d73bdd67-07f0-4f27-8bec-accd15ad3e8c · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-110-718/2017Proceso Nr. 1-01-1-14861-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.11.; (S) 1.2.4.5.; 2.3.6.4.5. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 10 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Nijolei Žemaitytei, kaltinamajai R. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Aliui Galminui,nukentėjusiajam A.

B.,           teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2014-05-07 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.-9 MGL( 1 170 litų) dydžio bauda, baudÄ sumažinus 1/3ir įskaičius sulaikymo laikÄ , 2 MGL dydžio ( 260 litų) bauda, bauda sumokėta 2014-07-01;2) 2015-04-02 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str.1 d., vadovaujantis BK 63 str. bausmes subendrinus, paskirta bausmė - 15 MGL (549,90 eurų) dydžio bauda, taikant BK 641 str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda, bauda sumokėta 2016-09-30, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

                        Kaltinamasis R. B. nesunkiai sužalojo žmogų: jis, 2016 m. kovo 29 d., apie 17.30 val., kieme, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktÄ , kuriuo metu deÅ¡ine ranka du kartus smogė A. B. į nosį ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį skruostÄ , padarydamas veido sumuÅ¡imus su odos nubrozdinimu virÅ¡ kairiojo antakio, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, nusitęsiančiomis į nosies nugarėlę, nosies kaulų lūžimÄ su poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, lÅ«pų kairėje, kas sukėlė nukentėjusiajam A.

B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad nukentėjusįjį A. B. pažįsta nuo mažų dienų, kadangi kartu augo TelÅ¡ių rajone. 2016-03-29 jis dar gyveno TelÅ¡iuose, Klaipėdoje ketino įsidarbinti kalvėje. R. A. pasakė jam, kad A. B. jį ir jo brolį apÅ¡meižė. A. B. jį kaltino, kad pavogė jo pinigus, o po to jo brolis pinigus padėjo į vietÄ . A. B. pasakė darbe, kad kuomet jis pradės dirbti, tai reikės saugoti pinigus.

Jis A. B. 2016-03-29 parašė SMS ir pasiÅ«lė susitikti kieme ir pasikalbėti. Visi jie planavo gyventi viename name. Kai jis su nukentėjusiuoju susitiko, paklausė kodėl jis jį ir jo brolį apkalba. Susitikime dalyvavo jis, P. P. ir M. B., kadangi tuo momentu P. P. ir M. B. buvo išėję į laukÄ , o A. B. buvo su P. G., kadangi jie kartu grįžo iÅ¡ darbo. Susitikimas įvyko apie 17.30 val. A. B. pasakius, kad brolio neÅ¡meižė, prasidėjo konfliktas. Jiems stovint vienas prieÅ¡ kitÄ , nukentėjusysis pirmas jį pastÅ«mė per krÅ«tinę abiem rankoms, tada jis pastÅ«mė nukentėjusįjį.

Po susistumdymo jie abu susismÅ«giavo, bet nepataikė vienas kitam. A. B. vėl jam susmÅ«giavo, jis, kaltinamasis, nuvirto ant žemės. Jam atsistojus A. B. paėmė jį už kaklo, pradėjo smaugti, jis, norėdamas iÅ¡silaisvinti, atsitrenkė į maÅ¡inÄ ir iÅ¡silaisvino. A. B. vienÄ kartÄ jam sudavė į galvos sritį. IÅ¡ viso sudavė ranka į jo rankÄ , ir į Å¡onÄ . A. B. turėjo pasiėmęs pietų maiÅ¡elį su aÅ¡triais įrankiais ir pradėjo su juo jam smÅ«giuoti, pataikė kelis kartus į kairį petį su maiÅ¡eliu.

Apsistumdžius jis ėjo link namų ir jam einant A. B. atbėgęs iÅ¡ nugaros smÅ«giavo dar vienÄ smÅ«gį į galvos sritį. Jis atsisukęs pamatė, kad smÅ«giavo A. B.. Tada vėl prasidėjo konfliktas – jis smÅ«giavo A. B. į nosį, A. B. jam irgi pataikė į nosį. Pamačius, kad A. B. iÅ¡ nosies bėgo kraujas, nusprendė baigti konfliktÄ ir nuėjo link namų, A. B. taip pat išėjo. Konflikto metu P. P. ir brolis M. B. stovėjo prie laiptinės. Konflikto pradžioje P. P. buvo įsiterpęs tarp jo ir A.

B., kadangi jis bandė iÅ¡skirti, bet A. B. spyrė P. P. į kojÄ . Brolis stovėjo nuoÅ¡aliau, apie 10 m atstumu nuo vietos, kur jie mušėsi. P. G. stovėjo Å¡alia. Nuo A. B. gavo vienÄ smÅ«gį į veido sritį, į pakauÅ¡io sritį, į kairį Å¡onÄ , į kairę rankÄ , tačiau pas medicinos ekspertÄ nesikreipė, kadangi nebuvo sužalojimų, tik mėlynės. Taip pat buvo patinusi nosis ir skaudėjo žandikaulį, galvÄ . Teigė, kad jis visÄ laikÄ gynėsi, todėl nukentėjusiojo ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta.

SusitikimÄ su A. B. organizavo tam, kad pasikalbėti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl Å¡meižimo, o ne muÅ¡tis. Jis buvo iÅ¡gėręs alaus stiklinę, nesijautė girtas, o A. B. buvo blaivus. Nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam perspėjus kalvėje dirbančius bendradarbius R. A., EvaldÄ , kurio pavardės nepamena, ir A. D., dėl R. B. galimos pinigų vagystės, jam R. B. parašė grasinančiÄ SMS, kad su juo susidoros, kad Å¡eima ant žemės nebevaikščios. 2016-03-29 jie susiskambino.

Kaltinamasis klausė kada jis grįš iÅ¡ darbo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje, gyvena M. B. ir P. P.. R. B. įvykio dienÄ ten dar negyveno. Mano, kad jo perspėjimus apie vagystę R. B. perdavė R. A., nes jis daugiau bendravo su P. P. ir M. B.. P. G. jį parvežė namo. Jis su P. G. nuėjo iki laiptinės, kur gyvena M. B. ir P. P.. R. B., M. B. ir P. P. atėjo iÅ¡ gretimo kampo, nuo parduotuvės pusės, jie buvo visiÅ¡kai girti. R. B. nešėsi brendžio butelį, kurį atidavė broliui M.

B., ir ėjo link jo. R. B. eidamas link jo pasakė, kad jis nebekalbės, ir jis numetė rankoje turėtÄ maiÅ¡elį su pietų dėžutėmis, kadangi tas maiÅ¡elis trukdė gintis nuo R. B.. R. B. pastÅ«mė rankomis, nes jis per arti prie jo priėjo, jis bijojo, kad R. B. jam suduos. Kai jis atstÅ«mė kaltinamÄ jį, jis nenugriuvo, o kaltinamasis Å¡oko ant jo ir trenkė jam į veido sritį. Po to kaltinamasis jam sudavė dar porÄ smÅ«gių. SmÅ«giuodamas kumščiais į veido sritį ir į nosį, kaltinamasis stÅ«mė jį prie maÅ¡inos.

Prie maÅ¡inos susistumdžius, jis gindamasis paėmė kaltinamajam už kaklo, norėdamas apsaugoti save, kad R. B. jam nesuduotų smÅ«gių. Kaltinamasis dar bandė smÅ«giuoti su viena ranka, bet jis su deÅ¡ine rankÄ jį laikė už kaklo ir prirėmė prie maÅ¡inos, o kaire ranka stengėsi sulaikyti jo smÅ«gius. Taip pat bandė kaltinamajam kaire ranka suduoti į Å¡onÄ , bet nepataikė. Kai buvo pasilenkęs prie maÅ¡inos, dar gavo porÄ , trejetÄ smÅ«gių į veidÄ . Pajutęs tuos smÅ«gius, jis atsisukęs pamatė, kad P. G. patraukė P. P. nuo jo.

P. P. dar bandė prie jo prieiti, bet P. G. jį atitraukė. P. P. veiksmai nebuvo panaÅ¡Å«s į iÅ¡skyrimÄ , kadangi P. P. smÅ«giavo ir pataikė į veido deÅ¡inę sritį iÅ¡ nugaros, nejuto, kad bÅ«tų smÅ«giavęs į nosį. Po to dar bandė vienas kitÄ pargriauti, bet nepavyko. Nueinant nuo automobilio, dar pasistumdė ir po to iÅ¡siskyrė. R. B. dar bandė smÅ«giuoti, bet jis jo smÅ«gių iÅ¡vengė. Po kelių sekundžių, R. B. nueinant, jis iÅ¡ streso spyrė jam deÅ¡ine koja į nugarÄ .

Tada R. B. vėl puolė jį smÅ«giuoti. Po to jis paėmė R. B. už rieÅ¡o, palaikė, kad jis daugiau ant jo nepultų, ir kai rieÅ¡Ä paleido, smÅ«giavo R. B. vienÄ kartÄ Â kaire ranka į nosį. R. B. vėl bandė smÅ«giuoti, bet jis smÅ«gių iÅ¡vengė, apsižodžiavo ir iÅ¡siskyrė. Jis R. B. sudavė į nosį ir nugaros sritį. Jis tÄ patį vakarÄ kreipėsi į priėmimo skyrių ir jam diagnozavo nosies kaulų lūžį dviejose vietose, veido sumuÅ¡imus, kraujosruvas.

Veidas buvo sutinęs, buvo mėlynės. Nosis lūžo nuo pirmų smÅ«gių, kadangi jam tuo metu labai skaudėjo ir bėgo kraujas. Ligoninėje gulėjo porÄ dienų, jam buvo operuota nosis, kadangi per nosį nebegalėjo kvėpuoti. Savaitę laiko negalėjo eiti į darbÄ , todėl patyrė 800,00 Eur nuostolį, kadangi turėjo užsakymÄ už 800,00 Eur, t. y. buvo sudaręs sutartį su užsakovu ir jÄ turėjo nutraukti dėl operacijos ir savaitės nedarbingumo. Jis dirba pagal individualiÄ veiklÄ . 18,84 Eur iÅ¡laidas sudaro kelionė traukiniu iÅ¡ Klaipėdos į TelÅ¡ius ir taksi iÅ¡laidos, kadangi TelÅ¡iuose buvo jo Å¡eimos gydytojas.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertino 3000,00 Eur - skausmas, stresas, veido sužalojimai. Advokatui iÅ¡leido 150,00 Eur už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ . Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo brolis R. B. jam nesakė, kad buvo parašęs SMS A. B.. R. A. per pietus pranešė, kad A. B. Å¡meižia R. B.. R. B. taip pat nesakė, kad turi susitikti su A. B.. Jam, R. B. ir P. P. einant iÅ¡ parduotuvės, A. B. kaip tik grįžo iÅ¡ darbo, ir jie susitiko namo, kuriame gyveno – (duomenys neskelbtini), kieme.

Jo brolis R. B. priėjo prie A. B. ir jie Å¡nekėjosi. Jis su P. P. buvo nuo jų 10-15 m atstumu, dar buvo P. G.. Kadangi R. B. ir A. B. Å¡nekėjosi, tai jie laukė ir tarpusavyje Å¡nekėjosi. Vėliau jo brolis ir A. B. susistumdė - A. B. pastÅ«mė R. B., paskui R. B. pastÅ«mė A. B., ir pradėjo muÅ¡tis. Jie stumdėsi, vėliau R. B. atsitraukė ir ėjo link jų, bet tada A. B. iÅ¡ nugaros sudavė R. B., tačiau nežino ar ranka, ar koja, matė tik, kad gavo smÅ«gį. Tada vėl prasidėjo muÅ¡tynės. Po smÅ«gio į nugarÄ R.

B. sudavė A. B. stipresnius smūgius. R. B. kraujas nebėgo, o A. B. nosis buvo kruvina. R. B. smūgių A. B. į nosį nematė. Kuris kuriam kiek sudavė smūgių pasakyti negali, nes visko nežiūrėjo ir neskaičiavo. Teigia, kad jis ir P. P. buvo išgėrę, o R. B. buvo blaivas. Muštynių viduryje A. B. nosis nebuvo kraujuota, vadinasi dar nebuvo gavęs į nosį.  Liudytojas P. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad panašiai prieš pusmetį vyko konfliktas tarp R. B., A. B. ir P. P..

Tuo metu jie kartu dirbo. Parvežus A. B. namo, kieme sutiko R. B., P. P. ir M. B.. Prasidėjo konfliktas tarp A. B. ir R. B.. A. B. sakė jam, kad yra iÅ¡kviestas į pokalbį su kolegomis ir, kad ten jo gali laukti. A. B. jautė, kad bus muÅ¡tynės. PirmÄ smÅ«gį sudavė R. B. ir taikėsi į galvos sritį, tačiau nepamena ar pataikė. A. B. su R. B. susikibo, tada į konfliktÄ puolė P. P., bet jis stvėrė P. P. ir laikė jį už striukės. Jam atrodė, kad P. P. norėjo prisidėti prie R.

B. ir muÅ¡ti A. B.. Toliau vyko konfliktas tarp R. B. ir A. B.. Jis laikė P. P. tol, kol nesibaigė konfliktas, nežino kas kiek smÅ«gių kam sudavė. Atstumas nuo jo iki muÅ¡tynių buvo apie 10 m. MuÅ¡tynių matė tik momentus, nes P. P. nesitvardė. Jis suprato, kad buvo susitarimas tarp R. B. ir P. P. sumuÅ¡ti A. B.. Viduryje konflikto pamatė bėgant kraujÄ iÅ¡ A. B. nosies. Jiems iÅ¡siskyrus, A. B. smÅ«giavo koja R. B. į nugarÄ , po ko konfliktas baigėsi, iÅ¡siskirstė visi namo. Jis ir A.

B. buvo blaivÅ«s, ar R. B. buvo blaivus - negali tiksliai pasakyti. M. B. ir P. P. buvo iÅ¡gėrę. Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad darbe A. B. pasakė, kad R. B. turėjo ateiti pas juos dirbti ir, kad R. B. buvo apsivogęs, o jo brolis po kažkuriuo laiku pavogtus pinigus padėjo jam atgal į vietÄ . Jis per pietus nuvažiavo į M. B., R. B. brolio nuomojamÄ butÄ paklausti ar tikrai taip buvo. R. B. labai įsižeidė, apsiverkė, nes pasakė, kad tokių dalykų nebuvo. Jis tik kitÄ dienÄ sužinojo, kad buvo kažkoks įvykis tarp R.

B. ir A. B.. Su A. B. daugiau nebendravo, nes jis ant jo supyko, kad jis paleido gandus apie vagystę. Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su kaltinamuoju R. B. ir nukentėjusiuoju A. B. kartu dirbo (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo mėn. įvyko konfliktas. R. B. parašė A. B. SMS žinutę ar jam paskambino, kadangi norėjo su juo susitikti ir pasikalbėti. Jis norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl A. B. jį apÅ¡meižė. Jis, liudytojas, tuo metu stovėjo Å¡alia. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) gatvės namo, kuriame jie nuomojasi gyvenamÄ plotÄ , kieme.

Jis matė, kad A. B. ir R. B. kalbėjosi. A. B., stovėdamas priekyje R. B., pastÅ«mė jį rankomis, R. B. nenukrito, tuomet R. B. stÅ«mė A. B.. Tada buvo R. B. smÅ«gis A. B. į nosį ar į veidÄ . A. B. sudavė kumščiu ar su rankine, kuriÄ turėjo, smÅ«gį atgal. R. B. einant nuo A. B., A. B. dar spyrė koja į nugarÄ R. B.. Tada prasidėjo antras etapas. Tada smÅ«giai buvo ne į veidÄ , o į pečius – abu taip smÅ«giavo. Jie nesispardė, rankomis smÅ«giavo. Jis norėjo juos iÅ¡skirti, bet P. G. jį nutraukė, kad jis nesikiÅ¡tų.

Vėliau konfliktas pasibaigė – vienas nuėjo į vienÄ pusę, kitas nuėjo į kitÄ pusę. A. B. bėgo iÅ¡ nosies kraujas, R. B. kÅ«ne sužalojimų nematė. IÅ¡ 2016-03-30 protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kad A. B. policijai pranešė apie jo sumuÅ¡imÄ (b. l. 1).IÅ¡ ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2016-03-29, 21.21 val. policijoje gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad 2016-03-29, 20.22 val. pats į ligoninę atvyko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris medikams paaiÅ¡kino, jog 2016-03-29, 17.30 val. prie namų (duomenys neskelbtini), jį sumušė bendradarbis.

Diagnozė: nosies kaulo lūžis, veido sumuÅ¡imas, gydosi ambulatoriÅ¡kai (b. l. 22).IÅ¡ 2016-03-30 specialisto iÅ¡vados Nr. G 564/2016(03) matyti, kad A. B. buvo padarytas veido sumuÅ¡imas su odos nubrozdinimu virÅ¡ kairio antakio, poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, nusitęsiančiomis į nosies nugarėlę, nosies kaulų lūžimu, poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, lÅ«pų kairėje. Sužalojimai įgauti paveikus veidÄ kietais bukais daiktais. Pagal apžiÅ«ros metu stebėtÄ sužalojimų iÅ¡sidėstymÄ , A.

B. veide išskiriamos trys trauminio poveikio vietos (kaktos kairė, kairė akis su nosimi, kairysis skruostas su lūpomis). Apžiūros metu stebėta poodinių kraujosruvų spalva, odos nubrozdinimo gijimo laipsnis, įrašai medicininiuose dokumentuose neprieštarauja, kad nustatytus sužalojimus A. B. galėjo patirti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-03-29 paros antroje pusėje. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – A. B. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 71-72).Iš 2016-04-27 specialisto išvados Nr. G 772/2016(03) matyti, kad A.

B. nustatyti veido sumuÅ¡imai – nosies, kairio skruosto ir abiejų lÅ«pų srityje bei nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti veidÄ sumuÅ¡us bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais – mažiausiai trimis smÅ«giais (į nosį, į kairį skruostÄ ir į burnÄ ). A. B. padarytas nosies kaulų lūžimas sukėlė nesunkų sveiktos sutrikdymÄ (b. l. 73). BK 138 str. 1 d. nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo paaiÅ¡kinimus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadas, kitus raÅ¡ytinius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. Kaltinamasis R. B. teisme savo kaltės nepripažino, nurodė teismui, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo nukentėjusysis A. B., suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam buvo atsakas nukentėjusiajam A. B. į jo pastÅ«mimÄ , o vėliau atsakas į suduotÄ smÅ«gį iÅ¡ nugaros.

TokiÄ kaltinamojo R. B. nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ , teismas vertina, kaip jo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Ji prieÅ¡tarauja byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumai. Kaltinamasis R. B. nurodė, kad tik po vėlesnio A. B. smÅ«gio jam iÅ¡ nugaros į galvÄ , jis sudavė A. B. į nosį, po ko pasipylė kraujas nukentėjusiajam iÅ¡ nosies. Tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A.

B. parodė, kad konflikto pradžioje, t. y. po susistumdymo, R. B. Å¡oko ant jo ir trenkė jam į veido sritį, t. y. į nosį, kadangi iÅ¡ karto po minėtų smÅ«gių jam skaudėjo nosis ir iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusiojo A. B. parodymus patvirtino ir liudytojo P. G. parodymai, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu, tiek teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad iÅ¡ A. B. nosies bėgantį kraujÄ pamatė konflikto viduryje, t. y. dar prieÅ¡ nukentėjusiojo smÅ«gį kaltinamajam iÅ¡ nugaros.

Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad iÅ¡ pradžių buvo R. B. smÅ«gis nukentėjusiajam A. B. į nosį ar į veidÄ , kraujas iÅ¡ nosies A. B. pradėjo bėgti pirmoje muÅ¡tynių dalyje, nes antroje muÅ¡tynių dalyje buvo smÅ«giai ne į veidÄ , o į pečius. Vėliau, atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, liudytojas P. P. nurodė, kad po pirmos muÅ¡tynių dalies iÅ¡ A. B. nosies tekančio kraujo nematė, kraujas pasirodė po antrojo muÅ¡tynių etapo.

Taigi Å¡io liudytojo parodymai nenuoseklÅ«s. Kaip matyti, susitikti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius nukentėjusįjį A. B. kvietė kaltinamasis R. B.. Pats kaltinamasis neneigia, kad jis parašė nukentėjusiajam SMS žinutę ir pasiÅ«lė susitikti. Taigi susitikimo iniciatorius buvo R. B.. Tiek liudytojas P. G., tiek liudytojas P. P. patvirtino nukentėjusiojo A. B. parodymus, kad kaltinamÄ jį pirmas pastÅ«mė nukentėjusysis, tačiau smÅ«gį į veido sritį pirmas nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis.

Liudytojas P. G. nurodė, kad jis suprato, jog tarp R. B. ir P. P. buvo susitarimas sumuÅ¡ti A. B.. Nukentėjusysis A. B. nurodė, kad kaltinamasis parašė jam grasinančiÄ SMS, kad su juo susidoros, kad Å¡eima ant žemės nebevaikščios. Nurodė, kad atvykus į susitikimÄ Â jis R. B. pastÅ«mė rankomis, nes jis per arti priėjo prie jo ir jis bijojo, kad R. B. jam gali suduoti, R. B. nuo jo pastÅ«mimo nenugriuvo. Kai jis pastÅ«mė kaltinamÄ jį, kaltinamasis Å¡oko ant jo ir trenkė jam į veido sritį.

Po to kaltinamasis jam sudavė dar porÄ smÅ«gių. Nukentėjusiojo A. B. bei liudytojo P. G. teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, sutampantys ir logiÅ¡ki. Kaltinamojo R. B. parodymus apie tai, kad po A. B. smÅ«gio iÅ¡ nugaros R. B. sudavė smÅ«gį A. B. į nosį, po kurio pasipylė kraujas nukentėjusiajam iÅ¡ nosies, patvirtino liudytojas M. B., tačiau teismas Å¡io liudytojo parodymus vertina rezervuotai ne tik dėl to, kad Å¡is liudytojas yra kaltinamojo brolis, todėl suinteresuotas duoti kaltinamajam palankius parodymus, bet ir dėl to, kad jo parodymai nėra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s. Liudytojas M.

B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konflikto pradžioje kraujo A. B. veide nematė, matė iÅ¡ A. B. nosies bėgantį kraujÄ tik pasibaigus konfliktui. Tokie liudytojo M. B. parodymai nelogiÅ¡ki, kadangi liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto pradžios beveik nematė, nes kaltinamasis su nukentėjusiuoju stovėjo jam deÅ¡inėje pusėje, beveik už nugaros, todėl į juos nežiÅ«rėjo ir negali pasakyti kuris kuriam smÅ«giavo. Kadangi liudytojas nežiÅ«rėjo į konfliktuojančius kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusįjį, todėl ir negalėjo matyti kraujuojančio kaltinamojo dar konflikto pradžioje, nes, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, į juos atsisuko tik tada, kai kaltinamasis ėjo link jo ir P. P. (t.1, b.l. 61-62).Ä®vertinęs iÅ¡tirtus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kaltinamais R.

B. kaltinime nurodytu metu, kieme, prie daugiabučio namo, esančio MalÅ«nininkų g. 1, Klaipėdos m., sukėlė konfliktÄ , kurio metu deÅ¡ine ranka du kartus smogė A. B. į nosį ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį skruostÄ , padarydamas veido sumuÅ¡imus su odos nubrozdinimu virÅ¡ kairiojo antakio, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, nusitęsiančiomis į nosies nugarėlę, nosies kaulų lūžimÄ su poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, lÅ«pų kairėje, kas sukėlė nukentėjusiajam A.

B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį bÅ«tinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi bÅ«ti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, bÅ«ti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-316/2012, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-524/2010, 2K-469/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BK 28 str. 1 d. taikymo, privalo tiksliai nustatyti pavojingÄ kėsinimÄ si, jo akivaizdumÄ ir realumÄ , kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentÄ .

Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , spręstina, ar apskritai egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija. Taigi įstatymas, suteikdamas asmeniui teisėtÄ galimybę gintis (ar ginti kitus), nustato ir sÄ lygas, kurioms esant bÅ«tinoji gintis galima. Pavojingas kėsinimasis – viena iÅ¡ sÄ lygų teisei į bÅ«tinÄ jÄ gintį atsirasti. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kėsinimasis turi bÅ«ti pavojingas, realus, akivaizdus, o bÅ«tinoji gintis – tai atkirtis į tokį kėsinimÄ si (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-273/2012).

         Įvertinęs anksčiau aptartų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamajam R. B. nebuvo bÅ«tinosios ginties situacijos, kadangi tiesiogiai gresiančio, pavojingo ir realaus kėsinimosi į kaltinamÄ jį R. B. iÅ¡ nukentėjusiojo A. B. pusės nebuvo, kaltinamasis nukentėjusįjį A. B. sužalojo tyčia iÅ¡ asmeninių paskatų. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir iÅ¡samiais nukentėjusiojo parodymais dėl prieÅ¡ jį panaudoto smurto apimties ir įvykio aplinkybių. 2016-03-30 A.

B. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jo sumuÅ¡imo (b. l. 1). IÅ¡ policijos suvestinės apie įvykius  matyti, kad 2016-03-29, 21.21 val. policijoje gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad 2016-03-29, 20.22 val. pats į ligoninę atvyko A. B., kuris medikams paaiÅ¡kino, jog 2016-03-29 17.30 val. prie namų (duomenys neskelbtini), jį sumušė bendradarbis. Nustatytas nosies kaulo lūžis, veido sumuÅ¡imas, gydosi ambulatoriÅ¡kai (b. l. 22). 2016-04-27 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 772/2016(03) nustatyta, kad A.

B. nustatyti veido sumuÅ¡imai – nosies, kairio skruosto ir abiejų lÅ«pų srityje bei nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti veidÄ sumuÅ¡us bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais – mažiausiai trimis smÅ«giais (į nosį, į kairį skruostÄ ir į burnÄ ). A. B. padarytas nosies kaulų lūžimas sukėlė nesunkų sveiktos sutrikdymÄ (b. l. 73). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti A. B. padaryti sužalojimai atitinka A.

B. nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti iki ar po Å¡io įvykio. Kaltinamasis R. B. teigia, kad įvykio metu jam buvo padaryti tam tikri sužalojimai, nukentėjusysis jam sudavė į nosį, galvÄ , Å¡onÄ , rankÄ , tačiau į jokiÄ gydymo įstaigÄ jis nesikreipė, nepateikė jokių jo sužalojimus patvirtinančių medicinos dokumentų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamojo R. B. neteisėtų veiksmų (suduotų smÅ«gių) ir nukentėjusiajam A. B. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nes atitinka Å¡iame straipsnyje įtvirtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Nors R. B. savo kaltę dėl nesunkaus A. B. sveikatos sutrikdymo neigia, tačiau R.

B. kaltė įrodyta teisme iÅ¡tirtų ir iÅ¡dėstytų įrodymų visuma. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, jų visumÄ , konflikto tarp R. B. ir A. B. kilimo priežastis, įvykio eigÄ ir pasekmes, daro iÅ¡vadÄ , jog R. B. sudavė smÅ«gius A. B. į galvÄ Â tyčia siekdamas padaryti nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o ne gindamasis nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad muÅ¡tynių iniciatorius buvo kaltinamasis, bÅ«tinosios ginties situacijos nebuvo.

Kaltinamojo parodymai yra neįtikinantys ir teismo vertintini kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, nes aukščiau iÅ¡dėstyti įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad gindamasis jis sužalojo nukentėjusįjį.            Kaltinamajam R. B. pareikÅ¡tame kaltinime nurodyta, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis neigė buvęs neblaivus įvykio metu, parodė, kad buvo iÅ¡gėręs alaus stiklinę, neblaivus nesijautė. Nukentėjusysis nurodė, kad R.

B. buvo neblaivus. Pažymėtina, kad be nukentėjusiojo parodymų jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina kaltinamojo girtumo fakto. R. B. girtumo laipsnis nebuvo tikrinamas ir alkotesterio pagalba. Teismas laiko neįrodyta, kad kaltinamasis R. B. 2016-03-29 apie 17.30 val. nesunkiai sužalojo A. B. būdamas neblaivus, todėl ši aplinkybė iš jam pareikšto kaltinimo šalintina ir nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

                Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę. Kaltinamasis R. B. anksčiau teistas, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , nors kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau legaliai nedirba, padarytos žalos neatlygino. Ä®vertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir nustatant atitinkamÄ Ä¯pareigojimÄ , kuris teigiamai veiks kaltinamojo elgesį ateityje – laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.Civilinis ieÅ¡kovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 514,06 Eur civilinį ieÅ¡kinį, reikalaudama atlyginti nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas, kurių dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u (t.1, b. l. 91-93).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. IeÅ¡kinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalÄ sveikatai ir, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, iÅ¡leistas nukentėjusiojo gydymui. Nukentėjusysis A.

B. dėl kaltinamojo R. B. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos – 514,06 Eur buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis R. B., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidas. Nukentėjusysis A. B. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtÄ 3000,00 Eur dydžio neturtinę žalÄ , 818,84 Eur patirtus nuostolius ir 150,00 Eur advokato iÅ¡laidas (b. l. 76-78).

Nurodė, kad nuostolius sudaro negautos pajamos. 2016-03-24 jis sudarė rangos sutartį dėl kalviÅ¡kų lauko terasos turėklų pagaminimo ir jų sumontavimo iki 2016-04-15, tačiau dėl patirtos traumos negalėjo laiku įvykdyti prisiimtų darbų, todėl pagal sutartį gautÄ avansÄ privalėjo grÄ Å¾inti užsakovei ir rangos sutartį nutraukti. Kitus nuostolius sudaro vykimo pas Å¡eimos gydytojÄ TelÅ¡iuose iÅ¡laidos. Neturtinė žala pasireiÅ¡kė patirtu pažeminimu, neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, fizinio skausmo jam sukėlimu ir sveikatos sutrikdymu.

Dėl nosies kaulo lūžio jis apie savaitę juto nuolatinį fizinį skausmÄ , veidas buvo sutinęs ir skausmingas, ilgÄ laikÄ iki operacijos buvo sunku kvėpuoti. Nosies pertvaros operacija buvo atlikta tik 2016 m. gegužės mėn.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalÄ , taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).Nukentėjusysis pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas iÅ¡laidas: 2016-04-05 kelionės bilietÄ iÅ¡ Klaipėdos į TelÅ¡ius, kurio vertė 4,20 Eur (t. 1, b. l. 83), 2016-04-06 kelionės bilietÄ iÅ¡ TelÅ¡ių į KlaipėdÄ , kurio vertė 5,10 Eur (t. 1, b. l. 83), 2016-04-01 pinigų priėmimo kvitÄ dėl 3,00 Eur už taksi paslaugÄ , 2016-04-05 taksi čekį dėl 2,54 Eur ir UAB „E. T.“ 2016-04-07 pinigų priėmimo kvitÄ dėl 4,00 Eur už taksi paslaugÄ (t. 1, b. l. 84).

Nukentėjusysis taip pat pateikė 2016-03-24 rangos sutartį Nr. 20160324 dėl kalviÅ¡kų lauko terasos turėklų pagaminimo ir jų sumontavimo iki 2016-04-15 (t. 1, b. l. 79), prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitÄ Nr. 01 dėl 800,00 Eur avanso/rankpinigių paėmimo pagal rangos sutartį Nr. 20160324 (t. 1, b. l.

80) bei 2016-04-25 pinigų grÄ Å¾inimo už neatliktus darbus aktÄ Nr. 01 dėl 800,00 Eur avanso grÄ Å¾inimo užsakovui dėl sutartų darbų negalėjo įvykdyti numatytam terminui susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms (t. 1, b. l. 81). Nors nukentėjusysis teigia, kad darbų pagal minėtÄ rangos sutartį negalėjo atlikti dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau byloje Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. 2016-04-25 pinigų grÄ Å¾inimo už neatliktus darbus akte Nr. 01 nurodyta, kad sutartis nutraukiama dėl sutartų darbų negalėjo įvykdyti numatytam terminui susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms.

IÅ¡ pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad nors nukentėjusysis sužalojimus patyrė dar 2016-03-29, tačiau sutartis nutraukta ir avansas grÄ Å¾intas tik 2016-04-25, t. y. jau praėjus kuriam laikui po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo. Kaip matyti, nukentėjusysis jokių darbų neatliko, gautÄ avansÄ gražino užsakovui, todėl 800 eurai nepriteistini iÅ¡ kaltinamojo. Atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius nukentėjusiojo patirtÄ turtinę žalÄ , civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ kaltinamojo R.

B. nukentėjusiajam A. B. priteistina 18,84 Eur žala.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. B. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. B. buvo padaryti įvairÅ«s sužalojimai: veido sumuÅ¡imas, poodinės kraujosruvos skruoste, nosies kaulų lūžimis, poodinės kraujosruvos lÅ«pose. Be patirto fizinio skausmo A. B. dėl kaltinamojo R. B. veiksmų patyrė pažeminimÄ ir dvasinį sukrėtimÄ , kitus nepatogumus- negalėjo kurį laikÄ dirbti, sumažėjo jo judėjimo laisvė, bendravimo galimybės. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo R.

B. padarytos tyčinės nusikalstamos veikos A. B. nesunkiais sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresÄ , fizinį skausmÄ , iÅ¡vaizdos pokyčius. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis A. B. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta 18, 84 Eur turtinė žala nukentėjusiajam, taip pat atsižvelgiama į jo sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, trukmę, liekamųjų reiÅ¡kinių nebuvimÄ , į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimÄ , patirtus psichologinius iÅ¡gyvenimus, patirtÄ fizinį skausmÄ .

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajam A. B. padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – nurodė, kad šiuo metu dirba nelegaliai. Nukentėjusiojo A.

B. praÅ¡oma priteisti 3000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ - yra per didelė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo R.

B. nukentėjusiajam A. B. 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Kita nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai).Nukentėjusysis A. B. taip pat prašė atlyginti jo patirtas iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ , o byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbÄ byloje sumokėjo 150,00 Eur (t. 1, b. l. 86).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas byloje ruošė civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡laidos advokato pagalbai pripažintinos procesinėmis iÅ¡laidomis ir iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 150,00 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,             n u s p r e n d ž i a : R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams, įpareigojat laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.Kaltinamajam R. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iÅ¡ kaltinamojo R. B. 514,06 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . ŽalÄ atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie Socialinės apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, i. k. 191351679) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).Nukentėjusiojo A. B. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 818,84 Eur turtinės žalos ir 3000,00 Eur neturinės žalos priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti nukentėjusiajam A. B. iÅ¡ kaltinamojo R. B. 18,84 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam A. B. 150 eurų jo iÅ¡laidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                             Laimutė Venckuvienė