A-502-2848-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2848/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00140-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Ingai Vasiliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui J. M. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. M. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos 929,05 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Skunde (b. l. 4-7) paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Atsakovas minėta vietine rinkliava apmokestintas už 2008 m. liepos 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį pagal turimą nekilnojamąjį turtą, esantį Klaipėdos mieste. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal nuosavybės teise priklausančio turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – butas, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams nustatytas tarifas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau jis į pranešimus nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, tokiu būdu susidarė 929,05 Lt įsiskolinimas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkino – priteisė iš atsakovo J. M. pareiškėjui 929,05 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas, sistemiškai įvertinęs Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Nuostatų ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintų Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas bei atsižvelgdamas į ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu teismas nustatė, kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teisė priklauso 77,63 m2 butas, todėl jis pagal Nuostatų 6 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Įrodymų, kad atsakovas kreipėsi nustatyta tvarka dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-969 patvirtina, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra 929,05 Lt (nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

– 135 Lt, už 2009 m. – 260 Lt, už 2010 m. – 267 Lt, už 2011 m. – 267,05 Lt). Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamą mokėjimo pranešimą apskaičiuota remiantis turimo turtinio vieneto plotu, vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 2 punktu, t. y. 1,74 Lt metams už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. bei 3,44 Lt – laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma.

III. Atsakovas J. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas (b. l. 30-32) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Principą „teršėjas moka“ reikėtų suprasti kaip teršėjas moka „už save“, t. y. pagal savo turimą atliekų kiekį. Šiuo atveju pareiškėjo apskaičiuota rinkliava suteikė pareiškėjui galimybę ne tik padengti savo išlaidas, bet ir gauti pelno, nes atsakovas negalėjo savo bute sukaupti 4,5 t atliekų.

2. Savivaldybės taryba, nustatydama vietinės rinkliavos dydį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalį, peržengė Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 17 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies įpareigojimus pagrįsti rinkliavos dydį ir iš esmės neviršyti tvarkymui reikalingų išlaidų.

3. 2012 m. balandžio 30 d. prašyme atsakovas teismui nurodė, kad pavėluotai gavo pareiškėjo skundą, todėl jam reikalingas papildomas laikas pasirengti posėdžiui. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalimi bylos nagrinėjimo neatidėjo, tuo pažeisdamas atsakovo procesines teises, įtvirtintas ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Tikrinamoje byloje vyksta ginčas dėl atsakovo J. M. pareigos mokėti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktas taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą pažymėta, kad skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 konstatavo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz.: administracinės bylos Nr. A442-2210/2011, A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Šios bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos (77,63 m2 ploto butas). Minėta aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, jog J. M. yra vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. jis turi pareigą mokėti įmokas, apskaičiuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį dauginant iš vietinės rinkliavos dydžio parametro (buto bendro ploto). Kadangi tikrinamu atveju atsakovas neįrodė, kad dėl šios prievolės nevykdymo laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusi 929,05 Lt jo skola Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui yra padengta, Klaipėdos apygardos administracinis teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tenkinti UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą.

Atsakant į kitus J. M. apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“.

Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011).

Tačiau aptartas teisinis reguliavimas niekaip neapriboja atsakovo galimybių kreiptis į savivaldybės administravimo subjektą dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo.

Remiantis išdėstytais motyvais, patikrinus visą bylą (ABTĮ 136 str. 1 d.), pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius kvalifikavo teisingai, nagrinėdamas bylą atsakovui nedalyvaujant, kai pastarajam buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką (b. l. 21), procesinės teisės normų reikalavimų nepažeidė, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė