d7404dab-ecb5-4652-8170-4045f69a04e0 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedkai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kyla vÄliau. IeÅ¡kovÄ ADB âGjensidigeâ prie apeliacinio skundo pateikÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â 2010 m. lapkriÄio 30 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ ir UAB DK âPZU Lietuvaâ. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkÄs teismas skundžiamame 2016 m. kovo 14 d. sprendime nustatÄ, jog atsakovÄ apie eismo įvykį informuodama ieÅ¡kovÄs tarpininkÄ elgÄsi tinkamai, o apeliantÄs pateiktoje bendradarbiavimo sutartyje yra nustatytos ieÅ¡kovÄs ir jos tarpininko tarpusavio teisÄs ir pareigos. TeisÄjų kolegija laiko, kad Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau, Å¡alims įrodinÄjant ir teismui vertinant ieÅ¡kovÄs ADB âGjensidigeâ ir jos tarpininko UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ santykius su atsakove D. G. IÄ®, todÄl jis prijungtinas prie civilinÄs bylos (CPK 314 straipsnis).
Legislator headnote
AI generatedd7404dab-ecb5-4652-8170-4045f69a04e0 · Kauno apygardos teismas: Teismas atmetÄ atsakovÄs D. G. IÄ® argumentus dÄl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo. NurodÄ, kad ieÅ¡kinio esmÄ yra žalos atlyginimas dÄl eismo įvykių, todÄl, ieÅ¡kovÄ, pasinaudodama savo procesine teise, praÅ¡Ä priteisti žalÄ , patikslindama ieÅ¡kinio reikalavimus dÄl patirtos žalos eismo įvykiuose. Teismo vertinimu, patikslintas ieÅ¡kinys iÅ¡ esmÄs nepasikeitÄ, todÄl ieÅ¡kinio senaties terminas nÄra praleistas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. 2A-1362-773/2016 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03942-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1.; (S) 2.5.39.2.5.5.; Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsÄjo 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Mindaugo Å imonio (kolegijos pirmininkas, praneÅ¡Äjas), ArÅ«no Rudzinsko ir Dianos LabokaitÄs, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs ADB âGjensidigeâ (buvÄs pavadinimas UAB DK âPZU Lietuvaâ), atstovaujamo advokato R.
B., apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs ADB âGjensidigeâ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei D. G. IÄ® dÄl žalos regreso tvarka priteisimo. TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ ADB âGjensidigeâ praÅ¡Ä teismo priteisti iÅ¡ atsakovÄs D. G. IÄ® 2993,06 Eur žalos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
NurodÄ, kad tarp Å¡alių 2014 m. sausio 13 d. buvo sudaryta įprastinÄ transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta sunkvežimio â(duomenys neskelbtini)â, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinÄ atsakomybÄ. PažymÄjo, kad 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovÄs D. G. IÄ® vairuotojas su minÄtu sunkvežimiu apgadino kitÄ transporto priemonÄ. IeÅ¡kovÄ teigimu, ji 2014 m. gegužÄs 14 d. dÄl eismo įvykio metu padarytos žalos iÅ¡mokÄjo 1642,21 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .
NurodÄ, kad atsakovÄ per tris darbo dienas nepraneÅ¡Ä apie įvykį, todÄl ieÅ¡kovÄ turi teisÄ reikalauti iÅ¡ apdraustos transporto priemonÄs valdytojo iki 20 procentų iÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 328,44 Eur.
2. IeÅ¡kovÄ ADB âGjensidigeâ nurodÄ, kad tarp Å¡alių 2013 m. spalio 15 d. ir 2014 m. sausio 30 d. buvo sudarytos įprastinÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartys, pagal kurias buvo apdrausta atsakovei priklausiusių transporto priemonių valdytojų civilinÄ atsakomybÄ. PažymÄjo, kad pagal draudimo sutarÄių 1.6 punktÄ ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ D. G. IÄ® susitarÄ, jog draudžiamos transporto priemonÄs bus eksploatuojamos tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
IeÅ¡kovÄs teigimu, atsakovÄ D. G. IÄ® apdraustas transporto priemones eksploatavo Lenkijoje ir PrancÅ«zijoje, kur įvyko eismo įvykiai ir ieÅ¡kovÄ dÄl eismo įvykių metu padarytos žalos iÅ¡mokÄjo draudimo iÅ¡mokas. IeÅ¡kovÄs teigimu, atsakovÄ D. G. IÄ® neinformavo, jog automobiliai bus eksploatuojami ir kitose valstybÄse, nenurodytose draudimo sutartyse. PažymÄjo, kad atsakovei nepaminÄjus Å¡ių svarbių aplinkybių, ieÅ¡kovÄ sumažino draudimo įmokÄ , o jeigu atsakovÄ bÅ«tų nurodžiusi, jog transporto priemonÄs bus eksploatuojamos ir kitose Europos SÄ jungos (toliau â ES) valstybÄse, draudimo įmoka bÅ«tų buvusi 1882,53 Eur.
NurodÄ, kad atsakovei nepaminÄjus Å¡ios informacijos, draudimo įmoka sumažinta iki 550,22 Eur. IeÅ¡kovÄ praÅ¡o priteisti draudimo įmokų skirtumÄ , t. y. 2664,62 Eur ((1882,53 Eur - 550,22 Eur) à 2), o bendra praÅ¡oma priteisti suma 2993,06 Eur (328,44 Eur + 2664,62 Eur).
3. AtsakovÄ D. G. IÄ® atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡Ä teismo ieÅ¡kinį atmesti, o dalyje dÄl reikalavimo, kilusio iÅ¡ 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykio, taikyti ieÅ¡kinio senatį. NurodÄ, kad dÄl 2014 m. balandžio 10 d. įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta tinkamai ir laiku, nes 2014 m. balandžio 12 d. ir 13 d. buvo savaitgalis (nedarbo dienos). PažymÄjo, kad atsakovÄ 2014 m. balandžio 15 d. pagal nusistovÄjusiÄ tvarkÄ apie eismo įvykį praneÅ¡Ä ieÅ¡kovÄs draudimo tarpininkui UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ.
NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ 2014 m. balandžio 22 d. papraÅ¡Ä atsakovÄs informacijos apie minimÄ eismo įvykį ir ji buvo pateikta pakartotinai, todÄl nÄra pagrindo teigti, jog atsakovÄ laiku neinformavo ieÅ¡kovÄs apie eismo įvykį, be to, ieÅ¡kovÄ nepatyrÄ jokių neigiamų pasekmių. NurodÄ, kad Å¡is reikalavimas turÄtų bÅ«ti atmestas ieÅ¡kovei praleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ, pateikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį 2015 m. liepos 30 d., pakeitÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ ir ieÅ¡kinio dalykÄ , todÄl laikytina, jog pateiktas visiÅ¡kai naujas ieÅ¡kinys ir praleistas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.
AtsakovÄ atsakydama į ieÅ¡kovÄs argumentus dÄl eismo įvykių Lenkijoje ir PrancÅ«zijoje nurodÄ, kad pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudÄjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje ES valstybÄje narÄje. Papildomos draudimo įmokos mokÄjimas dÄl apdraustos transporto priemonÄs naudojimo teritorijos pasikeitimo prieÅ¡tarauja draudimo apsaugos visoje ES teritorijoje galiojimo vienos (bendros) įmokos pagrindu nuostatoms. NurodÄ, kad atsakovÄ D.
G. IÄ® neatliko jokių neteisÄtų veiksmų, todÄl nÄra pareigos mokÄti praÅ¡omo draudimo įmokos skirtumo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Kauno apylinkÄs teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.
5. Teismas atmetÄ ieÅ¡kovÄs argumentas, kad atsakovÄ D. G. IÄ® ieÅ¡kovei apie 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykį praneÅ¡Ä praleidusi 3 darbo dienų terminÄ (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo, toliau â TPVCAPDÄ®, 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas nustatÄ, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. balandžio 10 d., 2014 m. balandžio 12 d. ir 13 d. buvo savaitgalis, o apie įvykį praneÅ¡ta 2014 m. balandžio 15 d., t. y. nepraleidus 3 darbo dienų termino. Teismas pažymÄjo, kad tarp Å¡alių buvo nusistovÄjusi tvarka dÄl įvykių informavimo, t. y. apie eismo įvykį atsakovÄ informuodavo ieÅ¡kovÄs tarpininkÄ , kuris sudarydavo draudimo sutartis, atstovaudamas ieÅ¡kovÄ. Teismas sprendÄ, kad byloje nÄra duomenų, jog iki ginÄo įvykio tokie praneÅ¡imai apie eismo įvykius tarpininkui ieÅ¡kovÄs netenkino.
6. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ dÄl draudimo įmokų skirtumo priteisimo, pažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo draudimo iÅ¡mokas per eismo įvykius nukentÄjusiems asmenims Lenkijoje ir Vokietijoje. Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybÄ patvirtina, kad Å¡alių sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartys suteikÄ draudimo apsaugÄ ne tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Teismas sprendÄ, kad reikalavimas priteisti atsiradusį draudimo įmokos skirtumÄ , pasikeitus apdraustos transporto priemonÄs naudojimo teritorijai nÄra suderinamas su ES teise, o transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartis negali įvesti ribojimo apdraustos transporto priemonÄs naudojimo teritorijos atžvilgiu.
7. Teismas atmetÄ atsakovÄs D. G. IÄ® argumentus dÄl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo. NurodÄ, kad ieÅ¡kinio esmÄ yra žalos atlyginimas dÄl eismo įvykių, todÄl, ieÅ¡kovÄ, pasinaudodama savo procesine teise, praÅ¡Ä priteisti žalÄ , patikslindama ieÅ¡kinio reikalavimus dÄl patirtos žalos eismo įvykiuose. Teismo vertinimu, patikslintas ieÅ¡kinys iÅ¡ esmÄs nepasikeitÄ, todÄl ieÅ¡kinio senaties terminas nÄra praleistas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8.
Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ ADB âGjensidigeâ, atstovaujama advokato R. B. (toliau â apeliantÄ), praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai sprendÄ, kad atsakovÄ D. G. IÄ® apie 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykį informuodama tarpininkÄ UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ elgÄsi tinkamai. NurodÄ, kad atsakovÄ pažeidÄ TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokÄjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau â TaisyklÄs) 60.3, 60.5 punktus, kurie numato pareigÄ apie įvykusį eismo įvykį praneÅ¡ti bÅ«tent draudikui.
PažymÄjo, kad pagal UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ ir ieÅ¡kovÄs sudarytos 2010 m. lapkriÄio 30 d. bendradarbiavimo sutarties 4.1.7. punktÄ UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ be raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kovÄs sutikimo nÄra įgaliotas UAB DK âPZU Lietuvaâ vardu priimti praneÅ¡imus dÄl draudiminių įvykių, priimti sprendimus dÄl įvykių pripažinimo draudiminiais ar nedraudiminiais, sutikti dÄl žalos atlyginimo ar jos dydžio. ApeliantÄs teigimu, jeigu ieÅ¡kovÄ bÅ«tų tinkamai informuota apie draudimo įvykį per draudimo tarpininkÄ 2014 m. balandžio 15 d., jai nebÅ«tų prasmÄs pakartotinai 2014 m. balandžio 22 d. siųsti praÅ¡ymÄ dÄl informacijos suteikimo.
Be to, iÅ¡ 2014 m. spalio 30 d. ir 2015 m. vasario 18 d. klausimynų matyti, kad atsakovÄ D. G. IÄ® pagal tarp Å¡alių susiklosÄiusiÄ praktikÄ apie kitus eismo įvykius praneÅ¡davo tiesiogiai draudikui. 1.2. Teismas nepagrįstai atsisakÄ priteisti draudimo įmokų skirtumus, nes atsakovÄ D. G. IÄ®, sudarydama 2013 m. spalio 15 d. ir 2014 m. sausio 30 d. įprastines transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartis, patvirtino, jog jose nurodytos transporto priemonÄs bus naudojamos tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje (sutarÄių 1.6 punktai).
AtkreipÄ dÄmesį, kad minÄtÄ sutarÄių sÄ lygÄ nurodÄ pati atsakovÄ D. G. IÄ®. ApeliantÄs teigimu, 2015 m. lapkriÄio 27 d. elektroninis laiÅ¡kas ir lentelÄ, patvirtina, kad su atsakove buvo atskirai suderintos iÅ¡skirtinÄs sÄ lygos ir pateiktas kainų skirtumas naudojant transporto priemones tik Baltijos Å¡alyse (550,28 Eur) ir neribojant teritorijos (1882,53 Eur). PažymÄjo, kad atsakovÄ D. G. IÄ® privalÄjo bendradarbiauti su ieÅ¡kove ir pateikti teisingÄ informacijÄ apie sutarties vykdymÄ .
Be to, atsakovÄ D. G. IÄ® iÅ¡ sutarÄių nuostatų privalÄjo suprasti, kad transporto priemonÄs turÄjo bÅ«ti eksploatuojamos tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. PažymÄjo, kad pažeisdamas draudimo sutartis, draudÄjas iÅ¡vyko už Lietuvos, Latvijos ir Estijos ribų nesumokÄjÄs didesnių draudimo įmokų, todÄl prisiÄmÄ visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ . NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs reikalavimas kildinamas iÅ¡ to, jog draudÄjas, sudarydamas draudimo sutartis, nesuteikÄ draudikui reikiamos informacijos apie draudimo rizikÄ ir taip pažeidÄ draudimo sutartis. 1.3.
Teismas neįvertino aplinkybÄs, kad sudarant draudimo sutartį yra reikÅ¡minga transporto priemonÄs eksploatavimo teritorija, nes automobiliui vykstant į kitas valstybes rizika ir įmoka didÄja. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovei, vertinant draudimo rizikÄ ir apskaiÄiuojant draudimo įmokas, buvo reikÅ¡minga aplinkybÄ, ar eksploatuojant transporto priemones bus iÅ¡vykstama už Lietuvos, Latvijos ir Estijos ribų. Pasak apeliantÄs, draudimo įmokų padidÄjimas, kai transporto priemonÄ eksploatuojama kitose nei draudimo sutartyje nurodytose valstybÄse, vertintinas ne kaip reikalavimas mokÄti papildomas draudimo įmokas, taÄiau kaip draudimo įmokų perskaiÄiavimas paaiÅ¡kÄjus naujoms aplinkybÄms, turinÄioms reikÅ¡mÄs draudimo rizikos vertinimui.
PažymÄjo, kad ginÄo draudimo sutartyse 1.6 punkte nustatyta sÄ lyga, jog apdraudžiama transporto priemonÄ eksploatuojama tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisÄs aktuose įtvirtintoms normoms. NurodÄ, kad atsakovei D. G. IÄ® prieÅ¡ iÅ¡vykstant į kitÄ Å¡alį reikÄjo informuoti ieÅ¡kovÄ apie draudimo rizikos pasikeitimÄ . AtkreipÄ dÄmesį, kad teismai tenkina tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinius, pavyzdžiui, Å iaulių apylinkÄs teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimas civilinÄje byloje Nr. e2-1411-907/2016.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ D. G. IÄ®, atstovaujama advokatÄs L. K., praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. ApeliantÄ nepagrįstai teigia, kad atsakovÄ D. G. IÄ® jo tinkamai neinformavo apie 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykį. NurodÄ, kad atsakovÄ D. G. IÄ® ir anksÄiau apie įvykusius eismo įvykius informuodavo ieÅ¡kovÄ per tarpininkÄ UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ ir ieÅ¡kovÄ pretenzijų nereiÅ¡kÄ.
PažymÄjo, kad gavusi ieÅ¡kovÄs 2014 m. balandžio 22 d. praÅ¡ymÄ dÄl informacijos suteikimo, atsakovÄ D. G. IÄ® pakartotinai iÅ¡siuntÄ tarpininkui UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ su eismo įvykiu susijusiÄ informacijÄ ir dokumentus, tokiu bÅ«du patvirtindama, jog tokia praktika buvo nusistovÄjusi ir įprasta. Pasak atsakovÄs atstovÄs, draudimo tarpininkavimas apima praneÅ¡imų apie draudžiamuosius įvykius priÄmimÄ (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 30 dalis).
PažymÄjo, kad nei ieÅ¡kovÄ, nei tarpininkas UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ niekuomet neinformavo atsakovÄs, jog tarpininkas UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ tariamai nÄra įgaliotas administruoti atsakovÄs draudžiamųjų įvykių, tarp jų ir priimti atsakovÄs praneÅ¡imų apie įvykusius draudiminius įvykius. AtsakovÄ pagrįstai manÄ, kad tarpininkas UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ yra įgaliotas priimti praneÅ¡imus apie draudiminius įvykius. NurodÄ, kad nors ieÅ¡kovÄ pateikÄ bendradarbiavimo sutartį su tarpininku, pagal kuriÄ UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ be raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kovÄs sutikimo nÄra įgaliotas UAB DK âPZU Lietuvaâ vardu priimti praneÅ¡imus dÄl draudiminių įvykių, taÄiau nÄra duomenų, jog toks sutikimas nÄra suteiktas.
AtsakovÄs vertinimu, dÄl tariamo netinkamo bendradarbiavimo sutarties vykdymo ieÅ¡kovÄ reikalavimÄ turÄtų nukreipti ne į atsakovÄ, o į tarpininkÄ UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ, kuris niekuomet neatskleidÄ atsakovei, kad, nepaisant nusistovÄjusios praktikos, jis nÄra įgaliotas ieÅ¡kovÄs vardu priimti praneÅ¡imus dÄl draudiminių įvykių. Be to, įstatymuose įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia draudÄjui apie eismo įvykį praneÅ¡ti ne tik draudikui, bet ir jo atstovui.
AtsakovÄs vertinimu, aplinkybÄ, kad ji apie eismo įvykį praneÅ¡Ä ieÅ¡kovÄs atstovui (tarpininkui), neturÄjo jokios įtakos ieÅ¡kovÄs pareigai iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ . AtsakovÄ nurodÄ, kad reikalavimui dÄl 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykio pareikÅ¡ti ieÅ¡kovÄ praleido sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). 2.2. ApeliantÄ nepagrįstai teigia, kad turi bÅ«ti priteisiamas draudimo įmokų skirtumas. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs reikalavimas nesuderinamas su TPVCAPDÄ® nuostatomis ir ES teise bei jÄ aiÅ¡kinanÄia precedentine kasacinio teismo praktika civilinÄje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, pagal kuriÄ yra draudžiama diferencijuoti draudimo įmokos dydį atsižvelgiant į transporto priemonÄs naudojimo teritorijÄ .
PažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ, nustatydama 550,28 Eur dydžio draudimo įmokas, įvertino draudimo rizikos galimus pasikeitimus dÄl apdraustų transporto priemonių naudojimo visose ES valstybÄse narÄse. AtkreipÄ dÄmesį, kad nei draudimo sutartyse, nei draudimo liudijimuose, nei kituose atsakovei pateiktuose dokumentuose nÄra jokių duomenų apie jai tariamai pritaikytas nuolaidas ir/ar draudimo įmokų sumažinimÄ dÄl tam tikros apibrÄžtos transporto priemonių naudojimo teritorijos. 2.3.
ApeliantÄ neinformavo atsakovÄs apie skirtingų įmokų dydžius. PažymÄjo, kad tiek draudimo sutartyse, tiek draudimo liudijimuose yra nurodyta viena įmoka â 550,28 Eur, kuri laikoma draudimo įmoka už pagal Å¡iÄ sutartį teikiamÄ apsaugÄ , t. y. už draudimo apsaugÄ visoje ES. NurodÄ, kad draudimo sutartyse nÄra numatyta atsakovÄs pareiga praneÅ¡ti apie transporto priemonÄs eksploatavimo teritorijos pasikeitimÄ ar pareiga mokÄti papildomÄ draudimo įmokÄ . PažymÄjo, kad sutarÄių 5.2 punkte numatyta, jog jeigu draudÄjas nevykdÄ ar netinkamai vykdÄ sutartyje nustatytas pareigas, draudikas, vadovaudamasis teisÄs aktais, turi teisÄ susigrÄ Å¾inti iÅ¡ draudÄjo iÅ¡mokÄtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ar jos dalį.
TaÄiau, pasak atsakovÄs, ieÅ¡kovÄ nereikalauja atlyginti iÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos â ji reikalauja sumokÄti papildomÄ Ä¯mokÄ . PažymÄjo, kad nÄra teisinio pagrindo vadovautis ieÅ¡kovÄs nurodytu Å iaulių apylinkÄs teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. e2-1411-907/2016, nes tai yra sprendimas už akių. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinÄje byloje absoliuÄių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . DÄl naujų įrodymų prijungimo 11.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, taÄiau yra dvi iÅ¡imtys:
1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;
2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kyla vÄliau. IeÅ¡kovÄ ADB âGjensidigeâ prie apeliacinio skundo pateikÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â 2010 m. lapkriÄio 30 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ ir UAB DK âPZU Lietuvaâ. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkÄs teismas skundžiamame 2016 m. kovo 14 d. sprendime nustatÄ, jog atsakovÄ apie eismo įvykį informuodama ieÅ¡kovÄs tarpininkÄ elgÄsi tinkamai, o apeliantÄs pateiktoje bendradarbiavimo sutartyje yra nustatytos ieÅ¡kovÄs ir jos tarpininko tarpusavio teisÄs ir pareigos. TeisÄjų kolegija laiko, kad Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau, Å¡alims įrodinÄjant ir teismui vertinant ieÅ¡kovÄs ADB âGjensidigeâ ir jos tarpininko UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ santykius su atsakove D. G. IÄ®, todÄl jis prijungtinas prie civilinÄs bylos (CPK 314 straipsnis).
12. ApeliacinÄs instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ (draudikas) ADB âGjensidigeâ kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs (draudÄjo) 2993,06 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, kuriÄ sudaro 328,44 Eur už tai, kad atsakovÄ per 3 darbo dienas nepraneÅ¡Ä ieÅ¡kovei apie 2014 m. balandžio 10 d. įvykusį eismo įvykį ir 2664,62 Eur įmokų skirtumas, susidarÄs atsakovei apdraustas transporto priemones naudojant Lenkijoje ir PrancÅ«zijoje. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad atsakovÄ D.
G. IÄ® apie 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykį nepraleidusi 3 darbo dienų termino informavo ieÅ¡kovÄs tarpininkÄ UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ, o ieÅ¡kinio dalį dÄl draudimo įmokų skirtumo atmetÄ motyvuodamas tuo, jog transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartis negali įvesti ribojimo naudoti apdraustÄ transporto priemonÄ teritorijos atžvilgiu. IeÅ¡kovÄ pateikÄ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodÄ, kad atsakovÄ apie 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykį privalÄjo informuoti tiesiogiai draudikÄ (ieÅ¡kovÄ).
PažymÄjo, kad atsakovÄs pareiga atlyginti draudimo įmokų skirtumÄ kilo jai pažeidus tarp Å¡alių sudarytas draudimo sutartis, pagal kurias atsakovÄ Ä¯sipareigojo apdraustas transporto priemones eksploatuoti tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. DÄl ieÅ¡kovÄs informavimo apie 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykį 13. TeisÄjų kolegija pažymi, kad pagal sutarÄių aiÅ¡kinimo taisykles sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. Pirmiausia turi bÅ«ti nagrinÄjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu.
Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmÄ ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dÄl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir paproÄius. SutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄs orientuoja į tai, kad Å¡is aiÅ¡kinimas neapsiribotų lingvistiniu pažodiniu sutarÄių teksto aiÅ¡kinimu, bet sistemiÅ¡kai bÅ«tų įvertintas sutarties Å¡alių elgesys tiek ikisutartinių, tiek sutartinių santykių stadijose (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. lapkriÄio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-644-690/2015 ir kt.).
14. ApeliacinÄs instancijos teismas nustatÄ, kad pagal tarp Å¡alių sudarytos 2014 m. sausio 13 d. įprastinÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs sutarties liudijimo 5 punktÄ , įvykus eismo įvykiui transporto priemonÄs valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apdraudusiam jo civilinÄ atsakomybÄ apie eismo įvykį (t. 1., b. l. 10). PažymÄtina, kad tokia pati nuostata įtvirtina TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
Pagal Taisyklių 60.5 punktÄ draudikas turi teisÄ reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokÄtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo: iki 20 procentų iÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos, â jeigu atsakingas dÄl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepraneÅ¡Ä jo civilinÄ atsakomybÄ apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dÄl kurio jis yra atsakingas, iÅ¡skyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamÄ jį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepraneÅ¡imas apie draudžiamÄ jį įvykį neturÄjo įtakos atsakingo draudiko pareigai iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ .
15. TeisÄjų kolegija nustatÄ, kad atsakovÄ D. G. IÄ® apie 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykį, dÄl kurio ji atsakinga, 2014 m. balandžio 15 d. (2014 m. balandžio 12 d., 13 d. buvo savaitgalis) ieÅ¡kovei ADB âGjensidigeâ praneÅ¡Ä per tarpininkÄ UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ ir pateikÄ eismo įvykio deklaracijÄ , priekabos registracijos pažymÄjimÄ , priekabos techninÄs apžiÅ«ros dokumentÄ , vairuotojo paaiÅ¡kinimÄ , vairuotojo pažymÄjimÄ , vilkiko registracijos pažymÄjimÄ , vilkiko techninÄs apžiÅ«ros dokumentÄ (t. 1., b. l. 12-15).
IÅ¡ byloje esanÄio 2014 m. balandžio 16 d. remonto iÅ¡laidų apskaiÄiavimo matyti, kad jau kitÄ dienÄ po UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ informavimo apie eismo įvykį (2014 m. balandžio 16 d.) ieÅ¡kovÄs grupÄs VarÅ¡uvos Regioninis žalų likvidavimo centras apžiÅ«rÄjo apgadintÄ transporto priemonÄ ir suskaiÄiavo remonto iÅ¡laidas (t. 1., b. l. 15-20). PažymÄtina, kad ieÅ¡kovÄ 2014 m. balandžio 22 d. raÅ¡te atsakovei nurodÄ, jog administruoja žalÄ dÄl 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykio ir papraÅ¡Ä atsakovÄs pateikti praneÅ¡imÄ apie minÄtÄ eismo įvykį ir nurodytus dokumentus (t. 1., b. l. 21).
IÅ¡ mokÄjimo nurodymo Nr. 829 nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ Å¾alÄ nukentÄjusiam asmeniui atlygino 2014 m. gegužÄs 14 d. (t. 1., b. l. 24). TeisÄjų kolegijos vertinimu, minÄti įrodymai patvirtina, kad atsakovÄ D. G. IÄ® nepraleidusi 3 darbo dienų termino informavo draudiko tarpininkÄ apie įvykusį eismo įvykį, kuris praneÅ¡imÄ priÄmÄ, o draudikas (ieÅ¡kovÄ) pradÄjo žalos administravimo veiksmus.
16. ApeliacinÄs instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantÄs argumentus, kad atsakovÄs D. G. IÄ® praneÅ¡imas apie eismo įvykį draudiko tarpininkui UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ laikytinas netinkamu draudiko informavimu apie eismo įvykį. TeisÄjų kolegija pažymi, kad draudimo tarpininkavimas yra Å«kinÄ komercinÄ veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 6.1012 straipsnio 1 dalį draudÄjas, sužinojÄs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai praneÅ¡ti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytÄ terminÄ ir sutartyje nustatytu bÅ«du. IÅ¡ atsakovÄs pateiktų elektroninių laiÅ¡kų nustatyta, kad atsakovÄ apie 2014 m. kovo 27 d. eismo įvykį Vokietijoje, apie 2014 m. balandžio 2 d. eismo įvykį Kaune, apie 2014 m. balandžio 27 d. eismo įvykį Vokietijoje, apie 2014 m. birželio 11 d. eismo įvykį Olandijoje, apie 2014 m. gegužÄs 14 d. eismo įvykį Belgijoje, apie 2014 m. gegužÄs 13 d. eismo įvykį Londone, taip pat informavo ieÅ¡kovÄs tarpininkÄ UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ ir kartu pateikÄ su eismo įvykiais susijusius dokumentus (priedas prie atsakovÄs 2015 m. gruodžio 28 d. pateiktų papildomų įrodymų).
TeisÄjų kolegija pažymi, kad byloje nÄra duomenų, jog ieÅ¡kovÄ reiÅ¡kÄ atsakovei pretenzijas dÄl informavimo apie minÄtus eismo įvykius per tarpininkÄ . Nustatyta, kad tik dÄl 2014 m. balandžio 27 d. eismo įvykio Vokietijoje, ieÅ¡kovÄ 2015 m. balandžio 22 d. raÅ¡tu papraÅ¡Ä pateikti praneÅ¡imÄ apie įvykį ir kitus dokumentus (priedas prie atsakovÄs 2015 m. gruodžio 28 d. pateiktų papildomų įrodymų). Atkreiptinas dÄmesys, kad atsakovÄ minÄtu raÅ¡tu ir 2014 m. balandžio 22 d. raÅ¡tu dÄl 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykio Lietuvoje, pareikalautus pateikti dokumentus ieÅ¡kovei taip pat persiuntÄ per tarpininkÄ UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ ir byloje nepateikta įrodymų, kad toks dokumentų pateikimas netiko (t. 2., b. l. 13, priedas prie atsakovÄs 2015 m. gruodžio 28 d. pateiktų papildomų įrodymų).
TeisÄjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovÄs pateikti 2014 m. spalio 30 d. ir 2015 m. vasario 18 d. klausimynai nepatvirtina jos teiginio, kad pagal susiklosÄiusiÄ praktikÄ atsakovÄ apie eismo įvykius praneÅ¡davo tiesiogiai draudikui. PažymÄtina, kad 2014 m. sausio 13 d. įprastinÄje transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs sutartyje nurodyta, kad draudikÄ atstovauja UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ ir nurodyti jo rekvizitai (t. 1 ., b. l. 9). TeisÄjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovÄs atstovÄ 2015 m. lapkriÄio 25 d. teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas, jog dÄl operatyvumo Å¡alys bendrauja per tarpininkÄ UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ (2015 m. lapkriÄio 25 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡o 37 min.).
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad nors 2010 m. lapkriÄio 30 d. bendradarbiavimo sutarties 4.1.7. punkte numatyta, jog UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ be raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kovÄs sutikimo nÄra įgaliotas UAB DK âPZU Lietuvaâ vardu priimti praneÅ¡imus dÄl draudiminių įvykių, taÄiau nustatytos faktinÄs aplinkybÄs patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo susiklosÄiusi draudimo sutarÄių vykdymo praktika, kad atsakovÄ apie draudiminius įvykius informuodavo draudiko tarpininkÄ , kuris praneÅ¡imus priimdavo.
PažymÄtina, kad minÄtos tarpininkavimo sutarties Å¡alys yra UADBB âJÅ«sų patarÄjasâ ir ieÅ¡kovÄ, todÄl sutarties turinys nebuvo žinomas draudÄjui D. G. IÄ®. TeisÄjų kolegija pažymi, kad byloje nÄra duomenų, jog ieÅ¡kovÄ informavo atsakovÄ, kad draudimo tarpininkas nÄra įgaliotas priimti praneÅ¡imų apie draudiminius įvykius, todÄl atsakovÄs praneÅ¡imas apie draudiminį įvykį tarpininkui negali bÅ«ti laikomas netinkamu.
17. Atsižvelgdama į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisÄjų kolegija sprendžia, kad tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs D. G. IÄ® buvo susiklosÄiusi praktika, jog apie draudžiamuosius įvykius atsakovÄ informuodavo ne tiesiogiai draudikÄ , o jo tarpininkÄ ir draudikas (ieÅ¡kovÄ) dÄl to pretenzijų nereiÅ¡kÄ. AplinkybÄ, jog ieÅ¡kovÄ kitÄ dienÄ po praneÅ¡imo apie eismo įvykį pateikimo jo tarpininkui pradÄjo žalos administravimo veiksmus, rodo, kad jis buvo laiku informuotas apie minÄtÄ eismo įvykį.
ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytomis Å¡ios bylos aplinkybÄmis tai, kad praneÅ¡imas buvo pateiktas ne tiesiogiai ieÅ¡kovei, o per tarpininkÄ , neturÄjo įtakos atsakingo draudiko (ieÅ¡kovÄs) pareigai iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.1012 straipsnis, Taisyklių 60.5 punktas). DÄl draudimo įmokų skirtumo 18. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau â ESTT) 2015 m. kovo 26 d. sprendimu, yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog Direktyvos 90/232/EEB 2 straipsnio nuostatos dÄl vienkartinÄs įmokos ir draudiminÄs apsaugos galiojimo teritorijos atžvilgiu apimties taikomos ne tik draudiko ir nukentÄjusių asmenų santykiams, bet ir draudiko ir draudÄjo santykiams.
Å iomis nuostatomis reikalaujama, kad draudikas, kuriam sumokÄta vienkartinÄ Ä¯moka, iÅ¡ principo prisiimtų rizikÄ nukentÄjusiems asmenims iÅ¡mokÄti iÅ¡mokas dÄl įvykio, kurį gali sukelti apdrausta transporto priemonÄ, neatsižvelgiant į tai, kurios ES valstybÄs narÄs teritorijoje Å¡i transporto priemonÄ naudojama ir kur Å¡is įvykis įvyko. Kasacinis teismas konstatavo, kad draudimo sutarties Å¡alių susitarimas laikyti transporto priemonÄs naudojimÄ už Lietuvos Respublikos ribų rizikÄ didinanÄia aplinkybe, apie kuriÄ reikia papildomai praneÅ¡ti, reikÅ¡tų, jog draudikas turÄtų teisÄ nustatyti vienÄ draudimo įmokÄ , mokamÄ už draudimo apsaugÄ tuo atveju, jeigu transporto priemonÄ bÅ«tų naudojama Lietuvoje, ir papildomÄ draudimo įmokÄ tuo atveju, jeigu transporto priemonÄ bÅ«tų naudojama už Lietuvos ribų.
Toks susitarimas neatitinka TPVCAPDÄ® įtvirtinto reikalavimo draudikui suteikti įstatyme nustatytos apimties draudimo apsaugÄ , t. y. apsaugÄ , galiojanÄiÄ be iÅ¡lygų visoje ES teritorijoje, vienos (bendros) draudimo įmokos pagrindu. Kasacinis teismas nurodÄ, kad ES teisÄ Ä¯pareigoja draudikÄ suteikti draudimo apsaugÄ be iÅ¡lygų, o draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudÄjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybÄje narÄje, todÄl papildomos draudimo įmokos mokÄjimas dÄl apdraustos transporto priemonÄs naudojimo teritorijos pasikeitimo prieÅ¡tarauja draudimo apsaugos visoje ES teritorijoje galiojimo vienos (bendros) įmokos pagrindu nuostatoms (žr.
Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimas Litaksa, C-556/13, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužÄs 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).
19. Apelianto teigimu, atsakovÄ D. G. IÄ® pagal 2013 m. spalio 15 d. ir 2014 m. sausio 30 d. draudimo sutartis įsipareigojo apdraustas transporto priemones eksploatuoti tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, todÄl draudikui neatskleidusi informacijos, kad apdraustos transporto priemonÄs bus eksploatuojamos ir kitose Å¡alyse, draudÄjas privalo atlyginti draudimo įmokų skirtumÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas laiko, kad toks ieÅ¡kovÄs reikalavimas prieÅ¡tarauja nutarties 18 punkte nurodytai kasacinio teismo ir ESTT praktikai, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudÄjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybÄje narÄje.
20. ApeliacinÄs instancijos teismas nustatÄ, kad tarp Å¡alių 2014 m. sausio 13 d. ir 2014 m. sausio 30 d. sudarytų įprastinių transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs sutarÄių 1.6 punkte buvo numatyta, jog apdraustos transporto priemonÄs bus eksploatuojamos tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. PažymÄtina, kad minÄtų draudimo sutarÄių 1.5.1. punkte Å¡alys susitarÄ, jog draudimo įmoka už draudimo apsaugÄ , teikiamÄ pagal Å¡iÄ sutartį yra 1900 Lt, o įprastinÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarties liudijimuose nurodyta, kokiose valstybÄse suteikiama draudimo apsauga, tarp jų nurodyta Lenkija ir PrancÅ«zija.
Nustatyta, kad pagal minÄtas draudimo sutartis apdraustos transporto priemonÄs 2014 m. rugsÄjo 4 d. Lenkijoje ir 2014 m. rugsÄjo 25 d. PrancÅ«zijoje sukÄlÄ eismo įvykius ir ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiems asmenims draudimo iÅ¡mokas. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, minÄtos aplinkybÄs patvirtina, kad transporto priemonių draudimo sutartys suteikÄ apsaugÄ ne tik draudimo sutartyse nurodytose valstybÄse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje).
21. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad byloje nÄra įrodymų, jog bÅ«tent atsakovÄ pasiÅ«lÄ sÄ lygÄ dÄl transporto priemonių eksploatavimo teritorijos ir atsakovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta kainų skirtumas naudojant transporto priemones tik Baltijos Å¡alyse. TeisÄjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovÄs pateiktas 2015 m. lapkriÄio 27 elektroninis laiÅ¡kas ir lentelÄ tik patvirtina, jog ieÅ¡kovÄs darbuotojai tarpusavyje derino galimas draudimo įmokų sumas (ieÅ¡kovÄs 2015 m. gruodžio 14 d. pateikti dokumentai).
ApeliacinÄs instancijos teismas nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu tarp Å¡alių bÅ«tų susitarimas, jog draudimo įmokos priklauso nuo draudžiamos transporto priemonÄs eksploatavimo teritorijos, toks susitarimas bÅ«tų nesuderinamas su Direktyvos 90/232/EEB 2 straipsnio nuostatomis ir prieÅ¡tarautų imperatyviajai TPVCAPDÄ® 10 straipsnio 1 dalies normai, todÄl bÅ«tų niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Be to, kaip jau minÄta nutarties 18 punkte, draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudÄjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybÄje narÄje.
22. ApeliacinÄs instancijos teismas atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus apeliantÄs teiginius, kad atsakovÄ naudodama transporto priemones ne tik Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, pažeidÄ sudarytas draudimo sutartis, padidino draudimo rizikÄ ir apie tai nepraneÅ¡Ä draudÄjui. PažymÄtina, kad tarp Å¡alių sudarytų draudimo sutarÄių 1.6. punkte nurodyta, kad draudimo rizikos pasikeitimu laikomas bet kurių transporto priemonių rizikos padidÄjimas ar sumažÄjimas. TeisÄjų kolegija pažymi, kad įvertinus tai, jog TPVCAPDÄ® nustatyta draudimo apsauga privalo bÅ«ti suteikiama visoje ES teritorijoje, todÄl už draudimo sutartimis teikiamÄ draudimo apsaugÄ mokama draudimo įmoka visais atvejais turi bÅ«ti apskaiÄiuojama įvertinus draudimo rizikos galimus pasikeitimus dÄl apdraustos transporto priemonÄs naudojimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.
23. Atsižvelgdamas į aukÅ¡Äiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas, bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ESTT prejudiciniame sprendime suformuluotais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir kasacinio teismo praktika, tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojanÄias materialiosios teisÄs normas, priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ , kuris paliktinas nepakeistas (CK 6.1012 straipsnis, TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Taisyklių 60.5 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
NustaÄius, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimas nagrinÄjamoje byloje netenka teisinÄs reikÅ¡mÄs, todÄl teismas nepasisako dÄl Å¡ių atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytų argumentų. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ .
Pagal byloje esanÄius įrodymus atsakovÄ D. G. IÄ® 2016 m. gegužÄs 17 d. pinigų priÄmimo kvitu sumokÄjo advokatų profesinei bendrijai â4 LAWâ 756,25 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (t. 2., b. l. 97-98). ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad praÅ¡omų atlyginti atstovavimo iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11. punkte numatyto maksimalaus dydžio (955,50 Eur), sprendžia, jog iÅ¡ ieÅ¡kovÄs ADB âGjensidigeâ atsakovei D.
G. IÄ® priteistina 756,25 Eur advokato teisinÄs pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
25. ValstybÄ bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme turÄjo 4,56 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todÄl apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos valstybÄs naudai priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs ADB âGjensidigeâ (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs ADB âGjensidigeâ, kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei D. G. IÄ®, kodas (duomenys neskelbtini), 756,25 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 25 ct) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs ADB âGjensidigeâ, kodas â(duomenys neskelbtini), 4,56 Eur (keturis eurus 56 ct), procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybÄs naudai, sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas â(duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiÄ AB banke âSwedbankâ, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Å i teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai Mindaugas Å imonis ArÅ«nas Rudzinskas Diana LabokaitÄ