Å¡ioje byloje perimtų skolų priteisimo buvo atmesti, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad sudarant 2012 m. rugsėjo 6 d. sutartį ieÅ¡kovas neturėjo reikalavimo teisės į atsakovo motinÄ V.

S. IeÅ¡kovas, sudarydamas ginčo sutartį, nuslėpė nuo atsakovo aplinkybę, kad skolų nėra, nepateikė skolas patvirtinančių dokumentų. Teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovas neigia, jog ginčo sutartis buvo sudaryta atsakovui siekiant perimti motinos skolas, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad perdavė atsakovui 10 000 Lt (2 896 Eur) nepateikė. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas iÅ¡samiai paaiÅ¡kino atsakovo motinos skolų susidarymÄ , tai, kad skolų susigrÄ Å¾inti nepavyko labai ilgai, jos buvo tęsiamos ir teko senas skolas apjungti nauja skolos sutartimi, pasiraÅ¡yta su atsakovo motina.

IeÅ¡kovas, aiÅ¡kindamas aplinkybes, dėl kurių suteikė 10 000 Lt paskolÄ nepažįstamam asmeniui, neįvertinęs atsakovo mokumo, nurodė, kad skolino pinigus, nes atsakovas skolÄ užtikrins motinos butu. IeÅ¡kovas, aiÅ¡kindamas kaip buvo sudarytas ginčo sutarties tekstas taip pat neatsiejamai aiÅ¡kino V. S. skolos sutartis. IeÅ¡kovui susigrÄ Å¾inti skolų iÅ¡ V. S. nepavyko ir teisminiu keliu, nes jo ieÅ¡kiniai buvo atmesti. IeÅ¡kovas turi patirties skolindamas pinigines lėšas, nurodė, kad konsultuojasi su notare, todėl teismas manė, kad turi patirties skolų suteikimo teisiniuose santykiuose.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tikėti, kad ieÅ¡kovas, negalėdamas atgauti skolos iÅ¡ atsakovo motinos per deÅ¡imt metų, papildomai skolino atsakovui dar didesnę pinigų sumÄ vieno mėnesio laikotarpiui. Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju labiau tikėtina atsakovo pozicija, jog ieÅ¡kovas, naudodamas apgaulę dėl atsakovo motinos nesamų skolų, privertė atsakovÄ pasiraÅ¡yti ginčo sutartį ir perimti motinos skolas. Teismas pažymėjo, kad, kaip nurodė atsakovas, sudarydamas sutartį, jis buvo įtikintas, kad jo motina yra skolinga ieÅ¡kovui ir sutiko skolas perimti, siekdamas iÅ¡saugoti motinos butÄ .

Teismas nurodė, kad, nors ieÅ¡kovas teigė, jog neketino iÅ¡keldinti atsakovo Å¡eimos ir jo motinos iÅ¡ hipoteka įkeisto buto, pats ieÅ¡kovas vėliau Å¡iuos teiginius paneigė, kadangi nurodė, kad, siekdamas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ hipoteka įkeistÄ V. S. turtÄ , apjungė kelias mažesnes skolas 2010 m. spalio 30 d. paskolos sutartimi. Todėl teismas konstatavo, kad sandoris buvo sudarytas klaidingai manant, jog tokiu bÅ«du bus perimti kito asmens skoliniai įsipareigojimai. Atsakovui sudarius ginčo sutartį ir vėliau pareikalavus skolos dokumentų, ieÅ¡kovas vengė juos pateikti, kas dar kartÄ patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį.

Todėl tik iÅ¡ Hipotekos registro atsakovas sužinojo, kad motinos skola yra mažesnė, nei nurodė ieÅ¡kovas. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, atsakovas sandorio apskritai nebÅ«tų sudaręs. IeÅ¡kovas, naudodamas ekonominį spaudimÄ ir realius grasinimus, o bÅ«tent teigdamas, kad turi hipoteka užtikrintÄ reikalavimÄ atsakovo motinai ir gali atsakovÄ su Å¡eima iÅ¡ tuo metu V. S. nuosavybės teise valdomo buto iÅ¡varyti, paveikė atsakovo valiÄ savo nesÄ Å¾iningais veiksmais.

Todėl teismas sprendė, kad atsakovas 2012 m. rugsėjo 6 d. sutartį su ieškovu sudarė dėl ieškovo panaudotos apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, todėl tarp ieškovo ir atsakovo 2012 m. rugsėjo 6 d. sudaryta sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

11. Pasisakydamas dėl baudos skyrimo teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo akivaizdžiai nepagrįstas, nes kartu su ieÅ¡kiniu buvo pateikta ginčo sutartis, kuriÄ pasirašė atsakovas ir sutarties pasiraÅ¡ymo fakto neginčijo. IeÅ¡kovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, nenustatyta jokių ieÅ¡kovo sÄ moningų veikimų, kuriuos bÅ«tų atlikęs prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Vien tai, kad ieÅ¡kovas kelis kartus kreipėsi teisminės gynybos dėl jo manymu pažeistų teisių, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Todėl teismas sprendė, kad atsakovo praÅ¡ymas dėl baudos paskyrimo ieÅ¡kovui yra atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas S. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, iÅ¡ atsakovo priteisti 2 896 Eur (10 000 Lt) skolÄ , 800,10 Eur palÅ«kanas, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 111 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminį mokestį) ieÅ¡kovo naudai; teismo sprendimÄ dalyje dėl 1 265 Eur priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui panaikinti; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas – 114 Eur žyminį mokestį.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nevertino 2012 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutarties turinio ir atsakovo įraÅ¡o joje, jog pinigus gavo, tuo paneigdamas įstatymo nuostatas, įtvirtinančias paskolos sutarties teisinę reikÅ¡mę, jos sukeliamas pasekmes sandorio Å¡alims. 1.2. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims, nes skolos dokumente, kuriuo ieÅ¡kovas grindė savo reikalavimÄ , pinigų perdavimas buvo užfiksuotas, ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė pinigų perdavimo fakto ir įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė ieÅ¡kovui, taip pažeisdamas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neteisingai taikė teismų praktikÄ , aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas. 1.3. Paskolos sutartis sudaryta tinkamai, todėl teismo argumentai, kad kreditorius negalėjo nežinoti kaip turėtų bÅ«ti sudaryta paskolos sutartis, teikia pagrindo manyti, kad teismas klydo, vertindamas sutarties turinį. 1.4.

Teismas neiÅ¡tyrė ir visapusiÅ¡kai neįvertino ginčo Å¡alių elgesio paskolos sutarties sudarymo momentu pagal vidutiniÅ¡kai protingo ir apdairaus asmens elgesio standartÄ . Atsakovas kartu su žmona yra dviejų prekyviečių savininkas, protingas asmuo, todėl pasiraÅ¡ydamas paskolos sutartį suvokė jo turinį ir pasekmes. Paprastas sutarties tekstas jam turėjo bÅ«ti suprantamas, tik perimdamas kito asmens skolÄ negalėtų paraÅ¡yti žodžių pinigus gavau, paraÅ¡u netvirtintų pinigų gavimo fakto.

Jei atsakovui, kaip jis teigia, ginčijamos sutarties pasiraÅ¡ymo momentu nebuvo žinoma apie motinos skolas ir tik atėjęs kreditorius jam tai pranešė, tai atsakovas pirmiausia turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti su kartu gyvenančia mama dėl jos skolų, kuri 2012 m. dar buvo gyva ir pilnai sÄ moninga (2014 m. ir 2015 m. dalyvavo Kauno apylinkės teismo posėdžiuose dėl skolų). 1.5. Jei teismas manė, kad ginčijamas sandoris yra sudarytas siekiant ne pasiskolinti pinigų, o perimti atsakovo motinos skolas, tokiu atveju jis turėjo konstatuoti, kad atsakovas perėmė V.

S. skolas ir yra skolingas ieÅ¡kovui. Teismo vertinimai ginčijamos sutarties atžvilgiu nėra nuoseklÅ«s ir vieningi. Teismas ginčijamÄ paskolos sutartį aiÅ¡kino nesÄ Å¾iningai – tik atsakovo naudai, nesirėmė įrodymais. IeÅ¡kovas teismui pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ atsakovo pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį, kurioje aiÅ¡kiai raÅ¡tu nurodytas pinigų gavimo faktas, patvirtintas sakiniu pinigus gavau ir dar vienu paraÅ¡u, ne tik tuo, kuris patvirtina sutikimÄ su sutarties sÄ lygomis.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pinigų negavo. Teismas, spręsdamas, kad paskolos sutartis negalioja, nepagrįstai rėmėsi prielaidomis, o tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl tiesioginių ir netiesioginių įrodymų įrodomosios reikšmės. Byloje nesant jokių apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo ar kito sandorio dangstymo įrodymų, teismas nepagrįstai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio ir dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudaryto sandorio negaliojimo pasekmes. 1.6.

Teismo sprendime vertinamos skolų perėmimo aplinkybės neatitinka logikos. 2012 m. rugsėjo 5 d. aplankyti V. S. atėjęs ieÅ¡kovas, kaip ir 2012 m. rugsėjo 6 d. – ginčijamos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , dar buvo įsitikinęs, kad tarp V. S. ir ieÅ¡kovo 2010 m. spalio 30 d. pasiraÅ¡ytas sutarties pratęsimas galioja ir jis turi teisę atgauti skolÄ iÅ¡ V. S. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10121-285/2014 atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir pripažino ieÅ¡kovo ir V.

S. 2010 m. spalio 30 d. paskolos sutartį nesudaryta. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4416-191/2015 atmetė ieškovo ieškinį V. S. dėl skolos priteisimo pagal 2001 m. kovo 30 d. notarinę paskolos sutartį. Šie teismo sprendimai priimti praėjus daugiau kaip 2 m. po paskolos atsakovui suteikimo dienos ir ieškovas šių aplinkybių negalėjo žinoti bei nuslėpti nuo atsakovo ginčijamos sutarties sudarymo momentu, nes jos dar nebuvo įvykusios.

Todėl tyčinis atsakovo suklaidinimas ar apgaulė neįmanomi, todėl teismas nepagrįstai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudaryto sandorio negaliojimo pasekmes. 1.7. Teismo motyvai paremti nenuosekliais ir kintančiais atsakovo argumentais. Atsakovo teiginiai prieÅ¡tarauja vienas kitam. Teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti atsakovo aiÅ¡kinimus, kad jis nežinojo, jog jo motina skolinosi ir kam skolinosi pinigus. Teismas neįvertino, kad atsakovas gyveno kartu su motina tame pačiame bute ir turėjo žinoti apie motinos skolas už butÄ bei paskolas. 1.8.

Teismas turėjo pasidomėti ir įvertinti atsakovo žmonos pateiktÄ metinę pajamų deklaracijÄ už 2012 m., jos reikÅ¡mę patvirtinant arba paneigiant bylos aplinkybes. Atsakovas teigė, kad 2012 m. verslui buvo pelningiausi, todėl jam nereikėjo skolintis pinigų. IeÅ¡kovas teigė, kad 2012 m. atsakovui buvo pelningesni, kadangi atsakovas gavo apyvartinių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovo. Tačiau teismas Å¡ių aplinkybių, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevertino. Atsakovo žmonos metinė pajamų deklaracija negali bÅ«ti vertinama kaip įrodymas, kad atsakovui nereikėjo pinigų ir jis nesiskolino.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas D. S. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, pagrindo jį naikinti nėra. Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai, atskleidė bylos esmę, iÅ¡tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, įvertino įrodymų pakankamumÄ , apklausė visÄ eilę liudytojų. 2.2.

IeÅ¡kovas klaidina teismÄ , nes iÅ¡ esmės visÄ apeliacinį skundÄ grindžia paskolos teisiniais santykiais bei Å¡iuos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, nors sutartimi Å¡alys susitarė dėl skolos perkėlimo instituto taikymo. Teismas, analizuodamas tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, pagrįstai nusprendė, jog Å¡alių sudaryta paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo sutarties Å¡alys iÅ¡ tiesų siekė perleisti atsakovui atsakovo motinos V. S. skolinius įsipareigojimus ieÅ¡kovui, t. y. sutartimi buvo pakeistas skolininkas jau egzistuojančiam įsiskolinimui.

Atsakovo motyvai, jog teismas neteisingai aiÅ¡kino tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties turinį bei netinkamai taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes teismas labai nuosekliai ir iÅ¡samiai aiÅ¡kinosi tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, jų atsiradimo priežastis, Å¡alių interesus bei valios susiformavimo aplinkybes, kaip tÄ numato Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika bei sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės. IeÅ¡kovo skunde nurodomos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas sutartį, suvokė, jog V.

S. skolÄ grÄ Å¾ins atsakovas. IeÅ¡kovas nereiÅ¡kė atsakovui jokių pretenzijų, kai atsakovas sumokėjo 3 200 Lt, kuriuos ieÅ¡kovas laikė V. S. skolos dengimu. 2.3. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvai, susiję su paskolos teisiniais santykiais, yra atmestini kaip nepagrįsti bei prieÅ¡taraujantys byloje surinktiems įrodymams. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta skolos perleidimo sutartis. IeÅ¡kovas pažeidė imperatyviÄ sias normas, kurios įtvirtina Å¡alių pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

Nepaisant to, kad teismas sprendimo negrindė įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimÄ , tačiau tai nekeičia jo esmės, nes sutartis pripažinta negaliojančia kitais pagrindais, t. y. dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. 2.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė, jog atsakovas 2012 m. rugsėjo 6 d. sutartį su ieÅ¡kovu sudarė dėl ieÅ¡kovo panaudotos apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde pateikia tik subjektyvų savo vertinimÄ , kuris prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, yra prieÅ¡ingas bylos nagrinėjimo metu ir procesiniuose dokumentuose atsakovo dėstomai pozicijai. Be to, pats ieÅ¡kovas neneigia fakto, kad atsakovas nebuvo supažindintas su V. S. turimais skoliniais įsipareigojimais, neginčija fakto, kad jokie dokumentai nebuvo teikiami atsakovui susipažinti, kaip ir nebuvo perduotas atsakovui tenkantis sutarties egzempliorius, dėl ko atsakovo galimybės ginčyti sandorį (t. y. nežinojo jo turinio) buvo maksimaliai apribota.

Tai, jog ieÅ¡kovas siekė, kad atsakovas perimtų V. S. skolÄ , kuri pasiraÅ¡ymo dienÄ neegzistavo, patvirtina faktÄ , jog atsakovas buvo apgautas. Apgaulė yra akivaizdi, nes sutartyje nurodyta suma, kuriÄ anot ieÅ¡kovo buvo skolinga atsakovo mama, buvo beveik dvigubai didesnė nei realiai suteikta paskola. Tai, jog pažintis su ieÅ¡kovu prasidėjo 2012 m. rugsėjo 6 d., kuomet atvėrus duris yra pasakoma, kad atsakovas su visa Å¡eima bus iÅ¡keldinti, nes atsakovo mamai priklausantis butas įkeistas už skolas ieÅ¡kovui – nelaikytina niekuo kitu, kaip tik ekonominiu spaudimu bei realiu garsinimu. 2.5.

Nepagrįstos ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės yra susijusios su vieninteliu įrodymu, t. y. tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartimi ir jos lingvistiniu aiÅ¡kinimu. Å alys neginčija fakto, jog atsakovas ne tik kad neieÅ¡kojo ieÅ¡kovo, kad Å¡is suteiktų paskolÄ kiosko apyvartinėms lėšoms, tačiau ir vienas kito nepažinojo iki ieÅ¡kovas atėjo pas V. S., atsakovo mamÄ , reikalauti skolos sumokėjimo. Teismas pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas, sudarydamas ginčo sutartį, siekė perimti motinos skolas ieÅ¡kovui, siekdamas iÅ¡saugoti motinos butÄ , kad į jį nebÅ«tų nukreiptas motinos skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas. 2.6.

Atmestinas apeliacinio skundo motyvas dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naÅ¡tos bei neva atsakovo neįrodytos aplinkybės – pinigų negavimo fakto, kadangi tai prieÅ¡tarauja byloje surinktai medžiagai bei skolos perleidimo sutarties esmei. Teismui laikant, jog tarp Å¡alių susiklostė ne paskolos teisiniai santykiai, o skolos perkėlimo santykiai yra pagrindas vadovautis bendrÄ ja įrodinėjimo pareigos taisykle, t. y. jog kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

Nesutiktina su ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybe, jog atsakovas neįrodė pinigų neperdavimo fakto. Nes tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir visose bylose, kurios buvo ar yra susijusios su skoliniais įsipareigojimais ieÅ¡kovui, atsakovas neigė pinigų gavimo faktÄ bei nuosekliai dėstė, kad Å¡alis siejo tik skolos perleidimo santykiai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl paskolos priteisimo ir, tenkindamas priešieškinį, pripažino paskolos sutartį negaliojančia.

16. Atsakovas, nors ir neginčijo, kad paskolos sutarties tekstÄ užpildė jo sutuoktinė, o jis pats du kartus toje sutartyje pasirašė, tačiau įrodinėjo, jog realiai pinigų negavo, bet tokiu bÅ«du perėmė savo motinos V. S. prisiimtus skolinius įsipareigojimus ieÅ¡kovui ir jų vykdymÄ . Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčo sandoris buvo apsimestinis, konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad perdavė atsakovui pinigus, sprendė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, todėl pripažino jÄ negaliojančia nuo jos sudarymo momento. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde kelia netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo klausimÄ .

17. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta tenka tam, kas teigia, – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokiÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tvarkÄ negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

18. Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ių aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai). Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, panaudota terminija, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formos, taip pat reikÅ¡mingos sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , reikÅ¡mingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ , įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, mokėjimas palÅ«kanų, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų ir kt.).

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.

19. Sudarant ginčo paskolos raÅ¡telį galiojęs CK 6.871 straipsnis numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 2 000 Lt (579,24 Eur). Tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

20. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba jų gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad atsakovo sutuoktinė Ž. S. 2012 m. rugsėjo 6 d. savo ranka užpildė ir ieÅ¡kovas bei atsakovas D. S. pasirašė paskolos sutartį, kuria patvirtino, kad D. S. pasiskolino iÅ¡ S. M. 10 000 Lt, kuriuos privalo grÄ Å¾inti iki 2012 m. spalio 6 d., taip pat D. S. atskirai sutartyje parašė, kad „pinigus deÅ¡imt tÅ«kstančių gavau“ ir dar kartÄ pasirašė. Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentui, kad teismas neteisingai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog perdavė atsakovui 10 000,00 Lt (2 896,00 Eur).

IeÅ¡kovas, įrodinėdamas reikalavimÄ grÄ Å¾inti skolÄ , į bylÄ pateikė atsakovo pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį, kuri sudaryta pagal tuo metu galiojusio CK 6.871 straipsnio reikalavimus, t .y. raÅ¡ytine forma, nes privalomos notarinės tokio sandorio formos įstatymas nenustatė. Tokiu atveju atsakovui, teigiančiam, kad jis pinigų pagal sutartį negavo, o dėl ieÅ¡kovo apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo buvo priverstas pasiraÅ¡yti sutartį, kuri iÅ¡ tikrųjų buvo ne dėl paskolos suteikimo, o dėl motinos skolos perkėlimo ir tenka pareiga Å¡ias aplinkybes įrodyti.

Tuo labiau, kad paskolos raÅ¡telio buvimas pas kreditorių, teikia galimybę konstatuoti atsakovo prievolės neįvykdymÄ (CK 6.65 straipsnis) ir atitinkamai apelianto teisę reikalauti, kad atsakovas jÄ Ä¯vykdytų.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. galiojo tarp ieškovo ir atsakovo motinos V. S. sudarytos 2001 m. kovo 30 d. ir 2010 m. spalio 30 d. paskolos sutartys, tačiau tai nepaneigia šalių paskolos sutarties sudarymo fakto.

23. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 29 punktÄ ).

24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iÅ¡ byloje esančių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų labiau tikėtina, kad atsakovas, sudarydamas ginčo sutartį, siekė perimti motinos skolas ieÅ¡kovui, siekdamas iÅ¡saugoti motinos butÄ , kad į jį nebÅ«tų nukreiptas motinos skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis tuo, kad atsakovas nuosekliai viso bylos nagrinėjimo metu teigė, jog buvo sudaryta ne paskolos, o skolos perkėlimo sutartis, kad ieÅ¡kovas sutiko paskolos sutartį sudaryti paprasta raÅ¡ytine forma, pinigus skolino nepažįstamam asmeniui, nežinodamas jo mokumo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, nes prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovo paaiÅ¡kinimai byloje yra gana prieÅ¡taringi ir neįtikinantys, o faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog paskolos sandoris buvo apsimestinis.

25. Atsakovas byloje jokiais įrodymais, iÅ¡skyrus savo paaiÅ¡kinimus, nepagrindė, kodėl jis, siekdamas iÅ¡ tikrųjų sudaryti skolos perkėlimo sutartį, vis tik pasirašė paskolos sutartį, kurios tekstas yra labai aiÅ¡kus ir suprantamas: jis patvirtino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 10 000 Lt ir įsipareigoja juos grÄ Å¾inti po mėnesio laiko. Pagal protingo asmens elgesio standartÄ (lot. bonus pater familias) asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iÅ¡ bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi bÅ«ti objektyviai apdairus ir rÅ«pestingas.

Todėl atsakovas, pasiraÅ¡ydamas tokio turinio sutartį, turėjo suvokti jos turinį ir pasekmes, t. y. atskiru įraÅ¡u patvirtindamas, kad pinigus gavo, turėjo suvokti, kad jis patvirtina paskolos gavimÄ , o ne perima motinos skolÄ ir ateityje jam kils pareiga jÄ grÄ Å¾inti. Tai reiÅ¡kia, kad pasiraÅ¡ius tokio turinio sutartį, V. S. skolos ir įregistruota butui hipoteka neiÅ¡nyksta, bet Å¡alia jų atsiranda dar papildoma atsakovo prievolė grÄ Å¾inti skolÄ .

26. Pagrįstas abejones kelia ir ta aplinkybė, kad, kaip nurodė atsakovas, skolos perkėlimo sutartį jis pasirašė net nežinodamas realaus motinos skolos dydžio. PirmÄ kartÄ matydamas ieÅ¡kovÄ ir pasitikėdamas vien jo žodžiais, pasirašė sutartį dėl 10 000 Lt skolos. Atsakovas yra verslininkas, sudaręs ne vienÄ sutartį, jo sutuoktinė turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , todėl neįtikinama, kad jis bÅ«tų visiÅ¡kai nesupratęs situacijos ir netgi nežinodamas kokio iÅ¡ tikrųjų dydžio yra motinos skola, sutiko pasiraÅ¡yti ne realiÄ skolos perkėlimo, o paskolos gavimo sutartį, pagal kuriÄ jis ne perėmė motinos skolÄ , o papildomai pats prisiėmė pareigÄ grÄ Å¾inti paskolÄ , kurios kaip jis nurodo, iÅ¡ tikrųjų negavo.

Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovas jį apgavo, nes nepateikė perimamos motinos skolos dydį patvirtinančių įrodymų, tačiau atsakovas, kaip apdairus ir atidus asmuo ir pats turėjo pareigÄ aiÅ¡kintis sandorio sudarymui svarbias aplinkybes. Tuo labiau, kad atsakovas tuo metu gyveno su motina, o jei dėl jos sveikatos bÅ«klės aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinti su ja negalėjo, tai prieÅ¡ sudarydamas sandorį turėjo galimybę kreiptis į hipotekos registrÄ . Atsakovas nenurodė įtikinamų priežasčių, kodėl jis pasiraÅ¡ydamas ginčo sutartį neteikė reikÅ¡mės motinos skolos dydžio nustatymui, bet pasitikėjo nepažįstamu asmeniu ir nekvestionuodamas ieÅ¡kovo nurodyto skolos sumos dydžio, pasirašė paskolos sutartį.

27. Pažymėtina, kad po 2014 ir 2015 metais priimtų teismo sprendimų atsakovas, žinodamas, kad paskolos sutartys, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo motinos jau yra pripažintos negaliojančiomis, pats į teismÄ dėl 2012 m. rugsėjo 6 d. Å¡alių sudarytos paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, nesikreipė, nors ieÅ¡kovas dėl Å¡ios skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo su pareiÅ¡kimais dėl teismo įsakymų iÅ¡davimo kreipėsi jau nuo 2019 metų. Atsakovas nurodo, kad jis negavo 2012 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutarties egzemplioriaus, todėl jo galimybės ginčyti sandorį buvo maksimaliai apribotos, tačiau atsakovas pasirašė bÅ«tent tokiÄ sutartį ir byloje nėra įrodymų, kad nuo 2012 metų atsakovas bÅ«tų reikalavęs ieÅ¡kovo pateikti paskolos sutarties kopijÄ , o ieÅ¡kovas jam bÅ«tų atsisakęs jÄ duoti.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas nurodo, jog atsakovui buvo palikta sutarties kopija. Kaip nurodo pats atsakovas, jis pasiraÅ¡ytÄ sutartį vykdė ir atliko mokėjimus. Paskolos sutarties sÄ lygos, kad paskolos sutartis sudaroma vienu egzemplioriumi, kuris atiduodamas kreditoriui S. M., nepaneigia pinigų perdavimo fakto, nes teismų praktikoje yra laikoma, kad paskolos sutartys yra suraÅ¡omos vienu egzemplioriumi, kuris iki paskolos grÄ Å¾inimo yra laikomas pas paskolos davėjÄ , o remiantis CK 6.65 straipsniu, paskolos raÅ¡telio buvimas pas kreditorių, teikia galimybę konstatuoti atsakovo prievolės neįvykdymÄ .

28. Taip pat kelia abejonių ir atsakovo paskolos sutartyje nurodyta dvigubai didesnė suma negu jo motinos skola pagal 2001 m. kovo 30 d. notarinę sutartį, todėl ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo susieti atsakovo motinos skolos ir atsakovo pasirašytos paskolos sutarties. Apibendrinus, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog buvo ryšys tarp atsakovo sudarytos paskolos sutarties ir anksčiau sudarytų ieškovo bei atsakovo motinos V. S. skolinių įsipareigojimų.

29. Atsakovas nurodė, kad sutartį pasirašė dėl atsakovo apgaulės, nes jis nebuvo ieÅ¡kovo supažindintas su tikraisiais motinos skoliniais įsipareigojimais. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti.

Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas apgaulės bÅ«du privertė atsakovÄ sudaryti sandorį, nes atsakovas, kaip atidus ir apdairus asmuo, turėjo pats patikrinti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ motinos skolos dydį, tačiau dėl teismui nežinomų priežasčių to nepadarė.

Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas prieš pasirašydamas ginčo sandorį, būtų bandęs pats aiškintis motinos skolos dydį, o ieškovas tyčiniais veiksmais tai būtų jam trukdęs padaryti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas buvo tyčia ieškovo apgautas. Atsakovas pats elgdamasis aplaidžiai ir be pagrindo pasitikėdamas nepažįstamu asmeniu, turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.

30. Paskolos sutartį apeliantas ginčija ir tuo pagrindu, kad jÄ sudarė dėl ieÅ¡kovo panaudoto prieÅ¡ jį grasinimo ir ekonominio spaudimo: ieÅ¡kovas grasino, kad Å¡eimÄ iÅ¡keldins iÅ¡ motinos buto, nes butas įkeistas už atsakovo motinos skolas. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal jÄ â€žrealus grasinimas“ reiÅ¡kia kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindÄ manyti, kad gali bÅ«ti padaryta žalos Å¡iems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir Å¡aliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį.

Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiÅ¡kai silpnesnę ar iÅ¡ esmės ekonomiÅ¡kai priklausomÄ sandorio Å¡alį priversti, kad Å¡i sudarytų jai ypač ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio Å¡alies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę bÅ«klę, veiksmų pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Atsakovo paaiÅ¡kinimai byloje yra gana prieÅ¡taringi.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog jo pažintis su atsakovu prasidėjo 2012 m. rugsėjo 6 d., kai ryte atsakovas pasibeldė į mamos buto duris ir pasakė, kad atsakovas su Å¡eima bus iÅ¡keldintas iÅ¡ buto, nes butas yra įkeistas už skolas S. M. Vienur atsakovas nurodo, jog jis tÄ dienÄ buvo afekto bÅ«senoje ir atsakovo reikalavimu pasirašė paskolos sutartį. Kitur teigia, jog atsakovo grasinimai iÅ¡mesti iÅ¡ buto tęsėsi ilgai, atsakovas su sutuoktine iÅ¡sigando, kad bus iÅ¡keldinti iÅ¡ buto, todėl pasirašė skolos sutartį.

Taigi, atsakovo paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi, todėl jais remiantis nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas reikalavo ir vertė atsakovÄ skubiai pasiraÅ¡yti ginčo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. kovo 18 d. teismo posėdyje atsakovas pasakė, jog ieÅ¡kovo grasinimų iki ginčo sutarties pasiraÅ¡ymo nebuvo, nes jie vienas kito tada nepažinojo. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliantui, kad pensinio amžiaus ieÅ¡kovas pas atsakovÄ atėjo vienas, atsakovas – gerokai jaunesnis vyras, buvo kartu su žmona, savo namų aplinkoje, todėl teiginys, kad ieÅ¡kovas paskolos sutartį sudarė dėl ieÅ¡kovo grasinimo byloje laikytinas neįrodytu.

Atsakovas neįrodė ir pagrindo ekonominiam jo spaudimui, nes butas (duomenys neskelbtini) priklausė ne atsakovui, o jo motinai, nuo 2001 metų jis jau buvo įkeistas ieÅ¡kovui pagal V. S. paskolos prievolę, todėl V. S. prievolės įvykdymas buvo pilnai užtikrintas ir ieÅ¡kovui nebuvo priežasties dėl V. S. skolos grÄ Å¾inimo daryti papildomÄ spaudimÄ dar ir V. S. sÅ«nui.

31. IÅ¡ atsakovo nurodytų aplinkybių nėra aiÅ¡ku, kodėl jis sutiko sudaryti apsimestinį sandorį ir kaip paskolos sutarties (o ne skolos perkėlimo) pasiraÅ¡ymas pakeitė atsakovo ir jo motinos situacijÄ . PasiraÅ¡ius skolos perkėlimo sutartį, kreditoriui pagal V. S. skolÄ liktų atsakingas tik atsakovas (V. S. nuo skolos grÄ Å¾inimo bÅ«tų atleista), o įkeitimo teisė į įkeistÄ butÄ liktų galioti (CK 6.117 str.), tad sandoris bÅ«tų naudingas ir ieÅ¡kovui, ir atsakovui. Tuo tarpu sudarius paskolos sutartį, liko ir V. S. skola, ir hipoteka butui, o kreditorius papildomai įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo dar 10 000 Lt skolÄ . Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo sandoris buvo apsimestinis.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktikÄ dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog pagal paties pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį jis nesiskolino ir negavo pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 178 straipsnis). Dėl Å¡ios priežasties yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti 2012 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį negaliojančia yra nepagrįstas (CK 6.875 straipsnio 3 dalis), todėl panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas.

Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad skolÄ grÄ Å¾ino, palÅ«kanų sumos neginčijo, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 2 896 Eur skola, 800 Eur palÅ«kanos ir, vadovaujantis CK 6.37 straipsniu bei 6.210 straipsniu, – 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (3 696 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.

33. Patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atitinkamai paskirstomos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys).

34. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 111 Eur žyminį mokestį, apeliacinės instancijos teisme – 114 Eur žyminį mokestį, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 225 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinos 11,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimÄ .

Priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 896 Eur (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų skolÄ , 800 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (3 696 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 225 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iÅ¡ atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,85 Eur (vienuolikos eurų 85 ct) procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidas, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5662. Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjos Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė Edita Å liumpienė