d738d9dd-dc79-4559-be03-e13accbb93f9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-983-727/2023 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-19388-727/2022) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10806-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.4; 2.6.8.10;2.6.10.5.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė, sekretoriaujant Monikai Šulcaitei, dalyvaujant ieškovės UAB ,,Baltijos aruodas“ atstovui advokatui Rokui Kaireliui, atsakovui D.

R., vertėjai Anai Rastenienei (ankstesniuose posėdžiuose vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Baltijos aruodas“ ieÅ¡kinį atsakovams D. R. ir D. R. dėl vartojimo ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Teismas n u s t a t ė : D. R. ir D. R. (toliau – Vartotojai) 2021 m. liepos 15 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ (toliau – Tarnyba) su praÅ¡ymu iÅ¡spręsti iÅ¡ vartojimo kilusį ginÄÄ , nurodydami, kad UAB ,,Baltijos aruodas“ netinkamai vykdė pasiraÅ¡ytos namo pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas, o bÅ«tent, neužbaigė kai kurių darbų pagal sutartį arba juos atliko netinkamai ir nekokybiÅ¡kai.

Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama Vartotojų iÅ¡keltÄ ginÄÄ , įvertino ginčo Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (dokumentus), paaiÅ¡kinimus, esamÄ teisinį reglamentavimÄ ir 2022 m. birželio 7 d. priėmė nutarimÄ Nr. 10E-746 (toliau – Nutarimas), kuriuo Vartotojų praÅ¡ymÄ patenkino: pripažino pagrįstais jų reikalavimus atlyginti nuostolius už neatliktus (nekokybiÅ¡kai atliktus) rangos darbus (4 329,50 Eur už sklypo įrengimÄ ir 1 577,84 Eur už trinkelių klojimÄ ) ir 250 Eur už rangos darbų vertinimÄ , iÅ¡ viso – 6 157,34 Eur, įpareigojo UAB ,,Baltijos aruodas“ įvykdyti NutarimÄ per 30 dienų nuo priėmimo dienos.

UAB ,,Baltijos aruodas“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) 2022 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams D. R. ir D. R., praÅ¡ydama iÅ¡nagrinėti vartojimo ginÄÄ iÅ¡ esmės ir atmesti jų Tarnybai teiktÄ praÅ¡ymÄ dėl 6 157,34 Eur nuostolių (4 329,50 Eur už sklypo įrengimÄ ir 1 577,84 Eur už trinkelių klojimÄ , 250 Eur už rangos darbų vertinimÄ ) atlyginimo. IeÅ¡kovė nurodė ir teismui jos atstovas paaiÅ¡kino, kad nėra ginčo dėl to, jog atsakovai laikyti vartotojais, tačiau Tarnyba nepagrįstai teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos, o ne kaip vartojimo pirkimo-pardavimo, nes 2020 m. rugsėjo 15 d, kaip ir notarinė Pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas baigiamojo pobÅ«džio rangos darbus numatantis susitarimas buvo ne atskiras sandoris, o priedas prie 2020 m. rugsėjo 15 d. notarinės Pirkimo-pardavimo sutarties.

IeÅ¡kovas teigia, jog Å¡alių paraÅ¡ais patvirtintame plane yra nurodyta, kad bendras trinkelių plotas visam sklypui yra 96 kv. m., atsakovams priklauso ½ sklypo dalis, todėl jų sklypo daliai tenkanti trinkelių ploto dalis yra 48 kv. m. Pagal pačių atsakovų pateiktÄ UAB ,,Geonorma“ situacijų planÄ trinkelėmis užkloto sklypo ploto dalis yra 58,50 kv. m., t. y. didesnė nei turėjo bÅ«ti, todėl atsakovų pretenzijos dėl nepaklotų trinkelių, ieÅ¡kovės teigimu, nepagrįstos. Dėl nesudygusios vejos, ieÅ¡kovo teigimu, galėjo bÅ«ti kaltas klimatas ir atsakovų veiksmai, nes jie vejos neprižiÅ«rėjo, nelaistė, ja nesirÅ«pino.

IeÅ¡kovo manymu, nuostolių faktas grindžiamas prielaidomis, nėra įrodytas, be to, savo teisių gynimui atsakovai praleido 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kildinamÄ iÅ¡ parduotų prekių trÅ«kumo. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti, o Tarnybos priimtÄ NutarimÄ palikti galioti. Mano, jog jis teisingas ir pagrįstas. Atsakovai nurodė ir atsakovas D. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ginčas kilęs iÅ¡ vartojimo rangos, o ne pirkimo-pardavimo, ieÅ¡kovė laikytina rangovu, o ne pardavėju, todėl kitaip, nei supranta ieÅ¡kovė, skaičiuojami terminai, atsakomybė už akivaizdžius nekokybiÅ¡kai atliktus sklypo gerbÅ«vio darbus tenka rangovui.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, byloje veikianti kaip iÅ¡vadÄ teikianti institucija, prašė remtis Nutarime pateiktomis iÅ¡vadomis. Atsakovė D. R. ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai, gauti praÅ¡ymai nagrinėti bylÄ jiems nedalyvaujant, byla iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant. Liudytoju byloje apklaustas T. N. paaiÅ¡kino, jog gyvena (duomenys neskelbtini), yra atsakovų kaimynas, pirkęs greta esantį namÄ ir sklypÄ taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teigė, jog turėjo bėdų su sklypo gerbÅ«vio įrengimu, apželdinimu, bet norėdamas greito, gero ir kokybiÅ¡ko vejos rezultato darbus atliko pats samdydamas kitas firmas, kurioms faktiÅ¡kai teko viskÄ perdaryti.

Pretenzijų ieÅ¡kovei, nors ir turėjo akivaizdų pagrindÄ tam, nereiÅ¡kė. Parodžius byloje esančias nuotraukas, liudytojas patvirtino, kad juose užfiksuotas sklypas yra atsakovų, patvirtino, kad matė tokį sklypÄ , kuris užfiksuotas juose – su nelygia danga, Å¡iukÅ¡lėmis, faktiÅ¡kai be žolės. IeÅ¡kinys atmestinas. Susipažinęs su bylos turiniu, teismas nerado pagrindo ir teisinių prielaidų sutikti su ieÅ¡kovės reikalavimais, juos laikyti pagrįstais ir tenkinti. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindžia žemiau iÅ¡dėstytu.

Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis), kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Ä®rodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu.

RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka. Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-531-248/2018).

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo ginčo Å¡alys 2020 m. rugsėjo 15 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sutartis), kuria atsakovai (pirkėjai) nupirko, o ieÅ¡kovė (pardavėja) pardavė minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ ir 361/650 dalis žemės sklypo Å¡ioje Sutartyje sulygta kaina, tvarka ir terminais (87 proc. baigtumo). Sutarties 16.1 punktas numato, kad jos priedai yra laikomi sudėtine ir neatskiriama Å¡ios Sutarties dalimi.

Tos pačios dienos priede prie Å¡ios Sutarties buvo aptarti pardavėjo atliekamų statybos darbų ir įsipareigojimų turinys, t. y. konkrečiai ir aiÅ¡kiai įvardinti numatyti rangos darbai, kuriuos iki nurodytų terminų įsipareigojo atlikti ieÅ¡kovė, pardavusi atsakovams 87 proc. baigtumo objektÄ . Pagal jį ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti nurodytus darbus - sutvarkyti lietvamzdžius, pajungti jau atvestÄ vandentiekį, užbaigti įrengti sienas pirmojo aukÅ¡to vonioje ir kt., kieme – iÅ¡lyginti žemę, užpilti juodžemiu, užsėti žole (pagal ranka padarytÄ prieraÅ¡Ä ), sudėti trinkeles iki 2020 m. lapkričio 1 d.

Iš šio priedo turinio akivaizdu, kad statybos darbų ir įsipareigojimų atlikimas susijęs su statybos darbų ranga, ne su pardavimo santykiais, todėl ieškovė pagrįstai laikytina rangove, nes, būdama pardavėja, prisiėmė atlikti ir tam tikrus statybos rangos darbus. Ginčo dėl prisiimtų darbų fakto byloje nėra. Ginčo šalių sudaryta Sutartis su minėtu priedu, kuris yra neatskiriama ir sudėtinė jos dalis, turi tiek pirkimo–pardavimo, tiek ir rangos sutarties bruožų, kadangi nurodyti rangos darbai savo esme yra susiję su nurodyto nekilnojamo turto aplinkotvarka ir nėra papildomai įkainoti, t. y.

Vartotojai atskirai neužsakė atlikti rangos sutarties darbų, jie atskira sutartimi nebuvo apspręsti, o iÅ¡plaukė iÅ¡ pirkimo–pardavimo sutarties, kuria, minėta, buvo parduotas tik 87 proc. baigtumo turtas. Byloje nėra duomenų, kad turto baigtumo darbų atlikimÄ garantavo kiti asmenys, samdyti ieÅ¡kovės ar atsakovų, todėl akivaizdu, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė prisiėmė juos atlikti pati. Byloje esantis ,,Pardavėjo atliekamų statybos darbų sÄ raÅ¡as“ rodo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės buvo atsakovų įsigyto objekto (namo) statytoja bei aplinkos tvarkytoja nuo pat pradžių.

Nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)) 6.393 straipsnio 4 dalis. Tačiau vertinant minėtÄ miÅ¡rų Å¡io sutartinio santykio pobÅ«dį, laikytina, jog jam priskirtina ir CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartojimo rangos sutarties samprata. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymÄ atlikti tam tikrÄ darbÄ , skirtÄ tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo Å¡eimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatÄ ir už jį sumokėti.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas kilęs iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojai yra fiziniai asmenys, sudarę Sutartį su rangovu su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o rangovas yra verslininkas (juridinis asmuo), vykdantis komercinę veiklÄ , kuris ginčo rangos darbus įsipareigojo atlikti. KategoriÅ¡kai nesutiktina su ieÅ¡kovės atstovo teiginiais, jog ginčo santykiui taikytinos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos, nes visiÅ¡kai akivaizdu, kad užsakovams nebuvo parduodama prekė ar paslauga, atitinkanti CK 6.350 straipsnio, reglamentuojančio vartojimo pirkimo-pardavimo santykius, turinį (CK 6.193 straipsnis).

Tokiu bÅ«du rangovo įsipareigojimas dėl tinkamo perduodamo turto ir jame atliktų rangos darbų rezultato, ir kol darbo rezultatas, esantis Sutarties dalyku, nebus pasiektas, tol nebus laikoma, kad rangovo pareiga įvykdyta tinkamai. IÅ¡ Sutarties ir minėto priedo prie jos galima nedviprasmiÅ¡kai nustatyti, kokį darbÄ turi atlikti ir kokį jo rezultatÄ turi perduoti ieÅ¡kovė, kaip rangovas, užsakovams, t. y. atsakovams (Vartotojams). Jai tenka pareiga atsakyti už perduodamo daikto ir darbų kokybės rezultatÄ . 2021 m. birželio 29 d. atsakovai pateikė ieÅ¡kovei pretenzijÄ , kurioje nurodė, kad yra nepabaigta įrengti tvora tarp atsakovų ir gretimo sklypo, nekokybiÅ¡kai įrengti vartai, neprisuktas kanalizacijos dangtis, nepilnai suklotos trinkelės, netinkamai atlikti kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo darbai.

IeÅ¡kovė paÅ¡alino tuos trÅ«kumus, kuriuos manė esant pagrįstais, t. y. užbaigė tvoros įrengimÄ , sutvarkė vartus, prisuko kanalizacijos dangtį. Dėl likusių nepaÅ¡alintų kitų darbų trÅ«kumų, atsakovai 2021 m. liepos 16 d. kreipėsi į TarnybÄ , praÅ¡ydami iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius, kuri priėmė jiems palankų sprendimÄ . Vartotojai byloje iÅ¡kėlė ginÄÄ dėl netinkamai ir nekokybiÅ¡kai atliktų sklypo įrengimo darbų – dėl netinkamai (nepilnai) sudėtų trinkelių ir dėl netinkamai atliktų sklypo užželdinimo darbų, t. y. tos pretenzijos dalies, kurios rangovas faktiÅ¡kai nepripažino.

Byloje esančios atsakovų raÅ¡ytos pretenzijos, jų pateiktos foto nuotraukos, specialistų iÅ¡vados, liudytojo paaiÅ¡kinimai rodo, kad ginčo Å¡alių sutartų ir ieÅ¡kovės atliktų aplinkotvarkos darbų (o dėl Å¡io fakto ginčo byloje nėra, ieÅ¡kovė neginčijo, kad darbus atliko ji pati) – sudėtų trinkelių ir užsėtos vejos –kokybė nebuvo tinkama, ir atsakomybė už tai tenka ieÅ¡kovei. Aplinkybė, jog reaguodama į atsakovų pretenzijÄ , ieÅ¡kovė mėgino taisyti dalį darbų trÅ«kumų, tik patvirtina jos pačios suvokimÄ bei žinojimÄ , kad tokia atsakomybės pareiga tenka jai pačiai.

Sutarties priede „Pardavėjo atliekamų statybos darbų sÄ raÅ¡as ir įsipareigojimai“ aiÅ¡kiai nurodyta, jog rangovas įsipareigoja kieme iÅ¡lyginti žemę, užpilti jÄ juodžemiu, sudėti trinkeles. Å iame priede ieÅ¡kovės vadovo K. K. ranka padarytame prieraÅ¡e (jo ieÅ¡kovė neginčijo) taip pat aiÅ¡kiai nurodoma, kad vidiniame kieme turi bÅ«ti užsėta žolė. Nei į bylÄ pateiktoje Å¡alių 2019 m. spalio 29 d. pasiraÅ¡ytoje Rezervavimo sutartyje, nei Sutartyje ar jos prieduose, nei minėtame Å¡alių pasiraÅ¡ytame ,,Pardavėjo atliekamų statybos darbų sÄ raÅ¡e“ nėra nurodyti skaičiai dėl trinkelių iÅ¡klojimo, nėra pateikti to metmenys atsakovų sklypui tenkančiai daliai, neaptartas gamintojas ir pan.

Taip pat nėra nurodyti kokybės reikalavimai ar specifiniai parametrai tokiems darbams, kaip vejos užsėjimas, nėra nurodyta, kokio tipo veja, kokios sėklos naudojamo užsėjimui, kokia ir kam tenkanti galimo nesudygimo rizika, priežiūra ir pan.. Plotai ir terminai šiems darbams taip pat nenurodyti ir individualiai neaptarti. Kalbėdami apie trinkeles, Vartotojai rėmėsi brėžiniais, kurie buvo naudojami ikisutartiniuose santykiuose, UAB ,,Geonorma“ 2022 m. gegužės 9 d. parengtu Situacijos planu, iš kurio matyti, kad paklotas trinkelių plotas yra 58,5 kv. m., nepaklotas – 25 kv. m.

Rangovas gi nurodė tikėtinus skaičiavimus imant domėn atsakovams priklausančio sklypo ploto dalį ir sudėtų trinkelių plotus bei teigė, jog jų sudėta daugiau nei priklausytų. Teismo manymu, yra nepagrįsti ieškovės argumentai, kad paruošiamuosiuose statybos dokumentuose esant įvardintam bendram betoninių trinkelių sudėjimo plotui 96 kv. m. (per abu sublokuoto namo ir sklypų savininkus), jis turi būti dalinamas per pusę ir atsakovams tektų 48 kv. m. trinkelių. Byloje esantys įrodymai nedviprasmiškai rodo, kad sklypo, kuriame yra ieškovės statytas sublokuotas dvibutis namas, dalys nėra lygios, sklypo ribos asimetriškos, didesnė jo dalis priklauso atsakovams, todėl ieškovės nurodyta lygumo proporcija jokiu būdu negali būti taikoma.

Kitų gi skaičiavimų ieÅ¡kovė nenurodė ir neįrodinėjo. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių schemų, pasiraÅ¡ytų atliktų Å¡ių darbų aktų ir pan. Rangovas, nepripažindamas atsakovų nurodyto argumento bei UAB ,,Geonorma“ plane pateiktų iÅ¡vadų, jokiais leistinais ir patikimais įrodymais jų paneigti nesiėmė, ekspertizės neprašė, faktinių aplinkybių konstatavimo vietoje nedarė, nurodytų trinkelių iÅ¡klojimo plotų dydžių ir iÅ¡dėstymo konfigÅ«racijų neteikė, jų pagal nuosavybės teise tenkančius plotus neindividualizavo, faktiÅ¡kai jokių objektyvių kontrargumentų, apart hipotetines ir deklaratyvias nesutikimo prielaidas, nepateikė.

Leistinais ir patikimais įrodymais, apart prielaidų, neįrodinėjo ir atsakovams prie namo tenkančio sklypo ploto ar trinkelėmis tenkančio užkloti jo dalies dydžių. Pareiga formuoti įrodomÄ jÄ bazę Å¡iuo atveju tenka rangovui. Jis rengė Sutartį, priedus prie jos, todėl privalėjo nurodyti viskÄ aiÅ¡kiai, tinkamai, su konkrečiais dydžiais, apibrėžtumu ir pan. To nepadarymo rizika tenka jam pačiam. Vartotojai, grįsdami reikalavimÄ Å¡ioje dalyje, pateikė UAB „Confidesta“ ir UAB „Geonorma“ matavimus bei sÄ matas.

IÅ¡ pateiktų dokumentų nustatyta, kad pagal pateiktÄ planÄ ir matavimus, aplinkotvarkos rangos darbai sudedant trinkeles sudaro 1 577,84 Eur. Netikėti Å¡iais įrodymais, teismas pagrindo neturi. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad galima pigiau trinkelėmis užkloti likusiÄ sklypo dalį, atsakovų pateiktų duomenų ir argumentų nenuginčijo. Minėta, 2020 m. rugsėjo 15 d. priede prie Sutarties, kuriame nurodytas Rangovo atliekamų statybos darbų sÄ raÅ¡as ir įsipareigojimai, kuriuo ieÅ¡kovė įsipareigojo vidiniame kieme užsėti žolę.

Nėra nurodoma, kokio tipo ir kokios kokybės, kokia galima rizika nesudygus ir pan., nenurodomos ribos ir darbų atlikimo kaÅ¡tai. To nepadarymo pasekmė tenka taip pat rangovui. Pagal CK6.663 straipsnio 1 dalį, jeigu sutartyje kokybės sÄ lygos nenustatytos, atliekamų darbų kokybė turi atitikti įprastai tokios rÅ«Å¡ies darbams keliamus reikalavimus. Kaip nustatyta iÅ¡ atsakovų į bylÄ pateikto Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos 2021 m. spalio 1 d. atlikto Vejos kokybės įvertinimo, teritorijoje įrengta veja neatitinka aukščiau apraÅ¡ytų vejos kokybės reikalavimų.

Ä®vertinime nurodyta: „Remiantis medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 19-22 punktais, įrengiant sėtines vejas, reikalinga paruoÅ¡ti žemę: sunaikinti senÄ augalijÄ , atlikti žemės gerinimo darbus (tręšti, gerinti dirvos mechaninę sudėtį), paruoÅ¡ti tinkamÄ dirvos sluoksnį – dekoratyviosioms vejoms ne seklesnį kaip 15-20 cm, pasėti žolių sėklų miÅ¡inį, pritaikytÄ vejos tipui. Normaliam vejos tankumui ir vystymuisi rekomenduojama vejos sėklų miÅ¡inio norma apie 2,5-3 kg arui.

Tokia norma galioja esant aukÅ¡tam sėklų daigumui bei sudarant optimalias sÄ lygas sėklų dygimui. Jei numatomos prastos dygimo sÄ lygos: sumažėjęs sėklų daigumas, numatomos sausros be galimybės palaistyti, galimas plutos susidarymas dirvos pavirÅ¡iuje, nenumatytas papildomas tręšimas, tai sėklų norma atitinkamai padidinama, vidutiniÅ¡kai 30–40 %. Tai priemonės, kurias reikia taikyti, kad naujai įrengiama sėtinė dekoratyvioji veja atitiktų jai keliamus kokybės reikalavimus: bÅ«tų tanki, veÅ¡li, tvirta, atspari ligoms ir kenkėjams bei ilgaamžė. (Duomenys neskelbtini) teritorijoje įrengta veja neatitinka aukščiau apraÅ¡ytų vejos kokybės reikalavimų.

Yra plotų, kur veja iÅ¡retėjusi ar visai nesudygusi. Vejos pavirÅ¡ius nelygus, atvežtas augalinis paskleistas netolygiai, maksimalus sluoksnis yra 10 cm, daugumoje vietų yra tik 5 cm. Vejoje yra daug piktžolių. Vejos lygis nesulygintas su vejos bortu, kas apsunkins tolimesnę, vejos priežiÅ«rÄ . Pridedamas priedas fotonuotraukos: nesudygusios, nesutankėjusios vejos plotai.“ Jokiais įrodymais ieÅ¡kovas nemėgino ir nesiekė paneigti Å¡ių iÅ¡vadų apart nurodytu teiginiu, jog tai nėra ekspertizė.

Netikėti Vartotojų pateiktais įrodymais teismas pagrindo neturi, nes tokiÄ byloje esančiÄ iÅ¡vadÄ teikė specialių žinių turintys asmenys. Byloje esantys įrodymai dėl vejos kokybės nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tyrimas nebuvo atliekamas arba atliktas neiÅ¡samiai. Teismui nekyla abejonių dėl atlikto tyrimo eigos, pateiktų rezultatų bei tyrimÄ atlikusios įmonės kompetencijos. Dokumento įvardijimas padarytų iÅ¡vadų turiniui neturi jokios įtakos.

Be to, iÅ¡ atsakovų teismui pateiktų fotofiksacijų matyti, kad vejos kokybė itin prasta ir neatitinka įprastai tokios rÅ«Å¡ies darbams keliamų reikalavimų – vejos faktiÅ¡kai nėra, sklypo plotas neiÅ¡lygintas, smėlėtas, su neaiÅ¡kiomis priemaiÅ¡omis, faktiÅ¡kai be juodžemio. Vejos nebuvimÄ faktiÅ¡kai patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas asmuo, patvirtinęs, jog jo sklype buvo analogiÅ¡ka vertinamai situacija. Rangovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovų pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus bei teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Pagal UAB „Želmita“ sÄ matÄ , asmeninio sklypo atvežimo darbai pagal Sutartyje nurodytus reikalavimus sudaro 4 329,50 Eur. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad aptariami sklypo gerbÅ«vio darbai gali kainuoti mažesnę sumÄ . Vartotojų pateiktos sÄ matos yra tiesiogiai susijusios su planuojamais atlikti darbais, jose numatyti tik bÅ«tini atlikti darbai, jų kaina, o tai rodo, kad Vartotojai iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus pateikė nesiekdami nepagrįstai praturtėti ar kitaip iÅ¡kreipti Å¡alių pusiausvyrÄ Å¡io ginčo atveju.

Pažymėtina, kad iÅ¡ pateiktų UAB „Želmita“ sÄ matų Vartotojai iÅ¡sirinko pigiausiÄ pasiÅ«lytÄ variantÄ . Todėl Å¡i suma vertintina kaip Vartotojų labai tikėtini bÅ«simi minimalÅ«s nuostoliai akivaizdiems darbų trÅ«kumams Å¡alinti, kurie taip pat iÅ¡ieÅ¡kotini iÅ¡ rangovo. Rangovo iÅ¡reikÅ¡ti kaltinimai Vartotojams dėl netinkamos užsėtos vejos priežiÅ«ros atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, nes byloje esanti medžiaga rodo, kad pirminiai užsėjimo ir apželdinimo darbai atlikti su didžiuliais trÅ«kumais ir netinkamai – dirva neiÅ¡lyginta, juodžemio nėra, sklype Å¡iukÅ¡lės, todėl yra labai didelių abejonių dėl to, ar buvo kÄ prižiÅ«rėti ir laistyti.

Vartotojai, nustatę trÅ«kumus, kreipėsi į rangovÄ , praÅ¡ydami nustatytus trÅ«kumus iÅ¡taisyti, taigi, pirmiausia siekė apginti savo pažeistas teises įstatymuose įtvirtinta tvarka, jog rangovas galėtų savo jėgomis atsiradusius trÅ«kumus paÅ¡alinti, tačiau rangovas rangos darbų trÅ«kumų neiÅ¡taisė, nesiėmė jokių veiksmų trÅ«kumams paÅ¡alinti. Todėl Vartotojai kreipėsi dėl Å¡ių trÅ«kumų įvertinimo ir sÄ matos sudarymo bei iÅ¡kėlė rangovo atžvilgiu reikalavimÄ â€“ atlyginti nuostolius už neatliktus (nekokybiÅ¡kai atliktus) rangos darbus.

Pagrindo manyti, kad Å¡ia teise jie pasinaudojo netinkamai, nėra. Tarnyba Nutarime teisingai pažymėjo, jog Vartotojų pasirinkti reikalavimai yra bendrasis teisių gynybos bÅ«das, kurių pagrįstumui konstatuoti nėra privaloma iÅ¡pildyti civilinės atsakomybės (kaip specialaus teisių gynybos bÅ«do nuostolių iÅ¡raiÅ¡ka) sÄ lygų (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė, žala), Vartotojai nesiekia papildomai iÅ¡sireikalauti atlyginti nuostolius dėl nekokybiÅ¡kai atliktų (ir neatliktų) darbų, tačiau siekia apginti savo pažeistas teises, reikalaudami, jog trÅ«kumai bÅ«tų paÅ¡alinti kitos įmonės jėgomis, rangovui padengiant Å¡iuos bÅ«tinus kaÅ¡tus, nurodytus minėtuose dokumentuose.

Taip pat Tarnyba teisingai sprendė, kad tarp Vartotojų pateiktų sÄ matų ir paskaičiavimų bei konstatuotų trÅ«kumų yra tiesioginis ryÅ¡ys ta prasme, kad Vartotojų reikalaujama suma yra skirta bÅ«tent nustatytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti ir nėra pagrindo ja abejoti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi, be nekilnojamojo turto įsigijimo, sutarties (ginčo) Å¡alys sulygo ir dėl konkrečių rangos darbų atlikimo, rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymÄ bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika.

Kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti Civilinio kodekso 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje kokybės sÄ lygos nenustatytos, – įprastai tokios rÅ«Å¡ies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingÄ terminÄ ; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje Å¡alys gali nustatyti rangovo pareigÄ atlikti darbÄ pagal aukÅ¡tesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad esminis Vartotojai lÅ«kestį, kad rangos darbai atitiks numatytÄ planÄ ir bus tinkami naudoti pagal faktinę situacijÄ , atitiks numatytÄ paskirtį ir turės reikiamÄ rezultatÄ , liko neįgyvendintas, rangovas į pretenzijas tinkamai nereagavo, dėl ko pripažintina, kad Vartotojai turi teisę į praÅ¡omų nuostolių atlyginimÄ dėl ieÅ¡kovės akivaizdžiai netinkamai atliktų (neatliktų) rangos darbų. Pagrįstu laikytinas ir Vartotojų reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ (rangos darbų vertinimų iÅ¡laidas (250 Eur).

Nagrinėjamu atveju Vartotojų patirtos Å¡ios iÅ¡laidos buvo susijusios su rangos darbų įvertinimu. Pagrįsdami Å¡ias iÅ¡laidas ir jų dydį Vartotojai pateikė 2021 m. lapkričio 4 d. Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Serija LAA Nr. 20211031 kopijÄ ir Citadele banko mokėjimo nurodymo iÅ¡raÅ¡Ä (50 Eur), 2022 m. gegužės 9 d. UAB „Geonorma“ PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. GEO000003003 kopijÄ ir mokėjimo nurodymo iÅ¡raÅ¡Ä (200 Eur).

Tokiu bÅ«du teismas, susipažinęs su Tarnybos pateikta tyrimo medžiaga, nagrinėdamas iÅ¡ vartojimo santykių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės, daro iÅ¡vadÄ , kad Tarnybos priimtas sprendimas pagal faktines Å¡io ginčo aplinkybes yra teisingas ir pagrįstas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba ginÄÄ tyrė objektyviai, rinko reikiamus įrodymus, siÅ«lė Å¡alims juos pateikti, Å¡alys ginče buvo aktyvios. Tarnyba vertino jų pateiktus argumentus, analizavo įrodymus, nėra jokio pagrindo nesutikti su Tarnybos pateiktu vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis.

Tokiu bÅ«du teismas neturi pagrindo manyti, kad Tarnybos atliktas tyrimas yra Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, o jo metu padarytos iÅ¡vados neteisingos. Rangovas savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės labiau deklaratyviomis ir hipotetinėmis nesutikimo prielaidomis nei esminiais teisiniais argumentais. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei, tačiau jos nustato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trÅ«kumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 str. nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikÅ¡ti vienÄ iÅ¡ Å¡io kodekso 6.665 str. nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas (CK 6.678 str. 1 d.).

Pagrindo manyti, kad tokia teise Vartotojai pasinaudojo netinkamai, piktnaudžiavo ar siekė pasipelnyti ieÅ¡kovės sÄ skaita, teismo nuomone, nėra. Teismo manymu, konstatavus miÅ¡rų santykio pobÅ«dį ir akivaizdžiai dominuojančiÄ rangos teisinių santykių specifikÄ , nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės nurodytais teiginiais dėl senaties termino. Manytina, kad Vartotojai ieÅ¡kinio senaties terminų nėra praleidę. Pirma, jokie atliktų darbų (net ir reaguojant į Vartotojų pretenzijÄ ) nebuvo suraÅ¡omi, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad termino eiga prasidėjo 2020 m. lapkričio 1 d., kaip nurodoma priede prie Sutarties.

Antra, kalbant apie tinkamÄ apželdinimÄ , pakankamai akivaizdu, kad pasėtos žolės tikėtinai norimas rezultatas galėjo bÅ«ti matomas 2021 m. pavasarį. Pirminę pretenzijÄ ieÅ¡kovei Vartotojai surašė 2021 m. birželio 29 d. Dėl kitų Å¡alių nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, nes nagrinėjamo ginčo sprendimui teisinės reikÅ¡mės jie neturi. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 str. 1 d. nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo Å¡alis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, praÅ¡ydama nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės. To paties įstatymo 29 str. 2 d. nurodyta, kad kreipimasis į teismÄ po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Å¡ios institucijos sprendimo apskundimu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iÅ¡ ginčo Å¡alių per nustatytÄ terminÄ besikreipus į teismÄ dėl ginčo nagrinėjimo iÅ¡ esmės, Nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-967-232/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-486-640/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-487-640/2018), Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. esA-1387-933/2019).

IeÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme dėl ginčo nagrinėjimo iÅ¡ esmės, minėtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįsigaliojo ir nesukelia Å¡alims teisinių pasekmių, o tarp Å¡alių kilęs ginčas iÅ¡sprendžiamas teismo sprendimu. Todėl atsižvelgiant į tai formuluojama teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraÅ¡e numatytÄ minimaliÄ sumÄ , todėl ieÅ¡kinio atmetimo atveju jos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.

Pripažinti pagrįstu vartotojų D. R. ir D. R. praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB ,,Baltijos aruodas“, į. k. 303406379, atsakovų D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai nuostolius už neatliktus (nekokybiÅ¡kai atliktus) rangos darbus (4 329,50 Eur už sklypo įrengimo darbus ir 1 577,84 Eur už trinkelių klojimo darbus) bei 250 Eur už rangos darbų įvertinimÄ , iÅ¡ viso – 6 157,34 Eur. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB ,,Baltijos aruodas“, į. k. 303406379, 29,04 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Natalija DaÅ¡kovienė