2019-03-13 Nr. AB-6267-3-65-3-00101-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-654-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00101-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.17

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės tarybai ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas L. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir taryba) 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-35 patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sąrašo 7 punktą, kuriuo į sąrašą įrašytas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esantis pastatas-malūnas, unikalus Nr. 2794-7015-1017 (toliau – ir malūnas), ir atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir administracija) 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 19-1054(4.5) „Dėl prašymo“, taip pat įpareigoti administraciją atleisti jį nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių arba šiuos mokesčius sumažinti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad malūnas nuo 2011 metų yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Malūno būklė yra prasta, nubyrėjęs tinkas, reikalingas remontas, tačiau tam pareiškėjas neturi lėšų. Jis kreipėsi į Panevėžio miesto merą, Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrių, kitas institucijas, tačiau niekas jam nepadėjo. Buvo siūloma kreiptis į paramos fondus, rašyti projektus. Pareiškėjas pagal galimybes malūną tvarko, prižiūri, nudažė duris, nupjovė ant pastato išaugusius berželius, užkalė langus, nes progimnazijos moksleiviai išdaužo stiklus. Jis Kaune turi parduotuvę, todėl malūno patalpose sandėliuoja kai kurias prekes. Administracija atsisakė patenkinti jo prašymą dėl malūno išbraukimo iš sąrašo, be to, ne tik nesumažino žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių, bet taiko padidintą mokesčio tarifą.

3. Atsakovai atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovai paaiškino, kad tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-33-4 ir 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-197 buvo patvirtintas Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuris reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų, kurie nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra apleisti, identifikavimą, jų sąrašo sudarymo ir keitimo procedūrą. Taryba 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr.1-156 nustatė nekilnojamojo turto mokesčio tarifus Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje 2017 metams.

Šio sprendimo 2 punkte nustatė 3 procentų tarifą nekilnojamojo turto mokestinės vertės nekilnojamajam turtui, kuris yra nenaudojamas, naudojamas ne pagal paskirtį arba yra apleistas. Administracijos nuolat veikianti darbo grupė apleistų statinių, pastatų ir nekilnojamojo turto, kuris yra nenaudojamas arba naudojamas ne pagal paskirtį, arba apleistas, būklei įvertinti ir sąrašui sudaryti (toliau – ir Darbo grupė) 2016 m. lapkričio 9 d. posėdyje svarstė dėl statinių, patalpų, esančių Panevėžio mieste, įtraukimo į Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sąrašą.

Darbo grupė nutarė išsiųsti pastatų, statinių savininkams prašymus pateikti duomenis, kad jiems priklausantys pastatai yra tvarkomi ar naudojami pagal paskirtį. Administracija 2016 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 19-2652(4.5) informavo pareiškėją, jog Darbo grupė nustatė, kad malūnas yra nenaudojamas, apleistas, todėl paprašė iki 2016 m. gruodžio 10 d. sutvarkyti pastatą, taip pat nurodė, jog priešingu atveju pastatas gali būti įtrauktas į minėtą sąrašą. Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų pastato sutvarkymui. Taryba 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-35 patvirtino Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sąrašą (toliau – ir sąrašas).

Šio sprendimo 7 punktu į sąrašą įrašyta pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio malūno dalis, nes minėtas nekilnojamas turtas atitinka Aprašo 3.1 punkte nustatytus kriterijus, t. y. statinių ir patalpų angos (durys, langai) yra užkaltos ar kitaip uždengtos, užrakintos ir ilgą laiką neatidaromos, patalpos yra tuščios, netvarkomos, neprižiūrimos. Iš nuotraukų, darytų tiek prieš priimant ginčijamą tarybos sprendimą, tiek ir šiuo metu, matyti, kad malūnas nenaudojamas, durys užrakintos ir ilgą laiką neatidaromos, išpieštos dažais, statinio viršutinėje dalyje esančios medinės apsaugos dalys išlaužtos, langai užkalti.

5. Atsakovai nurodė, jog pareiškėjas 2017 m. kovo 23 d. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės merą ir prašė išbraukti jam priklausančią malūno dalį iš sąrašo bei sumažinti nekilnojamojo turto mokesčius. Darbo grupė 2017 m. balandžio 6 d. posėdyje svarstė pareiškėjo prašymą ir, įvertinusi pateiktus dokumentus, faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad turto savininkas nesiima turto tvarkymo veiksmų, todėl nutarė siūlyti neišbraukti malūno dalies iš sąrašo. Administracija 2017 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 19-1054(4.5) netenkinti pareiškėjo prašymo, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad jam priklausantis nekilnojamas turtas neatitinka Aprašo 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose išvardytų kriterijų, kad neatitikimas yra nulemtas vienos ar kelių Apraše nurodytų aplinkybių. Taryba 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-33-3 patvirtino Gyventojams teikiamų mokesčių lengvatų tvarkos aprašą, kuris numato, kad taryba gali teikti žemės, valstybinės žemės nuomos, paveldimo turto mokesčių lengvatas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis atitinka minėto aprašo sąlygas mokesčių lengvatoms gauti. Mokesčių lengvatų tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad žemės mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tam žemės sklypui, kuriame yra gyventojo namų valda ir kuriame yra deklaruota asmens gyvenamoji vieta. Žemės sklypas, kuriame stovi malūnas, neatitinka Mokesčių lengvatų tvarkos aprašo nuostatų, todėl ginčijamu administracijos sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui nebuvo pritaikytos mokesčių lengvatos.

II. 6. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčijo tarybos sprendimo 7 punktą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausančio malūno dalis buvo įrašyta į Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sąrašą. Taigi iš esmės pareiškėjas ginčija savo turto – malūno dalies įtraukimo į Apleisto, nenaudojamo nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sąrašą teisėtumą.

8. Iš ginčijamo tarybos sprendimo 7 punkto teismas nustatė, jog pareiškėjui priklausantis malūnas į sąrašą įrašytas Aprašo 3.1 punkte nurodytu pagrindu (statinių ir patalpų angos (durys, langai) yra užkaltos ar kitaip uždengtos, užrakintos ir ilgą laiką neatidaromos, patalpos yra tuščios, netvarkomos, neprižiūrimos). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pareigos vykdyti bendrąsias statinio savininko (naudotojo) pareigas nepaneigia aplinkybė, jog jam nuosavybės teise priklausantis malūnas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teritorijoje.

9. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas į sąrašą buvo įtrauktas pagrįstai. Iš pateiktų į bylą nuotraukų, darytų tiek prieš priimant ginčijamą tarybos sprendimą, tiek ir šiuo metu, teismas nustatė, kad malūnas yra neprižiūrimas ilgą laiką, nenaudojamas, durys užrakintos ir ilgą laiką neatidaromos, išpieštos dažais, statinio viršutinėje dalyje esančios medinės apsaugos dalys išlaužtos, langai yra užkalti, ant pastato auga žolės, berželiai. Taigi malūnas atitinka Aprašo 3.1 punkte nurodytus kriterijus. Pareiškėjas ir pats pripažino, kad malūno būklė yra prasta, nubyrėjęs tinkas, reikalingas remontas, tačiau teigė, jog remontui jis neturi lėšų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas žinojo ir žino apie pastato prastą būklę. Pareiškėjo nurodytos priemonės statiniui prižiūrėti yra fragmentiškos, nepakankamos ir neveiksmingos. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytą malūno nenaudojimo ir nepriežiūros faktą. Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti malūno dalis į sąrašą įtraukta pagrįstai. Taigi, Tarybos sprendimo 7 punktas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teikė prašymą išbraukti jam priklausančią malūno dalį iš sąrašo, tačiau nepateikė duomenų, įrodančių, jog minėtas nekilnojamasis turtas neatitinka Aprašo 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose išvardintų kriterijų, arba, kad neatitikimas yra nulemtas vienos ar kelių aplinkybių, numatytų Aprašo 9.1–9.6 punktuose, todėl padarė išvadą, jog atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neišbraukti pareiškėjui priklausančios malūno dalies iš sąrašo. Taip pat pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų, jog jis atitinka bent vieną iš sąlygų, numatytų Mokesčių lengvatų tvarkos aprašo 5 punkte. Mokesčių lengvatų tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad žemės mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tam žemės sklypui, kuriame yra gyventojo namų valda, t. y. kur yra deklaruota asmens gyvenamoji vieta. Žemės sklypas, kuriame stovi malūnas, neatitinka minėto aprašo nuostatų, todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjui sumažinti žemės mokestį ar atleisti nuo jo. Taigi pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti administracijos sprendimą yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. Atitinkamai nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus dėl pareiškėjo atleidimo nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių arba šių mokesčių sumažinimo.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo dar kartą išnagrinėti jo skundą ir panaikinti tarybos sprendimą dėl 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio nustatymo (padidinimo).

12. Pareiškėjas, kartodamas savo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, pažymi, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, ypač į sunkią jo finansinę situaciją.

13. Atsakovai atsiliepimuose prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovai, kartodami savo atsiliepimų į pareiškėjo skundą argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-35 patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sąrašo 7 punkto, kuriuo pareiškėjui priklausantis pastatas–malūnas (jo dalis) pripažintas nenaudojamu ir apleistu, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iškėlė tik vieną reikalavimą – panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-35 patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sąrašo 7 punktą, kuriuo pareiškėjo pastatas–malūnas pripažintas nenaudojamu ir apleistu, tačiau nekėlė reikalavimų, reikštų skunduose pirmosios instancijos teismui, t. y. panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 19‑1054(4.5) „Dėl prašymo“ bei įpareigoti administraciją atleisti jį nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių arba šiuos mokesčius sumažinti. Šios aplinkybės reiškia, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su išnagrinėtais jo skundo reikalavimais dėl administracijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ši teismo sprendimo dalis įsiteisėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.

18. Apeliaciniame skunde ginčijamas tarybos sprendimo 7 punktas – malūno pripažinimas nenaudojamu ir apleistu (b. l. 11–12) buvo priimtas vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-33-4 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašo (b. l. 102–105) 3.1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad į nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų mokestis, sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, yra apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu ir atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų – statinių ir patalpų angos (durys, langai) yra užkaltos ar kitaip uždengtos, užrakintos ir ilgą laiką neatidaromos, patalpos yra tuščios, netvarkomos, neprižiūrimos.

19. Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad jis iš esmės sutinka, jog malūnas yra apleistas, jį reikalinga remontuoti, tačiau kartu pažymi, jog deda tam tikras pastangas ir pagal galimybes prižiūri malūną (nuplovė berželius, užkalė langus, nudažė duris, aplinką prižiūri giminaitis), malūnas yra naudojamas sandėliavimui, taip pat pareiškėjas nurodo, jog jo finansinė padėtis yra sunki, todėl negali sumokėti tokių didelių mokesčių.

20. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija dėl to, kad malūnas pagrįstai buvo įtrauktas į sąrašą, kaip nenaudojamas ir apleistas objektas, nes jo būklė atitinka Aprašo 3.1 punkte nustatytus kriterijus – jo angos (durys, langai) yra užkaltos ar kitaip uždengtos, užrakintos ir ilgą laiką neatidaromos, patalpos yra tuščios, netvarkomos, neprižiūrimos. Kaip jau buvo minėta prieš tai, pareiškėjas pats pripažino, kad užkalė langus, malūno būklė yra prasta ir jam yra reikalingas remontas. Nors pareiškėjas teigė, kad malūnu naudojasi sandėliavimui, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepakeitė jokių įrodymų. Priešingai, iš gausių įvairiais laikotarpiais atsakovo darytų ir pateiktų nuotraukų matyti, kad malūno durys apipieštos, išlaužytos, nevarstomos. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jo individuali įmonė, realiai veiklą vykdanti Kaune, yra registruota malūno adresu, priešingos išvados nesuponuoja. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis pagal išgales rūpinasi malūnu (nupjovė berželius, nudažė malūno duris), laikytini neatitinkančiais realios ir ginčui aktualiu laikotarpiu buvusios situacijos, nes minėtos atsakovo nuotraukos šias jo nurodytas aplinkybes paneigė. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie aplinką tvarkantį giminaitį šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, nes nagrinėjamu atveju yra vertinama malūno, o ne žemės sklypo, būklė. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai apie jo sunkią finansinę būklę galimai būtų aktualūs sprendžiant pareiškėjo atleidimo nuo apskaičiuoto mokesčio ar jo sumažinimo klausimą, tačiau neturi jokios reikšmės nustatant, ar malūnas yra apleistas ir nenaudojamas, bei ar šiuo pagrindu pagrįstai buvo įtrauktas į ginčijamu tarybos sprendimu patvirtintą sąrašą. Taigi ginčijamas tarybos sprendimo 7 punktas pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl nebuvo jokio pagrindo jį panaikinti.

21. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad administracija, prieš tarybai ginčijamu sprendimu į sąrašą įtraukiant pareiškėjo malūną, pranešė jam apie planuojamą priimti sprendimą, reikalavo pastatą sutvarkyti (b. l. 72), nepaisant to, pareiškėjas jokių savo turto tvarkymo veiksmų nesiėmė (b. l. 82), tokių veiksmų vėlesnį atlikimą patvirtinančių įrodymų nepateikė nei atsakovams, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui.

22. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius