Legislator Case Law & Legislation
d7404dab-ecb5-4652-8170-4045f69a04e0 AI generated

d7404dab-ecb5-4652-8170-4045f69a04e0 · Kauno apygardos teismas

Case Number d7404dab-ecb5-4652-8170-4045f69a04e0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ prie apeliacinio skundo pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2010 m. lapkričio 30 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp UADBB „JÅ«sų patarėjas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame 2016 m. kovo 14 d. sprendime nustatė, jog atsakovė apie eismo įvykį informuodama ieÅ¡kovės tarpininkÄ elgėsi tinkamai, o apeliantės pateiktoje bendradarbiavimo sutartyje yra nustatytos ieÅ¡kovės ir jos tarpininko tarpusavio teisės ir pareigos. Teisėjų kolegija laiko, kad Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, Å¡alims įrodinėjant ir teismui vertinant ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ir jos tarpininko UADBB „JÅ«sų patarėjas“ santykius su atsakove D. G. IÄ®, todėl jis prijungtinas prie civilinės bylos (CPK 314 straipsnis).

Legislator headnote

AI generated

d7404dab-ecb5-4652-8170-4045f69a04e0 · Kauno apygardos teismas: Teismas atmetė atsakovės D. G. IÄ® argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo. Nurodė, kad ieÅ¡kinio esmė yra žalos atlyginimas dėl eismo įvykių, todėl, ieÅ¡kovė, pasinaudodama savo procesine teise, prašė priteisti žalÄ , patikslindama ieÅ¡kinio reikalavimus dėl patirtos žalos eismo įvykiuose. Teismo vertinimu, patikslintas ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės nepasikeitė, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-1362-773/2016 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03942-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1.; (S) 2.5.39.2.5.5.; Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mindaugo Å imonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), ArÅ«no Rudzinsko ir Dianos Labokaitės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“), atstovaujamo advokato R.

B., apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei D. G. IÄ® dėl žalos regreso tvarka priteisimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės D. G. IÄ® 2993,06 Eur žalos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad tarp Å¡alių 2014 m. sausio 13 d. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Pažymėjo, kad 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės D. G. IÄ® vairuotojas su minėtu sunkvežimiu apgadino kitÄ transporto priemonę. IeÅ¡kovė teigimu, ji 2014 m. gegužės 14 d. dėl eismo įvykio metu padarytos žalos iÅ¡mokėjo 1642,21 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Nurodė, kad atsakovė per tris darbo dienas nepranešė apie įvykį, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 328,44 Eur.

2. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ nurodė, kad tarp Å¡alių 2013 m. spalio 15 d. ir 2014 m. sausio 30 d. buvo sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, pagal kurias buvo apdrausta atsakovei priklausiusių transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė. Pažymėjo, kad pagal draudimo sutarčių 1.6 punktÄ ieÅ¡kovė ir atsakovė D. G. IÄ® susitarė, jog draudžiamos transporto priemonės bus eksploatuojamos tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė D. G. IÄ® apdraustas transporto priemones eksploatavo Lenkijoje ir PrancÅ«zijoje, kur įvyko eismo įvykiai ir ieÅ¡kovė dėl eismo įvykių metu padarytos žalos iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokas. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė D. G. IÄ® neinformavo, jog automobiliai bus eksploatuojami ir kitose valstybėse, nenurodytose draudimo sutartyse. Pažymėjo, kad atsakovei nepaminėjus Å¡ių svarbių aplinkybių, ieÅ¡kovė sumažino draudimo įmokÄ , o jeigu atsakovė bÅ«tų nurodžiusi, jog transporto priemonės bus eksploatuojamos ir kitose Europos SÄ jungos (toliau – ES) valstybėse, draudimo įmoka bÅ«tų buvusi 1882,53 Eur.

Nurodė, kad atsakovei nepaminėjus Å¡ios informacijos, draudimo įmoka sumažinta iki 550,22 Eur. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti draudimo įmokų skirtumÄ , t. y. 2664,62 Eur ((1882,53 Eur - 550,22 Eur) × 2), o bendra praÅ¡oma priteisti suma 2993,06 Eur (328,44 Eur + 2664,62 Eur).

3. Atsakovė D. G. IÄ® atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė teismo ieÅ¡kinį atmesti, o dalyje dėl reikalavimo, kilusio iÅ¡ 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykio, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad dėl 2014 m. balandžio 10 d. įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta tinkamai ir laiku, nes 2014 m. balandžio 12 d. ir 13 d. buvo savaitgalis (nedarbo dienos). Pažymėjo, kad atsakovė 2014 m. balandžio 15 d. pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ apie eismo įvykį pranešė ieÅ¡kovės draudimo tarpininkui UADBB „JÅ«sų patarėjas“.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2014 m. balandžio 22 d. paprašė atsakovės informacijos apie minimÄ eismo įvykį ir ji buvo pateikta pakartotinai, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė laiku neinformavo ieÅ¡kovės apie eismo įvykį, be to, ieÅ¡kovė nepatyrė jokių neigiamų pasekmių. Nurodė, kad Å¡is reikalavimas turėtų bÅ«ti atmestas ieÅ¡kovei praleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, pateikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį 2015 m. liepos 30 d., pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ ir ieÅ¡kinio dalykÄ , todėl laikytina, jog pateiktas visiÅ¡kai naujas ieÅ¡kinys ir praleistas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atsakovė atsakydama į ieÅ¡kovės argumentus dėl eismo įvykių Lenkijoje ir PrancÅ«zijoje nurodė, kad pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudėjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje ES valstybėje narėje. Papildomos draudimo įmokos mokėjimas dėl apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijos pasikeitimo prieÅ¡tarauja draudimo apsaugos visoje ES teritorijoje galiojimo vienos (bendros) įmokos pagrindu nuostatoms. Nurodė, kad atsakovė D.

G. IĮ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra pareigos mokėti prašomo draudimo įmokos skirtumo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentas, kad atsakovė D. G. IÄ® ieÅ¡kovei apie 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykį pranešė praleidusi 3 darbo dienų terminÄ (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, toliau – TPVCAPDÄ®, 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas nustatė, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. balandžio 10 d., 2014 m. balandžio 12 d. ir 13 d. buvo savaitgalis, o apie įvykį praneÅ¡ta 2014 m. balandžio 15 d., t. y. nepraleidus 3 darbo dienų termino. Teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių buvo nusistovėjusi tvarka dėl įvykių informavimo, t. y. apie eismo įvykį atsakovė informuodavo ieÅ¡kovės tarpininkÄ , kuris sudarydavo draudimo sutartis, atstovaudamas ieÅ¡kovę. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog iki ginčo įvykio tokie praneÅ¡imai apie eismo įvykius tarpininkui ieÅ¡kovės netenkino.

6. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl draudimo įmokų skirtumo priteisimo, pažymėjo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokas per eismo įvykius nukentėjusiems asmenims Lenkijoje ir Vokietijoje. Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad Å¡alių sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys suteikė draudimo apsaugÄ ne tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti atsiradusį draudimo įmokos skirtumÄ , pasikeitus apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijai nėra suderinamas su ES teise, o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis negali įvesti ribojimo apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijos atžvilgiu.

7. Teismas atmetė atsakovės D. G. IÄ® argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo. Nurodė, kad ieÅ¡kinio esmė yra žalos atlyginimas dėl eismo įvykių, todėl, ieÅ¡kovė, pasinaudodama savo procesine teise, prašė priteisti žalÄ , patikslindama ieÅ¡kinio reikalavimus dėl patirtos žalos eismo įvykiuose. Teismo vertinimu, patikslintas ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės nepasikeitė, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“, atstovaujama advokato R. B. (toliau – apeliantė), praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė D. G. IÄ® apie 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykį informuodama tarpininkÄ UADBB „JÅ«sų patarėjas“ elgėsi tinkamai. Nurodė, kad atsakovė pažeidė TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės) 60.3, 60.5 punktus, kurie numato pareigÄ apie įvykusį eismo įvykį praneÅ¡ti bÅ«tent draudikui.

Pažymėjo, kad pagal UADBB „JÅ«sų patarėjas“ ir ieÅ¡kovės sudarytos 2010 m. lapkričio 30 d. bendradarbiavimo sutarties 4.1.7. punktÄ UADBB „JÅ«sų patarėjas“ be raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kovės sutikimo nėra įgaliotas UAB DK „PZU Lietuva“ vardu priimti praneÅ¡imus dėl draudiminių įvykių, priimti sprendimus dėl įvykių pripažinimo draudiminiais ar nedraudiminiais, sutikti dėl žalos atlyginimo ar jos dydžio. Apeliantės teigimu, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų tinkamai informuota apie draudimo įvykį per draudimo tarpininkÄ 2014 m. balandžio 15 d., jai nebÅ«tų prasmės pakartotinai 2014 m. balandžio 22 d. siųsti praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo.

Be to, iÅ¡ 2014 m. spalio 30 d. ir 2015 m. vasario 18 d. klausimynų matyti, kad atsakovė D. G. IÄ® pagal tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ apie kitus eismo įvykius praneÅ¡davo tiesiogiai draudikui. 1.2. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti draudimo įmokų skirtumus, nes atsakovė D. G. IÄ®, sudarydama 2013 m. spalio 15 d. ir 2014 m. sausio 30 d. įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, patvirtino, jog jose nurodytos transporto priemonės bus naudojamos tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje (sutarčių 1.6 punktai).

Atkreipė dėmesį, kad minėtÄ sutarčių sÄ lygÄ nurodė pati atsakovė D. G. IÄ®. Apeliantės teigimu, 2015 m. lapkričio 27 d. elektroninis laiÅ¡kas ir lentelė, patvirtina, kad su atsakove buvo atskirai suderintos iÅ¡skirtinės sÄ lygos ir pateiktas kainų skirtumas naudojant transporto priemones tik Baltijos Å¡alyse (550,28 Eur) ir neribojant teritorijos (1882,53 Eur). Pažymėjo, kad atsakovė D. G. IÄ® privalėjo bendradarbiauti su ieÅ¡kove ir pateikti teisingÄ informacijÄ apie sutarties vykdymÄ .

Be to, atsakovė D. G. IÄ® iÅ¡ sutarčių nuostatų privalėjo suprasti, kad transporto priemonės turėjo bÅ«ti eksploatuojamos tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pažymėjo, kad pažeisdamas draudimo sutartis, draudėjas iÅ¡vyko už Lietuvos, Latvijos ir Estijos ribų nesumokėjęs didesnių draudimo įmokų, todėl prisiėmė visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas kildinamas iÅ¡ to, jog draudėjas, sudarydamas draudimo sutartis, nesuteikė draudikui reikiamos informacijos apie draudimo rizikÄ ir taip pažeidė draudimo sutartis. 1.3.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad sudarant draudimo sutartį yra reikÅ¡minga transporto priemonės eksploatavimo teritorija, nes automobiliui vykstant į kitas valstybes rizika ir įmoka didėja. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovei, vertinant draudimo rizikÄ ir apskaičiuojant draudimo įmokas, buvo reikÅ¡minga aplinkybė, ar eksploatuojant transporto priemones bus iÅ¡vykstama už Lietuvos, Latvijos ir Estijos ribų. Pasak apeliantės, draudimo įmokų padidėjimas, kai transporto priemonė eksploatuojama kitose nei draudimo sutartyje nurodytose valstybėse, vertintinas ne kaip reikalavimas mokėti papildomas draudimo įmokas, tačiau kaip draudimo įmokų perskaičiavimas paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms reikÅ¡mės draudimo rizikos vertinimui.

Pažymėjo, kad ginčo draudimo sutartyse 1.6 punkte nustatyta sÄ lyga, jog apdraudžiama transporto priemonė eksploatuojama tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės aktuose įtvirtintoms normoms. Nurodė, kad atsakovei D. G. IÄ® prieÅ¡ iÅ¡vykstant į kitÄ Å¡alį reikėjo informuoti ieÅ¡kovę apie draudimo rizikos pasikeitimÄ . Atkreipė dėmesį, kad teismai tenkina tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinius, pavyzdžiui, Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1411-907/2016.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė D. G. IÄ®, atstovaujama advokatės L. K., praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė D. G. IÄ® jo tinkamai neinformavo apie 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykį. Nurodė, kad atsakovė D. G. IÄ® ir anksčiau apie įvykusius eismo įvykius informuodavo ieÅ¡kovę per tarpininkÄ UADBB „JÅ«sų patarėjas“ ir ieÅ¡kovė pretenzijų nereiÅ¡kė.

Pažymėjo, kad gavusi ieÅ¡kovės 2014 m. balandžio 22 d. praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo, atsakovė D. G. IÄ® pakartotinai iÅ¡siuntė tarpininkui UADBB „JÅ«sų patarėjas“ su eismo įvykiu susijusiÄ informacijÄ ir dokumentus, tokiu bÅ«du patvirtindama, jog tokia praktika buvo nusistovėjusi ir įprasta. Pasak atsakovės atstovės, draudimo tarpininkavimas apima praneÅ¡imų apie draudžiamuosius įvykius priėmimÄ (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 30 dalis).

Pažymėjo, kad nei ieÅ¡kovė, nei tarpininkas UADBB „JÅ«sų patarėjas“ niekuomet neinformavo atsakovės, jog tarpininkas UADBB „JÅ«sų patarėjas“ tariamai nėra įgaliotas administruoti atsakovės draudžiamųjų įvykių, tarp jų ir priimti atsakovės praneÅ¡imų apie įvykusius draudiminius įvykius. Atsakovė pagrįstai manė, kad tarpininkas UADBB „JÅ«sų patarėjas“ yra įgaliotas priimti praneÅ¡imus apie draudiminius įvykius. Nurodė, kad nors ieÅ¡kovė pateikė bendradarbiavimo sutartį su tarpininku, pagal kuriÄ UADBB „JÅ«sų patarėjas“ be raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kovės sutikimo nėra įgaliotas UAB DK „PZU Lietuva“ vardu priimti praneÅ¡imus dėl draudiminių įvykių, tačiau nėra duomenų, jog toks sutikimas nėra suteiktas.

Atsakovės vertinimu, dėl tariamo netinkamo bendradarbiavimo sutarties vykdymo ieÅ¡kovė reikalavimÄ turėtų nukreipti ne į atsakovę, o į tarpininkÄ UADBB „JÅ«sų patarėjas“, kuris niekuomet neatskleidė atsakovei, kad, nepaisant nusistovėjusios praktikos, jis nėra įgaliotas ieÅ¡kovės vardu priimti praneÅ¡imus dėl draudiminių įvykių. Be to, įstatymuose įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia draudėjui apie eismo įvykį praneÅ¡ti ne tik draudikui, bet ir jo atstovui.

Atsakovės vertinimu, aplinkybė, kad ji apie eismo įvykį pranešė ieÅ¡kovės atstovui (tarpininkui), neturėjo jokios įtakos ieÅ¡kovės pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė nurodė, kad reikalavimui dėl 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykio pareikÅ¡ti ieÅ¡kovė praleido sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). 2.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad turi bÅ«ti priteisiamas draudimo įmokų skirtumas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas nesuderinamas su TPVCAPDÄ® nuostatomis ir ES teise bei jÄ aiÅ¡kinančia precedentine kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, pagal kuriÄ yra draudžiama diferencijuoti draudimo įmokos dydį atsižvelgiant į transporto priemonės naudojimo teritorijÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, nustatydama 550,28 Eur dydžio draudimo įmokas, įvertino draudimo rizikos galimus pasikeitimus dėl apdraustų transporto priemonių naudojimo visose ES valstybėse narėse. Atkreipė dėmesį, kad nei draudimo sutartyse, nei draudimo liudijimuose, nei kituose atsakovei pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie jai tariamai pritaikytas nuolaidas ir/ar draudimo įmokų sumažinimÄ dėl tam tikros apibrėžtos transporto priemonių naudojimo teritorijos. 2.3.

Apeliantė neinformavo atsakovės apie skirtingų įmokų dydžius. Pažymėjo, kad tiek draudimo sutartyse, tiek draudimo liudijimuose yra nurodyta viena įmoka – 550,28 Eur, kuri laikoma draudimo įmoka už pagal Å¡iÄ sutartį teikiamÄ apsaugÄ , t. y. už draudimo apsaugÄ visoje ES. Nurodė, kad draudimo sutartyse nėra numatyta atsakovės pareiga praneÅ¡ti apie transporto priemonės eksploatavimo teritorijos pasikeitimÄ ar pareiga mokėti papildomÄ draudimo įmokÄ . Pažymėjo, kad sutarčių 5.2 punkte numatyta, jog jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė sutartyje nustatytas pareigas, draudikas, vadovaudamasis teisės aktais, turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ draudėjo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ar jos dalį.

Tačiau, pasak atsakovės, ieÅ¡kovė nereikalauja atlyginti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos – ji reikalauja sumokėti papildomÄ Ä¯mokÄ . Pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo vadovautis ieÅ¡kovės nurodytu Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1411-907/2016, nes tai yra sprendimas už akių. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl naujų įrodymų prijungimo 11.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ prie apeliacinio skundo pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2010 m. lapkričio 30 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp UADBB „JÅ«sų patarėjas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame 2016 m. kovo 14 d. sprendime nustatė, jog atsakovė apie eismo įvykį informuodama ieÅ¡kovės tarpininkÄ elgėsi tinkamai, o apeliantės pateiktoje bendradarbiavimo sutartyje yra nustatytos ieÅ¡kovės ir jos tarpininko tarpusavio teisės ir pareigos. Teisėjų kolegija laiko, kad Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, Å¡alims įrodinėjant ir teismui vertinant ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ir jos tarpininko UADBB „JÅ«sų patarėjas“ santykius su atsakove D. G. IÄ®, todėl jis prijungtinas prie civilinės bylos (CPK 314 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė (draudikas) ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės (draudėjo) 2993,06 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, kuriÄ sudaro 328,44 Eur už tai, kad atsakovė per 3 darbo dienas nepranešė ieÅ¡kovei apie 2014 m. balandžio 10 d. įvykusį eismo įvykį ir 2664,62 Eur įmokų skirtumas, susidaręs atsakovei apdraustas transporto priemones naudojant Lenkijoje ir PrancÅ«zijoje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė D.

G. IÄ® apie 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykį nepraleidusi 3 darbo dienų termino informavo ieÅ¡kovės tarpininkÄ UADBB „JÅ«sų patarėjas“, o ieÅ¡kinio dalį dėl draudimo įmokų skirtumo atmetė motyvuodamas tuo, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis negali įvesti ribojimo naudoti apdraustÄ transporto priemonę teritorijos atžvilgiu. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad atsakovė apie 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykį privalėjo informuoti tiesiogiai draudikÄ (ieÅ¡kovę).

Pažymėjo, kad atsakovės pareiga atlyginti draudimo įmokų skirtumÄ kilo jai pažeidus tarp Å¡alių sudarytas draudimo sutartis, pagal kurias atsakovė įsipareigojo apdraustas transporto priemones eksploatuoti tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Dėl ieÅ¡kovės informavimo apie 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykį 13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. Pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu.

Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės orientuoja į tai, kad Å¡is aiÅ¡kinimas neapsiribotų lingvistiniu pažodiniu sutarčių teksto aiÅ¡kinimu, bet sistemiÅ¡kai bÅ«tų įvertintas sutarties Å¡alių elgesys tiek ikisutartinių, tiek sutartinių santykių stadijose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644-690/2015 ir kt.).

14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal tarp Å¡alių sudarytos 2014 m. sausio 13 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutarties liudijimo 5 punktÄ , įvykus eismo įvykiui transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apdraudusiam jo civilinę atsakomybę apie eismo įvykį (t. 1., b. l. 10). Pažymėtina, kad tokia pati nuostata įtvirtina TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Pagal Taisyklių 60.5 punktÄ draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo: iki 20 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, iÅ¡skyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamÄ jį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepraneÅ¡imas apie draudžiamÄ jį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

15. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė D. G. IÄ® apie 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykį, dėl kurio ji atsakinga, 2014 m. balandžio 15 d. (2014 m. balandžio 12 d., 13 d. buvo savaitgalis) ieÅ¡kovei ADB „Gjensidige“ pranešė per tarpininkÄ UADBB „JÅ«sų patarėjas“ ir pateikė eismo įvykio deklaracijÄ , priekabos registracijos pažymėjimÄ , priekabos techninės apžiÅ«ros dokumentÄ , vairuotojo paaiÅ¡kinimÄ , vairuotojo pažymėjimÄ , vilkiko registracijos pažymėjimÄ , vilkiko techninės apžiÅ«ros dokumentÄ (t. 1., b. l. 12-15).

IÅ¡ byloje esančio 2014 m. balandžio 16 d. remonto iÅ¡laidų apskaičiavimo matyti, kad jau kitÄ dienÄ po UADBB „JÅ«sų patarėjas“ informavimo apie eismo įvykį (2014 m. balandžio 16 d.) ieÅ¡kovės grupės VarÅ¡uvos Regioninis žalų likvidavimo centras apžiÅ«rėjo apgadintÄ transporto priemonę ir suskaičiavo remonto iÅ¡laidas (t. 1., b. l. 15-20). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė 2014 m. balandžio 22 d. raÅ¡te atsakovei nurodė, jog administruoja žalÄ dėl 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykio ir paprašė atsakovės pateikti praneÅ¡imÄ apie minėtÄ eismo įvykį ir nurodytus dokumentus (t. 1., b. l. 21).

IÅ¡ mokėjimo nurodymo Nr. 829 nustatyta, kad ieÅ¡kovė žalÄ nukentėjusiam asmeniui atlygino 2014 m. gegužės 14 d. (t. 1., b. l. 24). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovė D. G. IÄ® nepraleidusi 3 darbo dienų termino informavo draudiko tarpininkÄ apie įvykusį eismo įvykį, kuris praneÅ¡imÄ priėmė, o draudikas (ieÅ¡kovė) pradėjo žalos administravimo veiksmus.

16. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad atsakovės D. G. IĮ pranešimas apie eismo įvykį draudiko tarpininkui UADBB „Jūsų patarėjas“ laikytinas netinkamu draudiko informavimu apie eismo įvykį. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo tarpininkavimas yra ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 6.1012 straipsnio 1 dalį draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai praneÅ¡ti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytÄ terminÄ ir sutartyje nustatytu bÅ«du. IÅ¡ atsakovės pateiktų elektroninių laiÅ¡kų nustatyta, kad atsakovė apie 2014 m. kovo 27 d. eismo įvykį Vokietijoje, apie 2014 m. balandžio 2 d. eismo įvykį Kaune, apie 2014 m. balandžio 27 d. eismo įvykį Vokietijoje, apie 2014 m. birželio 11 d. eismo įvykį Olandijoje, apie 2014 m. gegužės 14 d. eismo įvykį Belgijoje, apie 2014 m. gegužės 13 d. eismo įvykį Londone, taip pat informavo ieÅ¡kovės tarpininkÄ UADBB „JÅ«sų patarėjas“ ir kartu pateikė su eismo įvykiais susijusius dokumentus (priedas prie atsakovės 2015 m. gruodžio 28 d. pateiktų papildomų įrodymų).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė reiÅ¡kė atsakovei pretenzijas dėl informavimo apie minėtus eismo įvykius per tarpininkÄ . Nustatyta, kad tik dėl 2014 m. balandžio 27 d. eismo įvykio Vokietijoje, ieÅ¡kovė 2015 m. balandžio 22 d. raÅ¡tu paprašė pateikti praneÅ¡imÄ apie įvykį ir kitus dokumentus (priedas prie atsakovės 2015 m. gruodžio 28 d. pateiktų papildomų įrodymų). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė minėtu raÅ¡tu ir 2014 m. balandžio 22 d. raÅ¡tu dėl 2014 m. balandžio 10 d. eismo įvykio Lietuvoje, pareikalautus pateikti dokumentus ieÅ¡kovei taip pat persiuntė per tarpininkÄ UADBB „JÅ«sų patarėjas“ ir byloje nepateikta įrodymų, kad toks dokumentų pateikimas netiko (t. 2., b. l. 13, priedas prie atsakovės 2015 m. gruodžio 28 d. pateiktų papildomų įrodymų).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės pateikti 2014 m. spalio 30 d. ir 2015 m. vasario 18 d. klausimynai nepatvirtina jos teiginio, kad pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ atsakovė apie eismo įvykius praneÅ¡davo tiesiogiai draudikui. Pažymėtina, kad 2014 m. sausio 13 d. įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartyje nurodyta, kad draudikÄ atstovauja UADBB „JÅ«sų patarėjas“ ir nurodyti jo rekvizitai (t. 1 ., b. l. 9). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovės atstovė 2015 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas, jog dėl operatyvumo Å¡alys bendrauja per tarpininkÄ UADBB „JÅ«sų patarėjas“ (2015 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 37 min.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors 2010 m. lapkričio 30 d. bendradarbiavimo sutarties 4.1.7. punkte numatyta, jog UADBB „JÅ«sų patarėjas“ be raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kovės sutikimo nėra įgaliotas UAB DK „PZU Lietuva“ vardu priimti praneÅ¡imus dėl draudiminių įvykių, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi draudimo sutarčių vykdymo praktika, kad atsakovė apie draudiminius įvykius informuodavo draudiko tarpininkÄ , kuris praneÅ¡imus priimdavo.

Pažymėtina, kad minėtos tarpininkavimo sutarties šalys yra UADBB „Jūsų patarėjas“ ir ieškovė, todėl sutarties turinys nebuvo žinomas draudėjui D. G. IĮ. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė informavo atsakovę, kad draudimo tarpininkas nėra įgaliotas priimti pranešimų apie draudiminius įvykius, todėl atsakovės pranešimas apie draudiminį įvykį tarpininkui negali būti laikomas netinkamu.

17. Atsižvelgdama į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės D. G. IÄ® buvo susiklosčiusi praktika, jog apie draudžiamuosius įvykius atsakovė informuodavo ne tiesiogiai draudikÄ , o jo tarpininkÄ ir draudikas (ieÅ¡kovė) dėl to pretenzijų nereiÅ¡kė. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė kitÄ dienÄ po praneÅ¡imo apie eismo įvykį pateikimo jo tarpininkui pradėjo žalos administravimo veiksmus, rodo, kad jis buvo laiku informuotas apie minėtÄ eismo įvykį.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytomis Å¡ios bylos aplinkybėmis tai, kad praneÅ¡imas buvo pateiktas ne tiesiogiai ieÅ¡kovei, o per tarpininkÄ , neturėjo įtakos atsakingo draudiko (ieÅ¡kovės) pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.1012 straipsnis, Taisyklių 60.5 punktas). Dėl draudimo įmokų skirtumo 18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2015 m. kovo 26 d. sprendimu, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Direktyvos 90/232/EEB 2 straipsnio nuostatos dėl vienkartinės įmokos ir draudiminės apsaugos galiojimo teritorijos atžvilgiu apimties taikomos ne tik draudiko ir nukentėjusių asmenų santykiams, bet ir draudiko ir draudėjo santykiams.

Å iomis nuostatomis reikalaujama, kad draudikas, kuriam sumokėta vienkartinė įmoka, iÅ¡ principo prisiimtų rizikÄ nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėti iÅ¡mokas dėl įvykio, kurį gali sukelti apdrausta transporto priemonė, neatsižvelgiant į tai, kurios ES valstybės narės teritorijoje Å¡i transporto priemonė naudojama ir kur Å¡is įvykis įvyko. Kasacinis teismas konstatavo, kad draudimo sutarties Å¡alių susitarimas laikyti transporto priemonės naudojimÄ už Lietuvos Respublikos ribų rizikÄ didinančia aplinkybe, apie kuriÄ reikia papildomai praneÅ¡ti, reikÅ¡tų, jog draudikas turėtų teisę nustatyti vienÄ draudimo įmokÄ , mokamÄ už draudimo apsaugÄ tuo atveju, jeigu transporto priemonė bÅ«tų naudojama Lietuvoje, ir papildomÄ draudimo įmokÄ tuo atveju, jeigu transporto priemonė bÅ«tų naudojama už Lietuvos ribų.

Toks susitarimas neatitinka TPVCAPDÄ® įtvirtinto reikalavimo draudikui suteikti įstatyme nustatytos apimties draudimo apsaugÄ , t. y. apsaugÄ , galiojančiÄ be iÅ¡lygų visoje ES teritorijoje, vienos (bendros) draudimo įmokos pagrindu. Kasacinis teismas nurodė, kad ES teisė įpareigoja draudikÄ suteikti draudimo apsaugÄ be iÅ¡lygų, o draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudėjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje, todėl papildomos draudimo įmokos mokėjimas dėl apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijos pasikeitimo prieÅ¡tarauja draudimo apsaugos visoje ES teritorijoje galiojimo vienos (bendros) įmokos pagrindu nuostatoms (žr.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimas Litaksa, C-556/13, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).

19. Apelianto teigimu, atsakovė D. G. IÄ® pagal 2013 m. spalio 15 d. ir 2014 m. sausio 30 d. draudimo sutartis įsipareigojo apdraustas transporto priemones eksploatuoti tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, todėl draudikui neatskleidusi informacijos, kad apdraustos transporto priemonės bus eksploatuojamos ir kitose Å¡alyse, draudėjas privalo atlyginti draudimo įmokų skirtumÄ . Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad toks ieÅ¡kovės reikalavimas prieÅ¡tarauja nutarties 18 punkte nurodytai kasacinio teismo ir ESTT praktikai, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudėjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje.

20. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp Å¡alių 2014 m. sausio 13 d. ir 2014 m. sausio 30 d. sudarytų įprastinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutarčių 1.6 punkte buvo numatyta, jog apdraustos transporto priemonės bus eksploatuojamos tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pažymėtina, kad minėtų draudimo sutarčių 1.5.1. punkte Å¡alys susitarė, jog draudimo įmoka už draudimo apsaugÄ , teikiamÄ pagal Å¡iÄ sutartį yra 1900 Lt, o įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimuose nurodyta, kokiose valstybėse suteikiama draudimo apsauga, tarp jų nurodyta Lenkija ir PrancÅ«zija.

Nustatyta, kad pagal minėtas draudimo sutartis apdraustos transporto priemonės 2014 m. rugsėjo 4 d. Lenkijoje ir 2014 m. rugsėjo 25 d. PrancÅ«zijoje sukėlė eismo įvykius ir ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims draudimo iÅ¡mokas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonių draudimo sutartys suteikė apsaugÄ ne tik draudimo sutartyse nurodytose valstybėse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog bÅ«tent atsakovė pasiÅ«lė sÄ lygÄ dėl transporto priemonių eksploatavimo teritorijos ir atsakovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta kainų skirtumas naudojant transporto priemones tik Baltijos Å¡alyse. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės pateiktas 2015 m. lapkričio 27 elektroninis laiÅ¡kas ir lentelė tik patvirtina, jog ieÅ¡kovės darbuotojai tarpusavyje derino galimas draudimo įmokų sumas (ieÅ¡kovės 2015 m. gruodžio 14 d. pateikti dokumentai).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų susitarimas, jog draudimo įmokos priklauso nuo draudžiamos transporto priemonės eksploatavimo teritorijos, toks susitarimas būtų nesuderinamas su Direktyvos 90/232/EEB 2 straipsnio nuostatomis ir prieštarautų imperatyviajai TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalies normai, todėl būtų niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Be to, kaip jau minėta nutarties 18 punkte, draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudėjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje.

22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus apeliantės teiginius, kad atsakovė naudodama transporto priemones ne tik Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, pažeidė sudarytas draudimo sutartis, padidino draudimo rizikÄ ir apie tai nepranešė draudėjui. Pažymėtina, kad tarp Å¡alių sudarytų draudimo sutarčių 1.6. punkte nurodyta, kad draudimo rizikos pasikeitimu laikomas bet kurių transporto priemonių rizikos padidėjimas ar sumažėjimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus tai, jog TPVCAPDÄ® nustatyta draudimo apsauga privalo bÅ«ti suteikiama visoje ES teritorijoje, todėl už draudimo sutartimis teikiamÄ draudimo apsaugÄ mokama draudimo įmoka visais atvejais turi bÅ«ti apskaičiuojama įvertinus draudimo rizikos galimus pasikeitimus dėl apdraustos transporto priemonės naudojimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.

23. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ESTT prejudiciniame sprendime suformuluotais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir kasacinio teismo praktika, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kuris paliktinas nepakeistas (CK 6.1012 straipsnis, TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Taisyklių 60.5 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustačius, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimas nagrinėjamoje byloje netenka teisinės reikÅ¡mės, todėl teismas nepasisako dėl Å¡ių atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytų argumentų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Pagal byloje esančius įrodymus atsakovė D. G. IÄ® 2016 m. gegužės 17 d. pinigų priėmimo kvitu sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „4 LAW“ 756,25 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (t. 2., b. l. 97-98). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad praÅ¡omų atlyginti atstovavimo iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11. punkte numatyto maksimalaus dydžio (955,50 Eur), sprendžia, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ atsakovei D.

G. IĮ priteistina 756,25 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

25. Valstybė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 4,56 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos valstybės naudai priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“, kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei D. G. IÄ®, kodas (duomenys neskelbtini), 756,25 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 25 ct) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“, kodas „(duomenys neskelbtini), 4,56 Eur (keturis eurus 56 ct), procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai, sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas „(duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Mindaugas Šimonis Arūnas Rudzinskas Diana Labokaitė