d747cbec-e54d-4d44-b21c-e3c58923a9e0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1632-852/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36632-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.4.1.5.2.1.8; 1.3.5.5; 1.4.2; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „AtletiÅ¡ki ir barzdoti“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „AtletiÅ¡ki ir barzdoti“ ieÅ¡kinį atsakovei V.

R. dėl darbo ginčo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. DGKS-6940 darbo byloje Nr. APS-131-18104 nusprendė darbuotojos V. R. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojos naudai iÅ¡ darbdavės UAB „AtletiÅ¡ki ir barzdoti“ 5 655,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

2. IeÅ¡kovė UAB „AtletiÅ¡ki ir barzdoti“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. DGKS-6940 dalį, kurioje nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojos naudai iÅ¡ darbdavės 5 655,78 Eur, pripažinti, kad darbuotojos praÅ¡ymas yra nepagrįstas ir priteisti jai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad nuo 2017 m. spalio 4 d. atsakovė V. R. buvo įmonės 33 procentų akcijų savininkė, 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovė akcininkų susirinkimo metu buvo paskirta įmonės direktore, 2018 m. vasario 20 d. atsakovė tapo 50 procentų įmonės akcijų savininkė, 2019 m. liepos 10 d. atsakovė buvo atleista iÅ¡ įmonės direktorės pareigų ir 2019 m. liepos 26 d. visas 50 procentų turėtas akcijas pardavė.

Nurodė, kad atsakovė jokio įmonės finansinių bei kitų dokumentų faktinio perdavimo neatliko, jokio akto su naujai paskirta įmonės vadove nepasirašė, perdavė tik pavienius dokumentus, jokių finansinių dokumentų, iš kurių būtų matyti įmonės reali veikla, įmonė iki dabar neturi, taip pat atsakovė pasiėmė įmonės kompiuterį su visa joje buvusia informacija, įskaitant klientų duomenis, be to, atsakovė, kaip įmonės direktorė, eilinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje būtų 2018 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimas, iki 2019 m. balandžio 30 d., kaip reikalauja įstatymai ir įstatų I skyriaus 4 punktas, nesušaukė, taip pat iki 2019 m. liepos 10 d. nesušaukė ir neeilinio akcininkų susirinkimo, kuriame būtų sprendžiamas vadovo atleidimas ir naujo vadovo paskyrimas.

Darbdavės įsitikinimu, Darbo ginčų komisija nepagrįstai priteisė atsakovei iÅ¡ įmonės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovė bylinėjosi dėl įmonės veiksmų, už kurių tinkamÄ ir teisingÄ atlikimÄ bei teisines pasekmes visÄ ginčo laikotarpį pati asmeniÅ¡kai buvo atsakinga tiek pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnis, 2.87 straipsnis), tiek pagal įstatų I skyriaus 1 punktÄ , IV skyriaus 12.4 bei 13 punktus.

Pažymėjo, jog atsakovė 2019 m. balandžio 23 d. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ įmonės vadovės pareigų, tačiau įmonės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų visuotinis akcininkų susirinkimas, todėl atsakovė, laikydamasi ABÄ® 23 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, pati bÅ«dama 50 procentų įmonės akcijų savininkė, privalėjo suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ sprendimui dėl vadovo atleidimo priimti, tačiau sÄ moningai pažeisdama ABÄ® nuostatas, to nepadarė.

Teigė, jog įmonės veikloje, atsižvelgiant į vykdomos verslo rÅ«Å¡ies specifikÄ (sportinė veikla), klientai už paslaugas dažniausiai atsiskaitydavo bankiniais mokėjimais, tačiau iÅ¡ esmės atsakovė, kaip įmonės vadovė, nuolat grynais pinigais pasiimdavo pinigines lėšas iÅ¡ banko sÄ skaitos, o grynųjų pinigų įmokėjimo į kasÄ ir jų apskaitos finansinių operacijų duomenų, kaip dabar paaiÅ¡kėjo, nėra, todėl gautos jai priklausančios pinigų sumos bei duomenys apie tai, kam pinigai buvo iÅ¡mokėti, nežinomi.

Nurodė, jog nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2019 m. vasaros iÅ¡oriÅ¡kai sprendžiant pagal lankomumÄ , nuolat sporto klubo abonementus turėjo ir lankėsi apie 40 asmenų, vienos narystės kaina mėnesiui buvo 70 Eur. Pažymėjo, kad sporto veikla jau buvo tapusi pelninga, tačiau atsakovės paskutinio laikotarpio sprendimai ir veiksmai, galimai įmonės turto pasisavinimas, privedė iki to, kad sporto klubÄ su visa įranga faktiÅ¡kai perėmė konkuruojanti įmonė. Nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovei priskaičiuotos pagal darbo sutartį sumos nebuvo faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtos, Valstybinio socialinio draudimo fondui draudiminės atsakovės pajamos buvo deklaruotos.

IeÅ¡kovės teigimu, jeigu Darbo ginčų komisijos sprendimas liktų galioti, susidarytų situacija, jog atsakovė, privalėjusi iÅ¡simokėti ir pilnai tikėtina faktiÅ¡kai iÅ¡simokėjo sau buhalterės jai priskaičiuotÄ darbo užmokestį, yra pareiÅ¡kusi dvigubÄ teisinį reikalavimÄ dėl tariamo pažeidimo, kurį iÅ¡imtinai ji pati bÅ«dama įmonės vadovė ir galėjo padaryti. Laiko, jog atsakovės pateiktas pareiÅ¡kimas Darbo ginčų komisijai buvo nesÄ Å¾iningas, patenkintas nesant jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė įmonės vadovė A. J. palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindama, kad jai nežinoma, kodėl atsakovė sau neiÅ¡simokėjo darbo užmokesčio.

3. Atsakovė V. R. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinio netenkinti ir priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad 2017 m. ji kartu su I. K. (tuo metu B.) ir A. J. nusprendė pradėti bendrÄ verslÄ â€“ atidaryti sporto klubÄ , tuo tikslu buvo įsteigta įmonė, I. K. buvo paskirta įmonės vadove, tačiau sprendimai buvo priimami kolegialiai, dalyvaujant joms visoms trims dažniausiai susiraÅ¡inėjant elektroniniu paÅ¡tu, sudarius sporto klubo patalpų nuomos sutartį tarp jų prasidėjo nesutarimai, nes iÅ¡sinuomotų patalpų įrengimÄ ir tolesnį veiklos vykdymÄ visos matė skirtingai, dėl ko iÅ¡ įmonės veiklos 2017 m. gruodžio 8 d. pasitraukė I.

K., 2018 m. vasario 20 d. I. K. galutinai pasitraukė iÅ¡ įmonės valdymo perleidusi jos turėtas akcijas kitoms akcininkėms, pasitraukus I. K. įmonės vadove formaliai tapo ji (atsakovė), tačiau ir toliau sprendimai buvo priimami kolegialiai tarp jos (atsakovės) ir A. J., nepaisant I. K. pasitraukimo, nesutarimai tarp likusių akcininkių tęsėsi ir toliau, sporto klubo veiklÄ vystyti iÅ¡sinuomotose patalpose ((duomenys neskelbtini)) taip ir nebuvo pradėta, vėliau buvo nutarta sporto klubo veiklÄ vystyti kitose patalpose (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad, prieÅ¡ingai nei deklaratyviai ieÅ¡kinyje nurodė ieÅ¡kovė, sporto klubo veikla niekada nebuvo pelninga, visÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ tvarkė A. J. nurodyta buhalterė A., kuri tvarkė ir tvarko ir kitos A. J. įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , visas gautas sÄ skaitas ji (atsakovė) persiųsdavo buhalterei, A. J. turėjo priėjimÄ ir galėdavo laisvai disponuoti bet kokiais įmonės dokumentais, nes jie buvo laikomi iÅ¡nuomotose patalpose. Nurodė, kad bendrų idėjų su A.

J. surasti jai nebepavyko, sporto klubo veikla buvo nuostolinga, ji (atsakovė) nebeturėjo galimybių ir toliau nuolat skolinti pinigų įmonei (ieÅ¡kovė yra likusi jai skoloje daugiau nei 10 000 Eur), apie komunikacijos trÅ«kumus informavo buhalterę ir ėmė spręsti atsitraukimo iÅ¡ įmonės klausimus, akcijų perleidimas užtruko, akcijas A. J. ji perleido tik 2019 m. liepos mėn., tÄ patį mėnesį buvo atÅ¡aukta iÅ¡ įmonės vadovės pareigų, A. J. žadėjo su ja atsiskaityti, tačiau to nepadarė.

Pabrėžė, kad jos vadovavimo įmonei laikotarpiu A. J. dėl jos veiksmų, apie kuriuos visus jai buvo žinoma, jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, prieÅ¡ingai, ji (atsakovė) perleido įmonės akcijas A. J. nepaisant to, kad ieÅ¡kovė liko jai skolinga daugiau nei 10 000 Eur, kurių dalis jai Darbo ginčų komisijos buvo nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įmonės, tačiau įmonė net skubiai vykdytinos sprendimo dalies neįvykdė ir, jį ginčydama, vilkina atsiskaitymÄ su ja, nors net neginčija, kad Å¡i skola jai (atsakovei) nepriklauso, tik dėsto įvairias niekuo neparemtas sÄ mokslo teorijas apie jÄ .

Atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieÅ¡kovė pateikė mokėtinos sumos dydį Darbo ginčų komisijai, kuris ir buvo priteistas. Pabrėžė, kad ji darbo funkcijas atliko, o vien ta aplinkybė, kad ji buvo įmonės vadovė įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, neatleidžia įmonės nuo tinkamų įsipareigojimų įvykdymo – tai, kad įmonė tuo metu negalėjo atsiskaityti su ja dėl apyvartinių lėšų trÅ«kumo (dar daugiau, bÅ«tent ji skolino pinigus įmonei tam, kad įmonė galėtų apmokėti einamÄ sias sÄ skaitas) dar nereiÅ¡kia, kad ji atsisako jai priklausančio darbo užmokesčio ar kad įmonė neprivalo su ja atsiskaityti.

Nurodė, kad įmonė nėra pateikusi jokių duomenų ar raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsiskaitymo su ja faktÄ , jei ieÅ¡kovė mano, kad ji (atsakovė) yra padariusi įmonei žalÄ , tai neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos su ja atsiskaityti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovės UAB „AtletiÅ¡ki ir barzdoti“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti atsakovei V. R. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „AtletiÅ¡ki ir barzdoti“ 5 655,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; teismo sprendimui įsiteisėjus Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ Nr. DGKS-6940 darbo byloje Nr. APS-131-18104 dalyje, kurioje buvo tenkinti V.

R. reikalavimai, laikyti netekusiu galios; sprendimo dalį dėl priteistos 395,77 Eur sumos vykdyti skubiai; priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 11 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju – įmonės vadovu – teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. spalio 4 d. atsakovė buvo įmonės 33 procentų akcijų savininkė, 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovė nuo 2017 m. gruodžio 13 d. buvo paskirta įmonės direktore, 2018 m. vasario 20 d. atsakovė tapo 50 procentų įmonės akcijų savininkė, 2019 m. liepos 10 d. atsakovė buvo atleista iÅ¡ įmonės direktorės pareigų, 2019 m. liepos 26 d. atsakovė visas 50 procentų turėtas įmonės akcijas pardavė, atsakovė 2019 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu dėl darbo užmokesčio, susijusių iÅ¡mokų ir skolos iÅ¡ įmonės priteisimo, kuri sprendimu darbuotojos praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies – nurodė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojai iÅ¡ darbdavės 5 655,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės teigimu, įmonė buvo naujai įsteigta, ji (atsakovė) pati skolino pinigus įmonei tam, kad įmonė galėtų apmokėti einamÄ sias sÄ skaitas, todėl įmonė negalėjo atsiskaityti su ja dėl apyvartinių lėšų trÅ«kumo, jos atleidimo iÅ¡ pareigų dienÄ Ä¯monė su ja neatsiskaitė – jai nebuvo iÅ¡mokėtas jai priklausantis darbo užmokestis nuo 2017 m. gruodžio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kuriÄ , įmonės skaičiavimais pagal įmonės buhalterės parengtÄ 2019 m. spalio 23 d. pažymÄ Nr. 2019/10-1, sudaro 5 655,78 Eur (atskaičius mokesčius) suma.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė vienu metu teigė, kad atsakovė faktiÅ¡kai yra iÅ¡simokėjusi jai priklausantį darbo užmokestį, nes ji nuolat nuiminėdavo pinigus grynaisiais iÅ¡ įmonės sÄ skaitos, kitu metu teigė, kad įmonei nėra žinoma, kodėl atsakovė neiÅ¡simokėjo sau darbo užmokesčio. Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovė savo teiginių apie įmonės tinkamÄ atsiskaitymÄ su buvusia įmonės vadove (atsakove) jokiais įrodymais nepagrindė. Teismas atkreipė dėmesį, kad įmonės paskolos atsakovei grÄ Å¾inimas nėra darbo užmokesčio jai iÅ¡mokėjimas.

Valstybinio socialinio draudimo fondui deklaruotos draudiminės atsakovės pajamos neįrodo įmonės atsiskaitymo su atsakove fakto. Teismas pastebėjo, kad ieÅ¡kovė neginčijo, jog atsakovė atliko įmonės vadovės funkcijas. Nors teismo posėdžio metu dabartinė įmonės vadovė vienu metu nurodė, kad atsakovė savo pareigų nevykdė, tačiau jau kitu metu teigė, kad atsakovė darbo funkcijas vykdė, darbe naudojo savo asmeninį kompiuterį, ten žymėjo lankomumÄ , taip pat atsakovė atsiskaitydavo su treneriais, rÅ«pinosi sporto klubo priežiÅ«ra ir pan., kas papildomai rodo įmonės paaiÅ¡kinimų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taravimÄ vienų kitiems, kaip ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, jog atsakovė iÅ¡eidama iÅ¡ darbo iÅ¡sinešė įmonės kompiuterį, tuo tarpu teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovių jau buvo teigiama, kad kompiuteris buvo ne įmonės, o pačios atsakovės. Teismas konstatavo, kad darbdavė neįrodė atsiskaitymo su atsakove fakto, nors bÅ«tent ji kaip darbdavė tokiÄ pareigÄ turėjo.

Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, vien ta aplinkybė, kad atsakovė buvo įmonės vadovė įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, neatleidžia įmonės nuo tinkamų įsipareigojimų įvykdymo – tai, kad įmonė tuo metu negalėjo atsiskaityti su atsakove dėl apyvartinių lėšų trūkumo nereiškia, kad atsakovė atsisako jai priklausančio darbo užmokesčio ar, kad įmonė neprivalo su atsakove atsiskaityti jos atleidimo iš pareigų metu arba tartis dėl vėlesnio atsiskaitymo esant tokiai būtinybei.

Å iuo atveju byloje nėra visiÅ¡kai jokių įrodymų apie įmonės atsiskaitymÄ su atleista iÅ¡ darbo atsakove ar apie susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo su ja sudarymÄ . Teismas pažymėjo, kad atsakovė nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 31 d. buvo kasmetinėse atostogose, 2019 m. kovo 26 d. įgaliojimu Nr. 190326-IG-1 atsakovė savo nedarbingumo, prasidėjusio nuo 2019 m. kovo 26 d., ir pratęstų atostogų metu pavedė A. J. laikinai eiti įmonės vadovės pareigas, atsakovė nemokamose atostogose buvo nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. liepos 10 d., 2019 m. liepos 10 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime Nr. 2019/07/10-1, kuriuo atsakovė atleista iÅ¡ įmonės vadovės pareigų ir kurį pasirašė tiek atsakovė, tiek A.

J., nurodyta, kad nuo 2019 m. kovo mėn. pradžios įmonei realiai vadovauja ir visÄ kasdieninę Å«kinę veiklÄ vykdo įmonės akcininkė A. J., ji atsakovės neprileidžia prie buhalterinių įmonės dokumentų, neteikia jokios su įmonės veikla ir finansais susijusios informacijos, todėl įmonės teiginiai apie finansinių įmonės duomenų neturėjimÄ yra nepagrįsti, kadangi pati A. J. savo paraÅ¡u patvirtino, kad nuo 2019 m. kovo mėn. ji realiai vadovauja įmonei ir turi įmonės finansinius dokumentus.

Nors teismo posėdžio metu A. J. teigė, kad ji prieraÅ¡u paneigė Å¡ių duomenų teisingumÄ , tačiau prieraÅ¡u ji tik nurodė, kad: „vadovÄ priima ir atleidžia akcininkų susirinkimas, kurį Å¡iuo atveju turėjo inicijuoti įmonės vadovas“, taigi, jokio prieraÅ¡o apie duomenų paneigimÄ nėra. Be to, į bylÄ pateiktas elektroninis susiraÅ¡inėjimas patvirtina, kad atsakovė įmonės dokumentus yra palikusi klube, prisijungimus perdavusi. Teismas taip pat pažymėjo, kad Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas atsakovės ieÅ¡kovei galimai padarytos žalos klausimas.

Be to, net ir ieÅ¡kovei nustačius atsakovės galimai padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei, tai nepanaikina pareigos įmonei tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju, o galimos žalos atlyginimo klausimas įmonės turi bÅ«ti sprendžiamas atskirai. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ â€“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip;

ši pareiga išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011, 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Ieškovės keliamas atsakovės atleidimo įforminimo, procedūrinės tvarkos tinkamumo klausimas neturi įtakos atsiskaitymo su atleidžiama iš darbo darbuotoja teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad yra atsiskaičiusi tinkamai su atsakove.

Atsakovei neiÅ¡mokėta suma nurodyta pačios įmonės buhalterės parengtoje pažymoje, todėl teismas vertino, jog yra pagrindas priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 5 655,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. IeÅ¡kovė UAB „AtletiÅ¡ki ir barzdoti“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantė taip pat praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Apeliantė paaiÅ¡kina, kad Å¡ioje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės, kuri nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2019 m. liepos 10 d. buvo apeliantės įmonės direktore, veiksmų, kuomet jai per visÄ nurodytÄ laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2019 m. liepos 10 d. esÄ nebuvo mokamas darbo užmokestis. Atsakovė, bÅ«dama apeliantės 50 proc. akcijų savininke bei direktore, padarė didelę turtinę ir neturtinę žalÄ , t.y. ilgÄ laikÄ veikė prieÅ¡ingai juridinio asmens interesais.

Atsakovei tam tikra apimtimi aktyviai dalyvaujant buvo įvykdytas įmonės verslo perėmimas, užgrobimas (įvyko vadinamas „reideriavimas“). Dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų atsakovės atžvilgiu Å¡iuo metu teismuose yra nagrinėjama eilė kitų civilinių bylų (tai atspindi LITEKO duomenų bazės informacija). Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai Å¡iÄ bylÄ iÅ¡sprendė vadovaujantis vien Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normomis, kurios reglamentuoja paprastiems darbuotojams, kurie nevykdo įmonės vadovo darbo funkcijų, skirtų iÅ¡mokų mokėjimÄ (DK 32 straipsnio 1 dalis, 146 straipsnio 2 dalis).

Byloje nebuvo taikytos DK 7 skyriaus 1 skirsnio „Vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumai“ nuostatos, o ypač DK 103 straipsnio „Darbo sutarties vykdymo ypatumai“ 2 dalies reikalavimas „Už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sÄ lygas.“ Apeliantė teigia, kad už darbo užmokesčio mokėjimÄ / nemokėjimÄ ir visų susijusių administracinių procedÅ«rų tinkamÄ vykdymÄ , vadovaujantis nurodytais DK straipsniais, atsako bÅ«tent įmonės vadovas, kuriuo buvo atsakovė.

Tačiau teismas nesiaiÅ¡kino, kodėl pusantrų metų atsakovė esÄ nemokėjo sau darbo užmokesčio. Byloje turėjo bÅ«ti suformuota teismų praktikos taisyklė, iÅ¡aiÅ¡kinanti, ar įmonės vadovės neteisėti pagal DK veiksmai esÄ nemokėti sau darbo užmokesčio, turi teisinį priežastinį ryšį su jos reikalavimu dėl 5 655,78 Eur darbo užmokesčio. Apeliantė negavo jokių finansinių dokumentų iÅ¡ atsakovės, o ji teismo net nebuvo apklausta. Byloje neatsakyta į klausimÄ , ar Å¡is ginčas spręstinas vadovaujantis civilinės, ar darbo teisės normomis.

Teismas darbo teisės normų, t.y. DK 103 straipsnio 2 dalies, Å¡iuo atveju netaikė, t.y. sprendė, kad vadovas absoliučiai ir besÄ lygiÅ¡kai nėra atsakingas už tai, kad jam pačiam esÄ nemokėtas darbo užmokestis. Teismas nepasisakė dėl apeliantei padarytos žalos. Apeliantė paaiÅ¡kina, kad atsakovė į Darbo ginčų komisijÄ kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 23 d., kuomet ji nebebuvo apeliantės vadove. Tai reiÅ¡kia, kad ji pati „augino“, didino skolÄ ir tai darė sÄ moningai, be jokių dokumentų, akcininkų sprendimų.

Apeliantė mano, kad atsakovė galėjo iÅ¡simokėti darbo užmokestį grynais pinigais, priklausančiais įmonei, t. y. apgaulingai tvarkė įmonės apskaitÄ . Teismas Å¡ios aplinkybės visiÅ¡kai netyrė, faktų nesiaiÅ¡kino, atsisakė tenkinti pakartotinį apeliantės praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės asmeninį dalyvavimÄ Å¾odiniame bylos nagrinėjime bÅ«tinu, todėl vienpusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ . Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , nes atsakovė nebuvo paprasta darbuotoja, bet buvo įmonės vadovė, todėl įrodinėjimo pareiga apie tai, kad jos vadovaujama įmonė mokėjo ar nemokėjo darbo užmokestį savo vadovui ir kodėl, priklauso bÅ«tent jai.

Dabartinis vadovas neatsako už darbo užmokesčio mokėjimo tinkamÄ vykdymÄ ir organizavimÄ praeityje. Apeliantė pažymi, kad Å¡iuo atveju nagrinėjamas ne darbo užmokesčio dydžio, susijusių iÅ¡mokų, tačiau paties neiÅ¡mokėjimo fakto egzistavimas, kuris pripažintinas tik prielaida, nes bÅ«tent atsakovė nesudarė finansinių dokumentų. Teismas nenustatė fakto, - buvo, ar nebuvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis atsakovei jos vadovavimo laikotarpiu. Teismas kilusio ginčo neiÅ¡sprendė, o tik jį iÅ¡plėtė, nes ginčo dalykas ir suma bus perkelti į naujÄ civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės. Teismas be pagrindo konstatavo, kad darbo užmokestis atsakovei nebuvo mokėtas dėl apyvartinių lėšų trÅ«kumo.

Ši aplinkybė nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, o yra tik subjektyvūs atsakovės teiginiai. Teismas taip pat nepagrįstai ir neteisingai vertino, kad ieškovės paaiškinimai yra nenuoseklūs, nes esamoje situacijoje, neegzistuojant įmonės finansiniams dokumentams, grynųjų pinigų panaudojimo, disponavimo jais dokumentams, kasos dokumentams ir t.t., objektyvi situacija ginčo laikotarpiu dabartinei įmonės vadovei nėra ir negali būti žinoma. Apeliantės vadovė 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino, kad, 2019 m. liepos 10 d. nutraukiant darbo sutartį su įmone, atsakovės atstovu prisistatęs A.

Ž. asmeniÅ¡kai pateikė atspausdintÄ , atsakovės pasiraÅ¡ytÄ ir jai reikalingÄ tekstÄ , darė psichologinį spaudimÄ pasiraÅ¡yti dokumentus, todėl ji padarė prieraÅ¡Ä ranka. Apeliantės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo oficialaus dokumentų perdavimo, realiausiai tikėtina, kad atsakovė mokėjo sau darbo užmokestį iÅ¡ grynais gaunamų įmonės pajamų, tačiau jo neapskaitė ir todėl nesÄ Å¾iningai kreipėsi dėl jo iÅ¡mokėjimo. Ä® Å¡ias aplinkybes teismas visai neatsižvelgė ir todėl priėmė nepagrįstÄ bei neteisingÄ sprendimÄ .

6. Atsakovė V. R. atsiliepimu praÅ¡o UAB „AtletiÅ¡ki ir barzdoti“ apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovė paaiÅ¡kina, kad ji nedalyvauja kitose bylose atsakovės procesiniu statusu. Teismuose yra keletas bylų, kuriose ji dalyvauja trečiojo asmens procesiniu statusu ir, į kurias ji buvo įtraukta bÅ«tent pačios apeliantės iniciatyva. Atsakovės vertinimu, apeliantės teiginiai, kad atsakovė įmonei padarė didelę turtinę ir neturtinę žalÄ nėra Å¡ios bylos nagrinėjimas dalyku.

Apeliantė nėra pareiÅ¡kusi reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas pasisakė dėl visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų argumentų, o atsakyti į visus argumentus, teismas neprivalo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teismas neprivalėjo įvertinti ir tuos apeliantės samprotavimus, kurie nesusiję su byla. Be to, net jei ieÅ¡kovė kažkokius tai duomenis apie menamas žalas bÅ«tų pateikusi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip;

ši pareiga išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011, 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Atsakovė teigia, kad įmonės vadovo negalėjimas išsimokėti sau atlyginimo dėl apyvartinių lėšų trūkumo nėra nei precedentas, nei ypatinga aplinkybė, atleidžianti įmonę nuo atlyginimo išmokėjimo. Atsakovė pažymi, kad DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju taikoma nediferencijuojant „paprastų darbuotojų “ ir „vadovaujančių darbuotojų“.

Apeliantė tik formaliai ir nepagrįstai ginčija savo prievolę mokėti atsakovei priklausančias pinigų sumas, nors pati pripažįsta, kad atsakovei nebuvo iÅ¡mokėtas jai priklausantis darbo užmokestis nuo 2017 m. gruodžio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kuriÄ , pačios apeliantės skaičiavimais pagal įmonės buhalterės parengtÄ 2019 m. spalio 23 d. pažymÄ Nr. 2019/10-1, sudaro 5 655,78 Eur (atskaičius mokesčius) suma. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad 2019 m. liepos 10 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime Nr. 2019/07/10-1, kuriuo atsakovė atleista iÅ¡ įmonės vadovės pareigų ir kurį pasirašė tiek atsakovė, tiek A.

J., nurodyta, kad nuo 2019 m. kovo mėn. pradžios įmonei realiai vadovauja ir visÄ kasdieninę Å«kinę veiklÄ vykdo įmonės akcininkė A. J., ji atsakovės neprileidžia prie buhalterinių įmonės dokumentų, neteikia jokios su įmonės veikla ir finansais susijusios informacijos. Ä® bylÄ taip pat yra pateiktas elektroninis susiraÅ¡inėjimas patvirtinantis, kad atsakovė įmonės dokumentus yra palikusi klube, prisijungimus perdavusi. Atsakovė pažymi, kad įmonės buhalterinę apskaitÄ visada tvarkė ir Å¡iuo metu tvarko apeliantės vadovės ir vienintelės akcininkės A.

J. nurodyta buhalterė A., kuri, kaip buvo nurodyta, tvarkė ar tvarko ir kitos A. J. įmonės – (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ . A. apie finansinę situacijÄ informuodavo abi akcininkes ir tas yra patvirtinta bylos duomenimis. A. J. (o iki pasitraukimo iÅ¡ apeliantės veiklos - ir I. K.) visada bÅ«davo informuojamos apie apeliantės veiklÄ ir sprendimus, negana to, bylos duomenys patvirtina, kad A. J. buvo pavedama laikinai eiti apeliantės vadovės pareigas ir, kÄ pripažino ir pati A. J., bÅ«tent pati A. J. savo paraÅ¡u neprileido atsakovės prie buhalterinių įmonės dokumentų, neteikė jokios su įmonės veikla ir finansais susijusios informacijos, tačiau apeliaciniame skunde ir toliau dėsto įvairius samprotavimus apie neva tai neteisėtus atsakovės veiksmus ir vadovės funkcijų tariamai netinkamÄ atlikimÄ .

Atsakovė mano, jog teismas taip pat teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ . Apeliantė daro nepagrįstÄ prielaidÄ , neva tai „darbo ginčo atveju tarp įmonės ir jos vadovo dėl fakto, kad vadovas, kuris atsako už juridinio asmens veiklos organizavimÄ (CK 2.82 straipsnio 3 dalis, ABÄ® 38 straipsnio 2 dalis), be jokios priežasties esÄ nevykdė pareigos iÅ¡mokėti sau darbo užmokestį, įrodinėjimo pareiga tenka pačiam vadovui“. Atsakovė pažymi, kad priežastis, dėl kurios atsakovei nebuvo („jos pačios“) iÅ¡(si)mokėtas atlyginimas, yra apyvartinių lėšų trÅ«kumas.

Be to, teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra suformuota išsamiai ir aiškiai - esant ginčui dėl darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio sumokėjimo fakto įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Darbuotojui negali būti perkelta įrodinėjimo pareiga, nes tai būtų neįmanoma įrodyti aplinkybė. Ir atvirkščiai, jei apeliantė turėtų realių duomenų (o ne niekuo nepagrįstų deklaratyvių teiginių), kad su atsakove atsiskaityta, ji tai objektyviai galėtų įrodyti pateikdama tokius realius duomenis.

Atsakovė taip pat mano, jog nėra bÅ«tinybės Å¡iÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. PaaiÅ¡kina, kad ji byloje dalyvavo per atstovÄ ir atstovas nurodė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, atsakė į apeliantės klausimus, be to, byloje yra nagrinėjamas paprastas teisės klausimas dėl darbo užmokesčio priteisimo, kuris grindžiamas raÅ¡ytiniais įrodymais, o ne Å¡alių paaiÅ¡kinimais. Atsakovė taip pat mano, jog apeliantė pateikdama apeliacinį skundÄ piktnaudžiauja procesu, - apeliantė realiai net neskundžia paties sprendimo motyvų ar padarytų iÅ¡vadų, o tik siekia pakartotinės bylos peržiÅ«ros tais pačiais apeliantės motyvais, pateiktais ieÅ¡kinyje.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Dėl ginčo dalyko 8. Å ioje byloje sprendžiama dėl darbuotojos reikalavimo priteisti darbo užmokestį. Tokios ginčo esmės nekeičia tai, kad ieÅ¡kinį teikia ne darbuotoja, o darbdavys.

9. Byloje šalys neginčijo, kad atsakovė V. R. nuo 2017 m. gruodžio 13 d. pagal darbo sutartį buvo priimta eiti įmonės UAB „Atletiški ir barzdoti“ direktorės pareigas (e. bylos t. 1, b.l. 73). Taip pat šalys neginčijo, kad per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki darbo sutarties nutraukimo 2019 m. liepos 10 d., darbuotojai V. R. buvo priskaičiuota 5 655,78 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) (e. bylos t. 1, b.l. 42).

10. Tiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ V. R., nepateikė nei viena Å¡alis.

11. Apeliantė, ginčydama teismo sprendimÄ , kuriuo darbuotojos reikalavimas priteisti darbo užmokesčio įsiskolinimÄ yra patenkintas, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, neatsižvelgė į vadovaujančių darbuotojų darbo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir neteisingai vertino, jog tiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų nebuvimas įrodo skolÄ . Dėl ginčui taikytinų materialinių teisės normų 12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl Å¡ioje byloje pritaikytų materialinių teisės normų.

13. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad darbdavys – UAB „Atletiški ir barzdoti“ pagal darbo sutartį buvo įsipareigojęs darbo užmokestį mokėti kas mėnesį ir, be to, pagal DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas darbdavys privalėjo visiškai atsiskaityti su atleidžiama darbuotoja ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys būtų susitarusios, kad bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ši DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta atsikaitymo tvarka neišskiria vadovaujančių darbuotojų ir kitų darbuotojų.

14. Tokių iÅ¡imčių nenustato ir apeliantės nurodytos DK 103 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios reglamentuoja darbuotojo atsakomybę už žalÄ , o ne darbdavio pareigas, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimu.

15. Apeliantė akcentuoja, kad atsakovė V. R. taip pat buvo ir įmonės UAB „Atletiški ir barzdoti“ akcininkė ir, kad ji buvo sudariusi investavimo susitarimus (e. bylos t.

1. b.l.

9) su kitomis akcininkėmis. Tačiau tokios aplinkybės irgi neįtakoja darbo santykiams taikytinų materialinių teisės normų, reglamentuojančių darbo užmokesčio mokėjimÄ .

16. Taigi pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai atsakė į ieÅ¡kovės keliamus klausimus dėl Å¡ioje byloje taikytinų materialinių teisės normų. Dėl prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių įskaitymo 17. Apeliantė tvirtina, kad darbo sutarties nutraukimo metu darbdavys neturėjo pareigos iÅ¡mokėti darbuotojai V. R. darbo užmokesčio, kadangi turėjo vienarūšę prieÅ¡prieÅ¡inę prievolę, kilusiÄ iÅ¡ darbuotojos padarytos žalos.

18. Vertindamas Å¡iuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog darbdavio teisė daryti iÅ¡skaitas iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio įstatymu yra ribojama tiek iÅ¡skaitų dydžiu, tiek iÅ¡skaitų darymo tvarka. DK 150 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymÄ padaryti iÅ¡skaitÄ ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kuriÄ darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį iÅ¡skaitos pagrindÄ . Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikoma, kad DK numatyti iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio atvejai yra baigtiniai atvejai, kai darbdavys gali atlikti vienaÅ¡aliÅ¡kus įskaitymus.

Teismų praktikoje laikoma, jog tuo atveju, jeigu darbdavys nepasinaudojo DK numatyta iÅ¡skaitos procedÅ«ra arba iÅ¡skaitos dydis virÅ¡ija įstatyme numatytas ribas, darbdavys savo prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles gali įskaityti į mokėtinÄ darbo užmokestį tik esant darbuotojo sutikimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011, 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡ie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, nors ir yra suformuoti taikant 2003 m.

DK 224 straipsnio 2 dalies, DK 206 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir DK 141 straipsnio nuostatas, tačiau yra aktualūs aiškinant ir šiuo metu galiojančias darbo teisės normas, numatytas 2016 m. DK 150 straipsnyje, DK 146 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais.

19. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos Å¡iuo atveju darbdavys teise padaryti iÅ¡skaitÄ iÅ¡ darbuotojos V. R. darbo užmokesčio nepasinaudojo, t.y. nepriėmė raÅ¡ytinio nurodymo dėl iÅ¡skaitos per mėnesį nuo tada kai atsirado teisė į iÅ¡skaitÄ (DK 150 straipsnio 3 dalis).

20. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad Å¡ioje byloje nėra nagrinėjami darbuotojos V. R. atsakomybės už galimai jos padarytÄ Å¾alÄ klausimai. Tokio reikalavimo darbdavė Å¡ioje byloje nėra pareiÅ¡kusi. Be to, kaip minėta, Å¡iuo atveju net jei ir bÅ«tų konstatuota, jog darbuotoja yra padariusi darbdaviui žalos, tokia prievolė negalėtų bÅ«ti įskaitoma tiek dėl praleisto termino, tiek ir dėl to, kad suma virÅ¡ijÄ leistinÄ Ä¯skaityti sumÄ . Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo 21. Kiti apeliantės argumentai yra susiję su įrodinėjimo pareigos paskirstymu ir įrodymų vertinimu.

22. Pastebėtina, jog apeliantė, keldama klausimus, susijusius su įrodymų pakankamumu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymu, siekia įrodyti, kad darbo užmokesčio įsiskolinimo atsakovei nėra, nes, ieškovės teigimu, atsakovė V. R. darbo užmokestį išsimokėjo pati, kai ėjo įmonės vadovės pareigas, o šiuo metu tokių įrodymų neatskleidžia.

23. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas darbo užmokesčio įsiskolinimÄ priteisė vien konstatavęs, jog byloje nėra tiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo faktÄ . IÅ¡ teismo sprendime iÅ¡dėstytų motyvų yra aiÅ¡ku, kad teismas vertino tiek esamus netiesioginius raÅ¡ytinius įrodymus, tiek ir aplinkybes, dėl kurių, ieÅ¡kovės teigimu, ji nedisponuoja reikiamais įrodymais.

24. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju darbdavė nepateikė tiesioginių darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, t.y. darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščio (kuriame bÅ«tų fiksuotas darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas V. R.), o darbdavės pateikti netiesioginiai įrodymai – iÅ¡raÅ¡ai apie įmonės piniginių lėšų apyvartas kredito įstaigų sÄ skaitose (Paysera ir SEB banke, e. bylos t. 2, b.l. 171 zip. Priedas Nr.

1) Å¡iuo atveju nėra pakankami įrodinėjimo pareigos perkėlimui atsakovei. Kaip matyti, visas nurodytas Å«kines operacijas įmonės sÄ skaitose, tiek pinigų įmokėjimo, tiek ir iÅ¡gryninimo ar lėšų pervedimo operacijas, atliko V. R., tačiau nei vienoje iÅ¡ lėšų nuraÅ¡ymo operacijų nėra nurodyta, jog tokio mokėjimo paskirtis yra darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas. Apeliantės teiginiai, kad V. R. pinigines lėšas galėjo naudoti ne įmonės reikmėms, bet pasisavinti kaip darbo užmokestį, yra grindžiami tik prielaidomis.

Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad Å¡ioje darbo byloje teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir patikrinti visas per 1,5 metus atsakovės atliktas Å«kines operacijas ir įvertinti jų pagrįstumÄ . IeÅ¡kovė nėra įvardijusi konkrečių atsakovės atliktų mokėjimo operacijų, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas. Taip pat atsakovė jokiu savo elgesiu ar sprendimu nėra patvirtinusi, jog ji galėjo priimti įmonės lėšas be apskaitos dokumentų kaip jai skirtÄ darbo užmokestį.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog bylos rašytiniai įrodymai labiau patvirtina darbuotojos V. R. paaiškinimus, kad finansiniais įmonės dokumentais disponavo akcininkė A. J., kuri dar iki atsakovės atleidimo, t.y. nuo 2019 m. kovo mėnesio taip pat ėjo ir įmonės vadovės pareigas. UAB „Atletiški ir barzdoti“ akcininkų 2019 m. liepos 10 d. susirinkimo protokole, kurį pasirašė ir A. J., nurodoma, kad nuo 2019 m. kovo mėnesio įmonei vadovauja A. J., ir kad ji disponuoja įmonės buhalteriniais dokumentais ir neleidžia su jais susipažinti V. R. (e. bylos t. 1, b.l. 12-13).

26. Iš bylos medžiagos, t.y. ieškovės pateiktos 2019 m. spalio 23 d. pažymos (e. bylos t. 1, b.l.

42) matyti, kad darbuotojai V. R. buvo priskaičiuotos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos ir už 2019 m. kovo, balandžio bei liepos mėnesius. Paminėtu laikotarpiu, t.y. nuo 2019 m. kovo mėnesio, įmonės UAB „AtletiÅ¡ki ir barzdoti“ vadovės pareigas ėjo A. J., o ne V. R.. Todėl akivaizdu, kad įrodymais apie darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ paminėtu laikotarpiu atsakovė objektyviai negali disponuoti. Tačiau ir Å¡ių įrodymų apeliantė į bylÄ nepateikė ir nepaaiÅ¡kino jų neiÅ¡saugojimo ir nepateikimo priežasčių.

27. Paminėtina ir tai, kad į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtina, kad įmonėje darbo užmokestis kitiems darbuotojams buvo mokamas pagal darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščius, į kuriuos duomenys apie V. R. iÅ¡mokamÄ darbo užmokestį nebuvo įtraukiami (e. bylos t. 1, b.l. 31-36). Å ios aplinkybės, nors ir yra fragmentiÅ¡kos, t.y. neapima viso laikotarpio, tačiau netiesiogiai taip pat patvirtina, kad darbo užmokestis V. R. nebuvo mokamas esant akcininkų susitarimui, t.y. sÄ moningai.

28. Vertindamas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose darbo užmokesčio įsiskolinimÄ ginčija keliais tarpusavyje prieÅ¡taraujančiais argumentais, t.y. tvirtina, kad skolos nėra arba kad skola yra padengta prieÅ¡prieÅ¡iniu įskaitymu. IeÅ¡kovės argumentai, jog skolos nėra iÅ¡ esmės sudaro savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ ir prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės argumentams, jog darbo užmokesčio įsiskolinimas buvo realaus, bet buvo padengtas prieÅ¡prieÅ¡ine prievole.

Nors ieÅ¡kovė tokiÄ savo procesinę pozicijÄ grindžia tuo, kad ji nedisponuoja informacija apie darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ , tačiau aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovė remdamasi informacijos nebuvimu apie galimai atsakovės iÅ¡simokėtÄ darbo užmokestį, negali paneigti darbuotojos reikalavimo priteisti darbo užmokestį ir už 2019 m. kovo, balandžio bei liepos mėnesius, kai atsakovė V. R. nėjo įmonės vadovės pareigų ir nebuvo atsakinga už darbo užmokesčio iÅ¡simokėjimÄ .

29. Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pernelyg griežtos įrodinėjimo pareigos ieÅ¡kovei, t.y. neįpareigojo ieÅ¡kovę pateikti neįmanomus įrodymus, kuriais ji nedisponuoja. Teismas, konstatuodamas bylai reikÅ¡mingus faktus atsižvelgė į įrodymų visumÄ ir juos vertino remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.

30. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo faktas yra įrodinėjamas raÅ¡ytiniais įrodymais, kad pareigÄ Ä¯rodyti Å¡iÄ aplinkybę turi darbdavys, ir kad Å¡iuo atveju darbdavys Å¡ios aplinkybės neįrodė nei tiesioginiais, nei netiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo nustatytais faktais. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 31. Apeliantė teigia, kad už darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ ir dokumentų iÅ¡saugojimÄ buvo atsakinga pati V.

R. ir, kad dėl Å¡ių aplinkybių patikslinimo jÄ bÅ«tina apklausti teisme. Tačiau, kaip jau minėta, darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo faktas yra įrodinėjamas raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimais, o ne liudytojų parodymais ar Å¡alių paaiÅ¡kinimais. Å iuo atveju atsakovės paaiÅ¡kinimai galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi vertinant priežastis, dėl kurių darbo užmokestis jai nebuvo iÅ¡mokėtas. Bet net ir nustačius, kad darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjimas yra susijęs su atsakovės veiksmais, tai neatleistų darbdavio nuo pareigos atsiskaityti su darbuotoja už atliktÄ darbÄ .

32. Paminėtina ir tai, kad priežastys, dėl kurių nebuvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl netesybų taikymo darbdaviui už pavėluotÄ atsiskaitymÄ su darbuotoja, t.y. netesybos galėtų bÅ«ti mažinamos, jei dėl pavėluoto atsikaitymo yra atsakovės kaltė. Tačiau tokių klausimų (reikalavimų) nei Darbo ginčų komisija, nei pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje nesprendė. Kadangi apeliacijÄ teikia tik darbdavys, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo virÅ¡yti bylos ir apeliacijos ribas.

33. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų pakartotinai tirti žodiniame teismo posėdyje (CPK 320 str. 1 d.).

34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-107/2010).

35. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

36. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas darbuotojos naudai, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 str. 1 d.).

37. Atsakovė V. R. praÅ¡o priteisti 250 Eur už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Atsakovės praÅ¡ymas yra pagrįstas mokėjimo dokumentais. Teismas vertina, kad atsakovės patirtos iÅ¡laidos atitinka Å¡ios bylos sudėtingumÄ , jos nevirÅ¡ija rekomenduojamų advokato atlygio dydžių, todėl praÅ¡ymas tenkinamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: IeÅ¡kovės UAB „AtletiÅ¡ki ir barzdoti“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „AtletiÅ¡ki ir barzdoti“, juridinio asmens kodas 304676922, 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko