Legislator Case Law & Legislation
d7430032-ec8f-4092-94f5-e9be92792f2f AI generated

d7430032-ec8f-4092-94f5-e9be92792f2f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d7430032-ec8f-4092-94f5-e9be92792f2f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V. Ž., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir jam paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrinus bausmes apėmimo bÅ«du, paskirti V. Ž. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 10 mėnesių. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 ir 2 d., atidėti V. Ž. paskirtos bausmės vykdymÄ 2 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.

Legislator headnote

AI generated

d7430032-ec8f-4092-94f5-e9be92792f2f · Vilniaus apygardos teismas: Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 ir 2 d., atidėti M. A. paskirtos bausmės vykdymÄ 2 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Pasak prokurorės, teismas neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai iÅ¡teisino V. Ž. ir M. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. Nuosprendyje nurodyti argumentai yra nelogiÅ¡ki ir kontraversiÅ¡ki, ypač toje dalyje, kur teigiama, jog V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Artūras Pažarskis Pranešėjas Artūras Pažarskis               Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-648/2012 Teisėja Lilija Tarčevskaja                                      Teisminio proceso Nr.: 1-14-1-00611-2010-8         Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.1, 1.1.8.1., 1.1.8.3.1.1.10.1., 1.2.26.2.1., 1.2.27.1., (S) 1.2.27.5., 2.1.7.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, Ryšardo Skirtuno ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Gedvilienei, nuteistajam V.

Ž., jo gynėjui advokatui Gintarui Petukauskui,iÅ¡teisintajam M. A., jo gynėjui advokatui Romualdui MikliuÅ¡ui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės V. Gedvilienės ir nuteistojo V. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda,V. Ž. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 287 str. 1 d. ir 290 str., jam nepadarius veikų, turinčių Å¡ių nusikalstamų veikų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.),M.

A. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str., jam nepadarius veikų, turinčių Å¡ių nusikalstamų veikų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).Baudžiamoji byla nutraukta dalyje dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio 342,34 Lt turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,nustatė:V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-04-02, apie 23.20 val., vieÅ¡oje vietoje, Gedimino pr. ir Totorių g. sankryžoje, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus, po to, kai atvyko transporto priemonių iÅ¡vežimu užsiimančios įmonės - UAB „S (duomenys pakeisti)“ krautuvas, iÅ¡lipęs iÅ¡ policijos pareigÅ«nų sustabdyto savo automobilio „Citroen Berlingo“, v/n (duomenys neskelbtini) užpuolė krautuvo kablį ant automobilio „Citroen Berlingo“ tvirtinusį UAB „S“ darbuotojÄ V.

J., t. y. ranka smogė jam į kaktÄ , nuo ko V. J. nukrito ant grindinio, taip sukeldamas V. J. fizinį skausmÄ , taip pat metė į V. J. atkabintÄ nuo automobilio „Citroen Berlingo“ trosÄ su kabliu ir tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . V. Ž. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. už tai, kad jis 2010-04-02, apie 23.20 val., Gedimino pr. ir Totorių g. sankryžoje, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino jį bandžiusiam sulaikyti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui - Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui A.

R., t. y. abiem rankomis pastarÄ jį pastÅ«mė į krÅ«tinę bei nepakluso A. R. teisėtam reikalavimui nusiraminti, dėl ko jam buvo uždėti antrankiai.Taip pat V. Ž. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-04-02, apie 23.20 val., Gedimino pr. ir Totorių g. sankryžoje, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nepaklusdamas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens - Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės vyresniojo patrulio G. V. reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus, panaudodamas psichinę prievartÄ - Å¡aukdamas „duosiu aÅ¡ tau į galvÄ â€œ ir stodamas į kovinę padėtį, grasino Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės vyresniajam patruliui G.

V..Taip pat V. Ž. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. už tai, kad jis 2010-04-02, apie 23.20 val., Gedimino pr. ir Totorių g. sankryžoje, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžeidė vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis - Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės vyriausiÄ jį patrulį A. R., Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės vyresnįjį patrulį G. V., Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyresnįjį patrulį E. K. ir Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės patrulį R.

D., jų atžvilgiu vartodamas necenzÅ«rinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu V. Ž. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 287 str. 1 d. ir 290 str., jam nepadarius veikų, turinčių Å¡ių nusikalstamų veikų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).M. A. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. už tai, kad jis 2010-04-02, apie 23.20 val., Gedimino pr. ir Totorių g. sankryžoje, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui - Vilniaus apskrities VPK Kelių valdybos patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui A.

R., t. y. tuo metu, kai A. R. drausmino V. Ž., pribėgęs M. A. rankomis nustÅ«mė A. R. į Å¡onÄ , o A. R. pareikalavus, kad M. A. nutrauktų neteisėtÄ elgesį ir bandant uždėti jam antrankius, M. A. nepakluso A. R. teisėtam reikalavimui, įsikibo A. R. į tarnybinę Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę ir jÄ suplėšė bei sulankstė antrankius.Taip pat M. A. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. už tai, kad jis 2010-04-02, apie 23.20 val., Gedimino pr. ir Totorių g. sankryžoje, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus, įžeidinėjo vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis - Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės vyriausiÄ jį patrulį A.

R., Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės vyresnįjį patrulį G. V., Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyresnįjį patrulį E. K. ir Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės patrulį R. D. jų atžvilgiu vartodamas necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu M. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str., jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžio dalį, kuria V.

Ž. ir M. A. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str. ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį:

1) V. Ž., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir jam paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrinus bausmes apėmimo bÅ«du, paskirti V. Ž. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 10 mėnesių. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 ir 2 d., atidėti V. Ž. paskirtos bausmės vykdymÄ 2 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.

2) M. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir jam paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; M. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrinus bausmes apėmimo bÅ«du, paskirti M. A. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas sudedant iÅ¡ dalies ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams ir teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimÄ 1 metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 ir 2 d., atidėti M. A. paskirtos bausmės vykdymÄ 2 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Pasak prokurorės, teismas neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai iÅ¡teisino V. Ž. ir M. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. Nuosprendyje nurodyti argumentai yra nelogiÅ¡ki ir kontraversiÅ¡ki, ypač toje dalyje, kur teigiama, jog V.

Ž. bei M. A. naudojo policijos pareigÅ«nų atžvilgiu ne konkretų ir kryptingÄ smurtÄ (tyčinius veiksmus), o fizinę jėgÄ , kas pagal teismų praktikÄ vertinama kaip natÅ«ralus neblaivių asmenų protestas ir jų spontaniÅ¡ka reakcija į reikalavimÄ nusiraminti bei leisti bÅ«ti sulaikomiems. Prokurorės teigimu, fizinė jėga yra tas pats smurtas, kurio panaudojimas policijos pareigÅ«nų atžvilgiu negali bÅ«ti laikomas natÅ«raliu dalyku. Teismo teiginys, kad tai yra natÅ«ralus neblaivių asmenų protestas, formuoja netinkamÄ visuomenės požiÅ«rį į policijos pareigÅ«nÄ bei skatina nepagarbÄ policijos pareigÅ«nų atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigÅ«nai A. R. ir G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad V. Ž. ir M. A. sulaikymo metu pastarieji panaudojo jų atžvilgiu fizinį smurtÄ , kuris pasireiÅ¡kė stÅ«mimu, tampymu už uniformos. Tai patvirtino ir nukentėjusysis V. J.. Nustatyta, jog policijos pareigÅ«nui A. R. bandant sustabdyti V. Ž. nuo smurtinių veiksmų V. J. atžvilgiu, A. R. pagriebė V. Ž. už rankos. Tuo metu V. Ž. pastÅ«mė jį abiem rankomis į krÅ«tinę ir iÅ¡trÅ«ko jam iÅ¡ rankos.

Jis dar kartÄ paėmė V. Ž. už rankos, tačiau V. Ž. muistėsi, prieÅ¡inosi, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, keikėsi, vartojo necenzÅ«rinius žodžius jo atžvilgiu. Belaikant V. Ž., prie A. R. priÅ¡oko M. A. ir rankomis pastÅ«mė iÅ¡ Å¡ono. A. R. bandant įspėti M. A. nutraukti neteisėtus veiksmus, pastarasis įsikibo jam į Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę ir stÅ«mė. Tuo metu A. R. nugriuvo su M. A. ant evakuatoriaus platformos. Ä®vyko grumtynės, kurių metu M. A. suplėšė A.

R. Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę. A. R. bandant uždėti M. A. antrankius, Å¡is sulankstė antrankius. IÅ¡teisintasis taip pat visÄ laikÄ keikėsi, vartojo necenzÅ«rinius žodžius policijos pareigÅ«nų atžvilgiu. Policijos pareigÅ«nas G. V. patvirtino A. R. parodymus dėl M. A. veiksmų. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡kvietė papildomÄ policijos pareigÅ«nų ekipaÅ¾Ä . Ä® įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai E. K. ir R. D., kurių pagalba pavyko sulaikyti V. Ž. ir M. A.. Pasak prokurorės, analizuojant nagrinėjamÄ situacijÄ , detalizuojant V.

Ž. ir M. A. veiksmus, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, buvo nustatytos fizinio smurto panaudojimo aplinkybės bei tai, kad buvo pasiprieÅ¡inta policijos pareigÅ«nų teisėtiems reikalavimams. Nors V. Ž. ir M. A. panaudoti smurtiniai veiksmai ir nesukėlė policijos pareigÅ«nui A. R. sveikatos sutrikdymo, tačiau toks elgesys laikytinas pavojingu, kadangi Å¡iuo atveju du asmenys, panaudodami fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui A. R.. Tokie smurtiniai veiksmai prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ pagal savo trukmę ir intensyvumÄ negali bÅ«ti vertinami kaip užtraukiantys tik administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas prieÅ¡inasi policijos pareigÅ«nui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2007, 2K-802/2007, 2K-298/2009). Tuo tarpu Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. Ž. ir M. A. panaudojo fizinį smurtÄ policijos pareigÅ«no A. R. atžvilgiu. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad tokie V. Ž. ir M. A. veiksmai turėjo realų neigiamÄ poveikį vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ užtikrinančių policijos pareigÅ«nų veiklai, kadangi padaryti atitinkami teisės pažeidimai negalėjo bÅ«ti užfiksuoti, aktyviai naudojant jėgÄ , visiÅ¡kai negerbiant policijos pareigÅ«nų, keikiant juos, buvo trukdoma pareigÅ«nų atliekamiems teisėtiems administracinio sulaikymo veiksmams.

Baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. Ž. ir M. A. Å¡ioje situacijoje veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, jų veiksmai atitinka nusikalstamos veikos sudėties, numatytos Lietuvos Respublikos BK 286 str., požymius.Prokurorės teigimu, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. Ž. ir M. A. necenzÅ«rinių žodžių vartojimas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų akivaizdoje nėra pakankamas baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Policijos pareigÅ«nai sustabdė važiuojančius V. Ž. ir M. A. automobiliu „Citroen Berlingo“, kurį vairavęs M. A. pažeidė Kelių eismo taisykles. Policijos pareigÅ«nams pradėjus pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ bei iÅ¡kvietus evakuatorių, V. Ž. ir M. A. pradėjo prieÅ¡intis policijos pareigÅ«nams ir juos įžeidinėti. V. J. parodė, kad Å¡ie vartojo necenzÅ«rinius žodžius policijos pareigÅ«nų atžvilgiu, juos įžeidinėjo. Visi nukentėjusieji (policijos pareigÅ«nai) patvirtino, kad tiek V.

Ž., tiek M. A. vartojo jų atžvilgiu įžeidžiančius ir nepadorius žodžius. Policijos pareigÅ«nas E. K. konkretizavo, kad V. Ž. ir M. A. įžeidinėjo juos, vadino „gaidžiais“, „pederastais“. Å ie įžeidimai buvo adresuoti konkrečiai jiems, nes buvo pasakyti tiesiogiai. V. Ž. įžeidinėjo juos ir nenurimo net vežamas į policijos komisariatÄ . Taigi, V. Ž. ir M. A. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 290 str., yra grindžiama keturių nukentėjusiųjų (policijos pareigÅ«nų) parodymais, taip pat nukentėjusiojo V.

J. parodymais. Visi policijos pareigÅ«nai suprato, kad vartoti necenzÅ«riniai žodžiai buvo skirti konkrečiai jiems ir dėl to jie pasijuto įžeisti. IÅ¡ baudžiamosios bylos nustatytų aplinkybių matyti, kad V. Ž. ir M. A. suprato, kad įžeidinėja policijos pareigÅ«nus, įžeidimai buvo iÅ¡sakyti prie kitų paÅ¡alinių asmenų vieÅ¡oje vietoje, taip siekiant sumenkinti policijos pareigÅ«nų moralinį autoritetÄ . Vertinant V. Ž. ir M. A. veiksmų turinį, darytina iÅ¡vada, kad jų veiksmai pagal savo intensyvumÄ , trukmę ir veiksmų ypatybes, t. y. kad per ganėtinai ilgÄ laiko tarpÄ buvo įžeisti keturi policijos pareigÅ«nai, visiÅ¡kai atitinka Lietuvos Respublikos BK 290 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, skirdamas V. Ž. baudÄ už padarytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nusikalstamÄ veikÄ , netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatas. V. Ž. skiriant bausmę, teismas Å¡iuo atveju atsižvelgė tik į nusikaltimo sunkumÄ , tačiau neįvertino to, kad nėra V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes jis padarė inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio, kas rodo veikos pavojingumÄ .

Todėl V. Ž. paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.Nuteistasis V. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o kitÄ nuosprendžio palikti nepakeistÄ . Nuteistojo teigimu, teismas, priimdamas jo ir M. A. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., nustatė, jog nukentėjusiųjų (policijos pareigÅ«nų) G.

V., A. R., R. D. ir E. K. parodymai baudžiamojo proceso metu buvo nekonkretÅ«s ir nenuoseklÅ«s, jie keitėsi į prieÅ¡ingus parodymus, tarpusavyje prieÅ¡taravo. Kita vertus, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., jau nurodė, jog jo kaltė įrodyta nekitusiais ir nuosekliais nukentėjusiųjų G. V. ir A. R. parodymais, kas rodo, jog teismas atliko įrodymų vertinimÄ Å¡ioje dalyje Å¡aliÅ¡kai, o priimtas nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 305 str. reikalavimų.

V. Ž. nurodo, jog teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Nukentėjusysis G. V. parodė, kad jis nematė V. Ž. sudavimo V. J. momento, o tik matė, kad pastarasis nukrito. Tačiau nebuvo visiÅ¡kai įvertinta tai, kad G. V. 2010-04-03 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė matęs ir kaip V. Ž. smogė V. J. į galvÄ , ir kaip metė į jį trosÄ . Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad nematė, kÄ konkrečiai darė V.

Ž., o akistatoje ir teisiamajame posėdyje jau nurodė, kad jis nematė V. Ž. veiksmų, kadangi jis buvo tarnybiniame automobilyje ir rašė protokolÄ , transporto priemonė stovėjo už V. Ž. aukÅ¡to automobilio „Citroen Berlingo“. Tai įrodo, kad G. V. negalėjo matyti ir neva V. J. nugriuvimo, tuo labiau kad pastarasis negalėjo nugriÅ«ti ant Å¡aligatvio per Å¡aligatvio stovÄ ir grandinę. Be to, liudytojų R. V. ir J. T. parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis A. R. negalėjo matyti V.

J., kadangi A. R. taip pat stovėjo už automobilio „Citroen Berlingo“ prie tarnybinio automobilio. V. J. parodė, kad jis tuo metu buvo pasilenkęs ir kabino trosÄ . Akivaizdu, kad A. R. priėjo prie V. Ž. tik dėl to, jog iÅ¡girdo pastarojo garsiai iÅ¡sakytus žodžius dėl apgadinto automobilio bei suėmęs jį už rankos, uždėjęs ant vienos rankos antrankius pavedė į Å¡onÄ . Be to, pats A. R. teisiamajame posėdyje kategoriÅ¡kai tvirtino, jog V. Ž. pirma trenkė kumščiu V.

J., o tik po to metė į jį kablį, kai Å¡alia buvęs G. V. apskritai nematė jokio V. J. suduoto smÅ«gio. Nukentėjusysis V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vietoje buvo vienas policijos ekipažas ir dvi moterys, kas visiÅ¡kai paneigta baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. Jis taip pat kategoriÅ¡kai teigė, jog V. Ž. visų pirma metė į jį kablį, o po to trenkė jam kumščiu į kaktÄ . Tuo tarpu 2010-07-21 akistatoje nukentėjusysis tvirtinto prieÅ¡ingai, o 2010-04-12 protokole-pareiÅ¡kime apskritai neužsiminta apie kablio metimÄ .

Nukentėjusiojo parodymai, kad atvykus policijos pareigūnams R. D. ir E. K., automobilis „Citroen Berlingo“ buvo pusiau užtemptas ant autokrautuvo platformos, prieštarauja pačių policijos pareigūnų parodymams. Taigi, nukentėjusysis V. J. baudžiamojo proceso metu nenuosekliai nurodė įvykio aplinkybes. Be to, įvertinus V. J. teiginį, kad mestas trosas į jį nepataikė tik dėl to, jog šis buvo per trumpas, pripažintina, jog V. Ž. ranka negalėjo pasiekti V. J., kadangi abu jie buvo skirtingose evakuatoriaus platformos pusėse, tarp kurių yra apie 2 metrų atstumas.Liudytojai R.

V. ir J. T. patvirtino, jog V. Ž., iki atvykstant autokrautuvui ir V. J. pradėjus transporto priemonės pakrovimo darbus, sėdėjo automobilyje „Citroen Berlingo“ ir nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio tik iÅ¡girdęs lūžtančios automobilio detalės garsÄ . V. J. nurodė, kad V. Ž. nepasitenkinimas buvo nukreiptas bÅ«tent dėl sulaužyto automobilio bamperio. Policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytas automobilio nutempimo aktas įrodo, kad apelianto transporto priemonės bamperis buvo sulaužytas.

Å ie įrodymai nėra paneigti jokiais kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, todėl jais nėra pagrindo netikėti.Liudytojai R. V. ir J. T. taip pat nurodė, kad policijos pareigÅ«nai įkalbinėjo ir liepė V. J. raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , jog V. Ž. sudavė jam į veidÄ . V. J., 2010-07-21 akistatos metu atsakė teigiamai į klausimÄ , ar Vilniaus miesto 3 policijos komisariato virÅ¡ininkas kvietė jį raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas T. V. parodė, kad V.

J. dažnai nuveža sulaikytas transporto priemones, t. y. jis seniai bendradarbiauja su policija. Todėl nukentėjusiojo V. J. parodymais nėra jokio pagrindo tikėti, tuo labiau kad jo parodymai yra prieÅ¡taraujantys baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams. Be to, teismo įrodymu pripažintas V. Ž. atsipraÅ¡ymas V. J. neva už suduotÄ smÅ«gį tėra tik iÅ¡vestinis, niekuo nepatvirtintas V. J. teiginys. Teismas nepagrįstai abejojo liudytojos R. V. parodymais. Liudytojas J. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kelis kartus pakartojo, jog įvykį matė ir liudytoja R.

V., tačiau tyrėja nefiksavo Å¡ių parodymų. Dėl Å¡ios priežasties buvo raÅ¡omas praÅ¡ymas ikiteisminį tyrimÄ kontroliavusiai prokurorei, kad pakartotinai bÅ«tų apklaustas J. T.. Be to, buvo tikrinami liudytojos R. V. parodymai, užklausiant jos mobiliojo ryÅ¡io telefono fiksavimo vietas (celes), imant telefoninių skambučių iÅ¡klotines, nors pagal praktikÄ tokie procesiniai veiksmai atliekami tik tiriant sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba rezonansinėse bylose. Tai rodo, kad liudytojos R.

V., dirbančios Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, parodymai kaltinimui buvo akivaizdžiai nepalankÅ«s, todėl jų buvo vengta nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Teismas nurodė tik prielaidÄ , kad liudytoja R. V. negalėjo matyti įvykio kelių Å¡imtų metrų atstumu. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigÅ«nai paprašė pastiprinimo 23.20 val., t. y. po to, kai, pasak policijos pareigÅ«nų, M. A. ir V. Ž. prieÅ¡inosi bei jie buvo sulaikinėjami. IÅ¡ liudytojos R.

V. telefoninių skambučių išklotinės matyti, kad V. Ž. skambino jai 23.19 val., o šį skambutį užfiksavo mobiliojo ryšio bokštelis, esantis Gedimino pr. 12, Vilniuje, t. y. visiškai šalia įvykio vietos. V. Ž. skambino liudytojai R. V. iš automobilio „Citroen Berlingo“, klausė, kada ši pasirodys, nes reikėjo iš automobilio iškrauti daiktus. R. V. atsakė, kad ji jau vietoje ir tuoj prieis. Akivaizdu, kad šio skambučio metu joks konfliktas dar nebuvo prasidėjęs. Liudytoja nuo pirmos apklausos nurodė, kad ji matė tiek abu kaltinamuosius, tiek ir policijos pareigūnus eidama įvykio vietos link 30 metrų atstumu.

Tai įrodo, kad ji matė įvykį nuo pat V. Ž. išlipimo iš automobilio. Teismas vertino liudytojos R. V., dirbančios Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, parodymus kritiškai, nors kitų policijos pareigūnų parodymus ne, kas yra nelogiška, o nuosprendžio teiginys, kad R. V. yra V. Ž. artimos aplinkos žmogus, yra apskritai įžeidžiantis. Teismas taip pat nepagrįstai abejojo liudytojo J. T. parodymais, kurie nors ir nepalankūs kaltinimui, tačiau yra nuoseklūs. Pasak apelianto, jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

V. J. nurodė, kad Å¡io pokalbis ir V. Ž. nepasitenkinimas buvo nukreiptas ne į aplinkÄ ir/ar aplinkinius asmenis, o į automobilį dėl sulaužyto bamperio. V. J. nesikreipė į medicinos darbuotojus, jam nebuvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, jis neturi pretenzijų V. Ž.. Liudytojai T. V. ir R. V. parodė, kad įvykio metu buvo tamsu, mieste buvo tuščia, kadangi buvo Å v. Velykų iÅ¡vakarės. V. Ž. sulaikymas truko kelias minutes, Å¡alia įvykio vietos nėra gyvenamųjų namų, tokiu metu veikiančių barų, kavinių ar restoranų.

Negauta jokių nusiskundimų iÅ¡ paÅ¡alinių asmenų. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog Å¡iuo atveju buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Vilniaus miesto 3 policijos komisariato virÅ¡ininkas 2010-04-03 viza V. J. pareiÅ¡kime buvo nurodęs pradėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir 187 str. PareigÅ«nas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad tai pirmas atvejis, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi paprastai tokiais atvejais pradedama administracinio teisės pažeidimo teisena.

Pasak nuteistojo, jo veiksmuose nebuvo nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo. Tai patvirtinto policijos pareigÅ«nai R. J. ir T. V., atvykę į įvykio vietÄ , kurie pamatė, kad stovėjo chalatu apsirengęs vyras (V. Ž.) ir ramiai kalbėjosi su kažkuriuo pareigÅ«nu, jokios pagalbos policijos pareigÅ«nams nereikėjo, gatvėje buvo ramu, todėl jie iÅ¡vyko. Apeliantas pažymi, kad incidentas vieÅ¡oje vietoje įvyko dėl asmeninių priežasčių, todėl nėra pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Pažymi, kad jis pats iÅ¡ karto po įvykio kreipėsi dėl vaizdo įrašų į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatÄ , Å¡alia esantį bankÄ , paÅ¡tÄ ir kavinę, sužinojęs kuo yra kaltinamas, atvyko pas tyrėjÄ ir prašė apklausti policijos pareigÅ«nus, kurie vežė jį į policijos komisariatÄ . Tai taip pat patvirtina jo kaltės nebuvimÄ dėl inkriminuoto nusikaltimo.Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o V. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.V.

Ž. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.M. A. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės V. Gedvilienės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsiranda tam, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Tokio nusikaltimo objektas yra vieÅ¡oji tvarka. Veika turi bÅ«ti padaryta vieÅ¡oje vietoje. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia bent vienu iÅ¡ straipsnio dispozicijoje nurodytu bÅ«du:

1) įžūliais veiksmais;

2) grasinimais, 3) patyčiomis, 4) vandaliÅ¡kais veiksmais. Å io nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių – bÅ«tinos nusikalstamos pasekmės – nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ar aplinkai realiai sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan.

Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-248/2008).Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas V. J. parodė, kad 2010-04-02 jis dirbo UAB „S“ evakuatoriaus, kuriuo transportuojami neblaivių asmenų automobiliai, vairuotoju.

MinėtÄ dienÄ jis gavo iÅ¡kvietimÄ nutempti automobilį, esantį prie Gedimino pr. ir Totorių g. sankryžos. Atvykus, stovėjo automobilis „Citroen Berlingo“ ir policijos pareigÅ«nų automobilis. Jam buvo liepta pakrauti automobilį, kuriame keleivio vietoje sėdėjo V. Ž.. Pradėjus ruoÅ¡tis krauti automobilį, pastarasis iÅ¡bėgo, atkabino trosÄ ir metė jam į veidÄ . Prikabinto troso ilgio neužteko, todėl V. Ž. nepataikė į jį. Be to, jis (V. J.) pasitraukė. Po to, V.

Ž. trenkė jam kumščiu į kaktÄ . SmÅ«gis buvo suduotas jam pasilenkus pakelti numestÄ trosÄ su kabliu. Nukentėjusysis nukrito nuo smÅ«gio. Policijos pareigÅ«nai pradėjo raminti V. Ž., o jis atsikėlė. Kaktoje buvo raudona dėmė, kitų sužalojimų nebuvo (t. 3, b.l. 158-160). V. J. 2010-04-02 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, 2010-04-12 protokole-pareiÅ¡kime, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes (t. 1, b.l. 34-36, 47-50). Jis patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (t. 1, b.l. 52-56).

V. J. laikėsi savo parodymų akistatos su V. Ž. metu (t. 1, b.l. 162-163).Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas policijos pareigÅ«nas A. R. parodė, kad 2010-04-02, vėlai vakare, dirbdamas naktinėje pamainoje su porininku G. V. Gedimino pr., Vilniuje, dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo sustabdė neblaivaus M. A. vairuotÄ automobilį „Citroen Berlingo“. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo M. A., su juo bendravo apie 30-40 min. Vėliau automobiliui iÅ¡gabenti buvo iÅ¡kviestas evakuatorius.

Atvažiavus evakuatoriui ir jo vairuotojui V. J. pradėjus kabinti trosÄ prie automobilio „Citroen Berlingo“, V. Ž., iÅ¡lipęs iÅ¡ transporto priemonės, smogė V. J. į galvÄ , atkabino kablį ir metė jį į V. J. galvÄ , tačiau pritrÅ«kus troso ilgio, kablys nepasiekė V. J.. Å is nukrito nuo V. Ž. smÅ«gio (t. 3, b.l. 161-162). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. R. davė analogiÅ¡kus parodymus, jo tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotos tokios pačios aplinkybės (t. 1, b.l. 63-64, 143).

A. R. patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (t. 1, b.l. 68-72). Jis laikėsi savo parodymų akistatos su V. Ž. metu (t. 1, b.l. 165-166). Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas policijos pareigÅ«nas G. V. parodė, kad 2010-04-02, vakare, dirbant kartu su porininku A. R. Gedimino pr., Vilniuje, buvo sustabdytas automobilis „Citroen Berlingo“, kurio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklėse numatytÄ kelio ženklÄ Nr. 301. Jam priėjus prie automobilio, iÅ¡ transporto priemonės iÅ¡lipo vairuotojas M.

A., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, matėsi, kad jis yra neblaivus. Automobilyje taip pat sėdėjo du asmenys, vienas iÅ¡ jų – V. Ž., kuris irgi buvo neblaivus. Automobilyje nebuvo raktų, todėl G. V. paprašė atiduoti raktus. M. A. ir V. Ž. pasakė, kad neturi raktų. Kadangi nebuvo galima transportuoti automobilio, buvo iÅ¡kviestas evakuatorius. Jam atvykus, G. V. suraÅ¡inėjo automobilio uždarymo protokolÄ . Tuo metu jis pamatė, kad vyksta kažkokios grumtynės. Jis iÅ¡bėgo iÅ¡ kairės pusės ir pamatė, jog A.

R. sulaikinėja V. Ž.. Pasak liudytojo, jis nematė V. Ž. smÅ«gio V. J., tačiau matė, kaip pastarasis nugriuvo, o V. Ž. metė kažkÄ (t. 3, b.l. 165-167). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. V. davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus, tik nurodė, jog jis nematė tiksliai kas atsitiko, kadangi pildė aktÄ , tačiau pastebėjo, jog V. Ž. metė kažkÄ Ä¯ V. J. (t. 1, b.l. 86). G. V. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad V. Ž. trenkė V. J. į veidÄ ir mėgino trenkti trosu su geležiniu kabliu V.

J., bet nepataikė (t. 1, b.l. 144). Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusieji V. J., A. R. ir G. V. bÅ«tų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ar melagingai apkalbėti V. Ž., nukentėjusiųjų parodymai viso baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, papildo vieni kitus, todėl jų parodymai laikytini patikimais. Tai, kad nukentėjusiųjų V. J. ir A. R. parodymai dėl V. Ž. veiksmų sekos tarpusavyje nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, tačiau jie nurodė tokį patį apelianto veiksmų mechanizmÄ , t. y. smÅ«gį V.

J. į galvos sritį ir troso su kabliu metimÄ pastarojo link. Todėl toks netikslumas nesudaro pagrindo pripažinti nukentėjusiųjų V. J. ir A. R. parodymus kaip neobjektyvius. Apeliaciniame skunde nurodyti kiti nukentėjusiojo V. J. parodymų neatitikimai dėl moterų, buvusių įvykio vietoje, skaičiaus, automobilio dalinio užtempimo ant evakuatoriaus, nėra esminiai ir nepaneigia jo parodymais nustatytos V. Ž. veiksmų esmės. Apelianto teiginys, kad jis ranka negalėjo pasiekti V. J., kadangi jie abu buvo skirtingose evakuatoriaus platformos pusėse, tarp kurių yra apie 2 metrų atstumas, atmetamas kaip prieÅ¡taraujantis anksčiau aptartiems nukentėjusiųjų parodymams.

Vien tai, kad V. J., dirbdamas evakuatoriaus vairuotoju, dažnai nuveža sulaikytas transporto priemones ir bendradarbiauja su policija, nereiÅ¡kia, kad jis suinteresuotas asmuo Å¡ioje baudžiamojoje byloje. G. V. akistatos su V. Ž. metu nurodė, jog nematė, kokie buvo V. Ž. veiksmai V. J. atžvilgiu, kadangi jis pildė transporto priemonės uždarymo aktÄ (t. 1, b.l. 159-160). Kita vertus, vien dėl to negalima daryti iÅ¡vados, kad G. V. apskritai nematė nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Apylinkės teismas, vadovaudamasis tiesioginio nagrinėjimo principu, apklausė teisiamajame posėdyje G.

V., kuris parodė, jog matė, kad V. J. nugriuvo, o V. Ž. metė kažkÄ Ä¯ nukentėjusįjį. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas G. V. nurodė, jog jis nematė tiksliai kas atsitiko, kadangi pildė aktÄ , tačiau pastebėjo, jog V. Ž. metė kažkÄ Ä¯ V. J. (t. 1, b.l. 86). Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Ä®vertinus G. V. parodymus viso baudžiamojo proceso metu, jų atitikimÄ V.

J. ir A. R. parodymams apie įvykio eigÄ , apylinkės teismas pagrįstai jais vadovavosi nustatydamas baudžiamajai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekviena kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodinėjama savarankiÅ¡kai remiantis baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Apylinkės teismas, priimdamas V. Ž. ir M. A. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., konstatavo, kad nukentėjusiųjų G. V. ir A. R. parodymai baudžiamojo proceso metu buvo nekonkretÅ«s, nenuoseklÅ«s, keitėsi į prieÅ¡taringus parodymus, prieÅ¡taravo tarpusavyje.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sprendžiant V. Ž. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. negalima buvo remtis nukentėjusiųjų G. V. ir A. R. parodymais toje dalyje, kurie yra reikÅ¡mingi vertinant, ar buvo padaryta Å¡i nusikalstama veika. Konstatavęs, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl V. Ž. veiksmų V. J. atžvilgiu yra iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, apylinkės teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 305 str. nuostatų, rėmėsi Å¡iais įrodymais pripažindamas V.

Ž. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Minėti įrodymai patvirtina, kad V. Ž. inkriminuotu laiku ir vietoje ranka smogė UAB „S“ darbuotojui V. J., tvirtinusiam evakuatoriaus kablį ant automobilio „Citroen Berlingo“, į kaktÄ , dėl ko jis nukrito ant grindinio, taip pat metė į nukentėjusįjį atkabintÄ nuo automobilio „Citroen Berlingo“ trosÄ su kabliu. Tokius V. Ž. veiksmus betarpiÅ¡kai matė policijos pareigÅ«nas A. R.. Nors policijos pareigÅ«nas G. V. stebėjo nagrinėjamÄ Ä¯vykį tik epizodiÅ¡kai, tačiau jo parodymai atitinka V.

J. ir A. R. nurodytas aplinkybes. V. Ž. ranka smogė UAB „S“ darbuotojui V. J. į kaktÄ ir metė į jį atkabintÄ nuo automobilio „Citroen Berlingo“ trosÄ su kabliu vieÅ¡oje vietoje, t. y. Gedimino pr. ir Totorių g. sankryžoje, esančioje Vilniaus centre. Kaip minėta, teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010). V. Ž. naudotas fizinis smurtas kaip aiÅ¡kinimosi vieÅ¡oje vietoje su evakuatoriaus darbuotoju forma nėra pateisinama, prieÅ¡ingai, tai yra įžūlus, prieÅ¡taraujantis įprastoms moralės normoms elgesys.

Apelianto nepasitenkinimas dėl bandymo teisėtai nutempti automobilį „Citroen Berlingo“ į saugojimo aikštelę pripažintina menkaverte priežastimi atlikti inkriminuotus veiksmus. Nukentėjusysis V. J. parodė, kad įvykio metu buvo sustojusių pašalinių asmenų (t. 3, b.l. 160). Pasak G. V., konfliktas vyko garsiai, buvo daugiau žmonių, jie atkreipė dėmesį, filmavo telefonais (t. 3, b.l. 166). Liudytoja R. V. parodė, kad įvykio vietoje žmonių apskritai nebuvo, kita vertus, ji taip pat nurodė, kad matė praeinančius žmones, kurie gal stabtelėjo (t. 3, b.l. 181-182).

Tokie liudytojos parodymai nepaneigia minėtų nukentėjusiųjų parodymų, kad nagrinėjamas įvykis atkreipė paÅ¡alinių asmenų dėmesį. Taigi, nėra abejonių, kad apeliantas savo veiksmais vieÅ¡oje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį. Nuteistasis, panaudodamas fizinį smurtÄ V. J. atžvilgiu, neleido pastarajam tinkamai atlikti savo darbines funkcijas, kas rodo, jog buvo sutrikdyta ir visuomenės tvarka. Be to, apeliantas tokiu bÅ«du parodė savo niekinamÄ požiÅ«rį į automobilių priverstinio nuvežimo darbÄ atliekančiÄ Ä¯monę bei jos darbuotojus.

Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-131/2010). Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad V. Ž., būdamas viešoje vietoje ir atlikdamas inkriminuotus veiksmus, numatė, jog tokiais veiksmais bus pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, bei tokių padarinių norėjo.

Apeliacinio skundo argumentai, kad V. J. nesikreipė į medicinos darbuotojus, jam nebuvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, jis neturi pretenzijų V. Ž., dėl pastarojo veiksmų negauta jokių nusiskundimų iš pašalinių asmenų, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Be to, priešingai nei tvirtina V. Ž., vertinant, ar jo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis, nėra pagrindo vadovautis policijos pareigūnų T.

V. ir R. J. parodymais, kadangi Å¡ie atvyko į įvykio vietÄ vėliau ir nežino jokių aplinkybių, susijusių su aptariamais nuteistojo nusikalstamais veiksmais. Taigi, apylinkės teismas teisingai kvalifikavo V. Ž. veiksmus pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ .Ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto 3 policijos komisariato virÅ¡ininko pavaduotojas 2010-04-03 viza V. J. pareiÅ¡kime buvo nurodęs pradėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir 187 str. (t. 1, b.l. 36), nesudaro pagrindo teigti, jog V.

Ž. veiksmai nepatenka į baudžiamojo įstatymo reguliavimo sritį. Toks apelianto veiksmų kvalifikavimas buvo nustatytas atsižvelgiant į gautus pirminius duomenis, kita vertus, teisinis vertinimas gali kisti, kas ir atsitiko Å¡iuo atveju, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (t. 1, b.l. 1). Apeliaciniame skunde akcentuojamas nukentėjusiojo A. R. teiginys, jog tai pirmas atvejis, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi paprastai tokiais atvejais pradedama administracinio teisės pažeidimo teisena.

Å iuo atveju A. R. iÅ¡sakė tik savo subjektyviÄ nuomonę dėl V. Ž. veiksmų teisinio vertinimo, kuri neturi jokios įtakos sprendžiant apelianto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimÄ .Å ioje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas pagrįstai atmetė apelianto, liudytojų R. V. ir J. T. parodymus, kadangi jie prieÅ¡tarauja tiek nukentėjusiųjų V. J., A. R. ir G. V. parodymams, tiek tarpusavyje. Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta R. V. parodė, kad 2010-04-02, po 22 val., V. Ž. paskambino jai ir pasakė, kad policijos pareigÅ«nai sustabdė jį, M.

A. ir J. T.. Apeliantas vėl paskambino po 23 val. ir paprašė atvažiuoti paimti jį su draugais, daiktus bei parvežti namo, kadangi policijos pareigÅ«nai iÅ¡kvietė evakuatorių. Ji nuvažiavo į Gedimino pr., paliko automobilį prie Katedros aikÅ¡tės. Eidama prospektu R. V. dar iÅ¡ toliau pamatė, kad V. Ž. stovi prie automobilio „Citroen Berlingo“ priekio ir Å¡nekasi su policijos pareigÅ«nu. Kaip pradėjo stebėti situacijÄ , apeliantas dar nebuvo sulaikytas, jis buvo be antrankių.

Dėl incidento su evakuatoriaus vairuotoju ji girdėjo tiek, kad V. Ž. norėjo surinkti daiktus, iÅ¡girdo trakÅ¡telėjimÄ ir pamatė sulaužytÄ automobilio bamperį. Jis priėjo aiÅ¡kintis, kodėl evakuatoriaus vairuotojas sulaužė jo turtÄ . Jam atsakė, kad „čia jau ne tavo maÅ¡ina“ ar panaÅ¡iai (t. 3, b.l. 180-182). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. V. parodė, kad 2010-04-02, po 22 val., V. Ž. paskambino jai į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir pasakė, kad policijos pareigÅ«nai sustabdė jį, M.

A. ir J. T. važiuojančius automobiliu „Citroen Berlingo“ Gedimino pr., prie centrinio pašto, nes pažeidė Kelių eismo taisykles. Nuteistasis maždaug po pusvalandžio vėl paskambino ir pasakė, kad policijos pareigūnai vis nepaleidžia jų. Po šio skambučio dar buvo keli V. Ž. skambučiai. Galiausiai paskambinęs V. Ž. paprašė atvažiuoti jų pasiimti, nes policijos pareigūnai iškvietė evakuatorių ir automobilis bus priverstinai nuvežtas į aikštelę. Maždaug po 10 min. ji buvo prie Gedimino pr.

Eidama nuo katedros pusės ji iÅ¡ tolo (maždaug 50 m atstumu) pamatė stovintį „Citroen Berlingo“, prieÅ¡ais jį stovėjo UAB „S“ evakuatorius. V. Ž. stovėjo prie automobilio „Citroen Berlingo“ iÅ¡ vairuotojo pusės ir, kartas nuo karto pasilenkdamas, kažkÄ aiÅ¡kino. Asmens, su kuriuo jis kalbėjo, nesimatė, nes užstojo automobilis „Citroen Berlingo“. Ji negirdėjo, kÄ kalbėjo V. Ž.. Žodinis konfliktas truko apie keliolika sekundžių. Ji stebėjo situacijÄ 10-15 metrų atstumu.

Apeliantas buvo kiek pasilenkęs, mojavo rankÄ Ä¯ automobilio priekį (t. 1, b.l. 126). Liudytoja R. V. neparodė, jog V. Ž. vartojo fizinį smurtÄ V. J. atžvilgiu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nematė viso įvykio aplinkybių, kadangi nesimatė asmens, su kuriuo V. Ž. Å¡nekėjo, nes vaizdÄ užstojo „Citroen Berlingo“. Pastebėtina, kad ji matė nuteistÄ jį, jau iÅ¡lipusį iÅ¡ automobilio „Citroen Berlingo“ ir stovintį Å¡alia transporto priemonės. Be to, Å¡i liudytoja baudžiamojo proceso metu nebuvo nuosekli dėl to, ar ji girdėjo, apie kÄ apskritai kalbėjo V.

Ž. įvykio vietoje. Taigi, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad R. V. žinojo, dėl kokios priežasties V. Ž. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio „Citroen Berlingo“ ir apie kÄ aiÅ¡kinosi su evakuatoriaus darbuotoju. Pritartina apylinkės teismo padarytoms iÅ¡vadoms, kad Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, nuo kada liudytoja R. V. stebėjo nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kadangi įvykio vietoje buvę asmenys nenurodė vienodo Å¡ios liudytojos atsiradimo momento, jog abejotina, kad tamsiu paros metu ji galėjo tiksliai matyti visas nagrinėjamo įvykio aplinkybes pakankamai dideliu atstumu.

Taip pat pasakytina, kad vien tai, jog liudytoja R. V. yra policijos pareigÅ«nė, nesudaro pagrindo vadovautis jos parodymais Å¡ioje baudžiamojoje byloje, nors apylinkės teismas rėmėsi kitų policijos pareigÅ«nų A. R. ir G. V. parodymais pripažindamas V. Ž. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.V. Ž. apeliaciniame skunde pateikia savo subjektyviÄ nuomonę, kad buvo vengiama liudytojos R. V. parodymų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Tokios iÅ¡vados negalima daryti remiantis tuo, kad liudytojo J.

T. apklausos protokole neužfiksuota, jog R. V. matė nagrinėjamÄ Ä¯vykį. J. T. pasiraÅ¡ytinai susipažino su jo parodymais, suraÅ¡ytais apklausos protokole, ir patvirtino, kad jo parodymai suraÅ¡yti teisingai, be to, nepateikė jokių pastabų dėl protokolo turinio (t. 1, b.l. 131-134). Todėl nėra pagrindo teigti, kad apklausÄ atlikusi tyrėja neužfiksavo kokių nors J. T. duotų parodymų. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia susipažinti su telefoninių skambučių iÅ¡klotinėmis, nustatyti mobiliojo ryÅ¡io telefono fiksavimo vietas (celes) tiriant Å¡io pobÅ«džio nusikalstamas veikas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokio procesinio veiksmo atlikimui buvo teisinis pagrindas, t. y. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2009-06-16 nutarimas dėl teisės susipažinti su informacija gaunant jÄ raÅ¡tu, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėja (t. 1, b.l. 138). Todėl ikiteisminio tyrimo metu teisėtai buvo tikrinami liudytojos R. V. parodymai siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas Å¡iai baudžiamajai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas J. T. parodė, kad jis važiavo kartu su V.

Ž. ir M. A. Gedimino pr. M. A. sustojo pamatęs policijos tarnybinį automobilį ir nuėjo kalbėtis su policijos pareigūnais. Jis kartu su V. Ž. ilgai sėdėjo automobilyje ir laukė. Po kurio laiko atvažiavo evakuatorius. Prie automobilio priėjo policijos pareigūnas ir paprašė jo (J. T.) duoti automobilio raktus. Jis neturėjo raktų, laikė tik savo namų raktus, pasilenkė pasižiūrėti, ar nepalikti raktai uždegimo spynelėje, tuo metu policijos pareigūnas ištraukė jį iš automobilio, atėmė jo raktus, užlaužė rankas ir paguldė ant žemės. Pasak J.

T., tuo metu atvyko evakuatorius. Evakuatoriaus vairuotojas mėgino kabliu prikabinti automobilį, kažkas sutreÅ¡kėjo. V. Ž. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo prie transporto priemonės pasižiÅ«rėti, kas treÅ¡ka. Apeliantas paklausė evakuatoriaus vairuotojo: „kam laužai mano maÅ¡inÄ â€œ. Vairuotojas pasitraukė, jis (J. T.) iÅ¡girdo, kad kažkas riktelėjo, jog reikia pareiÅ¡kimÄ raÅ¡yti. Tada vairuotojas pasitraukė nuo automobilio priekio. Atsakydamas į teisėjos klausimÄ , jis pasakė, kad jį iÅ¡traukė iÅ¡ transporto priemonės, kai jau buvo atvažiavęs evakuatorius.

Å io liudytojo teigimu, jis visÄ laikÄ matė V. Ž. ir evakuatoriaus vairuotojÄ . Kita vertus, jis parodė, kad nematė ir nežiÅ«rėjo, kai V. J. kabino automobilį. Be to, J. T. paaiÅ¡kino, kad jis nelabai kreipė dėmesį, kas ten vyksta, kadangi labai skaudėjo rankÄ , kuriÄ prieÅ¡ tai buvo užlaužęs policijos pareigÅ«nas. Jis nurodė, kad policijos pareigÅ«nai negalėjo matyti, kas vyko prie evakuatoriaus, kadangi jie visi buvo automobilio gale su M. A. (t. 3, b.l. 193-196). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J.

T. parodė, kad įvykio dienÄ jiems važiuojant automobiliu „Citroen Berlingo“ Gedimino pr., pamatė, kad stovi policijos pareigÅ«nų automobilis. M. A. sustojo, paėmė automobilio raktelius, iÅ¡lipo iÅ¡ transporto priemonės, nuėjo policijos pareigÅ«nų automobilio link. Jis (J. T.) kartu su V. Ž. sėdėjo automobilyje apie 1 val. Po kiek laiko priėjęs vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų atidarė kairės pusės dureles ir pradėjo reikalauti iÅ¡ jo (J. T.) raktelių. Jis nesuprato, kokių raktelių praÅ¡o, policijos pareigÅ«nas tuo metu užlaužė jam rankÄ , iÅ¡traukė raktus, kurie buvo kairėje rankoje, ir iÅ¡tempė iÅ¡ automobilio.

Tuo metu privažiavo evakuatorius. Matė, kaip evakuatoriaus darbuotojas kažkÄ daro prie automobilio „Citroen Berlingo“. V. Ž., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, paklausė jo, kam laužo automobilį. J. T. girdėjo, kad kažkas sutraÅ¡kėjo (t. 1, b.l. 131-133). Atsižvelgiant į J. T. duotus parodymus, liudytojas nebuvo nuoseklus dėl to, kada jis buvo iÅ¡traukas iÅ¡ automobilio „Citroen Berlingo“, ar betarpiÅ¡kai matė visÄ situacijÄ tarp V. Ž. ir V. J.. Jo teiginį, kad policijos pareigÅ«nai negalėjo matyti, kas vyko prie evakuatoriaus, kadangi jie visi buvo automobilio gale su M.

A., paneigia nukentėjusiųjų A. R. ir G. V. parodymai. V. Ž. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dienÄ M. A. vairavo automobilį „Citroen Berlingo“ Gedimino pr., kai pasakė, jog pažeidė Kelių eismo taisykles. Jis nutarė nueiti pasikalbėti su policijos pareigÅ«nais. Pasak V. Ž., M. A. po kiek laiko grįžęs pasakė, kad kažkoks finansinis klausimas neiÅ¡spręstas, ir vėl nuėjo prie policijos pareigÅ«nų. M. A. vėl priėjo ir pasakė, jog policijos pareigÅ«nai kviečia evakuatorių (t. 3, b.l. 200).

Kita vertus, liudytojas J. T. vienareikÅ¡miÅ¡kai parodė, jog M. A. nebuvo grįžęs prie automobilio, niekas nebuvo prie jų priėjęs (t. 3, b.l. 195). V. Ž. taip pat parodė, kad po to atėjo policijos pareigÅ«nas ir neprisistatęs pasakė J. T. „duok raktus“. J. T. neturėjo raktų, todėl policijos pareigÅ«nas užsuko jam rankÄ ir iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio. V. Ž. liko sėdėti automobilyje. Kai pamatė, kad atvažiavo evakuatorius, pradėjo pakuotis daiktus. Jis gerai iÅ¡girdo, kad kažkas trakÅ¡telėjo.

Jis iÅ¡lipo ir apėjo automobilį. Priekyje pamatė, kad bamperis sulaužytas. Jis paklausė evakuatoriaus vairuotojo, kam sulaužė jo automobilio bamperį. Å is atsakė kažkÄ ir pasitraukė nuo automobilio. Tuo metu jam iÅ¡ nugaros pribėgo policijos pareigÅ«nas ir užkabino antrankį (t. 3, b.l. 200). Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. jau parodė, kad jį, M. A. ir J. T., važiuojančius automobiliu „Citroen Berlingo“, sustabdė policijos pareigÅ«nai, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Policijos pareigūnas priėjo prie M. A. ir paprašė išlipti iš automobilio. Maždaug po valandos atvažiavo UAB „S“ evakuatorius. Išlipęs darbuotojas, niekam nesakęs, pradėjo kabinti automobilį prie tralo, kad automobilis būtų priverstinai nuvežtas. Po kelių minučių jis išgirdo traškesį po priekiniu automobilio bamperiu. Išlipęs pasižiūrėti, jis pamatė, kad sulaužytas priekinis bamperis. Prie automobilio vairo paprašytas sėdo J. T.. Tuomet policijos pareigūnas priėjo prie J.

T. ir, nieko nepaaiÅ¡kinęs, griebė už rankos, kurioje Å¡is laikė savo automobilio raktelius, iÅ¡sukdamas rankÄ . V. Ž., pastebėjęs, kad sulaužytas priekinis bamperis, pasipiktinęs paklausė, kÄ darbuotojas daro, Å¡is atsakė: „koks tau skirtumas“. Staiga prie jo priėjo policijos pareigÅ«nas, pasivedė prie automobilio „Citroen Berlingo“ ir ant kairės rankos užsegė antrankius (t. 1, b.l. 151-152). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. parodymai prieÅ¡tarauja jo teisiamajame posėdyje duotiems parodymams dėl M.

A. vairuojamo automobilio „Citroen Berlingo“ sustabdymo aplinkybių. V. Ž. ir J. T. parodymai tarpusavyje neatitinka, ar M. A., bendravęs su policijos pareigÅ«nais, buvo priėjęs prie automobilio „Citroen Berlingo“. Be to, V. Ž. baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklus, kada jis iÅ¡girdo transporto priemonės priekinio bamperio sugadinimo garsÄ , t. y. ar prieÅ¡ policijos pareigÅ«no veiksmus su liudytoju J. T., ar po to. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. apskritai nenurodė, kad policijos pareigÅ«nas iÅ¡tempė J.

T. iš transporto priemonės, kas neatitinka nei jo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, nei liudytojo J. T. duotų parodymų. Atsižvelgiant į nuteistojo, liudytojų R. V. ir J. T. nenuoseklius, prieštaringus parodymus, taip pat neatitinkančius nukentėjusiųjų V. J., A. R. ir G. V. objektyvių parodymų, nėra pagrindo jais remtis nustatant šiai baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti liudytojai yra apelianto pažįstami, todėl jie yra suinteresuoti duoti nuteistajam palankius parodymus.Apeliaciniame skunde nurodyti V.

Ž. veiksmai, t. y. kad jis pats iÅ¡ karto po įvykio kreipėsi dėl vaizdo įrašų į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatÄ ir Å¡alia įvykio vietos esančias įstaigas, atvyko pas tyrėjÄ ir prašė apklausti policijos pareigÅ«nus, kurie vežė jį į policijos komisariatÄ , nepaneigia jo nekaltumo dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sulaužytu automobilio „Citroen Berlingo“ priekiniu bamperiu, pasakytina, jog nukentėjusysis V.

J. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. Ž. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nes buvo nepatenkintas, kad bus nuvežamas automobilis. V. Ž. iÅ¡ pradžių norėjo įrodyti, kad automobilis nesaugiai gabenamas, rodė į skilusį bamperį, bet jis jau toks buvo (t. 3, b.l. 159). Tos aplinkybės, kad automobilio „Citroen Berlingo“ priekinis bamperis buvo sugadintas bÅ«tent tvirtinant evakuatoriaus trosÄ su kabliu, nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai. Vien V. Ž., liudytojų J.

T. ir R. V. parodymais, kurie yra subjektyvÅ«s, negalima daryti tokios iÅ¡vados.Taip pat negalima remtis liudytojų R. V. ir J. T. parodymais, kad policijos pareigÅ«nai įkalbinėjo ir liepė V. J. raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , jog V. Ž. sudavė jam į veidÄ . Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje ne kartÄ patvirtino, kad niekas neįkalbėjo jo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , jis pats parašė (t. 3, b.l. 160, 200). Akistatos su nuteistuoju metu atsakydamas į pastarojo klausimÄ , ar pamena, kaip automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje V.

J. sakė, kad Vilniaus miesto 3 policijos komisariato virÅ¡ininkas kvietė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , nukentėjusysis nurodė, jog pasakė, kad važiuos raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (t. 1, b.l. 163-164). Å iuo teiginiu nukentėjusysis nepatvirtino, kad jam buvo daromas spaudimas raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad komisariate kažkas pasakė, jog evakuatoriaus vairuotojas yra įkalbinėjamas raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (t. 3, b.l. 181), ikiteisminio tyrimo metu ji apskritai nieko nenurodė apie Å¡iÄ aplinkybę (t. 1, b.l. 126-129), kas rodo, kad Å¡ios liudytojos parodymai nėra informatyvÅ«s, prieÅ¡ingai, jie yra prieÅ¡taringi.

Liudytojas J. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad kažkas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų pasakė evakuatoriaus vairuotojui, jog reikia raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (t. 3, b.l. 194), kita vertus, pasak šį liudytojÄ , V. Ž. nieko neleistino nedarė įvykio vietoje. Tokie jo parodymai nelogiÅ¡ki, kadangi V. J. nebÅ«tų pagrindo raÅ¡yti jokio pareiÅ¡kimo, jeigu apeliantas nenaudotų fizinio smurto jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžio dalį, kuria V.

Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su V. Ž. ir M. A. iÅ¡teisinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. V. Ž. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. už tai, kad jis 2010-04-02 apie 23.20 val., Gedimino pr. ir Totorių g. sankryžoje, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino jį bandžiusiam sulaikyti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui - Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui A.

R., t. y. abiem rankomis pastarÄ jį pastÅ«mė į krÅ«tinę bei nepakluso A. R. teisėtam reikalavimui nusiraminti, dėl ko jam buvo uždėti antrankiai.M. A. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. už tai, kad jis 2010-04-02, apie 23.20 val., Gedimino pr. ir Totorių g. sankryžoje, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui - Vilniaus apskrities VPK Kelių valdybos patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui A.

R., t. y. tuo metu, kai A. R. drausmino V. Ž., pribėgęs M. A. rankomis nustÅ«mė A. R. į Å¡onÄ , o A. R. pareikalavus, kad M. A. nutrauktų neteisėtÄ elgesį ir bandant uždėti jam antrankius, M. A. nepakluso A. R. teisėtam reikalavimui, įsikibo A. R. į tarnybinę Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę ir jÄ suplėšė bei sulankstė antrankius.Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinime inkriminuoti V. Ž. ir M. A. veiksmai savo pobÅ«džiu, forma ir turiniu neperžengia administracinės atsakomybės ribų, todėl jie buvo iÅ¡teisinti pagal Å¡iuos kaltinimus.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. R. parodė, kad po V. Ž. veiksmų - smÅ«gio ir evakuatoriaus kablio metimo - V. J. atžvilgiu jis (A. R.) pareikalavo V. Ž. nutraukti tokius veiksmus, bandė jį sulaikyti, tačiau jis veržėsi atgal prie V. J., nenorėjo leisti pakrauti automobilio. Tuomet pribėgęs M. A. pastÅ«mė jį (A. R.). Pastarajam į pagalbÄ atbėgo porininkas G. V., kuris padėjo laikyti V. Ž., be to, iÅ¡kvietė papildomÄ policijos ekipaÅ¾Ä . A. R., siekdamas sulaikyti M.

A. ir uždėti jam antrankius, ėmėsi imtynių veiksmų, susigrūmė su M. A., jie, neišlaikę pusiausvyros, nugriuvo ant evakuatoriaus platformos. Grumtynių metu M. A. laikėsi sugriebęs už A. R. liemenės, dėl ko išplyšo liemenės užtrauktukas. A. R. uždėjo M. A. antrankius ant vienos rankos, nuo šio priešinimosi antrankiai sulinko. Tuo metu atvažiavo kitas policijos ekipažas, iki tol vyko grumtynės. Nuo to laiko, kai V. Ž. trenkė V. J., iki antro policijos ekipažo atvykimo, praėjo maždaug 4 minutės. Atvykę policijos pareigūnai padėjo sulaikyti M.

A. ir uždėjo antrankius. A. R. nuomone, grumtynių su M. A. priežastis - noras padėti V. Ž. (t. 3, b.l. 161-163). Ikiteisminio tyrimo metu A. R. davė tokius pačius parodymus, be to, nurodė, kad laikant V. Ž. už rankos, Å¡is pastÅ«mė jį (A. R.) į krÅ«tinę ir iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ rankos (t. 1, b.l. 63-64), tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotos analogiÅ¡kos aplinkybės (t. 1, b.l. 143). Jis patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (t. 1, b.l. 68-72). A. R. laikėsi savo pozicijos akistatų metu (t. 1, b.l. 165-168, t. 2, b.l. 70-71).Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G.

V. parodė, kad atvykus evakuatoriui, jis pradėjo suraÅ¡inėti automobilio nuvežimo aktÄ ir tuo metu pamatė, jog vyksta kažkokios grumtynės, t. y. A. R. sulaikinėja V. Ž.. Priėjęs prie pastarojo, G. V. liepė nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau Å¡is aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, todėl prieÅ¡ jį buvo panaudoti imtynių veiksmai. IÅ¡ kitos pusės pribėgęs M. A. nustÅ«mė A. R. nuo V. Ž.. A. R. pareikalavo M. A. baigti prieÅ¡inimÄ si, po ko jie susigrÅ«mė, t. y. susikibę vienas kitam už atlapų virto ant platformos.

Tuo metu G. V. laikė prie automobilio prispaudęs V. Ž., kuris vengė sulaikymo mėgindamas iÅ¡sisukti, todėl buvo iÅ¡kviestas pastiprinimas. Atvykus antram policijos ekipažui, V. Ž. apsiramino, G. V. nuėjo padėti A. R. sulaikyti M. A., kuriam nepavyko užsegti antrankių, nes jie buvo sulenkti ir nesirakino (t. 3, b.l. 165-166). Ikiteisminio tyrimo metu G. V. davė tokius pačius parodymus (t. 1, b.l. 86-87), tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotos analogiÅ¡kos aplinkybės (t. 1, b.l. 144). Jis patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (t. 1, b.l. 91-96).

G. V. laikėsi savo pozicijos akistatų metu (t. 1, b.l. 159-160, t. 2, b.l. 64-66).Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. J. parodė, kad V. Ž., neleisdamas nutempti automobilio, įsikabino į savo automobilio variklio dangtį, gulėsi ant kapoto, ant platformos. Tada policijos pareigūnas paėmė jį už rankos, šis pradėjo priešintis, stumdytis. Po to, atvažiavo kitas policijos ekipažas ir V. Ž. buvo sutramdytas. Automobilio vairuotojas M. A. taip pat priešinosi policijos pareigūnams, kurie norėjo uždėti jam antrankius.

M. A. stÅ«mė nuo savęs policininkus (t. 3, b.l. 158-160). Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad po V. Ž. veiksmų jo atžvilgiu policijos pareigÅ«nas stengėsi sugriebti ir atitraukti V. Ž. nuo jo. V. Ž. prieÅ¡inosi, muistėsi, bandė iÅ¡trÅ«kti. Policijos pareigÅ«nas liepė jam nesiprieÅ¡inti. Kai policijos pareigÅ«nas prirėmė V. Ž. prie automobilio „Citroen Berlingo“ dangčio, priÅ¡oko M. A., kuris pastÅ«mė policijos pareigÅ«nÄ . V. J. pastebėjo, kad V. Ž. laiko jau kitas policijos pareigÅ«nas, o tarp M.

A. ir pirmojo policijos pareigÅ«no vyksta grumtynės - policijos pareigÅ«nas bandė uždėti jam antrankius, o Å¡is prieÅ¡inosi, muistėsi, buvo įsikibęs į policijos pareigÅ«no Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę. Atvažiavus kitam policijos ekipažui, besiprieÅ¡inantys vyrai buvo sulaikyti (t. 1, b.l. 50). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. D. parodė, kad 2010-04-02 jis dirbo su porininku E. K., gavo praneÅ¡imÄ , kad Gedimino pr. reikia pagalbos, nuvyko per kelias minutes. Privažiavus prie įvykio vietos, jis pribėgo prie besigrumiančių policininko ir M.

A.. Jis (R. D.) padėjo uždėti antrankius M. A.. Pastarasis prieÅ¡inosi, neleido uždėti antrankių, muistėsi, sukinėjosi, nedavė rankos (t. 3, b.l. 170). Ikiteisminio tyrimo metu R. D. davė tokius pačius parodymus (t. 1, b.l. 104-105), tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotos analogiÅ¡kos aplinkybės (t. 1, b.l. 145). Jis patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (t. 1, b.l. 107-109). IÅ¡ daiktų apžiÅ«rų protokolų matyti, kad įvykio vietoje A. R. vilkėtos liemenės užtrauktukas yra sugadintas, nes nėra dantukų, o antrankiai sulankstyti (t. 1, b.l. 75-78, 80-83).Lietuvos Respublikos BK 286 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Taigi, pagal objektyviuosius požymius Å¡is nusikaltimas pasireiÅ¡kia dviem alternatyviais bÅ«dais: panaudojant fizinį smurtÄ arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Å io nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai prieÅ¡indamasis valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtÄ arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Lietuvos Respublikos BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smÅ«gių sudavimas, kankinimas, suriÅ¡imas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011).

Å iame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-321/2009).

Pagrindinis kriterijus, sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. numatytų veikų atribojimo klausimÄ , yra kaltininko veiksmų pobÅ«dis ir intensyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-505/2010, 2K-287/2011). Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. numatyti pasiprieÅ¡inimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobÅ«džiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju remiantis nukentėjusiųjų A.

R., G. V. ir V. J. viso baudžiamojo proceso metu duotais iÅ¡ esmės nuosekliais parodymais nustatyta, kad V. Ž. vienÄ kartÄ pastÅ«mė jį už rankos laikiusį policijos pareigÅ«nÄ A. R. ir iÅ¡trÅ«ko. Tuomet pribėgęs M. A. pastÅ«mė jį (A. R.). Pastarasis, siekdamas sulaikyti M. A. ir uždėti jam antrankius, susigrÅ«mė su M. A., jie nugriuvo ant evakuatoriaus platformos, neiÅ¡laikę pusiausvyros. Tuo metu G. V. laikė prie automobilio prispaudęs V. Ž., kuris vengė sulaikymo mėgindamas iÅ¡sisukti, iÅ¡trÅ«kti.

Grumtynių metu M. A. laikėsi sugriebęs už A. R. liemenės, dėl ko išplyšo liemenės užtrauktukas. A. R. uždėjo M. A. antrankius ant vienos rankos, nuo šio priešinimosi antrankiai sulinko. Tik atvykus kitam policijos ekipažui, M. A. buvo uždėti antrankiai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių minėti nukentėjusieji būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ar melagingai apkalbėti V. Ž. ir M. A., todėl jų parodymai yra patikimi bei objektyvūs. Tokias aplinkybes nustatė ir apylinkės teismas.

V. Ž., M. A., liudytojų R. V. ir J. T. parodymai, kad V. Ž. ir M. A. neatliko minėtų veiksmų, atmetami kaip prieÅ¡taraujantys baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams ir jais nesivadovaujama.Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad anksčiau aptarti V. Ž. veiksmai neperžengia administracinės atsakomybės ribų. V. Ž. vienÄ kartÄ pastÅ«mė policijos pareigÅ«nÄ A. R. į krÅ«tinę netrukus po to, kai jis buvo sulaikytas už rankos. Daugiau tokio pobÅ«džio veiksmų jis neatliko, iÅ¡skyrus muistymÄ si bÅ«nant policijos pareigÅ«no G.

V. prispaustam prie automobilio. Akivaizdu, kad tokie iÅ¡teisintojo epizodiniai veiksmai buvo jo reakcija į sulaikymÄ , jie nebuvo kryptingai nukreipti pasiprieÅ¡inti policijos pareigÅ«nams. Vienkartinis policijos pareigÅ«no pastÅ«mimas Å¡iuo atveju atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ , atlikto veiksmo pobÅ«dį, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. Tai, kad po V. Ž. atlikto pastÅ«mimo A. R. atžvilgiu pribėgo M. A. ir Å¡is pradėjo grumtis su policijos pareigÅ«nu, neleidžia laikyti V.

Ž. veiksmų laikyti pavojingesniais, užtraukiančiais baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kadangi M. A. savo iniciatyva priėjo prie A. R., pastÅ«mė jį ir grÅ«mėsi. Tuo metu V. Ž. nesiėmė daugiau jokių veiksmų A. R. atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad pats A. R. teisiamajame posėdyje apskritai neparodė, kad V. Ž. atliko kokius nors pasiprieÅ¡inimo veiksmus jo atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, Å¡is nukentėjusysis nurodė, kad jis neturi pretenzijų V. Ž. (t. 3, b.l. 164). IÅ¡teisintojo muistymasis, kai jis buvo policijos pareigÅ«no G.

V. prispaustas prie automobilio, nelaikytinas sÄ moningu ir apgalvotu veiksmu, keliančiu grėsmę tarnybos funkcijas atliekančiam pareigÅ«nui. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, V. Ž. veiksmai pagal savo intensyvumÄ ir trukmę nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. Kita vertus, nepritartina apylinkės teismui, kad M. A. veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos BK 286 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties.

M. A. veiksmai policijos pareigÅ«no A. R. atžvilgiu, t. y. policijos pareigÅ«no A. R., laikančio V. Ž. už rankos, pastÅ«mimas, grumtynės su juo neleidžiant, kad bÅ«tų uždėti antrankiai, dėl ko abu asmenys nugriuvo ant evakuatoriaus platformos neiÅ¡laikę pusiausvyros, grumtynių metu laikymasis už policijos pareigÅ«no liemenės, kas lėmė liemenės užtrauktuko sugadinimÄ , antrankių sulankstymas, vienareikÅ¡miÅ¡kai rodo, jog M. A. itin intensyviai prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nui.

IÅ¡teisintasis pats savo iniciatyva pribėgo prie A. R. ir jį pastÅ«mė. To daryti M. A. nebuvo jokio pagrindo, kadangi jis tuo metu nebuvo sulaikinėjamas. Atkreiptinas dėmesys, kad bÅ«tent M. A. veiksmai sutrukdė policijos pareigÅ«nui pakartotinai sulaikyti iÅ¡trÅ«kusį V. Ž.. PastarÄ jį sulaikė jau kitas policijos pareigÅ«nas. Be to, buvo iÅ¡kviestas papildomas policijos ekipažas į įvykio vietÄ . Tarp M. A. ir A. R. grumtynės vyko pakankamai ilgÄ laikÄ , betarpiÅ¡kai, jos truko iki tol, kol atvažiavo papildomas policijos ekipažas ir A.

R. kartu su kitu atvykusiu policijos pareigÅ«nu R. D. uždėjo M. A. antrankius. Tai taip pat rodo, kad iÅ¡teisintasis aktyviai prieÅ¡inosi, kadangi jam sulaikyti prireikė kelių policijos pareigÅ«nų pastangų, o vienam A. R. dėl M. A. veiksmų nepavyko to padaryti. Ä®vertinus M. A. veiksmų A. R. atžvilgiu visumÄ , jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , pastangas juos darant, taip pat pačiÄ situacijÄ , nėra abejonių, kad Å¡iuo atveju iÅ¡teisintasis pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui panaudodamas fizinį smurtÄ .

IÅ¡teisintasis veikė tiesiogine tyčia, fizinis smurtas buvo naudojamas kryptingai, tai buvo daroma siekiant sutrukdyti policijos pareigÅ«nui atlikti savo pareigas. Taigi, M. A. suvokė savo veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Todėl apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. A. veiksmai yra natÅ«ralus neblaivaus asmens protestas ir jo spontaniÅ¡ka reakcija į reikalavimÄ nusiraminti bei leistis bÅ«ti sulaikomam, dėl ko jis turi bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kaltinime inkriminuoti M. A. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 286 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį. Apylinkės teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje naikintinas ir priimtinas M. A. atžvilgiu naujas apkaltinamasis nuosprendis. Dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su V. Ž. ir M. A. iÅ¡teisinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. V. Ž. ir M. A. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. už tai, kad jie 2010-04-02, apie 23.20 val., Gedimino pr. ir Totorių g. sankryžoje, Vilniuje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, įžeidė vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis - Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės vyriausiÄ jį patrulį A.

R., Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės vyresnįjį patrulį G. V., Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyresnįjį patrulį E. K. ir Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės patrulį R. D., jų atžvilgiu vartodami necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius.Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. R. parodė, kad tiek V. Ž., tiek M. A. vartojo keiksmažodžius grumtynių ir sulaikymo metu. Pastarasis keikėsi iš pasipiktinimo pačiu sulaikymu ir gal dėl to, kad, jo nuomone, su juo buvo netinkamai elgiamasi.

Pasak nukentėjusiojo, keiksmažodžiai buvo skirti policijos pareigÅ«nams. V. Ž. neįžeidė jo asmeniÅ¡kai (t. 3, b.l. 162-164). A. R. tarnybiniame praneÅ¡ime visiÅ¡kai neužsiminta apie iÅ¡teisintųjų necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ ir apie policijos pareigÅ«nų įžeidimÄ (t.1, b.l. 143). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad V. Ž. ir M. A. keikėsi ir vartojo necenzÅ«rinius žodžius (t. 1, b.l. 63-64). Papildomos apklausos metu jis nurodė, kad iÅ¡teisintieji vartojo rusiÅ¡kus necenzÅ«rinius žodžius, tačiau jie nebuvo įžeidžiančio pobÅ«džio.

Negirdėjo, ar M. A. ir V. Ž. įžeidinėjo kitus pareigÅ«nus, tačiau jo asmeniÅ¡kai neįžeidė (t. 1, b.l. 66). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. V. parodė, kad jis girdėjo V. Ž. ir M. A. vartotus rusiÅ¡kus ir lietuviÅ¡kus keiksmažodžius, jie keikėsi bÅ«tent policijos pareigÅ«nų atžvilgiu. Toks iÅ¡teisintųjų elgesys įžeidė jį, kaip policijos pareigÅ«nÄ (t. 3, b.l. 166-167). G. V. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad V. Ž. keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais (t.1, b.l. 144).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad M. A., būdamas ant platformos, keikėsi, o V. Ž. muistėsi, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius (t. 1, b.l. 86-87). Papildomos apklausos metu jis nurodė, kad išteisintieji vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius, tačiau ne jam asmeniškai, šie žodžiai neįžeidė jo. Negirdėjo, kad išteisintieji būtų įžeidinėję kitus policijos pareigūnus (t. 1, b.l. 89).Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. K. parodė, kad V.

Ž. iÅ¡vadino policijos pareigÅ«nÄ , paleidusį jį, „gaidžiu“, „pederastu“, taip pat rusiÅ¡kai keikėsi. Kai V. Ž. buvo pasodintas į policijos automobilį, Å¡is pasakė jo (E. K.) atžvilgiu keiksmažodžius, necenzÅ«rinius žodžius. Nukentėjusysis jaučiasi įžeistas kaip policijos pareigÅ«nas (t. 3, b.l. 169). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. K. neužsiminė apie iÅ¡teisintųjų necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ ir apie policijos pareigÅ«nų įžeidimÄ (t. 1, b.l. 97).

Papildomos apklausos metu jis nurodė, kad V. Ž. keikėsi, tačiau kokie tai buvo žodžiai pasakyti negali, nes praėjo jau daug laiko. Tie žodžiai neįžeidė jo, kaip policijos pareigÅ«no, nes jis nekreipė dėmesio į tai. Negali pasakyti, ar V. Ž. įžeidinėjo kitus policijos pareigÅ«nus (t. 1, b.l. 98). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. D. parodė, kad iÅ¡ M. A. pusės buvo daug keiksmažodžių tiek jam asmeniÅ¡kai, tiek visiems policijos pareigÅ«nams. Konfliktinę situacijÄ stebėjo praeiviai, buvo sustojusių ir girdėjusių kaip vadinami policijos pareigÅ«nai.

M. A. elgesys jį įžeidė kaip policijos pareigÅ«nÄ (t. 3, b.l. 190). R. D. tarnybiniame praneÅ¡ime visiÅ¡kai neužsiminta apie iÅ¡teisintųjų necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ ir apie policijos pareigÅ«nų įžeidimÄ (t.1, b.l. 145). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. D. parodė, kad V. Ž. rėkavo, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais (t. 1, b.l. 104). Papildomos apklausos metu jis nurodė, kad V. Ž. ir M. A. prieÅ¡inosi sulaikomi ir abu vartojo necenzÅ«rinius žodžius.

Negali įvardinti, kokie tai buvo žodžiai, nes praėjo daug laiko, bet jį, kaip policijos pareigÅ«nÄ , tokie necenzÅ«riniai žodžiai įžeidė. V. Ž. ir M. A. įžeidinėjo ir kitus policijos pareigÅ«nus (t. 1, b.l. 105).Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. J. parodė, kad jis girdėjo iÅ¡ V. Ž. pusės necenzÅ«rinius žodžius savo, o vėliau ir policijos pareigÅ«nų atžvilgiu (t. 3, b.l. 159). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. J. nieko neparodė apie iÅ¡teisintųjų necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ ir apie policijos pareigÅ«nų įžeidimÄ (t. 1, b.l. 48-49).

Papildomos apklausos metu jis nurodė, kad V. Ž. vartojo necenzÅ«rinius žodžius, o M. A. garsiai keikėsi (t. 1, b.l. 50).Lietuvos Respublikos BK 290 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Å ia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas.

Ä®statyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų bÅ«ti pateisinamas. Lietuvos Respublikos BK 290 str. numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas prieÅ¡ pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, iÅ¡sako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrÄ neigiamÄ jo asmenybės vertinimÄ , diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse.

Å io nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veikÄ : piktinosi, tylėjo, iÅ¡kvietė kitus pareigÅ«nus ar kt. Kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., svarbu nustatyti nusikaltimo motyvÄ , kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas bÅ«tent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-525/2011).

Sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemÄ , teismai tokiais atvejais vadovaujasi Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatytų veikų atribojimo klausimÄ veika gali bÅ«ti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-396/2009, 2K-505/2010, 2K–375/2011, 2K–70/2012).

Nagrinėjamu atveju anksčiau aptartais nukentėjusiųjų A. R., G. V., E. K., R. D. ir V. J. parodymais nustatyta, kad V. Ž. ir M. A. vartojo necenzÅ«rinius žodžius įvykio vietoje, tačiau baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų apie tai, kad iÅ¡teisintieji vartojo necenzÅ«rinius žodžius bÅ«tent policijos pareigÅ«nų atžvilgiu siekiant juos įžeisti dėl atliekamų pareigų, taip padarydami Lietuvos Respublikos BK 290 str. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nei įvykio dienÄ suraÅ¡yti tarnybiniai praneÅ¡imai, nei policijos pareigÅ«nų pirminėse apklausose duoti parodymai nepatvirtina pastarosios aplinkybės. Papildomų apklausų metu A.

R., G. V. ir E. K. parodė, kad V. Ž. ir M. A. vartoti necenzÅ«riniai žodžiai nebuvo skirti jiems, neįžeidė jų. Tai leidžia abejoti tuo, kad iÅ¡teisintųjų necenzÅ«rinių žodžių vartojimo metu įvykio vietoje minėti policijos pareigÅ«nai jautėsi įsižeidę. TÄ patvirtina ir G. V. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pasakė, jog jo neįžeidė, tačiau dabar nusprendė, kad necenzÅ«riniai žodžiai įžeidė jį, kaip policijos pareigÅ«nÄ .

Tada jis manė kitaip (t. 3, b.l. 168). R. D. nurodė, kad V. Ž. ir M. A. prieÅ¡inosi sulaikomi ir abu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, kas tik rodo jų reakcijÄ Ä¯ sulaikymÄ , tačiau negali patvirtinti, kad iÅ¡teisintųjų, vartojusių necenzÅ«rinius žodžius, tyčia buvo nukreipta įžeisti policijos pareigÅ«nus. Teisiamajame posėdyje A. R. akcentavo, kad M. A. keikėsi iÅ¡ pasipiktinimo pačiu sulaikymu, o V. Ž. neįžeidė jo. G. V. ir E. K. teisiamajame posėdyje pakeitė savo pozicijÄ ir jau nurodė, kad iÅ¡teisintieji vartojo necenzÅ«rinius žodžius jų atžvilgiu, dėl ko jie buvo įžeisti.

Kita vertus, atsižvelgiant į viso baudžiamojo proceso metu duotus nenuoseklius jų parodymus Å¡ioje dalyje, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo jais. Nukentėjusiojo V. J. parodymai Å¡iuo klausimu taip pat nepatvirtina aptariamos nusikalstamos veikos padarymo dėl jų nenuoseklumo. Policijos pareigÅ«no R. D. parodymų, duotų papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, kad V. Ž. ir M. A. vartojo necenzÅ«rinius žodžius įvykio vietoje policijos pareigÅ«nų atžvilgiu, nepakanka pripažinti, jog iÅ¡teisintųjų veiksmai pagal savo pobÅ«dį, intensyvumÄ peržengia administracinės atsakomybės ribas.

Taip pat nenustatyta, kad jie, vartodami necenzūrinius žodžius, kryptingai siekė įžeisti policijos pareigūnus. Apylinkės teismas pagrįstai išteisino V. Ž. ir M. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. Todėl naikinti šioje dalyje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl prokurorės argumentų, susijusių su V. Ž. paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės teiginiu, kad V.

Ž. paskirta bausmė už Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ yra per Å¡velni. Nagrinėjamu atveju prokurorė praÅ¡o nuteistajam paskirti laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.Lietuvos Respublikos BK 55 str. įtvirtinta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Taigi, įstatymų leidėjas pripažįsta, kad bausmės skyrimo tikslai paprastai bus įgyvendinti asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. V. Ž. padarė nesunkų nusikaltimÄ bÅ«damas neteistas (t. 1, b.l. 179). Todėl apylinkės teismas pagrįstai V. Ž. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje įtvirtintÄ bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog jis padarė nusikaltimÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nesudaro pagrindo skirti jam laisvės atėmimo bausmę. V. Ž. padarė baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ vieÅ¡ajai tvarkai, veikdamas tiesiogine tyčia. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų neatsirado sunkių padarinių. Nukentėjusysis V. J. atleido V. Ž., neturi pretenzijų, jam nepadaryta turtinė ar neturtinė žala (t. 3, b.l. 160-161).

Nenustatyta V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors V. Ž. praeityje baustas administracine tvarka, tačiau jis neturi galiojančių nuobaudų (t. 1, b.l. 180-185), negydytas psichiatrinėje ligoninėje, neįraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ (t. 1, b.l. 197-200), dirba (t. 1, b.l. 186-188). Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad V.

Ž. paskirta bausmė yra per Å¡velni. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę M. A. už Lietuvos Respublikos BK 286 str. numatyto nusikaltimo padarymÄ , atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.).M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

M. A. padarė nesunkų nusikaltimÄ valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, veikdamas tiesiogine tyčia, savo kaltės jis nepripažino. Jis praeityje teistas, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (t. 2, b.l. 104-105), baustas administracine tvarka, tačiau duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas baudžiamojoje byloje nėra (t. 2, 106-109), negydytas psichiatrijos ligoninėse, neįraÅ¡ytas psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitose (t. 2, b.l. 138-139), duomenų apie darbo santykius baudžiamojoje byloje nėra (t. 2, b.l. 110-112), vedęs, turi mažametį vaikÄ (t. 3, b.l. 24-25).

M. A. nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.), o pagal įstatymÄ recidyvistui už tyčinės veikos padarymÄ paprastai yra skiriama laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 56 str.) IÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių jam galėtų bÅ«ti skiriama ne laisvės atėmimo bausmė, byloje nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 str. nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , kad įstatymo nustatytus bausmės tikslus galima pasiekti M.

A. už nusikaltimÄ paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 286 str. sankcijoje įtvirtintas Å¡ios bausmės vidurkis. Kadangi M. A. nusikalstamÄ veikÄ padarė neatlikęs ankstesniu 2007-12-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – atėmimo teisės 5 metus dirbti valstybės tarnyboje, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., subendrintina su pagal nurodytÄ nuosprendį neatliktos bausmės dalimi.Ä®vertinus tai, kad M.

A. padarė nusikaltimÄ 2010-04-02, t. y. beveik prieÅ¡ dvejus metus, nėra duomenų, kad per šį laikÄ jis bÅ«tų padaręs teisėtvarkos pažeidimų, dėl padaryto nusikaltimo neatsirado sunkių padarinių, taip pat įvertinus tai, kad jis yra vedęs, turi mažametį vaikÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog jis gali bÅ«ti pataisytas ir bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ ir nustatant įpareigojimÄ â€“ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-2 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 p., n u s p r e n d ė:Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Vidos Gedvilienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria M. A. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., jam nepadarius veikos, turinčios Å¡ios nusikalstamos veikos požymių, ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį:M. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas sudedant iÅ¡ dalies, ir paskirti M.

A. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams ir teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 ir 2 d., atidėti M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Atmesti nuteistojo V.

Ž. apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkas                                       ArtÅ«ras Pažarskis Teisėjai                                                     Daiva Kazlauskienė RyÅ¡ardas Skirtunas                                      Â