d742669e-1dd6-487e-9f78-d077e7fdf7e2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. rugpjÅ«Äio 17 d. įsakymÄ Nr. 1V-801 âDÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs neatkÅ«rimoâ (toliau â ir Ä®sakymas); įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ atkurti pareiÅ¡kÄjai Lietuvos Respublikos pilietybÄ (b. l. 15â18). Nurodo, kad kreipÄsi į Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau â ir Migracijos departamentas), praÅ¡ydama atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ, nes jos senelis F. R. (R. R., F. R.) buvo Lietuvos pilieÄiu iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Ä®sakymu netenkino pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymo dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimo.
Legislator headnote
AI generatedd742669e-1dd6-487e-9f78-d077e7fdf7e2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: R., pateikdamas praÅ¡ymÄ Meksikos užsienio reikalų ministerijai priimti Jungtinių Meksikos Valstijų pilietybÄ, atsisakÄ Lietuvos pilietybÄs. Migracijos departamentas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄja negali bÅ«ti laikoma asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turÄjusio Lietuvos Respublikos pilietybÄ, palikuone, todÄl neatitinka Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti. Pažymi, kad Meksikos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus raÅ¡tas patvirtina, kad F.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?AdministracinÄ byla Nr. I2-5168-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03207-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 10.6; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Sauliaus JakaiÄio, Ivetos PelienÄs ir Faustos VitkienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos F. G. R. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, treÄiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dÄl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. TeisÄjų kolegija nustatÄ: PareiÅ¡kÄja F. G. R. kreipÄsi į teismÄ su patikslintu skundu, praÅ¡ydama:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. rugpjÅ«Äio 17 d. įsakymÄ Nr. 1V-801 âDÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs neatkÅ«rimoâ (toliau â ir Ä®sakymas);
2) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ atkurti pareiÅ¡kÄjai Lietuvos Respublikos pilietybÄ (b. l. 15â18). Nurodo, kad kreipÄsi į Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau â ir Migracijos departamentas), praÅ¡ydama atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ, nes jos senelis F. R. (R. R., F. R.) buvo Lietuvos pilieÄiu iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Ä®sakymu netenkino pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymo dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimo.
Savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad Meksikos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus raÅ¡tas patvirtina, kad F. R. (R. R., F. R.) pateikdamas praÅ¡ymÄ Meksikos užsienio reikalų ministerijai priimti Jungtinių Meksikos Valstijų pilietybÄ, atitiko visus tam keliamus reikalavimus ir atsisakÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄs. Taigi, Migracijos departamentas daro iÅ¡vadÄ , kad F. R. (R. R., F. R.) iki 1940 m. birželio 15 d. neturÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄs, kadangi priimdamas Jungtinių Meksikos Valstijų pilietybÄ (duomenys neskelbtini) buvo laisva valia Lietuvos Respublikos pilietybÄs atsisakÄs. PareiÅ¡kÄja nesutinka su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Ä®sakymu, mano, jog jis nÄra pagrįstas jokiais faktiniais įrodomais, o tik prielaidomis.
Teigia, kad Migracijos departamentas neginÄija, kad F. R. (R. R., F. R.) buvo Lietuvos Respublikos pilietis, taÄiau nesutinka, kad juo buvo iki 1940 m. birželio 15 d. PareiÅ¡kÄjos teigimu, Migracijos departamentas remiasi tik Meksikos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus raÅ¡tu (raÅ¡to Å¡ablonu ar formuliaru), kad asmuo atsisakÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄs bei natÅ«ralizacijos byla. Jokių dokumentų, pagrindžianÄių šį Å¡ablonÄ nÄra. IÅ¡ raÅ¡to teksto matyti, kad tai nÄra individualiai F.
R. (R. R., F. R.) suraÅ¡ytas dokumentas, jame tik įraÅ¡yta jo pavardÄ, o tekstas suformuotas kaip bet koks Å¡ablonas. NatÅ«ralizacijos byloje nÄra jokio Lietuvos Respublikos dokumento, liudijanÄio, kad asmuo atsisakÄ Lietuvos pilietybÄs. Pažymi, jog 1932 m. galiojo 1928 m. Lietuvos valstybÄs Konstitucija, kurios 10 straipsnyje įtvirtina nuostata, kad niekas negali bÅ«ti kartu Lietuvos ir kitos kurios nors valstybÄs pilietis. TaÄiau Lietuvos pilietis nepraranda savo pilietybÄs teisių patapÄs Amerikos kraÅ¡to pilieÄiu, jei atlieka tam tikras įstatymo nurodytas pareigas.
PareiÅ¡kÄja teigia, jog Lietuvos pilietybei netekti nepakakdavo vien konstatuoti, jog yra atsiradÄs įstatymo nustatytas pagrindas. Asmuo buvo laikomas netekusiu Lietuvos pilietybÄs tik tuomet, kai tokį sprendimÄ dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs netekimo priimdavo Ministrų Taryba. Tokį sprendimÄ ji galÄjo priimti tik Vidaus reikalų ministro siÅ«lymu. Akcentuoja, kad Å¡ablonas, naudojamas Meksikoje, įgyjant jos pilietybÄ negali bÅ«ti laikomas įrodymu, kad F. R. (R. R., F. R.) Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka neteko Lietuvos pilietybÄs. Be to, jis turÄjo jos netekti, prieÅ¡ priimdamas Meksikos pilietybÄ, taÄiau pareiÅ¡kÄja pateikÄ F.
R. (R. R., F. R.) Lietuvos Respublikos pasÄ su kuriuo jis iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos bÅ«damas Lietuvos pilieÄiu. PareiÅ¡kÄjos teigimu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras priÄmÄ Ä®sakymÄ , pažeisdama vienÄ iÅ¡ pagrindinių Lietuvos Respublikoje galiojanÄių teisÄs principų â įstatymo galiojimas laike ir erdvÄje. Nurodo, kad Ä®sakymu bandoma reglamentuoti teisinius santykius atgalia data. Teigia, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, sprÄsdamas pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ privalÄjo vadovautis pilietybÄs institutÄ reguliuojanÄiais įstatymais, galiojusiais 1932 m., t. y. tuo metu kada asmuo neteko Lietuvos pilietybÄs. Nurodo, kad nÄra jokių įrodymų, kad asmuo neteko pilietybÄs 1932 m.
AtvirkÅ¡Äiai, pareiÅ¡kÄja pateikÄ senelio (prosenelio) F. R. (R. R., F. R.) Lietuvos Respublikos pasÄ Ä¯rodanti, kad jis yra Lietuvos pilietis. Jokių dokumentų apie pilietybÄs netekimÄ Lietuvos archyvuose nÄra. Taigi, aplinkybÄ, kad F. R. (R. R., F. R.) buvo Lietuvos pilietis ir nebuvo nustatyta tvarka jos netekÄs, nÄra paneigta. Teiginys, kad asmuo atsisakÄ Lietuvos pilietybÄs laisva valia niekuo neparemtas. Pažymi, jog buvo pažeistas teisÄtų lÅ«kesÄių principas, nes pareiÅ¡kÄja, turÄdama ir pateikdama Lietuvos Respublikos pasÄ , iÅ¡duotÄ josų seneliui 1926 m. ir nesant jokiems įrodymams, kad jis kada nors neteko Lietuvos pilietybÄs Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka, buvo Lietuvos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. ir iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m kovo 11 d., teisÄtai tikÄjosi, kad atitinka Lietuvos Respublikos pilietybÄs įstatymo (toliau â ir Ä®statymas) 7 straipsnio 3 punkto bei 9 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pilietybÄ jai bus atkurta.
AtsakovÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pateikÄ teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ skundÄ , kuriame nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kÄjų skundu ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 30). Nurodo, kad pareiÅ¡kÄjos protÄvis turÄjo Lietuvos pilietybÄ, taÄiau iki 1940 m. birželio 15 d. jos neteko dÄl Lietuvos pilietybÄs atsisakymo, todÄl nÄra 1938 m. Konstitucijos ir 1939 m. PilietybÄs įstatymo atgalinio taikymo problemos. Pagal protingumo ir teisingumo kriterijus, tai kad nebuvo atliktos pilietybÄs nustojimo dÄl jos atsisakymo procedÅ«ros, netraktuotina pareiÅ¡kÄjos naudai: nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjos protÄvis bÅ«tų praneÅ¡Äs Lietuvai apie atsisakymÄ Lietuvos pilietybÄs, o tokiÄ F.
R. (R. R., F. R.) valiÄ patvirtina Meksikos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus 1931 m. lapkriÄio 19 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta: âp. F. R. R. prisistatÄ Užsienio reikalų ministerijoje su praÅ¡ymu suteikti jam Meksikos Respublikos pilietybÄ natÅ«ralizacijos tvarka. Jis įrodÄ užpildÄs visus teisinius rekvizitus ir oficialiai atsisakÄ savo Lietuvos Respublikos pilietybÄs bei prisiekÄ, kad laikysis, paklus ir bus pavaldus Jungtinių Meksikos Valstijų įstatymams ir valdžios organams.
DÄl Å¡ios priežasties suteikiu jam pilietybÄ natÅ«ralizacijos tvarka ir įteikiu šį dokumentÄ , įrodantį, kad jam yra suteikiamos Jungtinių Meksikos Valstijų pilieÄio teisÄs ir pareigos, remiantis Konstitucija ir kitais Respublikos įstatymaisâ. TreÄiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateikÄ teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ skundÄ , kuriame nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kÄjos skundu ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 37â39). Nurodo, kad Migracijos departamentas, iÅ¡nagrinÄjÄs pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimo ir prie jo pridÄtus dokumentus, nustatÄ, kad, remiantis Meksikos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus raÅ¡tu, F.
R. R., pateikdamas praÅ¡ymÄ Meksikos užsienio reikalų ministerijai priimti Jungtinių Meksikos Valstijų pilietybÄ, atsisakÄ Lietuvos pilietybÄs. Migracijos departamentas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄja negali bÅ«ti laikoma asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turÄjusio Lietuvos Respublikos pilietybÄ, palikuone, todÄl neatitinka Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti. Pažymi, kad Meksikos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus raÅ¡tas patvirtina, kad F.
R. R. pateikdamas praÅ¡ymÄ Meksikos užsienio reikalų ministerijai priimti Jungtinių Meksikos Valstijų pilietybÄ, atitiko visus tam keliamus teisinius reikalavimus ir atsisakÄ savo Lietuvos pilietybÄs, todÄl darytina iÅ¡vada, kad F. R. R. iki 1940 m. birželio 15 d. neturÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄs, kadangi priimdamas Meksikos Jungtinių Valstijų pilietybÄ 1931 metų lapkriÄio 19 d. jau buvo laisva valia Lietuvos Respublikos pilietybÄs atsisakÄs. Migracijos departamentas nesutinka su pareiÅ¡kÄjos skunde iÅ¡dÄstytais teiginiais, kad F.
R. R. nebuvo praradÄs Lietuvos Respublikos pilietybÄs. Mano, kad pareiÅ¡kÄjos argumentai yra deklaratyvÅ«s, susijÄ su bendrųjų teisÄs aktų citavimu. Pažymi, kad Ä®sakymas priimtas įvertinus konkreÄios bylos įrodymus. Meksikos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus raÅ¡tas â Meksikos natÅ«ralizacijos dokumentas â buvo iÅ¡duotas 1931 m. lapkriÄio 19 d. MinÄtame raÅ¡te pažymÄta, kad F. R. R. Meksikos valstybinei institucijai deklaravo, kad yra atsisakÄs Lietuvos Respublikos pilietybÄs, todÄl 1940 m. birželio 15 d. jis Lietuvos Respublikos pilietybÄs neturÄjo.
Nesutinka su skundo teiginiais dÄl įstatymo galiojimo laike ir erdvÄje principo pažeidimo. AplinkybÄ, ar pareiÅ¡kÄja gali atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ, turi bÅ«ti įvertinta pagal Ä®statymo nuostatas. Nurodo, kad nÄra reikalinga analizuoti teorinių iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusių teisÄs aktų nuostatų, kada asmenys laikomi netekusiais Lietuvos Respublikos pilietybÄs, kadangi raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad F. R. R. pats atsisakÄ Lietuvos pilietybÄs. TeisÄjų kolegija konstatuoja:
NagrinÄjamu atveju ginÄas byloje kilo dÄl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. gegužÄs 4 d. įsakymo Nr. 1V-431 âDÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs neatkÅ«rimoâ, kuriuo pareiÅ¡kÄjai buvo atsisakyta atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ, teisÄtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja 2019 m. rugpjÅ«Äio 30 d. kreipÄsi į su praÅ¡ymu atkurti jai Lietuvos Respublikos pilietybÄ (b. l. 90â92). PraÅ¡yme nurodÄ, kad jos senelis F. R. (R. R., F.
R.) buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m., į MeksikÄ emigravo 1925 m. Migracijos departamentas, iÅ¡nagrinÄjÄs pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ , nustatÄ, kad 1940 m. birželio 15 d. F. R. (R. R., F. R.) buvo netekÄs (atsisakÄs) Lietuvos Respublikos pilietybÄs, todÄl pareiÅ¡kÄja negali bÅ«ti laikoma palikuone pagal Ä®statymo 2 straipsnio 7 dalį ir neatitinka Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas 2020 m. liepos 16 d. teikimu Nr. 13P-331 âDÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs neatkÅ«rimoâ pasiÅ«lÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrei netenkinti pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymo dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimo, nes ji neatitinka Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (b. l. 31â32).
Skundžiamu Ä®sakymu nusprÄsta netenkinti pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymo dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimo (b. l. 21). PareiÅ¡kÄja su Ä®sakymu nesutinka ir skundžia jį teismui. GinÄo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybÄs įstatymas. Pagal Ä®statymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimas â tai teisÄs atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ Ä¯gyvendinimas Å¡io įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka (10 dalis); teisÄ atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ â tai iki 1940 m. birželio 15 d. turÄjusio Lietuvos Respublikos pilietybÄ asmens ir jo palikuonių teisÄ atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka (17 dalis).
Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turÄjÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, ir jų palikuonys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nÄra įgijÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄs, turi neterminuotÄ teisÄ atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybÄje â Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybÄje â jie nuolat gyvena. Lietuvos Respublikos pilieÄio palikuonis â tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybÄ turÄjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (2 straipsnio 7 dalis).
Ä®statymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybÄ gali atkurti, jeigu jie nÄra kitos valstybÄs pilieÄiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybÄs pilietybÄs netaikomas asmenims, kurie pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktÄ gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybÄs pilieÄiai. Ä®statymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog Lietuvos Respublikos pilietis gali bÅ«ti kartu ir kitos valstybÄs pilietis, jeigu jis atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: yra asmuo, iÅ¡tremtas iÅ¡ okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (2 punktas); yra asmuo, iÅ¡vykÄs iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (3 punktas); yra Å¡io straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (4 punktas).
Asmens, iÅ¡vykusio iÅ¡ Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. sÄ voka Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalyje. Asmuo, iÅ¡vykÄs iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., yra suprantamas kaip iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybÄ turÄjÄs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. iÅ¡vykÄ iÅ¡ dabartinÄs Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitÄ valstybÄ, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinÄ gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Naujai įtvirtinta sÄ voka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos teritorijos į buvusiÄ Sovietų SÄ jungos teritorijÄ .
Taip pat Ä®statymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turÄjo Lietuvos pilietybÄ, yra:
1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;
2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;
3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybÄ Lietuvos kariuomenÄje ar darbÄ valstybÄs tarnyboje;
4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turÄta Lietuvos Respublikos pilietybÄ;
5) asmens liudijimai, iÅ¡duoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, iÅ¡duoti pagal dokumentus, iÅ¡duotus iki 1940 m. birželio 15 d. Jeigu Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nÄra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turÄtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali bÅ«ti pateikiami dokumentai apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybÄs pasas ir kiti dokumentai (38 straipsnio 5 dalis). Be to, Ä®statymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos VyriausybÄs įgaliota institucija konstatuoja, kad nÄra pakankamai dokumentų, patvirtinanÄių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinanÄių, kad asmuo gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybÄs pilietis, Å¡ie duomenys gali bÅ«ti nustatomi teismo tvarka.
Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja F. G. R. iki Ä®statymo įsigaliojimo nebuvo įgusi Lietuvos Respublikos pilietybÄs. PareiÅ¡kÄja siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ tuo pagrindu, kad jos senelis F. R. (R. R., F. R.) iki 1940 m. birželio 15 d. turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ (Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jie kreipÄsi į atsakovÄ dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimo, taÄiau gavo neigiamÄ atsakymÄ . NagrinÄjamu atveju aktualu, ar pareiÅ¡kÄjos senelis F.
R. (R. R., F. R.) gali bÅ«ti laikomas asmeniu iki 1940 m. birželio 15 d. turÄjusiu Lietuvos Respublikos pilietybÄ Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Tam svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip turi bÅ«ti suprantama Lietuvos Respublikos PilietybÄs įstatyme minima formuluotÄ âiki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybÄ turÄjÄs asmuoâ, t. y. ar tokia įstatymo formuluotÄ turÄtų bÅ«ti suprantama kaip:
1) apimanti asmenis, kurie bent dalį laikotarpio nuo 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybÄ priÄmimo iki 1940 m. birželio 15 d. turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ; ar 2) taikoma tik tiems asmenims, kurie, nepriklausomai nuo pilietybÄs įgijimo momento, bÅ«tent 1940 m. birželio 15 d. vis dar turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â ir LVAT) 2017 m. spalio 31 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. eA-4691-756/2017, aiÅ¡kindamas Ä®statymo 2 straipsnio 7 ir 17 dalyse esanÄias formuluotes âiki 1940 m. birželio 15 d.
Lietuvos Respublikos pilietybÄ turÄjusio asmensâ ir âiki 1940 m. birželio 15 d. turÄjusio Lietuvos Respublikos pilietybÄ asmensâ, yra nurodÄs, jog lingvistinis ir sisteminis anksÄiau pacituotų teisÄs normų aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pretenduoti į Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimÄ , kartu pasiliekant ir turimÄ kitos valstybÄs pilietybÄ, gali tik tie asmenys, kurie bÅ«tent 1940 m. birželio 15 d. (t. y. iki buvusios Sovietų SÄ jungos įvykdytos okupacijos) turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ, ir tokių asmenų palikuonys.
Tas pats buvo pakartota ir LVAT 2018 m. lapkriÄio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinÄje byloje Nr. eA-5365-502/2018. LVAT iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinÄ byloje Nr. eA-2915-602/2019, be kita ko, pažymÄjo, kad nenustatytas pagrindas nukrypti nuo minÄtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuotos praktikos (nutarties 66 punktas). Taigi, pagal paminÄtÄ teismų praktikÄ akivaizdu, kad asmuo turi bÅ«ti laikomas turÄjusiu Lietuvos Respublikos pilietybÄ bÅ«tent 1940 m. birželio 15 d.; jeigu asmuo turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ anksÄiau nei 1940 m. birželio 15 d., taÄiau suÄjus Å¡iai datai â Lietuvos Respublikos pilietybÄs jau neturÄjo, tai jis negali bÅ«ti laikomas turÄjusiu Lietuvos Respublikos pilietybÄ Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.
Tad tinkamam Å¡io ginÄo iÅ¡sprendimui, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kÄjos senelis F. R. (R. R., F. R.) turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ bÅ«tent 1940 m. birželio 15 d. PareiÅ¡kÄja akcentuoja, kad jos senelis F. R. (R. R., F. R.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo iÅ¡saugojÄs Lietuvos Respublikos pilietybÄ, net įgijÄs kitos valstybÄs pilietybÄ, neprarado Lietuvos pilietybÄs. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kÄja turÄtai senelio F. R. (R. R., F. R.) Lietuvos Respublikos pilietybei iki 1940 m. birželio 15 d. patvirtinti pateikÄ Å¡iuos dokumentus:
1) Lietuvos Respublikos užsienio paso, iÅ¡duoto 1925 m. gegužÄs 8 d. Vidaus reikalų ministerijos Pasų skyriaus F. R., gim. 1906 m. Trakų aps. kopijÄ (b. l. 50â67);
2) Meksikos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus 1931 m. lapkriÄio 19 d. raÅ¡to, kuriame nurodyta, kad ,,p. F. R. R. prisistatÄ Užsienio reikalų ministerijoje su praÅ¡ymu suteikti jam Meksikos Respublikos pilietybÄ natÅ«ralizacijos tvarka. Jis įrodÄ užpildÄs visus teisinius rekvizitus ir oficialiai atsisakÄ savo Lietuvos Respublikos pilietybÄs bei prisiekÄ, kad laikysis, paklus ir bus pavaldus Jungtinių Meksikos Valstijų įstatymams ir valdžios organams. DÄl Å¡ios priežasties suteikiu jam pilietybÄ natÅ«ralizacijos tvarka ir įteikiu šį dokumentÄ , įrodantį, kad jam yra suteikiamos Jungtinių Meksikos Valstijų pilieÄio teisÄs ir pareigos, remiantis Konstitucija ir kitais Respublikos įstatymais.
IÅ¡duota Meksiko mieste, mano pasiraÅ¡yta, užantspauduota ValstybÄs antspaudu ir patvirtinta Užsienio reikalų ministro tÅ«kstantis devyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt pirmų metų lapkriÄio mÄnesio devynioliktÄ dienÄ â, kopijÄ (b. l. 125). Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjos pateikti dokumentai iÅ¡ esmÄs patvirtina, kad F. R. (R. R., F. R.) buvo Lietuvos Respublikos pilietis tam tikru laikotarpiu, jam 1925 m. gegužÄs 8 d. buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos pasas. TaÄiau pareiÅ¡kÄjos dokumentai patvirtina ir tai, kad F.
R. (R. R., F. R.) buvo įgijÄs Meksikos Jungtinių Valstijų pilietybÄ. Nors pareiÅ¡kÄja skunde nurodo, jog F. R. (R. R., F. R.) nebuvo praradÄs Lietuvos Respublikos pilietybÄs, taÄiau teismas su Å¡iais pareiÅ¡kÄjos argumentais nesutinka ir pažymi, jog Meksikos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus 1931 m. lapkriÄio 19 d. raÅ¡te yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad ,,p. F. R. R. prisistatÄ Užsienio reikalų ministerijoje su praÅ¡ymu suteikti jam Meksikos Respublikos pilietybÄ natÅ«ralizacijos tvarka.
Jis įrodÄ užpildÄs visus teisinius rekvizitus ir oficialiai atsisakÄ savo Lietuvos Respublikos pilietybÄs bei prisiekÄ, kad laikysis, paklus ir bus pavaldus Jungtinių Meksikos Valstijų įstatymams ir valdžios organamsâ. Taigi, pareiÅ¡kÄjos senelis, siekdamas Jungtinių Meksikos Valstijų pilietybÄs, atliko aktyvius ir nuo jo valios priklausanÄius veiksmus, kuriais atsisakÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄs. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors byloje ir nÄra tiesioginių dokumentų, pvz., oficialių Lietuvos Respublikos institucijų raÅ¡tų dÄl atleidimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos pilietybÄs ir pan., kurie patvirtintų, jog F.
R. (R. R., F. R.) buvo netekÄs Lietuvos Respublikos pilietybÄs, taÄiau byloje esantis Meksikos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus 1931 m. lapkriÄio 19 d. raÅ¡tas neabejotinai patvirtina, kad F. R. (R. R., F. R.) 1931 m. lapkriÄio 19 d. jau faktiÅ¡kai buvo netekÄs Lietuvos Respublikos pilietybÄs. Byloje taip pat nÄra jokių duomenų, kad F. R. (R. R., F. R.) nuo 1931 m. lapkriÄio 19 d. iki 1940 m. birželio 15 d. vÄl tapo Lietuvos pilieÄiu. PažymÄtina ir tai, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018, yra konstatavÄs, kad PilietybÄs įstatymo 9 straipsnyje nurodytų asmenų ir jų palikuonių teisÄ Ä¯ pilietybÄs atkÅ«rimÄ siejama su Å¡ių asmenų teisiniu statusu, buvusiu pagal teisinį reguliavimÄ , galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.
Lietuvos ValstybÄs Konstitucijoje, priimtoje 1922 m. rugpjÅ«Äio 1 d., buvo numatytas absoliutus dvigubos pilietybÄs draudimas, t. y. 9 straipsnyje buvo nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kartu Lietuvos ir kurios kitos valstybÄs pilietis. 1928 m. gegužÄs 15 d. Konstitucija taip pat numatÄ dvigubos pilietybÄs draudimÄ (10 straipsnis). Galiausiai 1938 m. vasario 11 d. priimtoje Lietuvos Konstitucijoje, t. y. jos 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis, įgijÄs svetimÄ pilietybÄ, netenka Lietuvos pilietybÄs. Taigi, tarpukario Lietuvos Konstitucijos iÅ¡ esmÄs draudÄ dvigubÄ pilietybÄ, t. y. tuo paÄiu metu bÅ«ti Lietuvos ir kitos valstybÄs pilieÄiu, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus; tad įgijus kitos valstybÄs pilietybÄ, bÅ«davo prarandama Lietuvos pilietybÄ.
Apibendrinus tai, kas iÅ¡dÄstyta aukÅ¡Äiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nustaÄius, kad F. R. (R. R., F. R.) nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis 1940 m. birželio 15 d., pareiÅ¡kÄja negali bÅ«ti laikoma palikuone asmens pagal Ä®statymo 2 straipsnio 7 dalį, t. y. ji neatitinka Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir neturi teisÄs atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄs. DÄl pareiÅ¡kÄjos argumento, kad buvo pažeistas įstatymo galiojimo laike ir erdvÄje principas, teismas sutinka su Migracijos departamento atsiliepime nurodytais argumentais, jog aplinkybÄ, ar pareiÅ¡kÄja gali atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ, turi bÅ«ti įvertinta pagal Ä®statymo nuostatas, nÄra reikalinga analizuoti teorinių iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusių teisÄs aktų nuostatų, kada asmenys laikomi netekusiais Lietuvos Respublikos pilietybÄs, kadangi raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad F.
R. (R. R., F. R.) pats atsisakÄ Lietuvos pilietybÄs. Teismas taip pat pažymi, kad skundžiamas Ä®sakymas, kurio turinį sudaro ir Migracijos departamento 2020 m. liepos 16 d. teikimas âDÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs neatkÅ«rimoâ iÅ¡ esmÄs atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus; jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisÄs aktų normomis, o motyvacija yra pakankama ir adekvati. SkundžiamÄ Ä¯sakymÄ priÄmÄ kompetentingas subjektas (Ä®statymo 32 straipsnio 2 punktas); jį priimant iÅ¡ esmÄs buvo laikytasi esminių procedÅ«rinių reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas Ä®sakymas yra teisÄtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nÄra jokio pagrindo; netenkinus skundo pagrindinio reikalavimo dÄl Ä®sakymo panaikinimo, netenkinamas ir iÅ¡vestinis pareiÅ¡kÄjos reikalavimas dÄl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, pareiÅ¡kÄjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄsto daugiau argumentų, taÄiau, teismo nuomone, jie nÄra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinÄ bylÄ ir niekaip nekeiÄia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todÄl jų teismas nenagrinÄs. Be to, paminÄtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymÄta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;
LVAT administracinÄ byla Nr. A261-3555/2011). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132â133 straipsniais, teisÄjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjos F. G. R. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjai Saulius Jakaitis Iveta PelienÄ Fausta VitkienÄ