2016-05-11 Nr. AB-10422-3-61-3-03959-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-69-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03959-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

II. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo J. S. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo panaikinimo.

Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 2 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-21/2009, paaiškina, kad 2016 m. kovo 25 d. pateikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, prašydama nustatyti antrinės teisinės pagalbos teikimą, siekiant apeliacine tvarka apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą. Tarnybos 2016 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjai tik nuo 2016 m. kovo 30 d. nustatytas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Kadangi ne nuo pareiškėjos valios priklausiusių aplinkybių užtruko antrinės teisinės pagalbos teikimo paskyrimas, pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, terminas apeliaciniam skundui pateikti atnaujintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjos skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2016 m. kovo 7 d., todėl atsižvelgiant į ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2016 m. kovo 21 dieną. Pareiškėja apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2016 m. balandžio 12 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas (jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas), skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006; AS6-247/2006; AS6-208/2006).

Pareiškėja prašymą dėl termino atnaujinimo grindžia tuo, kad ne nuo jos valios priklausiusių priežasčių užtruko antrinės teisinės pagalbos paskyrimas. Nors kartu su prašymu atnaujinti terminą pateiktas bylai neaktualus Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau net ir atsižvelgiant į pareiškėjos teiginius, kad ji kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo 2016 m. kovo 25 d., vertintina, kad pareiškėja į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi jau pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui, todėl prašymo teiginiai dėl užtrukusio antrinės teisinės pagalbos teikimo paskyrimo neturi reikšmės sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka patys savaime negali būti laikomi svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010, 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėja buvo atstovaujama advokato.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis. Aptartų aplinkybių visuma leidžia vertinti, jog pareiškėja nepateisinamai ilgai delsė įgyvendinti savo teisę į apeliaciją.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidusi įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jos apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. S. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius