d747c8a1-ef59-4bf2-8d3c-836a674074a5 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                                                               Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-301/2012Teisėja Nina Pičugina                                                    Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00413-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.4.5.1.; 1.2.14.3.1.; 2.1.7.4.; 2.1.7.3.; 2.4.6.3.3.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. balandžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Vladislavo Lenčiko, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Renatai Novickienei, dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui, gynėjui adv.

Žygimantui Rutkauskui,nuteistajam M. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. Å . apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 180 str. 1 d. 42 paroms areÅ¡to, bausmę atliekant poilsio dienomis.Nukentėjusiojo M. B. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ M. Å . nukentėjusiojo naudai priteista 960 Lt turtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

M. Å . nuteistas už tai, kad jis 2011-03-08 apie 20.30 val., atvažiavęs su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis į (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 12, automobiliu „BMW 318“ raudonos spalvos, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti minėto automobilio valstybiniai numeriai, tuo metu, kai nukentėjusysis M. B. davė pasižiÅ«rėti jo rastÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ vienam iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų vaikinų, bet pamatęs, kad minėtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas priklauso ne tam vaikinui, jis liepė grÄ Å¾inti jam mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , po ko minėtas vaikinas stvėrė pastarÄ jį už peties ir kumščiu sudavė į virÅ¡ugalvį, nuo smÅ«gio nukentėjusysis M.

B. pritÅ«pė bei įsitvėrė į kaltinamojo (M. Å .) striukę, kai pastarasis bandė pabėgti nuo nukentėjusiojo ir jam nepavykus, iÅ¡sitraukė iÅ¡ savo striukės kiÅ¡enės dujinį balionėlį ir papurÅ¡kė nukentėjusiajam į akis, kuris iÅ¡ skausmo uždengė rankomis veidÄ bei pajuto, kad M. Å . iÅ¡traukė iÅ¡ kairės striukės kiÅ¡enės juodos spalvos dirbtinės odos piniginę 50 Lt vertės, kurioje buvo 900 Lt (įvairiomis kupiÅ«romis), nuolaidų kortelė „Norfa“ 5 Lt vertės, „Lukoil“ degalinės kortelė 5 Lt vertės, po ko jis su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis atsisėdo į minėtÄ automobilį bei iÅ¡važiavo link Vilniaus miesto.

Tokiu bÅ«du pagrobė nukentėjusiajam M. B. turto 960 Lt bendros vertės. Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendį bei jo atžvilgiu priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.             Apeliantas skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendros ir specialios dalies normų, procesinių teisės normų pažeidimo, suraÅ¡ant nuosprendį (BPK 305 str.) ir vertinant įrodymus (BPK 20 str.), dėl bylos nagrinėjimo teisme ribų (BPK 255 str.) ir teismo iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.Apelianto įsitikinimu, teismas, pripažindamas jį kaltu padarius nusikaltimÄ , tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiojo duotais parodymais, jų nevertino ir nelygino su kitais byloje esančiais duomenimis, netinkamai vertino jo duotus parodymus dėl ko padarė nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinėms bylos aplinkybėms, be to, pripažino jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinime iÅ¡dėstytų, bei nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę tai, jog jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje.Pripažindamas jį kaltu, teismas rėmėsi iÅ¡imtai nukentėjusiojo parodymais, nes visi kiti byloje esantys duomenys - tiek liudytojų V.

B., V. B., R. M. parodymai, tiek SIM kortelių duomenų analizė yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų. Nei vienas iÅ¡ nurodytų liudytojų nematė paties įvykio, apie įvykio aplinkybes sužinojo iÅ¡ nukentėjusiojo M. B. jiems papasakotų įvykio aplinkybių. Be to, visi Å¡ie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi: V. B. yra nukentėjusiojo teta, V. B. - nukentėjusiojo tėvas, R. M.- nukentėjusiojo draugas, todėl vertinant jų parodymus teismas privalėjo atsižvelgti ir į Å¡iÄ aplinkybę.Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, kaip bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, remdamasis duomenimis apie telekomunikacijų įvykius ir dalyvius, nurodydamas, jog Å¡ie duomenys yra jo kaltės neginčijamas įrodymas.

Byloje nėra neginčijamų faktinių duomenų, patvirtinančių mobilaus ryÅ¡io telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), priklausomumÄ jam. Teismas, vertindamas kam priklauso Å¡i SIM kortelė, rėmėsi iÅ¡imtinai nukentėjusiojo M. B. parodymais - jog iÅ¡ Å¡io telefono numerio skambino jam bÅ«tent jis (M. Å .). Kitų Å¡iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtinančių duomenų byloje nėra. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta M.

B. ir nusikaltimo padarymo laiku telefonas, kurio abonentinis numeris buvo Nr. (duomenys neskelbtini) veikė (duomenys neskelbtini), tačiau kam šis telefonas priklausė ir kas nusikaltimo padarymo metu juo naudojosi - nenustatyta. Pats telefonas nerastas, tuo tarpu duomenys apie telekomunikacinius įvykius ir dalyvius nepatvirtina, kad šiuo telefonu galėjo naudotis apeliantas. Todėl teismas, netinkamai įvertinęs šias aplinkybes, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, jog skambučių išklotinės ir duomenys apie telefonų judėjimus yra dar vienas neginčijamai nustatytas įrodymas, kuris paneigia jo parodymus apie tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo (duomenys neskelbtini), kadangi telefono priklausomybė nebuvo nustatyta jokiais objektyviais įrodymais.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis niekada neneigė, jog pažįsta nukentėjusįjį.

Apklausos įtariamuoju metu, jis nurodė, jog iÅ¡ vardo ir pavardės jis M. B. nepažįsta, tačiau akistatos su nukentėjusiuoju metu, jis nurodė, jog „prieÅ¡ mane sėdintį vaikinÄ pažįstu iÅ¡ matymo, kadangi jis yra mano grupiokas”. Tai, kad jis nežinojo nukentėjusiojo vardo ir pavardės, nereiÅ¡kia, jog iÅ¡vis neigė, kad jį pažįsta. Tokie jo parodymai negali bÅ«ti vertinami, kaip jo kaltės įrodymas.Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog nukentėjęs M.

B. specialistui apie įvykio aplinkybes papildomai paaiÅ¡kino, jog buvo užpultas trijų nepažįstamų vaikinų, vienas iÅ¡ kurių trenkė kumščiu į virÅ¡ugalvį, o kitas - papurÅ¡kė dujų. Tai, apelianto įsitikinimu, verčia abejoti nukentėjusiojo teismui ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams duotų parodymų tikrumu, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių netyrė, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, kas rodo, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, nes netinkamai, vienpusiÅ¡kai vertino įrodymus, nesusiejo jų į vieningÄ loginę visumÄ , nepaisė esančių prieÅ¡taravimų, rėmėsi tik nukentėjusiojo ir jo artimųjų bei draugo parodymais, o jo parodymus formaliu pagrindu - kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, atmetė, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.Tai, kad pirmos instancijos teismas turėjo iÅ¡ankstinę jo kaltumo nuostatÄ , apelianto teigimu, patvirtina ir ta aplinkybė, jog teismas pripažino jį kaltu ir nuteisė dėl faktinių aplinkybių, kurios iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytų, apie tokiÄ galimybę jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta, o prokuroras raÅ¡tu neprašė teismo leisti pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , kaltinime nurodytas aplinkybes, kad „kažkas iÅ¡ minėtų vaikinų iÅ¡traukė iÅ¡ priekinės striukės kiÅ¡enės piniginę”, pakeisti kitomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teismas, pažeisdamas bylos nagrinėjimo teisme ribas, iÅ¡plėtė jam inkriminuojamų veiksmų apimtį, nuosprendyje nurodęs „kad M. Å . iÅ¡traukė iÅ¡ kairės striukės kiÅ¡enės juodos spalvos dirbtinės odos piniginę”. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė BPK 255 str., BPK 44 str. nuostatas. Be to, teismas iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent jis iÅ¡traukė piniginę, padarė remdamasis ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir neginčijamais įrodymais, o prielaidomis, nuosprendyje nurodęs, jog jis pagrobė piniginę, nes bÅ«tent jis buvo nukentėjusiajam iÅ¡ kairės pusės, nukentėjusysis buvo įsikibęs į jį, piniginė taip pat buvo kairės pusės kiÅ¡enėje.

Pats nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme tvirtino, jog kadangi jam buvo papurkÅ¡ta dujų į veidÄ , jam graužė akis, jis nematė, kas konkrečiai iÅ¡traukė piniginę. Tik į menančius teismo klausimus (kas taip pat rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ) nukentėjęs atsakė, kad apeliantas galėjo iÅ¡traukti piniginę ir galiausiai atsakė, jog „didesnė tikimybė, kad M. Å . iÅ¡traukė pinginę”. Tokios aplinkybės duoda pagrindÄ manyti, jog teismas Å¡ioje byloje įrodymus vertino, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. suformuluotas įrodymų vertinimo ir neÅ¡aliÅ¡kumo taisykles.Taip pat, apelianto įsitikinimu, teismas, pripažindamas jį kaltu, nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, nes Å¡ie asmenys nenustatyti ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie Å¡ių asmenų amžių ir pakaltinamumÄ , tai negalėjo bÅ«ti pripažinta ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.Apelianto teigimu, bylÄ iÅ¡nagrinėjus teisme, nebuvo gauta jokių duomenų, kurie paneigtų jo parodymus, jog įvykio dienÄ jis (duomenys neskelbtini) nebuvo, o M.

B., dėl anksčiau buvusių tarpusavio konfliktų, jį apkalba. Esant tokioms aplinkybėms, kyla abejonių dėl nukentėjusiojo M. B. parodymų patikimumo, o kartu ir dėl jo kaltės įrodytumo. Kadangi abejonės, kurių nebegalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, todėl teismo nuosprendis, apelianto nuomone, naikintinas ir priimtinas naujas - iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK180 str. l d. (BPK 329 str. 1 p.).Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ , teisė, kad jo bylÄ teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Å ios nuostatos įgyvendinamos ir BPK 58, 59 straipsniuose, pateikiant sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali bÅ«ti laikomi neÅ¡aliÅ¡ki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumÄ . BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo iÅ¡ankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių (BK 58 str., 59 str.), kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumu.

Vien tai, kad teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadas neatitinkančias apelianto lÅ«kesčių, negali bÅ«ti vertinama kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas.Apeliantas skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendros ir specialios dalies normų, procesinių teisės normų pažeidimo, suraÅ¡ant nuosprendį (BPK 305 str.) ir vertinant įrodymus (BPK 20 str.), dėl bylos nagrinėjimo teisme ribų (BPK 255 str.) ir teismo iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 str. 2 d., 180 str. 1 d.

M. Å . kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatyta baudžiamojoje byloje, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, surinktų, teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų bei nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų įvertintų įrodymų visuma, skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis atitinka BPK 305 str. reikalavimus.Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, pripažindamas jį kaltu, vadovavosi iÅ¡imtinai nukentėjusiojo parodymais, nes visi kiti byloje esantys duomenys - tiek liudytojų V.

B., V. B., R. M. parodymai, tiek SIM kortelių duomenų analizė yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų.             Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 27, 343 psl.).Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Pažymėtina tai, kad nukentėjusysis M.

B. analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes nurodė tiek 2011-03-14 protokole - pareiÅ¡kime policijai, tiek viso proceso metu vykusių apklausų metu, tiek akistatos su M. Å . metu, tiek 2011-03-28 raÅ¡te (duomenys neskelbtini) dekanui dėl M. Å . elgesio. IÅ¡ nuoseklių, neprieÅ¡taringų M. B. parodymų seka, jog nukentėjusysis 2011-03-07 netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje jis mokosi, rado mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuris buvo iÅ¡sikrovęs. Nuėjęs į mokyklÄ apie rastÄ telefonÄ pasakė grupiokams, tame tarpe ir M.

Å .. M. Å . pasakė, kad telefonas gali bÅ«ti jo draugo. 2011-03-08 vakare nukentėjusiajam į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino M. Å . iÅ¡ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad nori atvažiuoti su draugais apžiÅ«rėti jo rastÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , paklausė kaip atvažiuoti iki (duomenys neskelbtini). Apie 20.30 val. nukentėjusysis buvo (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 12, kur privažiavo raudonos spalvos automobilis „BMW318”, valstybinių numerių neprisimena, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo trys vaikinai.

Vienas iÅ¡ vaikinų buvo M. Å ., kitų dviejų nukentėjusysis nepažinojo. Vienas vaikinas buvo Å¡viesiais iki pečių plaukais, apsirengęs ruda striuke ir džinsais, kitas vaikinas buvo tamsių trumpai kirptų plaukų, dėvėjo juodas sportines kelnes ir sportinį džemperį. Nukentėjusysis telefonÄ parodė Å¡viesiaplaukiui vaikinui, kuris bandė įvesti telefono PIN kodÄ , tačiau jam nepavyko. Nukentėjusysis suprato, kad telefonas yra ne jo ir paprašė telefonÄ grÄ Å¾inti. Minėtas vaikinas nukentėjusiajam telefono neatidavė, po ko jam stvėrė už peties ir smogė į virÅ¡ugalvį.

Nuo smūgio nukentėjusysis pritūpė ir įsitvėrė į M. Š. striukę. M. Š. pasimuistė, bandydamas išsisukti, išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė nukentėjusiajam į akis. Nukentėjusysis paleido M. Š. ir rankomis užsidengė akis, tuo pat metu pajautė kaip jam iš kišenės kažkas ištraukė piniginę, kurioje buvo 900 Lt, Norfos bei Lukoil kortelės. Po to vaikinai atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo link Vilniaus.Nukentėjusiojo parodymus apie apiplėšimo aplinkybes patvirtino byloje liudytojais apklausti V.

B., R. M.. Liudytoja V. B. parodė, jog jos sÅ«nėnas, grįžęs iÅ¡ mokyklos, pasigyrė, kad rado mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Liudytojos teigimu, telefonas buvo modernus, todėl ji pasakė sÅ«nėnui, kad jis perduotų telefonÄ policijai. M. B. buvo išėjęs pasivaikščioti, po kiek laiko parėjo ir pasakė, kad atvažiuoja jo grupiokas su draugais, nes rastas telefonas gali bÅ«ti grupioko draugo. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, jog minėti liudytojai apie įvykio aplinkybes sužinojo iÅ¡ paties nukentėjusiojo įvykio vakarÄ , kita vertus, minėti liudytojai taip pat patvirtino, jog jie matė M.

B. padarytus sužalojimus. IÅ¡ liudytojos V. B. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog kovo 8 dienos, vakare, jos sÅ«nėnas sugrįžo namo visas raudonas, kaip jis pasakė dujomis nudegintas, net kaklas buvo pasiektas. Jie Å¡lapiu rankÅ¡luosčiu Å¡aldė, nuiminėjo raudonumÄ . VirÅ¡utinėje galvos dalyje buvo įkirsta. Liudytojas R. M. taip pat patvirtino, jog kitÄ dienÄ po įvykio, kai susitiko su M. B., matėsi, jog jam pripurkÅ¡ta dujų, nes veido oda buvo Å¡erpetota, vienÄ akį buvo užsiklijavęs pleistru, nes visa akis buvo raudona, ant galvos matėsi žaizda.

Aplinkybę, jog nukentėjusiojo atžvilgiu plėšimo metu buvo panaudotas fizinis smurtas patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog M. B. padaryta muštinė žaizda viršugalvio srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011-03-08. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas kūno sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (b.l. 52-53). Nukentėjusiojo M. B. specialistui apie įvykio aplinkybes pateiktas papildomas paaiškinimas, jog buvo užpultas trijų nepažįstamų vaikinų, nepaneigia apelianto kaltės bei fakto, jog jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, kadangi nukentėjusysis aplinkybę, jog buvo apiplėštas būtent M.

Å . bei jo dviejų draugų, nurodė 2011-03-14 protokole pareiÅ¡kime, kreipiantis į policijÄ , bei 2011-03-14 apklausos metu, tuo tarpu užduotis atlikti objektų tyrimÄ buvo suraÅ¡yta 2011-03-15, o M. Å . sužalojimų medicininis tyrimas atliktas 2011-03-18.IÅ¡ byloje liudytojais apklaustų V. B., R. M. parodymų seka, jog nukentėjusysis įvykio dienÄ turėjo pagrobtÄ sumÄ pinigų. Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jis sÅ«nui M. B. Å¡eÅ¡tadienį davė pinigų, 1000 Lt, sumokėti už mokslus.

Liudytojas R. M. taip pat patvirtino, kad jis žinojo, jog M. B. turėjo piniginėje pinigų, nes jie turėjo mokėti už mokslÄ . Be to, iÅ¡ byloje esančio M. B. 2011-03-04 praÅ¡ymo dėl mokėjimo atidėjimo kopijos matyti, kad jis kreipėsi į mokyklos direktorę, jog jam dėl Å¡eimoje iÅ¡kilusių turtinių sunkumų bÅ«tų leista už 2010/2011 m. pavasario semestrÄ sumokėti iki 2011-04-08. PraÅ¡yme nurodyta, jog 400 Lt jis jau sumokėjęs, 700 Lt sumokės 2011-03-10, o likusiÄ sumÄ , 800 Lt, sumokės iki 2011-04-08 (b.l. 49).IÅ¡ nukentėjusiajam priklausančio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių bei iÅ¡einančių skambučių iÅ¡klotinės, laikotarpiu nuo 2011-03-08 iki 2011-03-10 imtinai, nurodant abonentų priklausomybes, nustatyta, kad 2011-03-08, tai yra nusikaltimo padarymo dienÄ SIM kortelė, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini), veikė mobiliojo ryÅ¡io telefone su IMEI numeriu (duomenys neskelbtini).

Taip pat nustatyta, kad į abonento numerį (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajam M. B., 2011-03-08 19.32 val. skambino abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (veikė mobiliojo ryÅ¡io telefone su IMEI numeriu (duomenys neskelbtini)). Vėliau iÅ¡ Å¡io numerio buvo atlikti dar keli skambučiai į nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (Nr. (duomenys neskelbtini)). Su jokiais kitais numeriais abonento numeris (duomenys neskelbtini) nei tÄ dienÄ , nei kitÄ dienÄ nekontaktavo, telefone, kuriame buvo Å¡is numeris, 6 mėnesių laikotarpyje neveikė jokia kita SIM kortelė, t. y. telefonas nebuvo prisijungęs prie telekomunikacijų tinklų.

IÅ¡ duomenų apie telefonų prisijungimus prie telekomunikacijos tinklų bokÅ¡tų (celių), matyti, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 19.32 val. (iÅ¡ kurio nukentėjusiojo M. B. teigimu jam skambino M. Å .), tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) miesto ribose, o 20.17 val., kai vėl buvo skambinta nukentėjusiajam, jau buvo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ribose (b.l. 61-75). Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos iÅ¡vadai, jog tai, kad iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) daugiau niekur nebuvo skambinta, telefone, kuriame buvo Å¡is numeris, 6 mėnesių laikotarpyje neveikė jokia kita SIM kortelė, t. y. telefonas nebuvo prisijungęs prie telekomunikacijų tinklų, tik patvirtina, kad telefonas bei SIM kortelė buvo naudojami tikslu padaryti šį nusikaltimÄ , juolab, kad M.

Š. nurodydamas nukentėjusiajam, kad rastas telefonas gali būti jo draugo, puikiai žinojo, kad tai yra ne tiesa. Taip, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, kuriame buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kita vertus, nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kurie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir kuriais nėra pagrindo netikėti, neabejotinai nustatyta, kad minėtu mobiliojo ryšio telefonu bei abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi būtent apeliantas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, jog būtent M. Š. pagrobė piniginę iš nukentėjusiojo kairės striukės kišenės, ko pasėkoje pažeidė ir BPK 255 str., 256 str. nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas, teismas priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau neesmingai. Iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos tik prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyva, laikantis BPK 256 str. 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju nei prokuratÅ«ra, nei nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ nebuvo pateikę. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų ir tuo atveju, kai iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir panaÅ¡iai, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ . Nagrinėjamu atveju kaltinime naujai nurodžius, kad bÅ«tent M.

Å . pagrobė piniginę iÅ¡ nukentėjusiojo kairės striukės kiÅ¡enės, apie tai apeliantui nepraneÅ¡us iÅ¡ anksto teisiamajame posėdyje, buvo suvaržyta pastarojo teisė į gynybÄ . Kaltinamojo teisės į gynybÄ Ä¯gyvendinimas neįmanomas atėmus jo teisę žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisę pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.). Kita vertus, pažymėtina tai, jog prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojoje byloje nėra konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog bÅ«tent apeliantas iÅ¡ nukentėjusiojo striukės iÅ¡traukė piniginę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusysis viso proceso metu nurodė, jog papurÅ¡kus jam dujų į akis, jis užsidengė veidÄ rankomis ir nematė, kuris konkrečiai iÅ¡ vaikinų jam iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė piniginę. Nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu iÅ¡sakytos prielaidos, jog jis spėja, kad „ jeigu M. draugas jam trenkė, tai gal piniginę iÅ¡traukė M., nes jis buvo greta; kadangi M. buvo greta, tai didesnė tikimybė, kad jis galėjo iÅ¡traukti pinigus, nes tas kuris jam trenkė galėjo atÅ¡okti sudavęs smÅ«gį“, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad bÅ«tent apeliantas iÅ¡ nukentėjusiojo striukės kiÅ¡enės iÅ¡traukė piniginę.

Juolab, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti, kurios pusės kiÅ¡enėje buvo piniginė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog byloje nenustatyta, kuris konkrečiai iÅ¡ trijų vaikinų iÅ¡ nukentėjusiojo striukės kiÅ¡enės iÅ¡traukė piniginę, todėl paliktinos kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos aplinkybės, jog „<<...kažkas iÅ¡ minėtų vaikinų iÅ¡traukė iÅ¡ priekinės striukės kiÅ¡enės juodos spalvos dirbtinės odos piniginę 50 Lt vertės, ...>>”.Nepagrįsti yra apelianto skundo argumentai, jog teismas, pripažindamas jį kaltu, nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamÄ veikÄ atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kartu su vykdytoju bent iÅ¡ dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors Å¡ie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iÅ¡ dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai.

Eliminavus bendrininkavimÄ , nebelieka ir pagrindo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytÄ veikÄ , nes vykdytojo atlikti veiksmai jiems nebegali bÅ«ti inkriminuojami, tuo tarpu jų pačių veikoje nėra visų bÅ«tinų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Taigi tais atvejais, kai asmuo, kuris pats nerealizavo visų bÅ«tinų objektyvių nusikalstamos veikos požymių, tačiau kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ kartu su nenustatytu vykdytoju, bendrininkavimo konstatavimas ar paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo tampa esminis jo baudžiamosios atsakomybės klausimas (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-9/2009).             Nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika buvo padaryta dalyvaujant trims bendravykdytojams, kurie buvo susitarę apiplėšti nukentėjusįjį ir bendrais veiksmais realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., objektyviuosius požymius (ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys apžiÅ«rėjo nukentėjusiojo paduotÄ telefonÄ , bandė įverti PIN kodÄ , tačiau nepavyko, nukentėjusiajam papraÅ¡ius grÄ Å¾inti telefonÄ , jo neatidavė, stvėrė nukentėjusįjį už peties ir kumščiu sudavė į virÅ¡ugalvį, apeliantas nukentėjusiajam papurÅ¡kė dujų į akis, kažkuris iÅ¡ minėtų asmenų iÅ¡ M.

Å . striukės kiÅ¡enės iÅ¡traukė piniginę, kurioje buvo 900 Lt ir Norfa nuolaidų kortelė bei Lukoil degalinės kortelė). Be nenustatytų bendravykdytojų veiksmų nagrinėjamu atveju nebÅ«tų įmanoma apelianto veiksmus kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d., kadangi telefono nukentėjusiajam negrÄ Å¾ino vienas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, tuo tarpu kuris konkrečiai iÅ¡ bendravykdytojų iÅ¡traukė iÅ¡ nukentėjusiojo striukės kiÅ¡enės piniginę byloje nenustatyta.

Taigi, iÅ¡vada, kad apeliantas padarė plėšimÄ , galima tik pripažinus, kad jis bendrininkavo kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nustatęs apelianto ir nenustatytų asmenų veikos bendrumÄ , jo susitarimÄ su Å¡iais asmenimis bei tyčiÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ kartu su jais, taip pat nesant byloje duomenų, suteikiančių pagrindÄ abejoti dėl nenustatytų asmenų pakaltinamumo ir pakankamo atsakomybei amžiaus (iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų seka, jog padarant apiplėšimÄ dalyvavę ir tyrimo metu nenustatyti asmenys buvo 19-22 metų amžiaus), pagrįstai konstatavo, kad M.

Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaudamas su Å¡iais asmenimis ir veikė su jais bendrininkų grupe.             Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat pagrįstai apylinkės teismas nustatė ir apelianto atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.                           n u t a r i a :nuteistojo M.

Å . apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendį.Nustatyti, kad M. Å ., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtÄ Ä¯vykdė plėšimÄ , o bÅ«tent: 2011- 03-08 apie 20.30 val., atvažiavęs su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis į (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 12 automobiliu „BMV 318” raudonos spalvos, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti minėto automobilio valstybiniai numeriai, tuo metu, kai nukentėjusysis M.

B. davė pasižiÅ«rėti jo rastÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ vienam iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų vaikinų, bet pamatęs, kad minėtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas priklauso ne tam vaikinui, jis liepė grÄ Å¾inti jam mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , po ko minėtas vaikinas stvėrė pastarÄ jį už peties ir kumščiu sudavė į virÅ¡ugalvį, nuo smÅ«gio nukentėjusysis M. B. pritÅ«pė bei įsitvėrė į M. Å . striukę, kai pastarasis bandė pabėgti nuo nukentėjusiojo ir jam nepavykus, iÅ¡sitraukė iÅ¡ savo striukės kiÅ¡enės dujinį balionėlį ir papurÅ¡kė nuketėjusiajam į akis, kuris iÅ¡ skausmo uždengė rankomis veidÄ bei pajuto, kad kažkas iÅ¡ minėtų vaikinų iÅ¡traukė iÅ¡ priekinės striukės kiÅ¡enės juodos spalvos dirbtinės odos piniginę 50 Lt vertės, kurioje buvo 900 Lt (įvairiomis kupiÅ«romis), nuolaidų kortelė „Norfa” 5 lt vertės, „Lukoil” degalinės kortelė 5 lt vertės, po ko jis su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis atsisėdo į minėtÄ automobilį bei iÅ¡važiavo link Vilniaus miesto.

Tokiu bÅ«du pagrobė nukentėjusiajam M. B. priklausantį turtÄ 960 litų bendros vertės.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                    Daiva Pranytė – Zalieckienė Teisėjai                                                                          Vladislavas Lenčikas                                                                                       Stasys Lemežis