d7491f4a-17c9-4b60-acb8-1ccf7a2fcbd1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2891-331/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00849-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. M. skundÄ atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – ir VSDFV) 2017 m. vasario 15 d. priėmė sprendimÄ Nr. (11.1E)I-922 (b. l. 33–35)atsisakyti nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl motinystės paÅ¡alpos perskaičiavimo, kadangi pareiÅ¡kėja praleido apskundimo terminÄ , o jos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo termino atnaujinti.

Pareiškėja skunde (b. l. 1–5) prašo:

1) panaikinti VSDFV 2017 m. vasario 15 d. sprendimÄ Nr. (11.1E) 1-922;

2) įpareigoti VSDFV iÅ¡nagrinėti 2017 m. sausio 19 d. pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡ naujo.

PaaiÅ¡kina, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 6-24-8359 ir 2014 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 6-24-11188 skyrė pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, pritaikęs maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį (226,74 Lt). Nesutikdama su Å¡iais sprendimais pareiÅ¡kėja 2017 m. sausio 19 d. kreipėsi į VSDFV. VSDFV priėmė skundžiamÄ SprendimÄ .

VSDFV 20 darbo dienų apskundimo terminÄ skaičiuoja nuo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų gavimo per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemÄ dienos, t. y. nuo 2014 m. birželio 6 d. ir 2014 m. liepos 28 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDÄ®) numato, kad 20 darbo dienų apskundimo terminas dėl svarbių priežasčių gali bÅ«ti atnaujintas. Nagrinėjamoje situacijoje yra reali, individualiai pareiÅ¡kėjos teises lemianti, nuo pareiÅ¡kėjos valios nepriklausanti aplinkybė, pateisinanti termino praleidimo priežastis – 2016 m. kovo 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas (toliau – ir Konstitucinio Teismo nutarimas). Apie tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai yra neteisėti, pareiÅ¡kėja sužinojo tik 2017 m. sausio 2 d., kai Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo ir buvo oficialiai paskelbtas. Apskundimo termino atnaujinimas yra vienintelis bÅ«das apginti pareiÅ¡kėjos akivaizdžiai pažeistas teises. Konstitucinio Teismo nutarimas pats savaime nenumatė jokio kompensavimo mechanizmo. PareiÅ¡kėjos vertinimu, kompensuota turi bÅ«ti mamoms, kurios dėl neteisėto reglamentavimo, patyrė nuostolius tik dėl to, kad sprendimai buvo priimti savo esme nuo pat jų priėmimo ydingų, neteisėtų teisės aktų nuostatų taikymo metu. Neatnaujinus apskundimo terminų, pareiÅ¡kėja atsidurtų nelygiavertėje padėtyje lyginant su asmenimis, kuriems motinystės paÅ¡alpa yra ir bus skaičiuojama, remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu. PareiÅ¡kėjos teisės valstybės turi bÅ«ti ypatingai saugomos, kadangi dirbančių motinų mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo yra specifinis konstitucinis motinystės ir vaikystės apsaugos institutas.

VSDFV yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuriam imperatyviai taikomos Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) normos. SkundžiamÄ SprendimÄ rengė ir pasirašė D. O. ir I. L., kurios yra PaÅ¡alpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės. Tuo tarpu VSDÄ® 41 str. 2 d. ir VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Įšankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punkte yra aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali bÅ«ti atnaujinamas. NeaiÅ¡ku, ar nurodytos vyriausiosios specialistės turėjo teisę spręsti, kad pareiÅ¡kėjos skunde nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti, nes prie Sprendimo nėra pridėta jokių tokiÄ teisę patvirtinančių įgaliojimų. Sprendimas neatitinka imperatyvių VAÄ® reikalavimų ir jau vien tuo pagrindu turėtų bÅ«ti panaikintas.

Atsakovė VSDFV su skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 20–23) paaiÅ¡kino, kad sprendžiant pareiÅ¡kėjos skundo priėmimo klausimÄ nustatyta, kad apie VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais paskirtos motinystės paÅ¡alpos dydį pareiÅ¡kėja sužinojo, kai gavo minėtus sprendimus per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemÄ (EGAS), t. y. 2014 m. birželio 6 d. ir 2014 m. liepos 28 d. Å iuos sprendimus pareiÅ¡kėja turėjo teisę apskųsti per 20 d. d. terminÄ . PareiÅ¡kėjos skundas VSDFV pateiktas praleidus skundo padavimo terminÄ . Atsakovės teigimu, 20 darbo dienų terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimo (neatlikimo) ar sprendimo priėmimo faktÄ , bet ne apie teisės aktų nuostatų, kuriais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas, prieÅ¡taravimo Konstitucijai faktÄ . Svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra laikomos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, objektyviai užkirtusios asmeniui keliÄ paduoti skundÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ . PareiÅ¡kėja nenurodė aplinkybių, dėl kurių ji laikotarpiais nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. liepos 7 d. ir nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. negalėjo pateikti skundo VSDFV, bei jas patvirtinančių įrodymų, o ateityje (2017 m. sausio 2 d.) įvykusi aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindÄ atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ .

Pareiškėjos skundo argumentas dėl to Konstitucinio Teismo nutarime nėra numatytas motinystės pašalpų kompensavimo mechanizmas, nėra susijęs su VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, priimto vadovaujantis teisės aktais, teisėtumo klausimu.

Dėl pareiÅ¡kėjos teiginio, kad Sprendimas užkirto pareiÅ¡kėjai keliÄ savo pažeistas teises ginti teisme pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad teisė į teisminę gynybÄ nėra besÄ lyginė ir privalo bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytÄ terminÄ dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio (aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese) modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – asmens, praleidusio įstatyme nustatytÄ terminÄ skundui paduoti, skundas neturi bÅ«ti nagrinėjamas.

Dėl pareiÅ¡kėjos argumento, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų, pažymi, kad SprendimÄ pasirašė VSDFV PaÅ¡alpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja M. P.. Kadangi dokumentas pasiraÅ¡ytas kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u, jame neatsispindi pasiraÅ¡ančiojo asmens pareigos, vardas ir pavardė. VSDFV gautas pareiÅ¡kėjos 2017 m. sausio 19 d. skundas buvo perduotas VSDFV direktoriaus pavaduotojui pagal kuravimo sritį. VSDFV direktoriaus pavaduotojas J. M., susipažinęs su skundo turiniu, rezoliucijos forma davė nurodymÄ atsakyti pareiÅ¡kėjai atitinkamo padalinio vadovui (PaÅ¡alpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjai). Direktoriaus pavaduotojo rezoliucijoje įraÅ¡ytas pavedimo turinys – „neatnaujinti termino“. Taigi skundžiamas Sprendimas yra priimtas (pasiraÅ¡ytas) padalinio vadovo, vykdant direktoriaus pavaduotojo pavedimÄ .

Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiÅ¡kose bylose nuosekliai laikosi pozicijos, kad Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimas praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiÅ«riu negali bÅ«ti pripažintas (laikomas) termino praleidimÄ pateisinančia priežastimi.

Teismo posėdyje proceso Å¡alys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str., b. l. 36).

S k u n d a s a t m e s t i n a s.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2017 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (11.1E)I-922 nenagrinėti pareiškėjos skundo dėl jai paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos perskaičiavimo teisėtumo.

Nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. birželio 6 d. sprendimu skyrė pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 14 d., o 2014 m. liepos 28 d. sprendimu skyrė pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 31–32).

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais, 2017 m. sausio 19 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, teigdama, kad sprendimai yra neteisėti, nes apie jų neteisėtumÄ sužinojo 2017 m. sausio 2 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas, kuriuo Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalis bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 7, 10 punktai tiek, kiek juose nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į jÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai, todėl terminas skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 6-24-8359 ir 2014 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 6-24-11188 nėra praleistas, nes turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2017 m. sausio 2 d. Prašė laikyti, kad nėra praleidusi termino skųsti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 metų sprendimus arba šį terminÄ atnaujinti, panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 6 d. ir 2014 m. liepos 28 d. sprendimus bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naujÄ sprendimÄ dėl motinystės paÅ¡alpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 28 d. skyrimo ir iÅ¡mokėjimo (b. l. 25–30).

VSDFV 2017 m. vasario 15 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl motinystės paÅ¡alpos perskaičiavimo, kadangi pareiÅ¡kėja praleido apskundimo terminÄ , o jos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo termino atnaujinti (b. l. 33–34).

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su VSDFV ginčijamu sprendimu, kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti VSDFV 2017 m. vasario 15 d. sprendimÄ Nr. (11.1E) 1-922 bei įpareigoti VSDFV iÅ¡nagrinėti 2017 m. sausio 19 d. pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡ naujo, teigdama, kad apie VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų neteisėtumÄ sužinojo tik 2017 m. sausio 2 d., kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo nutarimas ir buvo oficialiai paskelbtas, todėl apskundimo termino atnaujinimas yra vienintelis bÅ«das apginti jos akivaizdžiai pažeistas teises (b. l. 1–5).

Teismas su tokiais pareiÅ¡kėjos teiginiais sutikti negali, nes apie ginčijamus VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 metų sprendimus sužinojo, kai gavo minėtus sprendimus per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemÄ (EGAS), t. y. 2014 m. birželio 6 d. ir 2014 m. liepos 28 d. Todėl Å¡iuos VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus pareiÅ¡kėja turėjo teisę apskųsti per 20 darbo dienų nuo minėtų sprendimų paskelbimo Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, o skundÄ dėl minėtų sprendimų VSDFV pateikė daugiau nei po dviejų metų, t. y. 2017 m. sausio 19 d.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnyje (2000 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-110 redakcija) ir dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnyje (2016 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XII-2501 redakcija) nustatyta, kad ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija) ir dabar galiojančioje Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2508 redakcija) taip pat nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimÄ ) VSDFV.

Tiek pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija, 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija – tiek, kiek aktualu ginčams dėl VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų (sprendimų) motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų perskaičiavimo ir mokėjimo klausimais), tiek pagal dabar galiojančiÄ 41 straipsnio 2 dalį (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2508 redakcija) skundai VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimÄ (neatlikimÄ ) ar sprendimo priėmimÄ , o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas; <...> skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali bÅ«ti atnaujinamas.

Atsižvelgus į šias nuostatas, darytina išvada, jog ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų (veiksmų), (be kita ko) motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų apskaičiavimo ir mokėjimo klausimais, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja praleido terminÄ VSDFV, kaip iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijai, paduoti skundÄ dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 6-24-8359 ir 2014 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 6-24-11188, kuriuo buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjai nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 28 d. mokėti perskaičiuotÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , t. y. mokėtina motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa buvo sumažinta. Ginčas iÅ¡ esmės kyla dėl to, ar VSDFV ginčijamu 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. (11.1E)I-922 pagrįstai nusprendė netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 6 d. sprendimo ir 2014 m. liepos 28 d. sprendimo paduoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad teisė į teisminę gynybÄ nėra besÄ lyginė ir privalo bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytÄ terminÄ dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio (aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese) modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – asmens, praleidusio įstatyme nustatytÄ terminÄ skundui paduoti, skundas neturi bÅ«ti nagrinėjamas (LVAT administracinėje byloje Nr. A-721-146/2016).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme VSDFV nurodytos ir skunde teismui pakartotos termino paduoti VSDFV skundÄ dėl teritorinio skyriaus sprendimų praleidimo priežastys, kurias pareiÅ¡kėja nurodė kaip svarbias ir, jos manymu, suteikiančias pagrindÄ atnaujinti skundo VSDFV padavimo terminÄ , negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis. PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip objektyvios termino praleidimo priežastys, kurios nepriklausė nuo pareiÅ¡kėjos valios.

Teismas laiko, kad pareiÅ¡kėja apie motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos sumažinimÄ turėjo sužinoti (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d.) 2014 m. birželio mėn., t. y. gavusi pirmÄ jÄ sumažintÄ paÅ¡alpÄ , iÅ¡mokėtÄ už 2014 m. gegužės mėnesį. Todėl gavusi pirmÄ sumažintÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , pareiÅ¡kėjai pagal apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartus atsirado pagrindas tÄ patį mėnesį ar per kitÄ protingÄ laiko tarpÄ kreiptis į paÅ¡alpÄ mokantį VSDFV teritorinį skyrių, reikalaujant suteikti informacijÄ apie paÅ¡alpos sumažinimo priežastis ir pagrindÄ bei pateikti atitinkamus administracinius aktus, kuriais sumažinta paskirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa vaiko priežiÅ«rai iki jam sueis 2 metai, o gavus atitinkamus duomenis ir nesutinkant su VSDFV teritorinio skyriaus veiksmais ar sprendimais, neatidėliojant kreiptis iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka į VSDFV (VSDÄ® 37 straipsnio 2 dalis).

PareiÅ¡kėjos akcentuojama aplinkybė, kad ji tik 2017 m. sausio 2 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas, kuriuo Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalis bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 7, 10 punktai tiek, kiek juose nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į jÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai, negali bÅ«ti vertinama kaip objektyvi termino paduoti skundÄ praleidimo priežastis.

Teismas pažymi, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas buvo paskelbtas  ir įsigaliojo 2017 m. sausio 2 d. Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra laikomos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, objektyviai užkirtusios asmeniui keliÄ paduoti skundÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ . PareiÅ¡kėja nenurodė aplinkybių, dėl ko laikotarpiais nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. liepos 7 d. ir nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. negalėjo pateikti skundo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų VSDFV, o Konstitucinio teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarimas negali bÅ«ti pripažintas svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindÄ atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ .

Minėtų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos nurodytas termino kreiptis į VSDFV dėl VSDFV teritorinio skyriaus 2014 m. sprendimų praleidimo priežastis nėra pagrindo vertinti kaip svarbias, nepriklausiusias nuo jos valios, nes bylos medžiaga suteikia pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja terminÄ praleido dėl subjektyvių priežasčių (LVAT administracinėje byloje Nr. A-721-146/2016).

Teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes jame nurodytos faktinės aplinkybės, nurodyti argumentai ir konkrečios teisės normos, kuriomis vadovaujantis priimtas sprendimas, VSDFV direktoriaus pavaduotojas, susipažinęs su skundo turiniu, rezoliucijos forma - „neatnaujinti termino“ pavedė atsakyti pareiÅ¡kėjai atitinkamo padalinio vadovui, todėl sprendimas yra priimtas (pasiraÅ¡ytas) padalinio vadovo, vykdant direktoriaus pavaduotojo pavedimÄ , sprendime nurodyta apskundimo tvarka, kuria pareiÅ¡kėja pasinaudojo. Todėl jos teisės dėl sprendimo apskundimo teismine tvarka nebuvo pažeistos.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog VSDFV 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. (11.1E)I-922 teisėtai nepatenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo atnaujinti skundo padavimo termino bei paliko nenagrinėtu jos skundÄ . Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2017 m. sausio 19 d. skundÄ iÅ¡ naujo.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos J. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Mefodija Povilaitienė

Henrikas Sadauskas

Liudmila Zaborovska