2024-10-02 Nr. AB-14064-3-61-3-02067-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-437-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02067-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „I. K. šeimos klinika“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „I. K. šeimos klinika“ skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „I. K. šeimos klinika“ (toliau – ir Klinika) su skundu, kurį šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 23TK-6.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo VšĮ „I. K. šeimos klinika“ skundą atsisakė priimti ir pareiškėjui nutarė grąžinti paduodant skundą sumokėtą žyminį mokestį.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo; teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas akcentavo, kad nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Vilniaus teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos (toliau – Taikinimo komisija) protokolu 2024 m. balandžio 9 d. priimtą sprendimą, kuriuo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2024 m. vasario 28 d. ekspertizės pažymoje (toliau – Ekspertizės pažyma) nurodytus pažeidimus buvo nutarta vertinti kaip žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui ir Ekspertizės pažymos 10.1 bei 10.2 papunkčiuose nurodytą sprendimą palikti nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad tokius teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas ir kiti su šių įstatymų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Pacitavęs Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 8 punkto ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.1, 4.2, 74 bei 75 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad nors Aprašo 75 punkte yra tiesiogiai įtvirtinta, jog įstaiga ar įmonė Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimą (ekspertizės pažymą) gali apskųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio klausimus, laikosi nuostatos, jog teritorinių ligonių kasų priimti kontrolės procedūros dokumentai – ekspertizės pažymos – nelaikytini savarankišku administracinės bylos dalyku: nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymoje pareiškėjui duodamam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti teritorinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą PSDF biudžetui padarytos žalos sumą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 pažymėjo, jog nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymoje pareiškėjui duodamam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti teritorinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą PSDF biudžetui padarytos žalos sumą. Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti teritorinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai šiai institucijai nesuteikia teisės PSDF biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti, todėl teritorinė ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo.

Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija ne ekspertizės išvadą, bet Taikinimo komisijos protokolu priimtą sprendimą, tačiau tai teisinio vertinimo dėl tokio sprendimo apskundimo nekeičia, o vien tai, jog nurodyta komisija patvirtino ekspertizės išvadas, kurios laikytinos raginamojo pobūdžio, nereiškia, jog Taikinimo komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas akcentavo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje; teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu; reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismas pabrėžė, kad aptartas Taikinimo komisijos sprendimo pobūdis reiškia, jog jis neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo teisme dalyku. Šiuo atveju ekspertizės išvada ir Taikinimo komisijos protokolu priimtas sprendimas sudaro tik faktinį pagrindą atsakovui inicijuoti atitinkamas administracines ar teismines procedūras, kuriomis remiantis, pareiškėjo teisės ir pareigos gali būti veikiamos tiesiogiai.

Įvertinęs tai, kad Klinikos ginčijamu Taikinimo komisijos protokolu priimtu sprendimu nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis, t. y. jis Klinikai nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas VšĮ „I. K. šeimos klinika“ atskirajame skunde prašo jo skundą pripažinti nagrinėtinu teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir Regionų administracinį teismą įpareigoti priimti nagrinėti skundą dėl darbuotojos, vykdančios gyvensenos medicinos specialisto darbą, kvalifikacijos tinkamumo vykdyti tokio specialisto darbą.

Aptarusi su ginčijamo akto priėmimu susijusias aplinkybes ir jo esmę bei nurodžiusi argumentus dėl jo neteisėtumo, Klinika pažymi, kad teismas teisingai išvardino teisės aktų nuostatas, tačiau netinkamai atliko teisinį skundo vertinimą. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į skundžiamoje teismo nutartyje išvardintas teisės aktų nuostatas bei į Taikinimo komisijos 2024 m. balandžio 9 d. protokoliniu sprendimu priimtus nutarimus, Ekspertizės pažymos 8.5 punkte nurodytus pažeidimus vertinti kaip žalą, padarytą PSDF biudžetui, ir Ekspertizės pažymos 10.1 ir 10.2 punktuose bei teisę nurodytą sprendimą skųsti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams, vadovaujantis Administracinių bylų teisėms įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, per vienų mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 padaryta išvada, kadangi nurodytoje byloje ginčo objektas buvo ekspertizės pažyma ir Ligonių kasos sudarytos komisijos išvada dėl neplaninio tikrinimo, t. y. buvo pažymėta, kad šiais dokumentais iš esmės buvo keliamas sutartinės atsakomybės klausimas. Be to, skunde nurodytas sprendimas dėl PSDF biudžetui padarytos 12 849,92 Eur žalos netinkamai buvo prilygintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-525-858/2015 išnagrinėtam atvejui dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašto, kadangi šiame rašte yra cituojamos teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojama, kur gali būti vykdoma transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, kuriame pareiškėjui nebuvo imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų.

Klinika pažymi, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2024 m. balandžio 9 d. priimtas protokolinis sprendimas yra valstybinio valdymo aktas, t. y. teisinių aktų rūšis, kuri priimama įgyvendinant valstybinį valdymą, kaip vieną iš socialinio valdymo rūšių. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino tai, kad jo ginčijamu protokoliniu sprendimu nėra keičiamos Klinikos teisių ir (ar) pareigų apimtis, t. y. jis pareiškėjui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, ir dėl to padarė išvadą, kad Klinikos reikalavimas panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas teigia, kad šioje byloje nagrinėjant jo skundą, turi būti įvertinti teisiniai argumentai, išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje A-1820-502/2015, kurioje nurodytų faktinių aplinkybių kontekste apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti išplėstinė teisėjų kolegija manė esant svarbu pateikti argumentus dėl byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos apimties ir šios institucijos sudarytos komisijos išvados statuso teisinių pasekmių sukėlimo prasme.

Klinika teigia, kad nagrinėjamame ginče Taikinimo komisijos išvados adresato (pareiškėjo) statusas iš pirmo žvilgsnio atrodo pasikeitęs, viešojo administravimo subjektui jam suformulavus valdingą patvarkymą – įpareigojimą grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą dėl patikrinimo metu netinkamai įdarbinto žmogaus – gyvensenos medicinos specialistės L. O. neturėjimo gyvensenos medicinos specialisto spaudo numerio bei dėl pateikto 1985 m. liepos 1 d. higienos, sanitarijos ir epidemiologo (duomenys neskelbtini) universiteto diplomo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigai nepateikto dokumento, patvirtinančio, kad L. O. turi gyvensenos medicinos specialisto kvalifikaciją. Remiantis šiais patikrinimo pažymos 9.8.2 papunktyje surašytais duomenimis, Vilniaus teritorinė ligonių kasa perskaičiavo bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ataskaitų duomenis pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktų darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis (4 lentelė) ir padarė išvadą, jog dėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai pateiktų neteisingų duomenų asmens sveikatos priežiūros įstaiga galbūt neteisėtai gavo pajamų ir dėl to PSDF biudžetui buvo padaryta žala, siekianti 12 849,92 Eur.

Klinika nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti.

Klinika akcentuoja, kad ginčijamoje išvadoje yra nurodyta, jog ginčas kilo dėl neva Vilniaus teritorinei ligonių kasai pateiktų neteisingų duomenų dėl darbuotojos vykdančios gyvensenos medicinos specialisto darbą, dėl kurios pareiškėjas galbūt neteisėtai gavo 12 849,92 Eur, todėl teisme nagrinėtinas klausimas yra susijęs su darbuotojai sanitarijos ir epidemiologo (duomenys neskelbtini) universiteto diplomu suteiktos kvalifikacijos, kurią patvirtino Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas, atsakydamas į 2023 m. gruodžio 28 d. Klinikos paklausimą, paaiškino, kad baigusiems Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Higienos, sanitarijos ir epidemiologijos vientisųjų 6 metų trukmės studijų programą buvo suteikiama gydytojo higienisto, epidemiologo kvalifikacija; šiuo metu tai prilyginama Visuomenės sveikatos magistro laipsniui; baigusieji šią studijų programą įgijo labai plačias kompetencijas tiek iš medicinos, tiek iš visuomenės sveikatos sričių, todėl jų kvalifikacija yra tinkama vykdyti gyvensenos medicinos specialisto, baigusio Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, funkcijas, būtent netinkamas kvalifikacijos traktavimas pareiškėjui sukelia tiesiogines pasekmes – galbūt neteisėtai apskaičiuotos 12 849,92 Eur žalos atlyginimą.

Klinika akcentuoja, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Taigi, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamu aktu yra keičiama jo teisių ir (ar) pareigų apimtis, kadangi palikus neišnagrinėtą klausimą dėl tinkamos kvalifikacijos traktavimo, nebus galimybės tinkamai ginti savo teises, jeigu Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Klinikai geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, su civiliniu ieškiniu kreipsis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas bei pagrįstumas.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, padaręs išvadą, jog ginčijamas Taikinimo komisijos protokolu priimtas sprendimas Klinikai nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo reikalavimas tokį sprendimą panaikinti yra nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi jus ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Taigi, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien subjektyviu asmens suvokimu. Administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo, konstatavimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-633-552/2017).

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti.

Nustatyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atlikusi VšĮ „I. K. šeimos klinika“ teikiamų pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir duomenų pateikimo teisingumo kontrolę už 2023 m. sausio 1 d.–2023 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, 2023 m. gruodžio 1 d. surašė patikrinimo pažymą apie pareiškėjo planinio patikrinimo rezultatus. 2024 m. vasario 14 d. patikrinimo rezultatai buvo svarstyti ekspertinės posėdyje ir buvo surašyta Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2024 m. vasario 28 d. ekspertizės pažyma apie VšĮ „I. K. šeimos klinika“ ((duomenys neskelbtini)) planinio patikrinimo rezultatus Nr. 1EP-9, kurioje nurodyta, jog dėl šios pažymos 8.5 papunktyje nurodyto pažeidimo asmens sveikatos priežiūros įstaiga nepagrįstai pateikė apmokėti PSDF biudžeto lėšomis paslaugas už 12 849,92 Eur (10.1 pp.). Minėtos pažymos 10.2 papunktyje atsakovas nurodė, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga iki 2024 m. kovo 27 d. turi atlyginti neteisėtai panaudotas PSDF biudžeto lėšas, pervesdama iš viso 12 849,92 Eur į nurodytą sąskaitą. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga iki 2024 m. kovo 27 d. neatlygins neteisėtai panaudotų PSDF biudžeto lėšų, jos bus išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (Ekspertizės pažymos 10.3 pp.). Taikinimo komisijos protokolu 2024 m. balandžio 9 d. priimtame sprendime Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2024 m. vasario 28 d. ekspertizės pažymą paliko nepakeistą, t. y. Ekspertizės pažymoje nurodytus pažeidimus buvo nutarta vertinti kaip žalą PSDF biudžetui ir Ekspertizės pažymos 10.1 bei 10.2 papunkčiuose nurodytą sprendimą palikti nepakeistą. Taigi, ginčijamame akte iš esmės buvo pripažinta, kad dėl Ekspertizės pažymoje nustatytų pažeidimų pareiškėjas padarė 12 849,92 Eur žalą PSDF biudžetui, kuri turi būti atlyginta iki 2024 m. kovo 27 d., t. y. jame buvo konstatuota atsakovo nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus bei padarė žalą PSDF biudžetui, kurią turi atlyginti; Klinika taip pat buvo informuota, jog jeigu žalos neatlygins, ši žala bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.

Nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Aprašo 75 punkte yra įtvirtinta, kad įstaiga ar įmonė teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimą (ekspertizės pažymą) gali apskųsti kontrolės procedūrą atlikusios teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijai arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais atvejais administraciniam teismui per trisdešimt dienų nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos, tačiau yra būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015, kurioje yra pažymėta, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjui duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, kadangi šiai institucijai nėra suteikta teisė PSDF biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa, pareiškėjui geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės paduoti civilinį ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl minėtos žalos priteisimo. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose po minėtos išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 paskelbimo nagrinėtose administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1697-520/2016, 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-702-552/2016, 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-483-552/2016, 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1656-624/2016, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-633-552/2017).

Ekspertizės pažymoje, kurią Taikinimo komisija paliko nepakeistą, buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė žalą PSDF biudžetui, kurią įpareigojamas atlyginti. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 iš esmės buvo išaiškinta, jog tokio pobūdžio teritorinių ligonių kasų aktai negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis turi būti vadovaujamasi ir nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija pagrindų nukrypti nuo aptartos teismų praktikos nenustatė (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Pažymėtina ir tai, kad nei Ekspertizės pažymoje, nei ginčijamame akte nebuvo priimtas atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimas Klinikai taikyti ekonomines sankcijas, administracines nuobaudas ar kitokias administracinio pobūdžio poveikio priemones. Ekspertizės pažyma įformintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos sprendimas atlyginti PSDF biudžetui padarytą 12 849,92 Eur žalą turi būti vertinamas kaip šalių sutartinės atsakomybės, o ne viešojo administravimo subjekto taikomos administracinės atsakomybės, priemonė – raginimas savanoriškai (geruoju) sumokėti baudą, kuris negali būti administracinio ginčo teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-368-143/2016, 2017 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-170-520/2017).

Įvertinusi tai, kad pareiškėjo ginčijamu Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 23TK-6, kuriuo buvo patvirtinta Ekspertizės pažyma, nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis, t. y. jis Klinikai tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teritorinės ligonių kasos nustatytos žalos PSDF biudžetui pagrįstumas ir nustatyti Klinikos pažeidimai galėtų būti revizuojami teisme, nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo priteisimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-618-146/2016, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-633-552/2017).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti deklaratyvūs pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, nei ją skundžiamoje nutartyje įvertino pirmosios instancijos teismas. Klinika nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi tinkama teismų praktika bei pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo VšĮ „I. K. šeimos klinika“ skundą, kaip nenagrinėtiną Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „I. K. šeimos klinika“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė