2018-02-07 Nr. AB-2674-3-61-3-05243-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-393-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05243-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.5; 54.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi priimta pareiškėjo S. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundo dalis, kuria jis teismo prašė: panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. (23.1-08)-RNA-34585 (toliau – ir VMI Raštas) ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-329 (toliau – ir Vilniaus AVMI Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus AVMI Sprendimu patvirtintas Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-FR0680-230 (toliau – ir Patikrinimo aktas), pagal kurį pareiškėjui papildomai apskaičiuota nesumokėtų mokesčių. Pareiškėjas nurodė, kad VMI 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-21086 išieškoti mokestinę nepriemoką pareiškėjui buvo išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjo buvimo vietos kalėjimo (duomenys neskelbtini) mieste adresu. Vilniaus AVMI, atlikdama pareiškėjo veiklos mokestinį patikrinimą, pažeidė bendruosius teisės principus.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė administracinę bylą nutraukti.

4. Atsakovas paaiškino, kad skundas teismui dėl pareiškėjo mokestinės prievolės yra galimas tik po privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūros, kuri nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo atlikta. Paaiškino, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka neginčijo Vilniaus AVMI Sprendimo VMI. Atsakovo manymu, VMI Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl bylos dalis dėl VMI Rašto panaikinimo taip pat nutrauktina.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime į skundą nurodė, kad sutinka su VMI atsiliepime pateikta nuomone.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-329 paliko nenagrinėtą. Pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. (23.1-08)-RNA-34585 atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus AVMI atliko pareiškėjo mokestinės veiklos patikrinimą ir 2015 m. balandžio 13 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-230. Pagal Patikrinimo aktą pareiškėjui papildomai apskaičiuota 37 261,64 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) suma. Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-329, vadovaudamasi MAĮ 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotą 37 261,64 Eur GPM, apskaičiuoti 31 740,75 Eur GPM delspinigių ir skirti 3 726 Eur GPM baudą. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 27 d. pateikė VMI skundą dėl VMI 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-21086 išieškoti mokestinę nepriemoką, į kurį VMI atsakė Raštu, kuriame pareiškėjui paaiškino Vilniaus AVMI Sprendimo apskundimo tvarką. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI Sprendimo ir VMI Rašto.

8. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 144 straipsniu, 2 straipsnio 21 dalimi, nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir Vilniaus AVMI kilo mokestinis ginčas dėl Patikrinimo akto tvirtinimo, todėl tokiam ginčui, vadovaujantis MAĮ 145 straipsnio 1 dalimi, yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas (MAĮ 147 str.). Vadovaujantis MAĮ 150 straipsniu, mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus, nagrinėja centrinis mokesčių administratorius. Mokestinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka turi išnagrinėti centrinis mokesčių administratorius. Sprendime Vilniaus AVMI pareiškėjui išaiškino, kad, vadovaujantis MAĮ 152 straipsniu, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (ar jo dalimi), turi teisę per 20 dienų po to, kai buvo įteiktas šis sprendimas, jį raštu apskųsti centriniam mokesčių administratoriui. Skundas dėl mokestinio ginčo, kilusio tarp mokesčių mokėtojo ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ar jos pareigūno, paduodamas per Vilniaus AVMI. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 152 straipsnio 1, 3 dalimis, išaiškino skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo terminus ir galimybę atnaujinti šį terminą, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Byloje nesant duomenų, jog pareiškėjas laikėsi MAĮ nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus AVMI Sprendimą paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).

9. Teismas nurodė, kad iš VMI Rašto turinio matyti, jog pareiškėjas prašo atliktą mokestinį patikrinimą pripažinti neteisėtu, atlikti pakartotinį patikrinimą ir atšaukti sprendimą sumokėti mokestį, delspinigius ir baudą. VMI Rašte pareiškėjui nurodė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo mokestiniu patikrinimu ir Patikrinimo aktu bei Vilniaus AVMI Sprendimu. VMI Rašte pareiškėjui išaiškino galimybę skųsti Vilniaus AVMI Sprendimą bei nurodė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, gali pateikti prašymą dėl skundo padavimo atnaujinimo. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 144 straipsniu, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie (pa)veikia asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas tokius skundus teismas asmens teisių ar įstatymo saugomų interesų apginti negalėtų, skundo tenkinimo atveju asmens teisinė padėtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos administracinė byla Nr. A442-1238/2011; 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-533/2010). Teismo vertinimu, iš VMI Rašto turinio matyti, kad jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, pats VMI Raštas savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių jam nesukelia. VMI Raštas yra informacinio pobūdžio, kuriame pareiškėjui pateikiama informacija apie atliktą mokestinį patikrinimą ir Vilniaus AVMI Sprendimo apskundimo tvarką. Kadangi ginčijamas VMI Raštas nelaikytinas savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, pareiškėjo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį dėl Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (4.65)- FR0682-329 palikto nenagrinėto ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi ABTĮ, nebuvo pakankamai aktyvus bei objektyvus gindamas pareiškėjo, kaip sulaikytojo kitoje valstybėje ir negalinčio tinkamai pasinaudoti savo teisėmis, asmens interesus. Pareiškėjas teismo sprendimo dalies dėl VMI 2015 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (23.1-08)-RNA-34585) panaikinimo neginčija. Dėl Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-329 pareiškėjas nurodo, jog skundo nagrinėjimo teisme metu centrinis mokesčių administratorius jau buvo išnagrinėjęs pareiškėjo skundą bei 2015 m. gruodžio 28 d. priėmęs sprendimą Nr. 68-221, kuriuo patvirtino Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą.

Taigi atsakovas, teikdamas teismui savo atsiliepimą, buvo nesąžiningas bei nutylėjo šią aplinkybę. Pareiškėjas yra suimtas Latvijos teisėsaugos institucijų bei yra (duomenys neskelbtini) miesto kalėjime. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, jog neturi nei teisinio išsilavinimo, nei atstovo, VMI sprendimo teismui nepateikė, nes manė, jog apie tai informuos atsakovas, t. y. VMI. Taigi ikiteisminės institucijos (VMI) sprendimas buvo priimtas, dėl ko teismo išvada apie tai, kad nepasinaudojo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, yra nepagrįsta.

Skundas ikiteisminio nagrinėjimo tvarka VMI buvo pateiktas dar 2015 m. spalio 19 d., o pilnai išnagrinėtas 2015 m. gruodžio 29 d., todėl atsakovas žinojo apie jo paduotą skundą tiek surašant atsiliepimą teismui, tiek bylą nagrinėjant teisme. ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta proceso dalyvių pareiga sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Pareiškėjas, gavęs šaukimą į teismą, informavo teisėją apie tai, jog yra (duomenys neskelbtini) kalėjime bei prašė užtikrinti jo dalyvavimą teisme videokonferencijos ryšio pagalba, tačiau į jo prašymą atsižvelgta nebuvo. Priešingu atveju, teismui užtikrinus jo galimybę dalyvauti teismo posėdyje, pareiškėjas nurodytų šias faktines aplinkybes bei pateiktų trūkstamus dokumentus, kas suponuotų objektyvų skundo išnagrinėjimą bei teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą. ABTĮ 12 straipsnyje nurodyta, jog teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Šiuo atveju teismas to nepadarė, dėl ko byla išnagrinėta akivaizdžiai pažeidžiant ABTĮ 78 straipsnį bei 80 straipsnį.

12. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-329 paliktas nenagrinėtu, palikti nepakeistą.

13. Atsakovas nurodo, kad pagal MAĮ 159 straipsnio nuostatas, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. Šiuo atveju, kadangi pareiškėjas į teismą su skundu 2015 m. gruodžio 4 d. kreipėsi dėl VMI Rašto ir Vilniaus AVMI Sprendimo panaikinimo, t. y. pradėjo administracinį ginčą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinio pranešimo, kuriame nėra jokių viešojo administravimo subjekto įpareigojimų pareiškėjui ir kuris nesukuria materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui, bei pateikė skundą dėl teismui nežinybingo Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-329, VMI neturėjo pareigos pateikti į šią bylą VMI 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 68-221. VMI pateikė visą medžiagą susijusia su VMI Raštu ir Vilniaus AVMI Sprendimu. Be to, pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateiktas VMI 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 68-221 nėra apskųstas nei Mokestinių ginčų komisijai, nei Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl mokestinis ginčas dėl Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-329 apskaičiuotų mokestinių prievolių su pareiškėju pasibaigė.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI palaiko VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašo skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (23.1-08)-RNA-34585 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-329 teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-329 paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, o skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. (23.1-08)-RNA-34585 atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, jog šis raštas yra informacinio pobūdžio.

17. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. (23.1-08)-RNA-34585 atmetimo.

19. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrindų, nurodytų ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių būtų būtina peržengti apeliacinio skundo ribas, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertins skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugsėjo 30 d. raštą.

20. MAĮ 2 straipsnio 22 dalis nustato, kad mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

21. Taigi pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-329, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-FR0680-230, pagal kurį pareiškėjui papildomai apskaičiuotas mokestis, priskirtinas mokestinių ginčų kategorijai.

22. MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą.

23. Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus (MAĮ 150 straipsnis).

24. Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

25. Kadangi mokestiniams ginčams yra nustatytas išankstinis bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka, todėl pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą dėl Vilniaus AVMI Sprendimo panaikinimo, privalėjo šį vietos mokesčių administratoriaus sprendimą apskųsti centriniam mokesčių administratoriui, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

26. Pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui išsiuntė 2015 m. spalio 29 d. (b. l. 1– 4), o 2015 m. gruodžio 3 d. pirmosios instancijos teismui išsiuntė patikslintą skundą (b. l. 8–37). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjo skundą, kuriame buvo pareikštas taip pat ir reikalavimas panaikinti Vilniaus AVMI Sprendimą (b. l. 38–39).

27. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

28. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, teismas skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas).

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvada apie tai, jog jis nepasinaudojo išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, yra nepagrįsta, kadangi skundo nagrinėjimo teisme metu centrinis mokesčių administratorius jau buvo išnagrinėjęs pareiškėjo skundą bei 2015 m. gruodžio 28 d. priėmęs sprendimą Nr. 68-221, kuriuo patvirtino Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-329.

30. Skundo padavimo bei administracinės bylos iškėlimo momentu pareiškėjas nebuvo pasinaudojęs tai bylų kategorijai įstatymų nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus AVMI Sprendimą, o šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė palikti nenagrinėtą skundo reikalavimą dėl Vilniaus AVMI Sprendimo panaikinimo.

31. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu centrinis mokesčių administratorius jau buvo išnagrinėjęs pareiškėjo skundą bei 2015 m. gruodžio 28 d. priėmęs sprendimą Nr. 68-221, kuriuo patvirtino Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-329, nėra pagrindas panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus AVMI Sprendimą buvo paliktas nenagrinėtas. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Vilniaus AVMI sprendimo panaikinimo buvo paliktas nenagrinėtas, neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą dėl mokestinio ginčo išsprendimo.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad, gavęs šaukimą apie pirmosios instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą, informavo teismą apie tai, jog jis yra laikomas (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublika) kalėjime bei prašė užtikrinti jo dalyvavimą pirmosios instancijos teisme videokonferencijos ryšio pagalba, tačiau į tokį jo prašymą atsižvelgta nebuvo.

33. Todėl, pareiškėjo nuomone, byla išnagrinėta akivaizdžiai pažeidžiant ABTĮ 78 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti įrodymus byloje: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, bei 80 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

34. ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

35. ABTĮ 77 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

36. Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimą vietą ir laiką buvo pranešta. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Vilniaus AVMI Sprendimo panaikinimo iš esmės nenagrinėjo, o nutarė šį skundo reikalavimą palikti nenagrinėtą, nes tai, kad pareiškėjas nebuvo pasinaudojęs privaloma išankstine bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka, buvo procesinė kliūtis ginčą šioje dalyje išspręsti iš esmės. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant bei betarpiškai neišklausęs pareiškėjo paaiškinimų, nepripažintina procesinės teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taigi naikinti šią skundžiamo sprendimo dalį dėl procesinių normų pažeidimo nėra pagrindo.

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys