2022-05-25 Nr. AB-14133-3-65-3-00136-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-171-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00136-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, atsakovas) viršininko 2020 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 50-TE-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis dirba Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio m. ir r. PK) Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Atsakovas priėmė ginčijamą Įsakymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), Panevėžio apskrities VPK 2020 m. balandžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-24 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. G. veiksmų“ (toliau – ir Išvada).

3. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinis patikrinimas dėl galimai neteisėtų jo veiksmų buvo pradėtas, remiantis Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK VS viršininko R. K. 2020 m. vasario 11 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-1880 „Pareigūnų veiklos kontrolės“ (toliau – ir tarnybinis pranešimas), kuriame buvo nurodyta, kad 2020 m. vasario 3 d. – 2020 m. vasario 9 d. laikotarpiu patikrinus policijos pajėgų vienetą „1166“, kuriame dirbo pareiškėjas ir tyrėja L. I. nustatyta, kad: pareigūnai neracionaliai naudojo tarnybos laiką, netinkamai naudojosi Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – IBPIS), delsė atsižymėti darbo įvykyje pradžios ir pabaigos laikus, nefiksavo duomenų mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, pateikė nekokybišką, neatitinkančią nustatytų reikalavimų medžiagą. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-783 patvirtintų Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau – Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklės) 24.3 papunkčio, Panevėžio AVPK viršininko 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 50-V-204 patvirtinto Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 6.3 papunkčio, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-80 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklės) 41.2 papunkčio reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.7 papunkčio ir 5 punkto nuostatas.

4. Pareiškėjas neigė pažeidęs nurodytas teisės aktų nuostatas. Tvirtino, kad nepadarė Išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimų, tinkamai ir nepriekaištingai vykdė įstatymus. Pareiškėjo teigimu, Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 papunktis nenustato, kokia mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone turi būti atliekamas vaizdo fiksavimas. Pažymėjo, kad Išvadoje aprašyto 2020 m. vasario 7 d. įvykio (toliau – ginčo įvykis) metu visą laiką nuo kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pradžios iki kontakto pabaigos buvo atliekamas vaizdo fiksavimas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jam pateiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-11 pažeidimo formuluotės yra abstrakčios, nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus jis turėjo atlikti, bet jų neatliko, kokias konkrečias teisės normas pažeidė. Pareiškėjo vertinimu, abstraktus tarnybinio pažeidimo formulavimas yra ydingas, kadangi nesuprasdamas ir nežinodamas, kokių konkrečių neteisėtų veiksmų atlikimu ar neatlikimu jis yra kaltinamas, pareiškėjas negalėjo tinkamai apginti savo teisių.

6. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliktas, vadovaujantis Tvarkos aprašu, o Išvada surašyta atlikus išsamų pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, pradėtą remiantis Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK Veiklos skyriaus viršininko R. K. 2020 m. vasario 11 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PP2-1880 „Dėl pareigūnų veiklos kontrolės“.

8. Atsakovo nuomone, tarnybinio patikrinimo metu nustatyti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas pažeidė Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 papunkčio, Pareigybės aprašymo 6.3 papunkčio, Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunkčio reikalavimus, Etikos kodekso 6.7 papunkčio ir 5 punkto nuostatas. Atsakovas pažymėjo, jog tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, jo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ginčo įvykio metu pareiškėjas elgėsi priešingai nustatytiems teisiniams reikalavimams arba nevykdė tesėtai kylančios pareigos veikti konkrečiu būdu. Išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kokie pareiškėjo veiksmai nesuderinami su teisės aktų reikalavimais, Išvada grindžiama Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-24 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus policijos pareigūnų R. G. ir L. I. veiksmų“ medžiagoje (toliau – Išvados medžiaga) surinktais duomenimis, registrų išrašais, pareiškėjo paaiškinimais.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino, t. y. panaikino Panevėžio AVPK viršininko 2020 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 50-TE-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Išvados medžiagos duomenimis pareiškėjas ir Panevėžio m. ir r. PK Veiklos skyriaus tyrėja L. I., kaip policijos pajėgų vienetas „1166“ (toliau – PPV „1166“), 2020 m. vasario 7 d. reaguodami į „C“ lygio įvykį dėl apvogto automobilio (duomenys neskelbtini), apie 8 val. 41 min. išvyko į teritoriją, apie 8 val. 52 min. atvyko į įvykio vietą, iš įvykio vietos išvyko apie 10 val. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduota ir jis turėjo mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau patikrinus vaizdo įrašų archyvą nustatyta, kad nėra šia priemone 2020 m. vasario 7 d. nuo 8 val. 40 min. iki 12 val. 40 min. užfiksuoto vaizdo įrašo dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d. ta pačia mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone fiksavo duomenis kituose įvykiuose, Išvadoje buvo konstatuota, jog 2020 m. vasario 7 d. mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė (duomenys neskelbtini) veikė tinkamai, tačiau pareiškėjas nuo 8 val. 55 min., t. y. nuo kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pradžios iki jo pabaigos, šia priemone vaizdo įrašo nedarė. Nurodyta pareiškėjo veika buvo kvalifikuota kaip Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 papunkčio pažeidimas.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepripažino pažeidęs Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 papunkčio reikalavimų. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. vasario 7 d. bendraujant įvykio vietoje su asmeniu, pranešusiu apie apvogtą transporto priemonę, vaizdo įrašas nebuvo padarytas, kadangi jam išduota mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė (duomenys neskelbtini) neįsijungė. Apie tai jis tą pačią dieną padarė įrašą Panevėžio m. ir r. PK vedamame Kitos inventorinės garso arba vaizdo su garsu įrašymo įrangos išdavimo ir priėmimo registracijos žurnale (toliau – Registracijos žurnalas). Panevėžio AVPK, vykdydamas teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį, pateikė išrašą iš policijos įstaigoje vedamo Registracijos žurnalo, kurio įrašo Nr. 576 duomenimis 2020 m. vasario 7 d. apie 7 val. 52 min. pareiškėjui buvo išduota mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo grąžinta 15 val. 30 min.; prie pareiškėjo, pasirašiusio apie naudotos priemonės grąžinimą, parašo yra padarytas įrašas apie 8 val. 50 min. neįsijungusią mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad Registracijos žurnalo įrašo Nr. 576 duomenys patvirtina pareiškėjo paaiškinimą, jog jis 2020 m. vasario 7 d. įvykio vietoje mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini) įrašo nuo kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pradžios iki jo pabaigos nepadarė dėl buvusio naudotos techninės priemonės sutrikimo.

13. Dėl atsakovo atstovės teismo posėdžio metu pateiktų argumentų, kad Registracijos žurnalas negali būti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone, nes šis žurnalas policijos įstaigoje vedamas vidinės kontrolės tikslais, o pareiškėjas apie jam išduotos mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės sutrikimus (gedimus) privalėjo pranešti Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.2 papunktyje nustatyta tvarka, teismas pažymėjo, jog nenustatė aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti Registracijos žurnalo, kaip rašytinio įrodymo, įrašo Nr. 576 duomenimis. Teismas akcentavo, kad Registracijos žurnalas yra policijos įstaigoje vedamas rašytinis dokumentas, kuriame fiksuojami reikšmingi duomenys apie policijos pareigūnams išduodamas mobiliąsias vaizdo stebėjimo priemones (numeris, išdavimo ir grąžinimo laikas, būklė). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Registracijos žurnalas, kaip nurodė atsakovo atstovė, policijos įstaigoje vedamas vidinės kontrolės tikslu, nesudaro pagrindo šiame rašytiniame dokumente esančių duomenų vertinti kaip neobjektyvių ir nepatikimumų bei dėl šios priežasties jais nesivadovauti.

14. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, sprendė, kad Išvadoje nepagrįstai padaryta išvada, jog pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d. nuo 8 val. 55 min., t. y. nuo kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pradžios iki jo pabaigos, mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini) nedarydamas vaizdo įrašo, pažeidė Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 papunktį.

15. Vertindamas pareiškėjui kvalifikuotus Pareigybės aprašymo 6.3 papunkčio ir Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunkčio reikalavimų pažeidimus, teismas nustatė, kad pareiškėjas, kaip PPV „1166“ pareigūnas, 2020 m. vasario 7 d. reaguodamas į įvykį (duomenys neskelbtini) apie 8 val. 52 min. atvyko į įvykio vietą ir atliko neatidėliotinus tyrimo veiksmus; apie 10 val. išvyko iš įvykio vietos ir apie 10 val. 09 min. atvyko į Panevėžio m. ir r. PK tarnybines patalpas; sugrįžęs į Panevėžio m. ir r. PK tarnybines patalpas pareiškėjas nuo 10 val. 39 min. iki 10 val. 43 min. į IBPIS sukėlė ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05552-20 procesinius dokumentus; 2020 m. vasario 7 d. apie 11 val. 54 min. ir apie 12 val. 07 min. surašė tarnybinius pranešimus „Dėl apvogto automobilio (duomenys neskelbtini) ir „Dėl baudžiamosios bylos ir daiktų perdavimo“; parengė ikiteisminio tyrimo pažymą dėl ikiteisminio tyrimo kategorijos ir lygio nustatymo; Policijos registruojamų įvykių registre tvarkomuose įvykio (duomenys neskelbtini) duomenyse pažymėjo, kad darbą šiame įvykyje baigė 12 val. 41 min. 54 sek.

16. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje pareiškėjo veikla 2020 m. vasario 7 d. nuo 10 val. 09 min. iki 12 val. 41 min. Panevėžio m. ir r. PK tarnybinėse patalpose buvo įvertinta kaip neintensyvūs, nesavalaikiai veiksmai, nepateisinantys atliktų darbų ir jų atlikimui sugaišto laiką. Tokia pareiškėjo veika buvo kvalifikuota kaip jo tarnybinę veiklą reglamentuojančio Pareigybės aprašymo 6.3 papunktyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimas.

17. Teismas nurodė, kad Pareigybės aprašymo 6.3 papunktyje, be kita ko, įtvirtinta nuostata, numatanti, kad Panevėžio m. ir r. vyresnysis tyrėjas yra asmeniškai atsakingas už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą ir jų intensyvumą. Teismo vertinimu, Išvadoje nesuformuluota teiginių, kad pareiškėjas būtų pažeidęs kitas Pareigybės aprašymo 6.3 papunktyje įtvirtintas nuostatas, t. y. pagal kompetenciją užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas; asmeniškai atsakyti už neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų ir užduočių kokybišką atlikimą laiku. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Panevėžio AVPK tarnybinę nuobaudą pareiškėjui galėjo skirti tik nustatęs, jos jis (pareiškėjas) neatliko ikiteisminio tyrimo veiksmų arba už neintensyviai atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

18. Teismas pažymėjo, kad Išvados medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų neatlikęs tam tikrų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jų neįforminęs protokolais, neparengęs kitų nustatytos formos procesinių dokumentų. Teismas taip pat pabrėžė, kad Policijos registruojamų įvykių registro nuostatuose ir Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunktyje nėra laiko momentu nustatyta ar tam tikra aplinkybe apibrėžta, kada fiksuojama darbo pabaiga policijos registruojamame įvykyje, ar nustatyta, per kokį laiku apibrėžtą terminą privaloma užfiksuoti darbo pabaigą policijos registruojamame įvykyje. Teismas atkreipė dėmesį, kad tik Policijos registruojamų įvykių registro nuostatų 16 punkte yra įtvirtintas reikalavimas šio registro objektus (nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir įvykius, kurių tyrimas įstatymų pavestas policijai, į policijos areštines pristatytus ir uždarytus asmenis), gavus pranešimą, pareiškimą, tarnybinį pranešimą ar kitokiu būdu gavus informacijos apie nusikalstamą veiką, kitą teisės pažeidimą ar įvykį, kurio tyrimas įstatymų pavestas policijai, taip pat pristačius ir uždarius asmenį į policijos areštinę, įregistruoti nedelsiant.

19. Teismo nuomone, pareiškėjas laikėsi Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunktyje įtvirtinto reikalavimo ir Policijos registruojamų įvykių registre tvarkomuose įvykio (duomenys neskelbtini) duomenyse užfiksavo darbo šiame įvykyje pabaigą ir šį veiksmą atliko iš esmės per protingą terminą. Teismas sprendė, kad Išvadoje pareiškėjo veika be pagrindo kvalifikuota kaip Pareigybės aprašymo 6.3 papunktyje ir Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunktyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimai.

20. Dėl Etikos kodekso 5 punkto ir 6.7 papunkčio pažeidimų teismas nurodė, jog nustačius, kad pareiškėjas nepažeidė konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių jo tarnybinę veiklą, normų, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti Etikos kodekso 5 punkte įtvirtinti atsakomybės ir sąžiningumo principai bei 6.7 papunkčio reikalavimai.

21. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Panevėžio AVPK viršininko 2020 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 50-TE-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“ nepagrįstas objektyviai nustatytais tarnybinio patikrinimo faktiniais duomenimis ir teisės normomis, todėl yra pagrindas jį panaikinti.

III. 22. Atsakovas Panevėžio AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime netyrė ir nevertino aplinkybių, jog tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, 2020 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-3139 nurodė, kad: „Bendraujant su asmeniu buvo daromas ne tik vaizdo, bet ir garso įrašas, nuo kontakto pradžios iki pabaigos, fiksuojant pilnai visą įvykį, kuris buvo įkeltas į policijos informacines sistemas“. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 9 d. skunde teismui taip pat nurodė, kad vaizdo ir garso įrašas buvo atliekamas visą laiką ir turi tai patvirtinančius neginčijamus įrodymus, kuriuos pateiks teismui. Vėliau, praėjus beveik pusei metų nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios, pareiškėjas teisme pateikė kitą versiją – mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė neva buvo sugedusi, nors tą pačią dieną pareiškėjas ta pačia mobilia vaizdo kamera darė vaizdo įrašus „pagal smurto artimoje aplinkoje per patikrinimą (duomenys neskelbtini) <...> ir pagal įvykį (duomenys neskelbtini)“.

24. Atsakovo teigimu, nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai, paskesni pareiškėjo veiksmai įrodo, jog 2020 m. vasario 7 d. pareiškėjui išduota mobili vaizdo stebėjimo priemonė veikė tinkamai. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad pakankamas įrodymas, pagrindžiantis pareiškėjo dėstomas aplinkybes, yra įrašas Registracijos žurnale.

25. Atsakovas iš dalies sutinka su teismo vertinimu, kad darbo laiko pabaigos momentas nėra apibrėžtas konkrečiu laiko tarpu ar aplinkybe, tačiau sąvoka „pabaigus darbą“ neturėtų būti aiškinama plečiamai ir laiko tarpas tarp realių veiksmų ir jų pažymėjimo konkrečiame policijos registre turėtų būti protingas bei neužimti nepagrįstai daug laiko. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas tinkamai vykdė Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunkčio nuostatas. Atsakovas pažymi, kad minėtame punkte veiksmų seka nurodyta chronologine tvarka, kurios pareigūnai privalo laikytis tam, kad būtų užtikrinamas tinkamas pajėgų valdymas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nesilaikė Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunktyje nustatytos įvykių sekos ir apie darbo pabaigos laiką PPV modulyje nepažymėjo baigęs darbą įvykyje. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas apie darbo pabaigą įvykyje turėjo pažymėti realiai baigęs darbą įvykio vietoje, t. y. apie 10 val., kai palikdamas įvykio vietą vyko į policijos komisariato patalpas.

26. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog policijos komisariato patalpose pareiškėjas vykdė paskesnius Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunktyje numatytus veiksmus – įrašė policijos registruojamo įvykio rezultatą, pildė kitus reikiamus dokumentus, tačiau darbą įvykyje jau buvo baigęs. Pasak atsakovo, tokiais savo veiksmais pareiškėjas ne tik pažeidė Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunktį, bet ir klaidino operatyvaus valdymo padalinio pareigūnus – 12.17 val. per radijo ryšį kviečiant PPV „1166“ pareiškėjas nurodė, kad „Dirbame su ikiteisminiu (duomenys neskelbtini) gatvėje“, nors tuo metu darbą įvykio vietoje jau buvo baigęs.

27. Atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kad pareigūno atliekami veiksmai ir jų intensyvumas turėtų būti vertinamas remiantis BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo terminus. Atsakovas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu patikslinus pareiškėjo atliktų užduočių mąstą ir palyginus tapačių veiksmų atlikimo terminus nustatyta, jog pareiškėjas nekokybiškai išnaudojo tarnybos laiką, nesinaudojo jam suteiktomis nuotolinio darbo galimybėmis ir ištekliais, neužtikrino pavestų funkcijų atlikimo kokybės ir tokiais savo veiksmais pažeidė pareigybės aprašyme įtvirtintus reikalavimus. Pasak atsakovo, tai kad konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai turi būti atlikti per baudžiamajame procese įtvirtintus terminus, nepaneigia pareiškėjo atsakomybės laikytis pareigybės aprašyme įtvirtintų reikalavimų ir pavestas funkcijas atlikti kokybiškai.

28. Pareiškėjas R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nepriimti atsakovo apeliacinio skundo, kaip neatitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimą, arba jį atmesti. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia papildomus įrodymus: 2021 m. balandžio 5 d. skundą administracinėje byloje Nr. I3-153-283/2021; CD diską; 2020 m. vasario 5 d. raštą Nr. 50-S-1783(1.37E) ir jo priedus; pažymas Nr. 50-IL-4855, 50-IL-8541 ir ataskaitą Nr. 50-IL-131128; įvykio registro duomenis.

29. Pareiškėjo teigimu, atsakovo apeliacinis skundas paduotas pažeidžiant ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, t. y. atsakovas nenurodė pagrindo, kuriuo remiantis daro išvadą, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ABTĮ reikalavimus.

30. Pareiškėjas pažymi, kad 2020 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-3139 nenurodė, kokiomis techninėmis priemonėmis atliko vaizdo ir garso įrašus, o tik konstatavo, jog juos atliko ir turi, kad įrašai yra įkelti į policijos informacines sistemas (archyvą). Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad pateiks vaizdo ir garso įrašus ir 2020 m. spalio 30 d. teismo posėdžio metu pateikė vienos kameros vaizdo įrašą nuo 09.00 val. iki 10.00 val., tačiau teismas neperžiūrėjęs ir neįvertinęs įrašo jį 2020 m. lapkričio 23 d. grąžino pareiškėjui. Pareiškėjas teigia, kad nesupranta, kodėl įrašas jam buvo grąžintas, nes tai yra tiesioginis įrodymas, jog įrašas buvo padarytas kitomis priemonėmis. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teisme niekas jo nepaklausė ir neprašė pateikti visų likusių kamerų (tarnybiniame automobilyje įrengtos 4 vaizdo stebėjimo kameros ir įrašai daromi 360 laipsniu kampu) vaizdo įrašų. Pasak pareiškėjo, šie įrašai patvirtina, kad įvykio vietoje daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose galbūt matoma, kaip pareiškėjas bando įjungti „Body“ kamerą.

31. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Registracijos žurnale 7 punkte nurodė, „netvarkinga (2) 8.50 neįsijungia kamera. Fiksuota a.m. kameromis“. Pareiškėjo teigimu, skaičius „2“ nurodo, kiek įvykių filmuota „Body“ kamera, tai yra vėliau buvę įvykiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o dėl pirmojo įvykio pareiškėjas padarė įrašą žurnale ir savo parodymų nekeitė.

32. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos 2020 m. spalio 13 d. ataskaitą Nr. 50-IL-131128 „Dėl pranešimų, į kuriuos reagavo policijos pareigūnai, fiksavimo mobiliomis vaizdo fiksavimo priemonėmis patikrinimo, atlikimo nuotoliniu būdu“ laikotarpiu nuo 2020 m. birželio-rugpjūčio mėn. Panevėžio m. ir r. PK buvo padaryta tik 28,8 proc. visų vaizdo įrašų, tačiau tarnybiniai patikrinimai kitiems pareigūnams nebuvo pradėti. Tvirtina, kad jis pats nufilmavo visus įvykius, juos išsaugojo, sukėlė į archyvą.

33. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad jis (pareiškėjas) tinkamai fiksavo atvykimo ir darbo pabaigos laiką. Pažymi, kad vaizdo įrašai saugomi ne ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų, kompiuteriuose ir spausdinimo įrenginiuose veiksmų istorijos saugomos pusę metų. Minėtų duomenų byloje nėra ir jie jau yra sunaikinti. Atsakovas nepatikrino kompiuterio, prie kurio dirbo pareiškėjas, teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti aplinkybių, kaip buvo siekiama nustatyti, kuris tai buvo kompiuteris. Mano, kad atsakovas specialiai ir tyčia nepaėmė vaizdo kamerų filmuotos medžiagos, kompiuterio istorijos, nors pareiškėjas to prašė. Atsakovo atstovė K. Z. melavo, kad neįmanoma to padaryti, o dėl D. Ž. duotų parodymų prieštaravimo bylos duomenims, jo parodymai apskirtai nebuvo įtraukti į teismo sprendimą.

34. Pareiškėjas teigia, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog pareiškėjas klaidino operatyvaus valdymo padalinio pareigūnus. Pažymi, kad operatyvaus valdymo padalinio pareigūnų negalima suklaidinti, nes jie mato tarnybinio automobilio buvimo vietą realiu laiku ekranų monitoriuose, o taip pat gali matyti ir prisijungę prie vaizdo stebėjimo kamerų.

35. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nepažeidė Panevėžio m. ir r. PK VS vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.3 papunkčio, nes Išvadoje nenurodoma ir nekonstatuojama, kad užduotys buvo atliekamos nekokybiškai, o iš nurodytų aplinkybių nekyla abejonių, kad viskas buvo padaryta laiku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVPK viršininko 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 50-TE-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino spręsdamas, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 papunkčio, Pareigybės aprašymo 6.3 papunkčio, Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunkčio, Etikos kodekso 6.3 papunkčio ir 5 punkto pažeidimus bei nepagrįstai ginčijamu Įsakymu jam skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

38. Atsakovas, nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, padavė apeliacinį skundą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad įrašas Registracijos žurnale nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 papunkčio reikalavimų laikymąsi. Tvirtina, kad pareiškėjas nekokybiškai išnaudojo tarnybos laiką, nesinaudojo jam suteiktomis nuotolinio darbo galimybėmis ir ištekliais, neužtikrino pavestų funkcijų atlikimo kokybės ir tokiais savo veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo 6.3 papunkčio ir Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunkčio nuostatas.

39. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų, todėl neturėjo būti priimtas, ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateikto apeliacinio skundo turinį, neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, kad apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų. Atsakovas nurodė apeliacinio skundo juridinį pagrindą, teismo išvadas, su kuriomis nesutinka, pateikė nesutikimo su teismo sprendimu argumentus, taigi ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus įvykdė.

41. Vertindama pareiškėjo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas, nutaria nevertinti pareiškėjo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų, nes jie nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Pateikti duomenys nei patvirtina, nei paneigia byloje ginčijamas aplinkybes, nėra aktualūs ginčo laikotarpiui, kai kurie duomenys susiję su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra šios bylos proceso dalyviai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo pateiktame CD diske esantis vaizdo įrašas jau yra pateiktas į bylą kartu su atsakovo tarnybinio patikrinimo medžiaga.

43. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, už tai, kad: pareiškėjas, 2020 m. vasario 7 d. reaguodamas į „C“ lygio įvykį dėl apvogto automobilio (duomenys neskelbtini), apie 8 val. 52 min. atvykęs į įvykio vietą ir nuo 8 val. 55 min., t. y. nuo kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pradžios iki jo pabaigos (iš įvykio vietos išvyko apie 10 val.), neužfiksavo vaizdo įrašo jam išduota mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone (duomenys neskelbtini), t. y. padarė Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 papunkčio reikalavimų pažeidimą; pareiškėjas, 2020 m. vasario 7 d. dirbęs PPV „1166“, 2020 m. vasario 7 d. įvykio (duomenys neskelbtini) vietoje iki 10 val. atlikęs visus pirminius procesinius veiksmus ir sprendimus, nuo 10 val. 09 min. iki 12 val. 41 min., t. y. per 2 val. 30 min., būdamas Panevėžio m. ir r. PK patalpose surašė du tarnybinius pranešimus ir sukėlė dokumentus į IBPIS, 12 val. 17 min. atsiliepęs į budėtojo kvietimą nurodė, kad yra užimtas, nors darbus pagal įvykį (duomenys neskelbtini) buvo baigęs anksčiau, t. y. 12 val. 07 min., nei yra nurodyta PRĮR (Policijos registruojamų įvykių registre) 12 val. 41 min., t. y. padarė Pareigybės aprašymo 6.3 papunkčio ir Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunkčio nuostatų pažeidimą; pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintus atsakomybės ir sąžiningumo principus bei 6.7 papunkčio reikalavimus.

45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, o tarnybinio patikrinimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013; kt.).

46. Tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas išsamiai ir objektyviai, visapusiškai išsiaiškinant visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Šios tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančios institucijos pareigos neeliminuoja valstybės tarnautojo pateikiamas paaiškinimas dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Tarnautojo paaiškinime nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes nusižengimą tiriantis pareigūnas (komisija) privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009). Būtent tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas aplinkybes ir visa tai motyvuotai įvertinti tyrimo išvadoje. Be to, taikant tarnybinę atsakomybę, galioja imperatyvas visas abejones vertinti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-281/2007).

47. Nustatant, ar valstybės tarnautojas padarė teisei priešingą veiką, būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010). Pažymėtina, kad pareigą tinkamai kvalifikuoti valstybės tarnautojo nusižengimą įstatymų leidėjas nustato institucijai, kuri skiria tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-918/2011).

48. Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 papunktyje nustatyta, kad pareigūnas, kuriam yra išduodama mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė, tikrindamas transporto priemones, dokumentus, bendraudamas su asmenimis (ne vėliau kaip nuo kontakto pradžios iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), reaguodamas į gautą pranešimą apie teisės pažeidimą (ne vėliau kaip nuo išlipimo iš tarnybinės transporto priemonės iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), dalyvaudamas bendroje operacijoje ar policinėje priemonėje (visą laiką) privalo užtikrinti, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė būtų įjungta ir tinkamai fiksuotų vaizdo duomenis (išskyrus atvejus, kai dėl delsimo kyla pavojus pareigūno ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai). Pareigūnas, kuriam yra išduodama mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė, privalo patikrinti, ar mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė yra techniškai tvarkinga ir paruošta naudoti, o nustatęs šios priemonės gedimų, nedelsdamas apie tai informuoti vaizdo stebėjimo priemonių prižiūrėtoją dėl mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės pakeitimo (Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.1 ir 24.2 p.).

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama atsakovo kvalifikuotą Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 papunkčio nuostatų pažeidimą, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Registracijos žurnalo įrašo Nr. 576 duomenimis, kaip vienu iš rašytinių įrodymų, kuriuo pareiškėjas grindė savo poziciją dėl nepagrįstai nustatyto minėto teisės akto nuostatų pažeidimo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai apie pareiškėjo paaiškinimų kaitą savaime nesudaro pagrindo nesivadovauti Registracijos žurnalo duomenimis, nes įrašas apie mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) gedimą buvo padarytas po ginčo įvykio grąžinant įrangą, o ne jau esant pradėtam tarnybiniam patikrinimui ar bylai persikėlus į teismą, dėl ko tokie pareiškėjo teiginiai galėtų būti vertinami kaip jo gynybinė pozicija. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti Registracijos žurnalo įrašo Nr. 576 duomenimis, taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius, jog mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė ginčo įvykio metu veikė tinkamai, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės gedimą nėra paneigta ir teismas pagrįstai vadovavosi Registracijos žurnalo įrašu Nr. 576, vertindamas byloje kilusį ginčą.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje pateiktus duomenis (Išvados medžiagą, Registracijos žurnalo duomenis, šalių paaiškinimus, CD diske esančius vaizdo įrašus), konstatuoja, jog, nesant paneigtiems pareiškėjo teiginiams dėl vaizdo stebėjimo priemonės gedimo ginčo įvykio metu, nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjas pažeidė Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 papunkčio nuostatas, t. y. šiuo atveju pareiškėjas dėl mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės gedimo neturėjo objektyvių galimybių užfiksuoti vaizdo duomenis. Kaip jau buvo minėta, taikant tarnybinę atsakomybę visos abejonės vertintinos tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-281/2007). Be atsakovo teiginių byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui išduota mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė ginčo įvykio metu veikė tinkamai. Tuo tarpu Registracijos žurnalo įraše Nr. 576 yra užfiksuota informacija apie mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) gedimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo padarytas įrašas Registracijos žurnale sudaro pagrindą vertinti, jog pareiškėjas nesiekė nuslėpti vaizdo įrašo nepadarymo fakto. Be to, dalyvaudamas kituose tos pačios dienos įvykiuose pareiškėjas vaizdo įrašus atliko (įvykiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kas taip pat leidžia manyti, jog ginčo įvykio neužfiksavimui mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone turėjo reikšmės objektyvios aplinkybės. Net ir sutinkant su atsakovo argumentu, kad apie vaizdo stebėjimo priemonės gedimą nebuvo pranešta Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (24.1 ir 24.2 p.), toks pažeidimas laikytinas itin formaliu ir mažareikšmiu, neturėjusiu įtakos nei įvykio tyrimo rezultatui, nei sudarančiu pagrindą pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę.

51. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo kvalifikuotus Pareigybės aprašymo 6.3 papunkčio, Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunkčio, Etikos kodekso 5 punkto ir 6.7 papunkčio nuostatų pažeidimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjo veiksmus vertino kaip pažeidžiančius minėtų teisės aktų nuostatas.

52. Pareigybės aprašymo 6.3 punkte nustatyta, kad Panevėžio m. ir r. vyresnysis tyrėjas pagal kompetenciją užkardo, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku. Pagal Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 punktą, gavus pranešimą apie policijos registruojamą įvykį, jis PPV modulyje priimamas (pranešimas PPV gali būti priskirtas operatyvaus valdymo padalinio pareigūno), fiksuojami atvykimo ir darbo pabaigos laikai; įrašomas policijos registruojamo įvykio patikrinimo rezultatas; surašomi reikiami dokumentai. Etikos kodekso 5 punkte yra įtvirtinti atsakomybės ir sąžiningumo principai, o pagal 6.7 papunkčio reikalavimus, priimdamas sprendimus pareigūnas turi būti teisingas ir nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, asmeniškai už juos atsakyti ir būti pasirengęs pateikti jų priėmimo motyvus.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats atsakovas neginčija, jog teisės aktuose nėra laiko momentu ar tam tikra aplinkybe apibrėžta, kada fiksuojama darbo pabaiga policijos registruojamame įvykyje, ar nustatyta, per kokį laiku apibrėžtą terminą privaloma užfiksuoti darbo pabaigą policijos registruojamame įvykyje. Byloje iš esmės keliamas ginčas, koks laiko tarpas laikomas „protingu“ tarp realių veiksmų ir jų pažymėjimo konkrečiame policijos registre. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad pareiškėjas apie darbo pabaigą įvykyje turėjo pažymėti baigęs darbą įvykio vietoje, t. y. apie 10 val., kai palikdamas įvykio vietą vyko į policijos komisariato patalpas; o policijos komisariato patalpose pareiškėjas vykdė paskesnius Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunktyje nustatytus veiksmus – įrašė policijos registruojamo įvykio rezultatą, pildė kitus reikiamus dokumentus, tačiau darbą įvykyje jau buvo baigęs. Pareiškėjas paaiškino, kad siekiant baigti darbą įvykyje buvo būtina grįžti į policijos komisariatą, nes policijos tarnybiniai automobiliai nėra aprūpinti skenavimo prietaisais, juose nėra galimybės peržiūrėti vaizdo ir garso įrašų, be to, pareiškėjui reikėjo kolegų pagalbos, siekiant tinkamai įforminti įvykį ir sukelti duomenis į IBPIS. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo darbo specifiką, jo atlikti veiksmai įvykio vietoje ir policijos komisariate yra tęstinio pobūdžio ir darbo įvykyje pabaigos fiksavimas turėtų būti vertinamas pabaigus visus būtinus veiksmus.

54. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pareiškėjas būtų neatlikęs tam tikrų ikiteisminio tyrimo veiksmų ar jų neįforminęs protokolais, neparengęs kitų nustatytos formos procesinių dokumentų, todėl yra pagrindas vertinti, kad pareiškėjas tinkamai atliko įvykio registravimo veiksmus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas, dirbdamas policijos komisariate, nekokybiškai išnaudojo tarnybos laiką, neužtikrino pavestų funkcijų atlikimo kokybės, o 2 val. 30 min. laiko tarpas, per kurį pareiškėjas atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, turėtų būti vertinamas kaip neintensyvus ir užtraukti pareiškėjui tarnybinę atsakomybę.

55. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovu, kad pareiškėjas klaidino operatyvaus valdymo padalinio pareigūnus. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad pareiškėjas darbą įvykyje baigė 12 val. 41 min. 54 sek., todėl operatyvaus valdymo padalinio pareigūnui 12.17 val. per radijo ryšį kviečiant PPV „1166“ pareiškėjo pateiktas atsakymas, jog „Dirbame su ikiteisminiu Nevėžininkų gatvėje“, nevertintinas kaip klaidinimas.

56. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kad pareiškėjas nepažeidė konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių jo tarnybinę veiklą, normų, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti Etikos kodekso 5 punkte įtvirtinti atsakomybės ir sąžiningumo principai bei 6.7 punkto reikalavimai, priimant sprendimus būti teisingam ir nešališkam, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, asmeniškai už juos atsakyti ir būti pasirengus pateikti jų priėmimo motyvus.

57. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

58. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo argumentus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą panaikinti ginčijamą Įsakymą kaip nepagrįstą objektyviai nustatytais tarnybinio patikrinimo faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis. Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas pažeidė Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 papunkčio, Pareigybės aprašymo 6.3 papunkčio, Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 papunkčio, Etikos kodekso 5 punkto ir 6.7 papunkčio nuostatas. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, dėl kurių reikėtų keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė