2019-10-02 Nr. AB-18871-3-61-3-02805-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-633-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02805-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kyževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo V. S. skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkios ministerijos (toliau – NŽT) 2019 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 48SD-95058-14.48.136E) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia NŽT Raštą, kuriame jam buvo suteikta informacija ir nurodyta, kad dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0100:162) nebuvo pateiktos kadastrinių matavimų bylos NŽT skyriui. NŽT skyrius pareiškėjui paaiškino, kad gavęs kadastrinių matavimų bylas, patikrins, ar žemės sklypo planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus ir, ar žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose yra visi reikiami dokumentai. Taigi, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad tik pateikus kadastrinių matavimų bylą, bus patikrinti žemės sklypų planai bei įvertinta jų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Teismas konstatavo, kad net ir panaikinus Raštą, pareiškėjo keliamas klausimas nebūtų išspręstas iš esmės.

Teismas pasisakė, kad šiuo atveju akivaizdu, kad skundžiamas raštas yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio. Nors ir teismų praktikoje nustatyta, jog teismas sprendžia, ar skundžiamas aktas gali sukelti teisines pasekmes, ar ne tik bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau priėmimo stadijoje akivaizdžiai matyti, jog ginčijamas aktas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia jo materialiųjų teisių ir pareigų, rašte nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės. Skundžiamu raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, jame yra suteikiama informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų, t. y. tokia informacija tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės.

Teismas konstatavęs, kad bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog ginčijamame Rašte pateikta tik informacija, o ne priimtas sprendimas viešojo administravimo srityje, sprendė, kad ginčas dėl minėto rašto panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir jo skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjas tvirtina, kad NŽT Vilniaus r. skyriaus sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių duomenų, informacija pateikta ir išvados padarytos neištyrus ir nenustačius faktinių aplinkybių. Sprendimu pateikta išvada prieštarauja teisės aktų nustatytiems reikalavimams ir yra klaidinanti. Klaidingomis NŽT Vilniaus r. skyriaus, kaip atitinkamos valstybės institucijos, išvadomis ir aiškinimu vadovaujasi sklypus matuojantys matininkai, kiti asmenys, kas sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjui.

Pareiškėjas teigia, kad NŽT Vilniaus r. skyrius sprendimu iš esmės neatsakė į jo klausimą, nurodė klaidingus duomenis, nepridėjo jokių šios institucijos atsakymą pagrindžiančių dokumentų, dėl to tokie institucijos veiksmai, išreikšti ginčijamu sprendimu turi būti pripažinti prieštaraujančiais įstatymui ir panaikinti. Teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad skundžiamame NŽT Vilniaus r. skyriaus sprendime (rašte) klaidingai aiškinamos faktinės aplinkybės.

Pareiškėjas tvirtina, kad bendro naudojimo kelias pagal grafinius planų duomenis (1995 m. gruodžio mėn. ir 1994 m. vasario mėn.) nėra priskirtas jokiam sklypui ir yra valstybinė žemė. Pareiškėjas pabrėžia, kad teisės aktai draudžia bendro naudojimo kelius įskaičiuoti į sklypų plotą.

Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiamas raštas jam sukelia teisines pasekmes, nes dėl netinkamų NŽT Vilniaus r. skyriaus išaiškinimų pareiškėjui neleidžiama pravažiuoti bendru keliu ir patekti į savo sklypą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti informaciją, kokiu pagrindu, jo vertinimu bendrą, pravažiavimo kelią, norima priskirti konkrečiam sklypui. Pareiškėjas gautą atsakymą skundžia, nes jo netenkina pateikto atsakymo turinys. Atsakovas skundžiamame rašte iš esmės pareiškėjui aiškiai nurodė, kokių veiksmų jis turi imtis ir kokius duomenis turi pateikti, kad būtų galima patikrinti jo teiginius susijusius su įsiterpusiu tarp jo ir kaimyninio sklypo keliu. Iš skunde dėstomų aplinkybių ir su juo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo iš esmės netenkina tai, kad NŽT nekonstatavo tų faktinių aplinkybių, kurias pareiškėjas siekia, kad jis konstatuotų. Vertinant šio siekiamo apskųsti rašto turinį, akivaizdu, kad jis tų pasekmių kurias nurodo pareiškėjas, jam sukelti negali. NŽT rašte pareiškėjui pateikė informaciją kokius duomenis jis pareiškėjo keliamu klausimu turi ir nurodė jam kokią informaciją jis turi pateikti NŽT, kad įstaiga turėtų galimybę jo teiginius patikrinti.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios intancijos teismui, jog šiuo atveju, skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, dėl ko jis iš esmės negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog ginčijamame rašte pateikta tik informacija, o ne priimtas sprendimas viešojo administravimo srityje, todėl ginčas dėl minėto rašto panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius