d73c8fc7-0b87-4e78-833c-fe0eb4cc601a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-854-243/2014 m.Proceso Nr. 3-63-3-01041-2013-7Teismo procesinio sprendimo kategorija6.4.2; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti, pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjai A.

J., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Linai Å ukytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. J. patikslintÄ skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2010-07-22 sprendimo Nr. PR1-828 ir 2013-07-26 sprendimo Nr. (9.12)-44672 panaikinimo, įpareigojimo perskaičiuoti ir grÄ Å¾inti motinystės paÅ¡alpos nepriemokÄ ir sumokėti 0,3 proc. delspinigius, n u s t a t ė:pareiÅ¡kėja A.

J. patikslintu skundu nurodo, jog jai nuo 2008-11-04 buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o nuo 2009-03-10 iki 2011-01-09 suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos iki jam sueis dveji metai ir paskirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa. Nurodo, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau –VSDFV Klaipėdos skyrius) 2010-07-22 sprendimu Nr. PR1-828 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 73, 74, 75 punktais, sumažino jai paskirtÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ nuo 3954,46 Lt iki 2780,40 Lt, todėl susidarė paÅ¡alpos nepriemoka.

PareiÅ¡kėjos teigimu, nuo 2010-10-29 jai suteiktos antrojo vaiko nėštumo ir gimdymo atostogos, o nuo 2011-03-04 iki 2013-01-01 suteiktos ir antrojo vaiko priežiÅ«ros atostogos iki jam sueis dveji metai ir paskirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa. Teigia, jog motinystės paÅ¡alpa auginant antrÄ jį vaikÄ buvo paskaičiuota pagal laikotarpio auginant pirmÄ jį vaikÄ draudžiamÄ sias pajamas, todėl taip pat susidarė paÅ¡alpos nepriemoka. Nurodo, jog Konstitucinis Teismas 2013-03-05 nutarimu konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies (Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpoms skaičiuoti negali virÅ¡yti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 ir Nuostatų 75.1 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali virÅ¡yti Vyriausybės einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos bei Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis ir Nuostatų 75.2 punktas, tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų metų iki dvejų metų negali virÅ¡yti 75 procentų Vyriausybės einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nurodo, jog 2013-07-09 atsakovui pateikė praÅ¡ymÄ perskaičiuoti motinystės paÅ¡alpÄ ir sumokėti nepriemokÄ , tačiau atsakovas 2013-07-26 sprendimu Nr. (9.12)-44672 jos praÅ¡ymo netenkino argumentuodamas, jog nėra teisinio pagrindo peržiÅ«rėti įvykdytÄ sprendimÄ . Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2013-09-11 sprendimu Nr. (11.1)I-5989 atsakovo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Argumentuoja, jog nuo 2010-07-01 jai turėjo bÅ«ti apskaičiuota ir mokama 3954,46 Lt dydžio paÅ¡alpa.

Nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota praktika, socialinės paÅ¡alpos paskyrimas sukuria paÅ¡alpos gavėjui teisėtus lÅ«kesčius, kad nustatyto dydžio paÅ¡alpa bus mokama visÄ paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpį, o teisė į paskirtÄ ir mokamÄ socialinę paÅ¡alpÄ yra laikoma paÅ¡alpos gavėjo teise į nuosavybę ir yra ginama Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu. Pažymi, jog Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalyse bei 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje įtvirtinta teisė perskaičiuoti jau paskirtas socialinio draudimo paÅ¡alpas vertintina ir kaip Konstitucijoje įtvirtinto Å¡eimos, motinystės bei tėvystės apsaugos principo pažeidimas, nes toks teisinis reguliavimas suponuoja teisinį netikrumÄ , suteiktų teisių neapibrėžtumÄ ir tokiu bÅ«du neigiamai veikia tokias socialiai reikÅ¡mingas ir saugotinas vertybes kaip Å¡eima, motinystė bei tėvystė.

PraÅ¡o panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 sprendimÄ Nr. PR1-828 ir 2013-07-26 sprendimÄ Nr. (9.12)-44672, įpareigoti atsakovÄ perskaičiuoti ir grÄ Å¾inti motinystės paÅ¡alpos nepriemokÄ bei sumokėti 0,3 proc. (b.l. 75-80).PareiÅ¡kėja patikslintame skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu praÅ¡o patikslintÄ skundÄ patenkinti. Nurodė, jog atsakovo 2013-10-10 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. (9.12)VI-17688 „Dėl informacijos pateikimo“ apskaičiuota nepriemokos suma 4360,57 Lt, susidariusi už laikotarpį nuo 2009-03-10 iki 2011-01-09 mokant perskaičiuotÄ sumažintÄ paÅ¡alpÄ .

PraÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti taip pat nurodo, jog už antrÄ jį vaikÄ jai buvo mokama maksimalaus dydžio paÅ¡alpa, todėl net ir padidėjus motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydžiui, gautam už pirmÄ jį vaikÄ , paÅ¡alpos dydžio, gauto už antrÄ jį vaikÄ , tai neįtakotų. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjai, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintais Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatais, 2009-03-24 sprendimu Nr. SMTM-1351 paskirta 7475,52 Lt motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa laikotarpiu nuo 2009-03-10 iki vaikui sueis vieneri metai ir 6354,19 Lt paÅ¡alpa laikotarpiu nuo vaikui sueis vieneri metai iki sueis dveji metai.

Nurodo, jog 2010-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog patvirtinus naujÄ einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo paÅ¡alpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 patvirtintas 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis - 1170 Lt, todėl, vadovaujantis nutarimo 2.3 punktu, nuo 2010-01-01 perskaičiuotos paskirtos iÅ¡mokos taikant šį dydį.

VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-01-27 sprendimu Nr. PR1-184 pareiÅ¡kėjai nuo 2010-01-01 nuspręsta mokėti perskaičiuotÄ maksimaliÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€“ 5877,83 Lt dydžio iki vaikui sueis vieneri metai, ir 4996,15 Lt dydžio laikotarpiu nuo vaikui eis vieneri iki vaikui sueis dveji metai. Argumentuoja, jog Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, jog įstatymo galiojimo laikotarpiu paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis (...) nuo 2010-07-01 motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpoms skaičiuoti negali virÅ¡yti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.

Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo nuostatos taikomos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010-06-30. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio.

Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpa virÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ (1170 x 4), apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio (4680 Lt) paÅ¡alpa. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, priklausančios pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydžio.

Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpa virÅ¡ija 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa (3510 Lt). Å ių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas įtvirtintas ir Nuostatų 75 punkte. Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas 2010-07-22 sprendimu Nr. PR1-828 nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ ir paskyrė jai maksimaliÄ 3510 Lt paÅ¡alpÄ (1170 Lt x 4x 75 proc.).

Argumentuoja, jog priimdamas ginčijamus sprendimus vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, o tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs nutarimo, kuriuo tie teisės aktai pripažinti neteisėtais, preziumuojama, jog toks teisės aktas (jo dalis) atitinka KonstitucijÄ ir tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Pažymi, jog Konstitucinio Teismo nutarimu Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatos tiek, kiek joje nenustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų kompensavimas, nėra pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl mano, jog nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti 2010-07-22 sprendimu Nr. PR1-828 pareiÅ¡kėjai paskirtÄ ir iÅ¡mokėtÄ paÅ¡alpÄ .

Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėja yra praleidusi terminÄ apskųsti sprendimÄ , nes apie sumažintÄ paÅ¡alpÄ sužinojo 2010 m. rugpjūčio mėnesį, gavusi paÅ¡alpÄ už 2010 m. liepÄ , todėl skundÄ Fondo valdybai pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį turėjo paduoti per 20 darbo dienų taip pat argumentuoja, jog ginčijamas sprendimas laikytinas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiÅ«riu, nes pareiÅ¡kėja dėl paÅ¡alpos perskaičiavimo iki Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimo nesikreipė.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjos reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, nes tarp pareiÅ¡kėjos ir VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinės prievolės neegzistuoja (b.l. 84-90). Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė atsiliepime iÅ¡dėstytų atsikirtimų pagrindu praÅ¡o pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, jog ginčijamas 2010-07-22 sprendimas Nr. PR1-828 priimtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir pareiÅ¡kėjos atžvilgiu yra įvykdytas, todėl nebegali bÅ«ti peržiÅ«rėtas ir nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti pagal šį sprendimÄ iÅ¡mokėtos motinystės (tėvystės).

Pažymi, jog Å¡i paÅ¡alpa mokama iki vaikui sueis dveji metai, o pareiÅ¡kėjos vaikui dveji metai sukako 2011-01-09. Argumentuoja, jog su vaiko amžiumi teisiniai santykiai pasibaigė. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) atsiliepimu pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ siÅ«lo nepatenkinti. Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėja skundÄ Fondo valdybai turėjo paduoti per 20 darbo dienų nuo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ , tačiau kreipėsi tik po 2013-03-05 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.

Argumentuoja, jog ginčijamas 2010-07-22 sprendimas Nr. PR1-828 priimtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir pareiškėjos atžvilgiu yra įvykdytas. Pažymi, jog Nuostatuose neįtvirtinta atsakovo pareiga informuoti asmenis apie jų atžvilgiu priimtus sprendimus, kai yra skiriamos ar perskaičiuojamos paskirtos pašalpos. Šių ir analogiškų atsakovo argumentams pagrindu su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka (b.l. 103-106). Teisėjų kolegija konstatuoja:nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos A.

J. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos nepriemokÄ , kuri susidarė dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 sprendimo Nr. PR1-828 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo“ laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2011-01-09 mokėti pagal Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau Laikinasis įstatymas) 9 ir 10 straipsnius bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 58 ir 74 punktus perskaičiuotÄ (sumažintÄ ) motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ (b.l. 40), jos priteisimo bei sprendimų panaikinimo (b.l. 32-33, 11-12).Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio (2007-12-20 įstatymo Nr. X-1396 redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01, taip pat vėlesnės įstatymo redakcijos ir Å¡iuo metu galiojanti) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimÄ ) Fondo valdybai.

Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Iš bylos duomenų matyti, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009-03-24 sprendimu Nr. SMTM-1351 pareiškėjai paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2009-03-10 iki 2011-01-09 (b.l. 28-29). VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-01-27 sprendimu Nr. PR1-184, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 9 straipsnio 2 dalimi ir pasikeitus einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui, nuo 2010-01-01 pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpa perskaičiuota (b.l. 30-31).

VSDFV Klaipėdos skyrius ginčijamu 2010-07-22 sprendimu Nr. PR1-828 laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2011-01-09 perskaičiavo pareiÅ¡kėjai paskirtÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsniais, Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 58, 74 punktais, taikant 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa apskaičiuota, dydį (278,57 Lt) (b.l. 32-33). Pagal vienos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį apskaičiuota motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa (278,57 Lt x 75 proc. x 21,10 = 4408,37 Lt) virÅ¡ijo 75 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ (1170 Lt x 4 x 75 proc. = 3510 Lt), todėl pareiÅ¡kėjai nuo 2010-07-01 vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų paskirta 3510 Lt motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa per mėnesį.

PareiÅ¡kėja 2013-07-01 VSDFV Klaipėdos skyriui padavė praÅ¡ymÄ , Klaipėdos skyriuje gautÄ 2013-07-09, perskaičiuoti 2010-07-22 sprendimu Nr. PR1-828 sumažintÄ paÅ¡alpÄ . Atsakovas 2013-07-26 sprendimu Nr. (9.12)-44672 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos“ nurodė, jog 2010-07-22 sprendimas priimtas pagal galiojusias teisės normas, yra galiojantis ir nėra teisinio pagrindo peržiÅ«rėti įvykdyto sprendimo (b.l. 11-12). VSDF valdybos 2013-09-11 sprendimu Nr. (11.1)I-5989 nurodyta, jog pareiÅ¡kėja apie sumažintÄ paÅ¡alpÄ turėjo ir galėjo sužinoti jÄ gavusi, t.y. 2010 metų rugpjūčio mėnesį gavusi paÅ¡alpÄ už 2010 metų liepÄ , tačiau dėl sumažintos paÅ¡alpos nesikreipė nei į VSDFV Klaipėdos skyrių, nei į Fondo valdybÄ , todėl Klaipėdos skyriaus sprendimas yra galiojantis ir laikytinas įvykdytu (b.l. 63-64).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-02 nutartimi Å¡ioje nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. AS602-196/2014 konstatuota, jog toks Fondo valdybos sprendimas turi bÅ«ti laikomas sprendimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio požiÅ«riu, kaip privalomos iÅ¡ankstinės neteisminės institucijos galutinis sprendimas, reiÅ¡kiantis ir tai, jog pareiÅ¡kėjai atnaujintas skundo padavimo terminas, o pareiÅ¡kėja tinkamai pasinaudojo privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka ir laikėsi procesinės prielaidos kreiptis į teismÄ skųsdama VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 sprendimÄ Nr. PR1-828 bei 2013-07-26 sprendimÄ Nr. (9.12)-44672 (b.l. 134-140).PareiÅ¡kėja savo reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo ir nepriemokos priteisimo grindžia iÅ¡ esmės Laikinojo įstatymo nuostatų prieÅ¡taravimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-09 priimtu Laikinuoju įstatymu buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidas, todėl juo motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, paskirtos ir mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ .

Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2010-07-01 taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010-06-30. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos.

Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, virÅ¡ijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos dydį, mokamos Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau iÅ¡mokama paÅ¡alpa negali bÅ«ti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos dydis. Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydžio; tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpa virÅ¡ija 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa.

Konstitucinis Teismas 2013-03-05 nutarime pažymėjo, jog teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje („negali virÅ¡yti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“), 10 straipsnio 2, 3 dalyse („Tuo atveju, kai <...> paÅ¡alpa virÅ¡ija <...>, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa“), buvo sudarytos prielaidos nuo 2010-07-01 perskaičiuojant paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, sumažinti dviem pagrindais: pirma, perskaičiuojamas paÅ¡alpas ir iÅ¡mokas iki vaikui sukaks vieneri metai ir laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų sumažinti atitinkamai nuo 100 iki 90 ir nuo 85 iki 75 procentų kompensuojamojo uždarbio; antra, dar kartÄ sumažinti jau perskaičiuotas taikant pirmÄ jį pagrindÄ paÅ¡alpas ir iÅ¡mokas, kurios virÅ¡ijo minėtus maksimalius dydžius, t. y. paÅ¡alpas ir iÅ¡mokas mokėti nevirÅ¡ijant Å¡ių maksimalių dydžių.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpų sumažinimas nuo 100 iki 90 (vaiko priežiÅ«ros atostogų iki vienerių metų laikotarpiu) ir nuo 85 iki 75 procentų (vaiko priežiÅ«ros atostogų nuo vienerių iki dvejų metų laikotarpiu) paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tuo tarpu, taip sumažintų paÅ¡alpų, kurios virÅ¡ijo Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ (vaiko priežiÅ«ros iki vienerių metų atostogų laikotarpiu) arba 75 procentus Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos (vaiko nuo vienerių iki dvejų metų priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu), papildomas sumažinimas, kad nevirÅ¡ytų Å¡ių maksimalių dydžių, prieÅ¡taravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

PareiÅ¡kėja teisę į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ Ä¯gijo 2009-03-10, t.y. iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo. VSDFV Klaipėdos skyrius, taikydamas Laikinojo įstatymo nuostatas, 2010-07-22 perskaičiavimo sprendimu Nr. PR1-828 nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų, taikant 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydį.

PareiÅ¡kėjai atitinkamai sumažintas kompensuojamasis uždarbis, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, nuo 85 iki 75 procentų ir, minėta, jog toks perskaičiavimas nepaneigė iÅ¡ Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę, Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės globoti Å¡eimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramÄ , nepažeidė Konstitucijos 52 straipsnio, kuriuo laiduojama inter alia socialinė parama įstatymų numatytais atvejais, nepažeidė iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjai paskirta paÅ¡alpa virÅ¡ijo 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , VSDFV Klaipėdos skyrius ginčijamu 2010-07-22 perskaičiavimo sprendimu Nr. PR1-828 Å¡iÄ paÅ¡alpÄ perskaičiavo ir mokėjo dydį, nevirÅ¡ijantį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos. Dėl Å¡io pakartotinio sumažinimo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu pritaikytos nuostatos, Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimu pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Pažymėtina, jog tiek atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius, tiek tretysis suinteresuotas asmuo VSDF Valdyba, šio fakto neginčija. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013-10-10 pranešime Nr. (9.12)VI-17688 nurodyta, jog pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2011-01-09 susidarė 4360,57 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoka (b.l. 40). Įvertinus pateiktus duomenis matyti, jog nurodyta nepriemokos suma yra jau atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir privalomojo sveikatos draudimo mokestį (b.l. 41).

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino, jog netaikius Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu pripažinto pareiÅ¡kėjai paskirtos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mažinimo, pareiÅ¡kėja nurodytÄ sumÄ bÅ«tų gavusi. Nepriemokos dydžio neginčija ir pati pareiÅ¡kėja. Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimo pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiÅ¡kėja įgijo teisę į susidariusiÄ 5519,76 Lt motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos nepriemokÄ , kuri, atskaičius mokesčius sudaro 4360,57 Lt (b.l. 40-41).

Dėl iÅ¡dėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovÄ dar kartÄ perskaičiuoti motinystės (tėvystės) nepriemokos dydį pareiÅ¡kėjai. Atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui argumentuojant ginčijamo 2010-07-22 sprendimo įvykdymu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiÅ«riu, t.y. baigta nustatytų faktų teisine kvalifikacija, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tol, kol vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-438/2005, kt.). BÅ«tent ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja ginčija VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 perskaičiavimo sprendimÄ Nr. PR1-828 ir jo apskundimo terminÄ atnaujino VSDF Valdyba, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos skundÄ (b.l. 134-140), yra esminė, skirianti nagrinėjamÄ bylÄ nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-29 nutarties administracinėje byloje Nr. A143-790/2014 ir kitų, kuriomis konstatuota, jog nesant ginčo dėl perskaičiavimo sprendimo ir praleidus jo apskundimo terminÄ , jis yra laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme iki Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimo įsigaliojimo, ir teisinė santykių kvalifikacija baigta.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje taikytinas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatytas reglamentavimas, t. y. iÅ¡imtis iÅ¡ Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipta tik į ateitį. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė koreguoti sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas.Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime nurodė, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

Vertintina, kad nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Tai taip pat nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Neapsaugojus konstitucinių vertybių, nebÅ«tų užtikrinta veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba, socialinis teisingumas bei teisės virÅ¡enybė. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimo visiÅ¡kas paÅ¡alinimas yra akivaizdžiai finansinio pobÅ«džio ir gali sukelti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomÄ finansinę naÅ¡tÄ .

Tačiau vien Å¡i aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų neproporcingos naÅ¡tos visuomenei ir valstybei atsiradimÄ ir atsižvelgus į tai, turėtų bÅ«ti mažinama pažeistų konstitucinių vertybių apsauga. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 sprendimas Nr. PR1-828 „Dėl A. J. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo“ ir 2013-07-26 sprendimas Nr. (9.12)-44672 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos“, kuriais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius perskaičiavo A.

J. paskirtÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ taikydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujančius teisės aktus, o vėliau atsisakė perskaičiuoti ir iÅ¡mokėti dėl tokių teisės aktų taikymo susidariusiÄ nepriemokÄ , negali bÅ«ti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl naikintini, ir atsakovas įpareigotinas iÅ¡mokėti A. J. 4360,57 Lt motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2011-01-09. PareiÅ¡kėjos patikslintas skundas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 2 punktu.

PareiÅ¡kėja taip pat reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 0,03 proc. delspinigių už kiekvienÄ dienÄ nuo 2013-03-05 priteisimo. PareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl delspinigių priteisimo netenkintinas. Reikalavimas priteisti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos nepriemokÄ nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su paÅ¡alpÄ nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Delspinigių priteisimas siejamas su atsakovo kalte, o apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydį atsakovas vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, t. y. nėra jo kaltės dėl ne visos paÅ¡alpos sumokėjimo.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – sumokėtÄ 100 Lt žyminį mokestį (b.l. 15). ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjos patikslintas skundas patenkintas, todėl ji turi teisę gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto mokėjimų sÄ raÅ¡o matyti, jog 2013-09-25 pareiÅ¡kėja sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b.l. 15), todėl jis priteistinas pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė :patenkinti pareiÅ¡kėjos A. J. patikslintÄ skundÄ ,priteisti pareiÅ¡kėjai A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 4360,57 Lt (keturi tÅ«kstančiai trys Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų 57 centai) motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos nepriemokÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 sprendimÄ Nr. PR1-828 „Dėl A.

J. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo“ ir 2013-07-26 sprendimÄ Nr. (9.12)-44672 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos“, nepatenkinti pareiÅ¡kėjos A. J. praÅ¡ymÄ dėl palÅ«kanų priteisimo,priteisti A. J. 100 Lt (vienas Å¡imtas litų) iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                                Vida Stonkuvienė Laimutė Jokubauskaitė                                                                                                                             Aušrelė Mažrimienė