2013-10-14 Nr. AB-6308-3-61-3-02234-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-749/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02234-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. T1-699; panaikinti Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. gegužės 9 d. ataskaitą Nr. D17-68-(1.27.); priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi ir konstatavo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 58 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą administracinėse bylose Nr. AS146-153/2012, AS63-650/2011, A602-1249/2012, AS525-829/2011, AS63-104/2009, ir pažymėjo, kad bylos pagal pacientų skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės įstaigos atliktų patikrinimų rezultatų ir įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą nenagrinėtinos administraciniuose teismuose, pagal pobūdį sprendimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės galėtų būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl netinkamų paslaugų suteikimo atsirado neigiamos pasekmės, yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos sprendimai dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik tuo atveju, kai skundą teismui paduoda sveikatos priežiūros paslaugas teikusi įstaiga ir kai ginčijamu sprendimu jai nustatyti valiniai viešojo administravimo subjekto patvarkymai.

Dėl Tarnybos pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. gegužės 9 d. ataskaitos Nr. D17-68-(1.27.) teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir konstatavo, kad minėta ataskaita yra tarpinio pobūdžio aktas, todėl tokį pareiškėjo reikalavimą atsisakytina priimti. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinio pobūdžio, todėl atsisakius priimti skundo dalį, iš kurios pareiškėjas kildina jam padarytą neturtinę žalą, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.

Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu (b. l. 19) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti. Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiami dokumentai daro jam žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį, kuria, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, jog skundžiamas Tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. T1-699 tiesiogiai nesukuria pareiškėjui teisių ir pareigų, o Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. gegužės 9 d. ataskaita Nr. D17-68-(1.27.) yra tarpinio pobūdžio aktas, todėl minėti aktai nėra administracinės bylos dalykas. Teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjęs, kad šis reikalavimas yra išvestinio pobūdžio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1190/2013, 2013 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-3902013, 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. T1-699 turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo įsakymu, kuriuo nustatyta, jog G. K. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tuo pažeidžiant jo teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, ir Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įspėtas dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų, tik konstatuojama pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir jokių teisių ir pareigų pareiškėjui tiesiogiai nesukuria. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamas Tarnybos direktoriaus sprendimas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. T1-669 panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir jo nuostatas dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinės kontrolės detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais nustatytą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) valstybinės kontrolės dokumentų nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita yra kontrolės procedūros dokumentas, kuris savaime nesukuria teisinių pasekmių asmeniui (pacientui). Šis dokumentas tik parodo asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijos poziciją dėl tikrinto asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir gali būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl paslaugų netinkamo suteikimo asmeniui atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS858-244/2013, AS146-647/2013, AS492-26/2013, A552-2713/2012, AS442-461/2010, A2-1217/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. gegužės 9 d. ataskaitos Nr. D17-68-(1.27.) panaikinimo, kaip nenagrinėtiną teismų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. T1-699 bei Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. gegužės 9 d. ataskaitą Nr. D17-68-(1.27.), todėl šį reikalavimą, atsižvelgiant į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, skundo dalyką ir pagrindą, protingumo ir teisingumo principus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-596/2013, 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-522/2012).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) pagrįstai ir teisėtai, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė