d741a455-aa66-4e96-84ae-8d27f3f57faf · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-9142-243/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01863-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.12, 41, 55.1.3; 61 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 18 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, dalyvaujant pareiškėjui A.

R., pareiÅ¡kėjoj atstovui advokatui Egidijui Vilkiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pareiÅ¡kėjo A. R. praÅ¡ymÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl atnaujinimo praleisto termino paduoti praÅ¡ymÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. R. praÅ¡o teismo atnaujinti praleistÄ Ä¯statymu nustatytÄ terminÄ paduoti praÅ¡ymÄ Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) atkurti nuosavybės teises į tėvo J.

V. ir dėdės K. V. valdytus nuosavybės teise žemės sklypus (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo teigimu, Å ilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. sprendimu buvo atstatyta nuosavybės teisės į jo senelio K. V. valdytÄ 38 ha žemės sklypÄ toje pačioje vietovėje. Tvirtina, jog byloje buvo duomenys gauti iÅ¡ Lietuvos centrinio archyvo apie jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau dėl iÅ¡silavinimo stokos ir kvalifikuotos teisinės pagalbos neturėjimo nesuprato, kad archyvo pažymoje buvo nurodyta, kad ir jo tėvui J.

V. ir tėvo broliui K. V. priklausė atitinkamai 21 ha ir 10 ha žemės sklypai tame pačiame kaime. PraÅ¡o nurodytas termino praleidimo priežastis vertinti svarbiomis ir atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui paduoti. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas praÅ¡o praÅ¡ymÄ patenkinti. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (b. l. 22-24). Nurodo, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymo) 10 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir pilietybę patvirtinančiam dokumentui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus yra sietina tik su svarbiomis priežastimis, kurios teismų praktikoje laikomos iÅ¡skirtinės, objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises.

Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Teigia, jog pareiÅ¡kėjas praleido įstatymų nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymui ir nuosavybės teise bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti be svarbių priežasčių. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu nepraÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, nors ir šį terminÄ praleido.

Nurodo, jog yra duomenys ne apie pareiÅ¡kėjo tėvo brolio K. V. galimai valdytÄ Å¾emę, o pareiÅ¡kėjo seneliui K. V. priklausiusiÄ Å¾emę. Pažymi, jog Å ilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-140/2005 atnaujintas terminas nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimui Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl nuosavybės teisės atstatymo į buvusio savininko K. V. žemę, ir nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad K.

V., miręs (duomenys neskelbtini), iki žemės nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d., nuosavybės teise valdė 38 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog į K. V. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę nuosavybės teisės yra atkurtos. Teigia, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad J. V. iki žemės nacionalizacijos, nuosavybės teise valdė 21 ha žemės, o K. V. valdė nuosavybės teise 10 ha žemės. Be to, nėra pateikto dokumentų, įrodančioų, kad K.

V. yra pareiÅ¡kėjo dėdė, o J. V. tėvas. Argumentuoja, jog pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnį, į dėdės iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę nuosavybės teisės neatkuriamos. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė gimimo liudijimo, įrodančio, kad J. V., miręs (duomenys neskelbtini), yra jo tėvas, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 3 dalį, jam negalėtų bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į J. V. valdytÄ iki nacionalizacijos žemę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Administracinės bylos dalykas yra pareiÅ¡kėjo A. R. praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į J. V. ir K. V. iki nacionalizacijos galimai nuosavybės teise valdytus žemės sklypus, (duomenys neskelbtini), pagrįstumo nustatymas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. birželio 18 d. priėmus įstatymÄ Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ buvo konstatuota, jog yra neginčijamai pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas ir kad Lietuvos piliečiai turi teisę susigrÄ Å¾inti pagal įstatymų apibrėžtas ribas ir tvarkÄ jiems priklausiusį turtÄ natÅ«ra, o nesant galimybės jo susigrÄ Å¾inti – gauti kompensacijÄ .

Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo preambulėje, kurioje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieÅ¡ okupacijÄ Ä¯gytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumÄ , kad 1992 metais priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises ir nuosavybę. Teisės aktuose absoliuti nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisė nėra įtvirtinta, nes nuosavybės teisių atkÅ«rimas turi bÅ«ti vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių ginčo teisinius santykius numatytų reikalavimų.

PraÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas Nr. VIII-359, kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymÄ Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas).

AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neiÅ¡nagrinėti iki AtkÅ«rimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis Å¡io įstatymo nuostatų. Ä®statymų leidėjas praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių Å¡ias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletÄ kartų, nustatydamas galutinius terminus: praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises padavimui – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (2001 m. rugpjūčio 3 d.

įstatymo Nr. IX-489 redakcija), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1634 redakcija). Pagal iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusį teisinį reglamentavimÄ Å¡ie terminai buvo naikinamieji, t. y. piliečiai, praleidę nustatytÄ terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus, nepriklausomai nuo terminų praleidimo priežasčių, neteko teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal šį įstatymÄ , tačiau pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d.

įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas Å¡ie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems Å¡io įstatymo nustatytÄ praÅ¡ymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik iÅ¡skirtinės, objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2019). Ä®statymų leidėjas praÅ¡ymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo pateikti nustatė ilgus terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡ esmės buvo pakankami pareikÅ¡ti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009).

LVAT, formuodamas administracinių teismų praktikÄ dėl AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartÄ yra konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiÅ¡kia jo paties subjektyvų apsisprendimÄ ir negali bÅ«ti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016). Pagal teismų praktikÄ terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1939-629/2018 ir kt.).

Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotÄ asmenį veikti rÅ«pestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant iÅ¡vengti kliūčių siekiamam tikslui, Å¡iuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

PareiÅ¡kėjas termino paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises praleidimo priežastimis nurodo teisinių žinių stokÄ , kvalifikuotos teisinės pagalbos neturėjimÄ ir praÅ¡o jas pripažinti svarbiomis. Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė iki AtkÅ«rimo įstatymo nustatyto termino 2001 m. gruodžio 31 d. praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises, taip pat iki įstatymu nustatyto termino 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį su savininku, įrodančių, kad J.

V. yra jo tėvas, o K. V. yra jo dėdė. Iš Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-140/2005 matyti, jog civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas buvo proceso dalyviu pareiškėju buvo sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimui atnaujinimo dėl nuosavybės teisės atstatymo į buvusio savininko K. V. žemę (b. l. 5-6), todėl pareiškėjui turėjo būti žinomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes laikoma, jog pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-44-520/2016, 2016 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-20-662/2016, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-782-492/2017 ir kt.).

Ä®statymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-646/2004). Netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiÅ¡kėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų bÅ«ti atnaujintas terminas. Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodytas priežastis: iÅ¡silavinimo, teisinės situacijos suvokimÄ , teisinių žinių stokÄ ir teisinės pagalbos neturėjimÄ , sprendžia, jog Å¡ios nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobÅ«džio, todėl negali bÅ«ti pripažintomis svarbiomis, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusiomis.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog pats suinteresuotas asmuo turi pareigÄ veikti rÅ«pestingai ir operatyviai, siekdamas nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo (pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1899-1062/2019). Svarbios priežastys, kurios sudaro pagrindÄ Ä¯statymų nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai trukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais Å¡ių teisių realizavimo siekia.

Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirÅ«pinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimÄ . Ä®statymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina nerinkamo įstatymų reikalavimo vykdymo. PareiÅ¡kėjas nurodydamas, kad civilinėje byloje buvo gauti duomenys iÅ¡ Lietuvos centrinio archyvo apie J. V. ir K. V. valdytus žemės sklypus tame pačiame kaime, nuosavybės teisių atkÅ«rimo neįgyvendino, nes nepadavė praÅ¡ymo nuosavybės teisių atkÅ«rimui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, nenustatė jog pareiÅ¡kėjas buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, siekdamas atkurti nuosavybės teises į galimai K. V. ir J. V. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių egzistavus objektyvias ir nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusias priežastis, dėl kurių jis negalėjo įstatymu nustatytais terminais paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises. PareiÅ¡kėjo nurodytos termino praleidimo priežastis teisinių žinių ir teisinės pagalbos nepakankamus nevertintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisės į Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams:

1) turto savininkui;

2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , o Å¡iems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar Å¡ių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;

3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos Å¡alies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei Å¡ie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu raÅ¡ytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ . Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnį, į dėdės iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę nuosavybės teisės neatkuriamos.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Tauragės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4309-351/2018 atmetė ieškovo A. R. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, kad V. R. nėra biologinis jo tėvas, o biologinis tėvas yra J. V. Pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 3 dalį, įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims.

Jie nepaveldi pagal įstatymÄ po savo tėvų ir kitų aukÅ¡tutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties. Byloje nėra duomenų, kad J. V. ar K. V. testamentu pareiÅ¡kėjui paliko savo turtÄ . Pagal esamus duomenis net ir atnaujinus terminÄ praÅ¡ymui paduoti atkurti nuosavybės teises į J. V. ar K. V. iki nacionalizacijos galimai valdytÄ Å¾emę, pareiÅ¡kėjas pagal AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, nepatektų į AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų subjektų ratÄ , kuriems gali bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės. Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytus duomenis sprendžia, jog ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 88 straipsniais, nusprendžia: Atmesti pareiÅ¡kėjo A. R. praÅ¡ymÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl atnaujinimo praleisto termino paduoti praÅ¡ymÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui.

Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams. Teisėjai Remigijus Arminas Laimutė Jokubauskaitė Vida Stonkuvienė