2022-02-02 Nr. AB-2917-3-62-3-00285-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eP-26-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00285-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 60.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. B. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, akcinė bendrovė „Amber Grid“, uždaroji akcinė bendrovė „Ardynas“) dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja M. B. 2021 m. gruodžio 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriame prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017. Prašymą pareiškėja grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 12 punktais, t. y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, taip pat būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (159 str. 1 d.). Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (159 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesinį sprendimą byloje Nr. eI-133-505/2017, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, Kauno apygardos administracinis teismas priėmė 2017 m. spalio 9 d. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 2 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-651-438/2019 Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikus nepakeistą. Kaip minėta, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas 2021 m. gruodžio 30 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009; 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-79-662/2020; kt.). Be to, pastebėtina, jog ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodoma būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, tokios aplinkybės paaiškėjimo momentas siejamas su baigiamojo teismo procesinio sprendimo toje byloje įsiteisėjimu, nes jau šią dieną asmuo turi galimybę įvertinti baigiamąjį aktą jo atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-46-552/2016; 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-91-520/2016; kt.).

Nustačius, kad baigiamasis teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje įsiteisėjo 2019 m. spalio 2 d., o pareiškėja į teismą su prašymu atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 30 d., darytina išvada, kad pareiškėja yra praleidusi ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu pateikti ir šis terminas jau negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 2 d.).

Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja taip pat grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, pareiškėja laiko tai, kad: Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimas yra sąlyginis, o bylos šalis (uždaroji akcinė bendrovė „Ardynas“), privalanti įvykdyti sąlygą (atlikti rinkos tyrimus), atsisako šią sąlygą vykdyti ir nėra teismo įpareigota šią sąlygą vykdyti, o neįvykdžius šios sąlygos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) negalės įvykdyti teismo sprendimo; be to, gyvenamųjų namų paskirties privačių žemės sklypų nuomos rinkos Lietuvoje nėra, todėl įvykdyti sąlygą yra objektyviai neįmanoma. Apie aptariamas aplinkybes pareiškėja teigia sužinojusi tik 2021 m. spalio 13 d., kai gavo atsakymą iš Tarnybos. Pasak pareiškėjos, būtent šios aplinkybės buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, kad atnaujinus procesą pats teismas galėtų nustatyti kompensaciją, kuri būtų skaičiuojama pagal sklypo rinkos vertę (kaip nustatyta šiuo metu galiojančioje Metodikos redakcijoje).

Iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą matyti, kad objektyviai neįvykdoma sąlyga, dėl kurios esą yra neįmanomas ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo vykdymas, pareiškėja laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 9.2 punkto nuostatų taikymą, apskaičiuojant pareiškėjai atlygintinų nuostolių už jos žemės sklypams nustatytus servitutus, dydį; konkrečiai – dėl minėtame Metodikos punkte įtvirtintoje formulėje nurodyto kapitalizacijos normos rodiklio (Kr), nustatomo atlikus privačios žemės rinkos tyrimus, taikymo.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, pažymėtina, jog aptariamą klausimą, t. y. kad pagal Metodikos 9.2 punktą neįmanoma apskaičiuoti pareiškėjai atlygintinų nuostolių už jos žemės sklypams nustatytus servitutus, pareiškėja kėlė tiek bylą nagrinėjant Kauno apygardos administraciniame teisme, tiek teikdama apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eA-651-438/2019 pareiškėja, be kita ko, grindė argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio neįmanoma įvykdyti, nes pareiškėjos gyvenamosios paskirties sklypams objektyviai negalima taikyti Metodikos 9.2 punkto formulės (nežinoma koeficiento Kr reikšmė). Be to, administracinės bylos nagrinėjimo metu (kaip ir prašyme atnaujinti procesą) pareiškėja laikėsi pozicijos, kad kompensacija dėl jos sklypams nustatytų servitutų turėjo būti skaičiuojama pagal šių sklypų rinkos vertę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs šiuos pareiškėjos argumentus, konstatavo, kad bylai nagrinėjamu atveju aktuali yra Metodikos redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d., o bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku gali būti tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad nuostoliai turėjo būti skaičiuojami ne pagal Metodikos nuostatas, o pagal rinkos vertę, laikė nesusijusiais su byla (išeinančiais už bylos nagrinėjimo ribų).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su kompensacijos pagal Metodikos 9.2 punkte įtvirtintą formulę skaičiavimu, pareiškėjai buvo žinomos jau bylos nagrinėjimo metu, pareiškėja šias aplinkybes nurodė ir apeliaciniame skunde, jos buvo teismų aptartos priimant procesinius sprendimus. Taigi pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis. Šios aplinkybės vėliausiai buvo žinomos jau 2016 m. vasario 26 d., t. y. paduodant skundą teismui ir iš esmės buvo įrodinėjimo dalykas nagrinėjant bylą teisme. Tai, kad pareiškėja jau po teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo surinko naujus įrodymus apie byloje pareiškėjai jau buvusias žinomas aplinkybes, savaime negali būti vertinama kaip proceso atnaujinimo pagrindas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kuris negali būti atnaujintas, todėl prašymą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p., 159 str. 2 d., 161 str. 1 d.).

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Pareiškėja už prašymą atnaujinti procesą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti šį pareiškėjos prašymą, pareiškėjai grąžintina jos sumokėta žyminio mokesčio suma (žyminį mokestį turi grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti pareiškėjos M. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017.

Grąžinti pareiškėjai M. B. 30 Eur (trisdešimt eurų) už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė