d749c378-3bec-42ef-ba0a-c844731bc2fc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A556 - 1076/2011Procesinio sprendimo kategorija 13.2.3; 14.3.3; 55.4 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 6 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų  Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), ArÅ«no Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,   sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui prokurorui Gyčiui Normantui,atsakovo atstovei Kristinai BernadiÅ¡iÅ«tei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovų Trakų rajono savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo                    2010 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ atsakovams Trakų rajono savivaldybei, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba) ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl sprendimų, įsakymo ir statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, prokuroras) pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ (T 1, b. l. 4-12), praÅ¡ydamas panaikinti:

1) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimÄ Nr. S1-214 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio bÅ«sto statybai gyventojams, kurie bus iÅ¡keldinti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos, (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“;2) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ Nr. S1-462 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio bÅ«sto statybai gyventojams, kurie bus iÅ¡keldinti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos, (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos nustatymo stadijos;“3) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ Nr. S1-157 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio bÅ«sto statybai gyventojams, kurie bus iÅ¡keldinti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos, (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“;4) Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 30 d.

įsakymÄ Nr. 2.3-11848-(79) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformuoto pagal Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007-09-14 sprendimu Nr. S1-157 patvirtintÄ detalųjį planÄ , kadastrinių duomenų patvirtinimo“;5) Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2007 m. lapkričio 29 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2005 metais buvo parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 patvirtinta (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos panaudojimo vieÅ¡ajai turizmo infrastruktÅ«rai koncepcija.

Koncepcijos 10.2 punkte nurodyta, kad Trakų rajono savivaldybė, iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gavusi reikiamų lėšų, iÅ¡keldins gyventojus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos ir aprÅ«pins juos kitu gyvenamuoju plotu. Trakų rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2005-12-20 priėmė sprendimÄ Nr. S1-546, kuriuo nutarta leisti rengti teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ , numatant žemės sklypo ribų, ploto, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymÄ , mažaaukščių gyvenamųjų namų statybÄ , skirtÄ gyventojų iÅ¡keldinimui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijos.

Trakų nacionalinio parko direkcijai užginčijus minėtÄ sprendimÄ , Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-04-10 sprendimu jį panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka nutarė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės              1993-12-06 nutarimas Nr. 912 neprieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 1993-04-06 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-119 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai (įstatymo Nr. I-119 2005-07-07 redakcijos 2 str., 3 str. 1 d. 4 p., 9 str. 1 d.) ir 2007-04-26 nutartimi administracinę bylÄ sustabdė, kol Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės šį praÅ¡ymÄ .

Vadovaudamasi KultÅ«ros ministro 2006-05-16 raÅ¡tu Nr. S2-1162, Taryba 2006-05-25 sprendimu Nr. S1-214 leido rengti teritorijos (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ numatant žemės sklypo ribų, ploto, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymÄ , socialinio bÅ«sto statybai gyventojams, kuriuos numatoma iÅ¡keldinti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos. Nuspręsta detaliojo planavimo metu suplanuoti vienÄ apie 80 arų dydžio žemės sklypÄ , skirtÄ pastatyti dviaukščius su Å¡laitiniais stogais daugiabučius gyvenamuosius namus.

Taryba 2006-12-28 priėmė sprendimÄ Nr. 462, kuriuo pritarė anksčiau minėto žemės sklypo detaliojo plano koncepcijos nustatymo stadijai. 2007-09-14 sprendimu Taryba patvirtino žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2007-10-30 įsakymu patvirtino minėto žemės sklypo kadastrinius duomenis, 2007-11-12 sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2007-11-29 buvo iÅ¡duotas statybos leidimas. Trakų rajono savivaldybės administracija 2007-11-05 raÅ¡tu Nr. AP3-2958 prokuratÅ«rai paaiÅ¡kino, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), toje pačioje vietoje kaip ir teritorija (duomenys neskelbtini), kurioje Taryba 2005-12-29 sprendimu Nr. S1-546 leido rengti detalųjį planÄ .

Teritorija, kurioje ginčijamų sprendimų pagrindu pradėti statybos darbai, yra Trakų nacionaliniame parke, tai yra saugomoje teritorijoje. Taigi ginčijami sprendimai priimti nesilaikant Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų.Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ (T 2, b. l. 18-25) prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Atsakovas paaiÅ¡kino, kad savivaldybė stato gyvenamuosius namus ne komercijos tikslais, o kad bÅ«tų apgyvendinti asmenys, kurie bus iÅ¡keldinti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos.

Namai jau beveik pastatyti, tam panaudotos valstybės biudžeto lėšos, netikslinga būtų griauti statinius ir investuoti dar daugiau lėšų. Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) schema yra negaliojanti, nes nebuvo tinkamai paskelbta, todėl detaliojo plano atitikimas minėtai schemai nesvarstytinas. Nurodė, kad pastatyti tik du gyvenamieji namai, o ne gyvenamųjų namų kvartalas, kaip nurodo pareiškėjas. Prokuratūra nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad būtų pažeistas viešasis interesas, t. y. nėra faktinio viešųjų interesų pažeidimo.

ProkuratÅ«ra pareiÅ¡kime nenurodė nei vienos teisės akto normos, kad įrodytų, jog savivaldybė neturėjo teisės tvirtinti detaliojo plano.Atsakovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepime (T 1, b. l. 181?183) paaiÅ¡kino, kad 2007-10-30 įsakymÄ priėmė vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir ginčijamais Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais. Statybos leidimas iÅ¡duotas taip pat tik gavus visus reikalingus dokumentus ir vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

VAVA sprendimai gali bÅ«ti panaikinti tik pripažinus negaliojančiais ginčijamus Tarybos sprendimus. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu (T 2, b. l. 76-83) prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkino. Teismas panaikino:

1) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimÄ Nr. S1-214 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio bÅ«sto statybai gyventojams, kurie bus iÅ¡keldinti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos, (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“;

2) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-12-28 sprendimÄ Nr. S1-462 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio bÅ«sto statybai gyventojams, kurie bus iÅ¡keldinti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos, (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos nustatymo stadijos“;

3) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007-09-14 sprendimÄ Nr. S1-157 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio bÅ«sto statybai gyventojams, kurie bus iÅ¡keldinti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos, (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“;

4) Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-10-30 įsakymÄ Nr. 2.3-11848-(79) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, suformuoto pagal Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007-09-14 sprendimu Nr. S1-157 patvirtintÄ detalųjį planÄ , kadastrinių duomenų patvirtinimo“;

5) Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2007-11-29 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad bylos esmė ? Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų, kurių pagrindu saugomoje Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje pradėtos gyvenamųjų namų statybos, teisėtumas ir pagrįstumas. Statybos klausimai yra svarbÅ«s vieÅ¡ojo intereso aspektu, jie susiję su gamtosauginiais klausimais, kultÅ«ros vertybių iÅ¡saugojimu.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme kultūros paveldas apibrėžiamas kaip karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu. Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 1-1244 vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti.

Aukščiau paminėtų norminių aktų nuostatos, kuriomis iÅ¡reikÅ¡ti saugomų vertybių steigimo tikslai bei prasmė, akivaizdžiai suponuoja prokuroro pareigÄ konkrečiu atveju ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kadangi ginčijamų dokumentų pagrindu kėsinamasi į tai, kas yra saugoma įstatymais, yra vertinga, reikÅ¡minga ir reikalinga visuomenei. Teritorija, kurioje ginčijamų sprendimų pagrindu pradedami statybos darbai, yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke, tai yra saugomoje teritorijoje, veiklÄ kuriose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas.

Teismas nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio, 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto, Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų (TINP), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 238 (nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388), 8 punkto, TINP planavimo schemos, Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, XIX skyriaus 88 punkto, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkto, 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-10-18 įsakymu Nr. D1-473) 25 punkto sisteminė analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-05-25 priimtu sprendimu Nr. S1-214, 2006-12-28 priimtu sprendimu Nr. S1-462 ir 2007-09-14 priimtu sprendimu Nr. S1-157 patvirtinti detaliojo plano sprendiniai neatitinka specialiojo teritorijų planavimo dokumento, t. y.

TINP planavimo schemos sprendinių, kuriuose statybos suplanuotoje teritorijoje nenumatytos. Ginčijamais sprendimais patvirtinto detaliojo plano planavimo tikslas ? daugiabučių gyvenamųjų namų statyba taip pat prieÅ¡tarauja ir TINP nuostatų 6 ir 8 punktų reikalavimams. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kimu ginčijami Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimai priimti pažeidžiant aukščiau iÅ¡dėstytų teritorijų planavimÄ bei veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus ir turi bÅ«ti panaikinti.

Bylos duomenimis Trakų rajono savivaldybės administracija 2007-11-05 raÅ¡tu             Nr. AP3-2958 prokuratÅ«rai paaiÅ¡kino, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra toje pačioje vietoje kaip ir teritorija (duomenys neskelbtini), kurioje Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-12-29 sprendimu Nr. S1-546 (panaikintu teismo 2006-04-10 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2010-04-08, administracinė byla Nr. I-970-16/2006) leido rengti detalųjį planÄ .

Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2007-11-09 raÅ¡tu Nr. S2-3089 prokuratÅ«rai paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2006-04-10 sprendimu panaikinus savivaldybės tarybos 2005-12-29 sprendimÄ Nr. S1-546 (kuris, savivaldybės teigimu, buvo skirtas gyventojų iÅ¡keldinimui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijos), savivaldybė informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad negalės įsisavinti 2006 m. minėtam tikslui jai skirtų valstybės biudžeto lėšų ir paprašė padėti iÅ¡spręsti Å¡iÄ problemÄ .

Tuo tikslu 2006-05-16 Trakų savivaldybėje įvyko tarpžinybinis pasitarimas, kuriam vadovavo Ministro Pirmininko patarėjas A. V. Å io pasitarimo metu buvo nuspręsta siÅ«lyti Trakų rajono savivaldybės tarybai patikslinti sprendimÄ dėl žemės sklypo, skirto socialinio bÅ«sto statybai gyventojams, kurie bus iÅ¡keldinti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo. Taigi Å¡ios aukščiau iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Trakų rajono savivaldybė, nepaisydama tebevykstančio teisminio nagrinėjimo, kurio metu teismas konstatavo, kad mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba (duomenys neskelbtini), negalima, toje pačioje ginčo teritorijoje 2006-05-25 sprendimu Nr. S1-214 pradėjo kitÄ detaliojo planavimo procesÄ ir 2007-09-14 sprendimu Nr. S1-157 patvirtino detaliojo plano sprendinius, kuriais buvo suformuotas naujas žemės sklypas, numatant jame dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų statybÄ .

Tokie Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimai yra neteisėti iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, kas sudaro pagrindÄ , numatytÄ Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Å¡iuos neteisėtus aktus panaikinti. Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-10-30 priimtas įsakymas Nr. 2.3-11848-(79) priimtas vadovaujantis skundžiamo Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007-09-14 sprendimo Nr. S1-157 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio bÅ«sto statybai gyventojams, kurie bus iÅ¡keldinti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos, (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ pagrindu.

Tokiu bÅ«du, pripažinus Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007-09-14 sprendimÄ Nr. S1-157 neteisėtu ir šį aktÄ panaikinus, naikintinas ir apskrities virÅ¡ininko įsakymas. Panaikinus ginčijamus Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimus ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ , taip pat naikintinas ir neteisėtų aktų pagrindu iÅ¡duotas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2007-11-29 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis Trakų rajono savivaldybei teisę ginčo teritorijoje pradėti dviejų daugiabučių mažaaukščių gyvenamųjų namų statybas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Statybos įstatymo 3 straipsnyje numatyta, jog teisę bÅ«ti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Å i teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, valstybinės žemės sklypo, kuriame pradedamos gyvenamųjų namų statybos, patikėjimo teisės subjektas yra Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, tuo tarpu ginčijamas statybos leidimas iÅ¡duotas statytojui Trakų rajono savivaldybei.

Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti, valstybinės žemės sklypas Vyriausybės nutarimu perduodamas savivaldybėms patikėjimo teise. Kaip žinia, tokio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priimta nebuvo, tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad Trakų rajono savivaldybė statybos darbus vykdo nebÅ«dama žemės sklypo nei savininke, nei teisėta valdytoja. III. Atsakovas Trakų rajono savivaldybė apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 106-109) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir administracinę bylÄ nutraukti.

Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas bei nenustatė ir neiÅ¡tyrė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. Å iai dienai nurodyto objekto statybai panaudota apie 3 mln. litų valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų. Du gyvenamieji namai, skirti (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos gyventojams iÅ¡keldinti, faktiÅ¡kai jau yra pastatyti, kad pastatus bÅ«tų galima pripažinti tinkamais naudoti, liko atlikti tik apdailos darbus. Å iuo metu, sustabdžius statybas pagal prokuroro pareiÅ¡kimÄ , objektas yra grėsmingoje situacijoje.

Detaliojo plano ir statybos leidimo panaikinimas lemtų tai, kad jau pastatyti socialinio būsto pastatai turėtų būti nugriauti, o iš Lietuvos Respublikos biudžeto skirtos lėšos būtų prarastos. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad statybos vietos parinkimo klausimas buvo suderintas su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, kuri labiausiai siekia išsaugoti kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus, taip pat su Kultūros ministerija, apie tai buvo žinoma ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Statybos vieta buvo parinkta atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso aspektus, siekiant kuo mažiau žalos gamtai ir kultÅ«ros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams padarymo.             Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 111-112) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad teismas nenustatė visų reikÅ¡mingų bylos iÅ¡sprendimui aplinkybių, sÄ lygojančių iÅ¡vadÄ , jog prokuroro pareiÅ¡kimo tenkinimu bus pasiektas tikslas dėl kurio buvo kreiptasi į teismÄ dėl ginčijamų aktų panaikinimo, t. y. kad bus apgintas vieÅ¡asis interesas.

LVAT 2009-02-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-65-09 pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas tinkamai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Todėl bylÄ nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiÅ¡kėjo ginamas interesas pripažintinas vieÅ¡uoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistajam vieÅ¡ajam interesui apginti.

Teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimÄ panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar Å¡ių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai (kaip yra nagrinėjamu atveju), jeigu jų statyba pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ , vieÅ¡ojo intereso apgynimas reikÅ¡tų neteisėtos statybos teisinių pasekmių paÅ¡alinimÄ , o ne vien administracinių aktų, kurie sÄ lygojo Å¡ias aplinkybes panaikinimÄ .

Apie statybos, neteisėtų aktų pagrindu, pasekmių Å¡alinimÄ teismo sprendime nėra pasisakoma. Taigi Å¡iuo atveju procesiniuose dokumentuose prokuroro pateikta informacija apie tai, kokiais bÅ«dais ir priemonėmis bus siekiama vieÅ¡ojo intereso, pasireiÅ¡kusio neteisėtomis statybomis, pažeidimo Å¡alinimo, bylÄ nagrinėjančiam teismui leistų spręsti kuo ginčijamų administracinių aktų panaikinimas prisidėtų prie vieÅ¡ojo intereso gynybos, tinkamai apibrėžti ir iÅ¡nagrinėti keliamus reikalavimus, susijusius su vieÅ¡ojo intereso gynimu.

Nagrinėjamoje byloje nuginčijus administracinių aktų teisėtumÄ , turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl pasekmių Å¡alinimo (dėl pastatų likimo), kas sudaro galutinį vieÅ¡ojo intereso apgynimÄ , tačiau prokuroras tokių reikalavimų nepareiÅ¡kė. Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas turi kelti tokius reikalavimus, jog juos patenkinus vieÅ¡asis interesas bÅ«tų apgintas iÅ¡ tiesų (LVAT 2010-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-349/2010). Be to, skundžiamame sprendime nėra nustatytas neabejotinas faktas, kad pareiÅ¡kimo tenkinimo atveju toks teismo sprendimas galės bÅ«ti realiai įgyvendinamas.

Atsižvelgiant į LVAT praktikÄ tokio pobÅ«džio byloje teismas taip pat turėtų įvertinti ir pasisakyti dėl žalos pobÅ«džio ir jos masto, o taip pat identifikuoti ir visuomeninį subjektÄ , kuris dėl to patyrė ar patirs žalÄ . Tačiau Å¡ių ir aukščiau nurodytų aplinkybių teismas nenagrinėjo. PareiÅ¡kėjas atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus (T 2, b. l. 116-119) praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad apelianto Trakų rajono savivaldybės argumentai dėl teismo sprendimo yra nepagrįsti ir atmestini.

Skunde argumentuojant, kokiais teisės aktais vadovaujantis Trakų rajono savivaldybė priiminėjo ginčijamus sprendimus, kokios institucijos dalyvavo derinant Å¡ių sprendimų priėmimÄ , visiÅ¡kai neužsimenama apie pagrindinius dalykus, kuriais pareiÅ¡kėjas grindė savo pozicijÄ ir kuriais iÅ¡ esmės Vilniaus apygardos administracinis teismas ir vadovavosi priimdamas savo sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat atsakydamas į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo argumentus nurodo, kad įstatymai ir kiti teisės aktai neapibrėžia, kokius reikalavimus, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi pateikti prokuroras.

Pažymi, kad bÅ«tent prokuroro iniciatyva buvo sustabdyti statybos darbai, po ko statyba nebuvo užbaigta, statiniai nebuvo pripažinti tinkamais naudoti. Todėl Å¡i statyba negali bÅ«ti traktuojama baigta, o prokuroras kaip nors įpareigotas formuluojant reikalavimus įtraukti ir klausimo dėl statybos padarinių likvidavimo. Atkreipia dėmesį, kad LVAT praktika Å¡iuo klausimu nėra vienoda. LVAT administracinėje byloje           Nr. A556-923/2010, konstatuojant bÅ«tinybę kelti reikalavimus, susijusius su galimai neteisėtos statybos teisinių pasekmių paÅ¡alinimu ir buvusios padėties atkÅ«rimu, kartu pažymima, kad nesant duomenų apie statybos baigtumÄ , statiniams nesant pripažintiems tinkamais naudoti, teisinė registracija neatlikta, todėl <..,> vieÅ¡ojo intereso apgynimas visiÅ¡kai suvoktinas nekeliant papildomų reikalavimų.

Iš esmės analogiškai pasisakyta ir LVAT administracinėje byloje Nr.   A525-734/2010. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliaciniai skundai atmestini.Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str.     2 d.), todėl apeliacinių skundų argumentai, susiję su politiniais bei ekonominiais aspektais, minėtos taisyklės pagrindu, visiškai atmestini bei atskirai nebeaptarinėtini.Dėl viešojo intereso buvimo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia pozicija, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieÅ¡uoju, bÅ«tina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, bÅ«tų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (2008 m. liepos 25 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008). Kitoje administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ , ar ne, tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ .

Tokioje byloje teismas kiekvienÄ kartÄ turi ad hoc nustatinėti vieÅ¡ojo intereso buvimo faktÄ , atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Tikrinamoje administracinėje byloje prokuroras kreipėsi į teismÄ siekiant paneigti statybų teisėtumÄ Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Trakų istorinis nacionalinis parkas – neatsiejamas nuo visos visuomenės ir akivaizdžiai yra ta pamatinė vertybė, kuri saugoma, ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, todėl tokio intereso gynimas neabejotinai patenka į vieÅ¡o intereso sÄ vokÄ ir kaip vertybė gali bei turi bÅ«ti ginama valstybės kompetentingų institucijų.Dėl statybvietės patekimo į Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijÄ .Trakų rajono savivaldybės administracija 2007-11-05 raÅ¡tu Nr. AP3-2958 prokuratÅ«rai paaiÅ¡kino, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra toje pačioje vietoje kaip ir teritorija (duomenys neskelbtini), kurioje Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-12-29 sprendimu Nr. S1-546 (panaikintu teismo 2006-04-10 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2010-04-08, administracinė byla Nr. A822-1738/2010) leido rengti detalųjį planÄ .

Pastarojoje byloje (Nr. A822-1738/2010) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad „Planuojama teritorija yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke”. Vadinasi, ir tikrinamos administracinės bylos teritorija, dėl kurios buvo patvirtintas detalusis planas, iÅ¡duotas statybos leidimas, taip pat yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke, kÄ patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ir atsakovo atstovė. Toje pačioje jau paminėtoje ir iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje buvo nurodyta, jog “Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad detalieji planai negali bÅ«ti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieÅ¡tarauja įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams.

Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad yra draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Skundžiamame sprendime iÅ¡reikÅ¡tas detaliojo planavimo tikslas nesuderinamas su Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatuose numatytais uždaviniais, prieÅ¡tarauja Å¡ių nuostatų 6 ir 8 punktams, prieÅ¡tarauja specialiajam teritorijų planavimo dokumentui - Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912, kurios 5 skyriuje „Trakų miesto ir gyvenviečių plėtotė“ nustatyta, kad parko teritorijoje nenumatomi nauji gyvenamųjų namų kvartalai (iÅ¡skyrus numatytus iki 1992 m.)”.Å iÄ bylÄ tikrinanti teisėjų kolegija, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , minėtÄ Vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ , neturi pagrindo kitokiai iÅ¡vadai, t. y. administraciniai aktai sÄ lygoję ginčo statybÄ Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje prieÅ¡taravo aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, todėl negalėjo bÅ«ti priimti.Dėl vieÅ¡ojo intereso apgynimo.Sutiktina, jog Vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs bÅ«tinybę įvertinti pasirinktų vieÅ¡ojo intereso gynimo bÅ«dų (priemonių) tinkamumÄ .

PareiÅ¡kėjo (prokuroro), ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareikÅ¡ti materialiniai reikalavimai turi bÅ«ti tinkami pažeistam vieÅ¡ajam interesui apginti, nes pareiÅ¡kimo, kuriuo ginamas vieÅ¡asis interesas, dalykas yra vieÅ¡ojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra bÅ«das, kuriuo vieÅ¡asis interesas gali bÅ«ti apginamas. Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimÄ panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar Å¡ių aktų panaikinimas sukels teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškėjo reikalavimas turėtų būti netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–866/2009, 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P822–242/2009). Neabejotina, jog jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso.

Jei bÅ«tų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant Å¡iais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių paÅ¡alinimo (buvusios padėties atkÅ«rimo), bÅ«tų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratÅ«ros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realiai nebÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas.PareiÅ¡kėjas apsiriboja praÅ¡ymu panaikinti administracinius aktus ir nekelia jokio konkretaus reikalavimo dėl Å¡ių administracinių aktų pagrindu atsiradusių materialinių teisinių pasekmių likvidavimo, t.y. statybos padarinių paÅ¡alinimo, kas iÅ¡ pirmo žvilgsnio lemtų atsisakymÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .Tačiau bÅ«tina pažymėti, kad toks reikalavimas dabartiniu metu, turint omenyje pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ (Statybos įstatymo nauja redakcija) vieÅ¡ojo intereso gynimo plotmėje, yra kraÅ¡tutinis.

Ä®statymų leidėjo naujai nustatytas paminėtas teisinis reguliavimas galimai sÄ lygoja ir kitokius vieÅ¡ojo intereso apgynimo bÅ«dus, bet jų parinkimas jau nepriskirtinas teismo kompetencijai. Siekiant užtikrinti visiÅ¡kÄ vieÅ¡ojo intereso apgynimÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju, racionaliausias sprendimas aukÅ¡tesnės galios teisės aktams prieÅ¡taraujančių skundžiamų teisės aktų naikinimas, t.y. palikimas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Juk Vyriausiojo administracinio teismo res judicata galiÄ Ä¯gijęs sprendimas paspartintų ir palengvintų kitų galimų bylų nagrinėjimÄ bendrosios kompetencijos teisme, jei vieÅ¡asis interesas kompetentingų valstybės institucijų nebÅ«tų apgintas kitais bÅ«dais.

Tuo tarpu atmetus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , tie patys klausimai, t.y. dėl aptariamų administracinių aktų teisėtumo, galimai bÅ«tų pakartotinai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, nors faktiÅ¡kai jų teisėtumo klausimas galėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas specializuotame teisme arba kliudytų kitais bÅ«dais apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Todėl, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, bei siekiant užtikrinti proceso dalyvių teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , konstatuotina, jog aptariamu atveju, pareiÅ¡kėjui, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , neturėjo bÅ«ti užkirstas kelias pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės vien tuo pagrindu, kad nebuvo iÅ¡keltas joks konkretus reikalavimas dėl administracinių aktų pagrindu atsiradusių materialinių teisinių pasekmių likvidavimo.

IÅ¡dėstyti argumentai suponuoja apeliacinių skundų netenkinimÄ .Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o Trakų rajono savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                    Audrius Bakaveckas                                                                  ArÅ«nas Sutkevičius                                                                  Virginija Volskienė