Legislator Case Law & Legislation
d736da55-6d99-4b46-a751-bee0c690267b AI generated

d736da55-6d99-4b46-a751-bee0c690267b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number d736da55-6d99-4b46-a751-bee0c690267b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                    Civilinė byla Nr. e2-3211-819/2016 Proceso Nr. 2-68-3-40694-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Linui Blažulioniui, atsakovei A.

Legislator headnote

AI generated

d736da55-6d99-4b46-a751-bee0c690267b · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Å is nutarimo projektas buvo svarstomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, taip pat 2015-11-05 įvykusiame Seimo plenariniame posėdyje, kuriame nutarimo projektui nebuvo pritarta valdančiosios koalicijos balsais. Po Seimo plenarinio posėdžio buvo iÅ¡platintas Seimo TS-LKD frakcijos praneÅ¡imas spaudai „Premjero atsisakymas atsakyti į klausimus patvirtinto prielaidÄ , kad premjero Å¡eima gavo kyšį?“. Å iame praneÅ¡ime vieÅ¡ai iÅ¡sakytas įtarimas, kad UAB „M.“ akcijų perleidimas Ministro Pirmininko žentui galėjo bÅ«ti privataus verslo dovana premjero Å¡eimai už galimai sudarytas palankias sÄ lygas laimėti valstybės įstaigų rengiamus viešųjų pirkimų konkursus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                    Civilinė byla Nr. e2-3211-819/2016 Proceso Nr. 2-68-3-40694-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Linui Blažulioniui, atsakovei A.

B., jos atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei A. B. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėja nustatė: ieÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ atsakovės paskleistas žinias: „Premjero žentas dovanų gauna akcijų“, „ ... mes matome žento istorijÄ , - mes matome akcijų dovanojimÄ , aÅ¡ matau kyšį“, įpareigoti atsakovę artimiausiu metu paneigti paskleistus tiesos neatitinkančius ir ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančius duomenis adekvačiai jų paskelbimo laikui, formai ir bÅ«dui, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisti 1 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė 2015-11-08 Lietuvos ryto televizijos laidoje „Viskas aiÅ¡ku“ paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ . Minėtoje laidoje be kitų ieÅ¡kovÄ Å¾eminančių teiginių, atsakovė paskelbė Å¡iuos tikrovės neatitinkančius teiginius: „Premjero žentas dovanų gauna akcijų“, „ ... mes matome žento istorijÄ , - mes matome akcijų dovanojimÄ , aÅ¡ matau kyšį“. Å iais teiginiais, remiantis laidos kontekstu, atsakovė paskleidė žiniÄ , neva ieÅ¡kovas priėmė kyšį, kuris pasireiÅ¡kė akcijų dovanojimu žentui.

Tokiu bÅ«du atsakovė, bÅ«dama ne tik Lietuvos Respublikos Seimo, bet ir Antikorupcijos komisijos narė, paskelbė žiniÄ neva ieÅ¡kovas ne tik elgėsi netinkamai moralės požiÅ«riu, bet ir įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis niekada nėra pažeidęs kokių nors teisės ar etikos normų. Be to, jokia valstybinės valdžios institucija nėra priėmusi teisingumo akto, kuriuos jis bÅ«tų pripažintas padaręs ir/arba pasikėsinęs padaryti teisės ir/ar garbės bei etikos normų pažeidimÄ ar nusikaltimÄ , o atsakovės paskleista informacija, neva ieÅ¡kovas yra paėmęs kyšį, bÅ«tent į tai ir orientuoja.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Todėl bet kurį asmenį, kuris įstatymo nustatyta tvarka nepripažintas kaltu, pavadinę nusikaltėliu, įžeisime jo garbę ir orumÄ . Å iuo atveju atsakovė įvardijo ieÅ¡kovÄ kaip asmenį, paėmusį kyšį. Tuo tarpu ieÅ¡kovo reputacija yra nepriekaiÅ¡tinga, o jo tapatinimas su nusikalstamais veiksmais bei kompromituojančia veikla formuoja neigiamÄ jo kaip privataus ir vieÅ¡o asmens vertinimÄ , kartu žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad vieÅ¡o ir privataus asmens garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi, tačiau sprendžiant dėl asmens, paskleidusio informacijÄ apie vieÅ¡Ä asmenį atsakomybės, pirmiausia vertintinas duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Tuo atveju kai asmuo, kuris paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie vieÅ¡Ä asmenį, veikė nesÄ Å¾iningai, turėdamas tikslÄ pakenkti vieÅ¡o asmens reputacijai arba turėdamas kitų prieÅ¡ vieÅ¡o asmens gerÄ vardÄ nukreiptų tikslų, asmuo trauktinas civilinėn atsakomybėn už asmens, nors ir vieÅ¡o, garbės ir orumo įžeidimÄ .

Atsakovės elgesys nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningo asmens, siekiančio supažindinti visuomenę su vieÅ¡o asmens asmeniu ar jo veikla, todėl atsakovė, dėl savo užimamų pareigų ir didesnio informuotumo, turėjo suprasti pavieÅ¡inusi ne informacinio pobÅ«džio duomenis apie vieÅ¡Ä asmenį, kas liudija, jog ji veikė nesÄ Å¾iningai, turėdama tikslÄ pakenkti vieÅ¡o asmens reputacijai, sumenkinti jo autoritetÄ visuomenėje, paÅ¡alinti iÅ¡ rinkimų konkurentÄ arba turėdama kitų prieÅ¡ ieÅ¡kovo gerÄ vardÄ nukreiptų nesÄ Å¾iningų tikslų.

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad atsakovė dėl savo užimamų pareigų, prieÅ¡ skelbdama minėtus teiginius, galėjo laisvai įsitikinti skelbiamų duomenų teisingumu. Atsakovė byloje pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, jog ji nesutinka, kad ieÅ¡kovo nurodomi teiginiai yra duomenys, kurie gali bÅ«ti patikrinti įrodinėjimo priemonėmis, jog minėtais teiginiais ji siekė pažeisti ar pažeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Atsakovės pasakyta frazė „aÅ¡ matau kyšį“, kuriÄ ieÅ¡kovas traktuoja kaip kaltinimÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. numatyto nusikaltimo padarymu, yra atsakovės nuomonė, o ne faktas.

Tai patvirtina nagrinėjamo teiginio dalis „aÅ¡ matau“, laidos kontekstas, kita vieÅ¡a informacija, kad tokių duomenų atsakovė neturi. Å iais teiginiais atsakovė iÅ¡sakė savo nuomonę, požiÅ«rį į vieÅ¡ai nuskambėjusiÄ Ministro Pirmininko A. B. žento E. V. sudarytÄ 50 proc. UAB „M.“ akcijų įsigijimo sandorį. Å ioje istorijoje, pasak atsakovės, yra daug neaiÅ¡kumų, o vienas didžiausių – UAB „M.“ akcijų perleidimo sandorio kaina. Atsakovė kaip Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos narė siekė, kad dėl Ministro Pirmininko ir UAB „M.“ ryÅ¡ių Seime bÅ«tų pradėtas parlamentinis tyrimas, tačiau valdančios koalicijos balsais Lietuvos Respublikos Seimas atmetė opozicijos siÅ«lymÄ suteikti Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos įgaliojimus Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavesti jai atlikti parlamentinį tyrimÄ dėl to, ar UAB „M.“ akcijų perleidimas Ministro Pirmininko žentui nebuvo privataus verslo dovana premjero Å¡eimai už galimai sudarytas palankias sÄ lygas laimėti valstybės įstaigų rengiamus viešųjų pirkimų konkursus.

Nei Ministras Pirmininkas, nei kiti istorijos dalyviai neįvardijo už kokiÄ kainÄ E. V. buvo perleistos minėtos akcijos. IeÅ¡kinyje nurodomoje televizijos laidoje atsakovė taip pat nurodė, kad ji tikrosios akcijų pardavimo kainos nežino, nes ji niekada nurodyta nebuvo, kas ir kelia didžiausius įtarimus. Atsakovė taip pat nurodo, kad pats ieÅ¡kovas vieÅ¡ai įvardijo, jog akcijos jo žentui buvo parduotos iÅ¡simokėtinai, o toks atsiskaitymo už akcijas bÅ«das, kurio niekas daugiau nepatvirtino, o savo žodžių Ministras Pirmininkas vėliau iÅ¡sigynė, paskatino dar daugiau įtarimų.

Atsakovė pažymi, kad nustatant, ar atsakovas paskleidė apie ieÅ¡kovÄ Å¾inias – duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir ar toks paskleidimas pažeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , bÅ«tina analizuoti visÄ situacijÄ , ne tik teiginius, bet ir atsakovės iÅ¡sakytų teiginių kontekstÄ , pasisakymo aplinkybes, tikslus. Atsakovė susirÅ«pinimÄ visuomenei svarbiu klausimu – galima korupcija aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, reiÅ¡kė, atsižvelgdama į spaudoje vieÅ¡ai pasirodžiusiÄ informacijÄ (2015-09-14 dienraÅ¡tyje ir internetiniame naujienų portale „15 min.“).

Atsakovė laidoje pripažino, kad jos frazė dėl akcijų dovanojimo nėra tiksli, nes ji nežino ar sandoris buvo atlygintinis ar ne, kokia jo kaina. Atsakovė darydama prielaidÄ apie galimÄ akcijų dovanojimÄ rėmėsi jai žinomais faktais, kurie nuskambėjo vieÅ¡ai, taip pat tais faktais, kurie buvo nurodomi 2015 m. spalio mėn. įregistruotame Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimÄ â€œ projekte Nr. XIIP-3634.

Å is nutarimo projektas buvo svarstomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, taip pat 2015-11-05 įvykusiame Seimo plenariniame posėdyje, kuriame nutarimo projektui nebuvo pritarta valdančiosios koalicijos balsais. Po Seimo plenarinio posėdžio buvo iÅ¡platintas Seimo TS-LKD frakcijos praneÅ¡imas spaudai „Premjero atsisakymas atsakyti į klausimus patvirtinto prielaidÄ , kad premjero Å¡eima gavo kyšį?“. Å iame praneÅ¡ime vieÅ¡ai iÅ¡sakytas įtarimas, kad UAB „M.“ akcijų perleidimas Ministro Pirmininko žentui galėjo bÅ«ti privataus verslo dovana premjero Å¡eimai už galimai sudarytas palankias sÄ lygas laimėti valstybės įstaigų rengiamus viešųjų pirkimų konkursus.

BÅ«tent remdamasi tuo atsakovė padarė prielaidÄ , kad akcijos galėjo bÅ«ti perleistos už mažesnę kainÄ , nei jos vertos, todėl ir vengiama įvardinti jų perleidimo kainÄ . Daikto perleidimas už mažesnę nei jis vertas kainÄ , pasak atsakovės, reiÅ¡kia dovanojimÄ . Taip pat atsakovė atsiliepime nurodo, kad atsakovė niekada ieÅ¡kovo neįvardijo kaip asmens, priėmusio kyÅ¡io, tačiau ji neneigia, kad jos nuomonė į Å¡iÄ istorijÄ yra negatyvi – ji tai vertina kaip galimÄ korupcinę veiklÄ .

Tai yra jos asmeninė nuomonė, kurios paneigti ar atlyginti neturtinę žalÄ už iÅ¡sakytÄ tokiÄ nuomonę niekas įpareigoti negali, net ir tuo atveju, jeigu nuomonė įžeidžianti, Å¡okiruojanti ar kelianti nerimÄ .IeÅ¡kovas pateikė byloje dublikÄ , kuriame palaikė ieÅ¡kinyje nurodytÄ pozicijÄ . Papildomai pažymėjo, kad sprendžiant dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio bÅ«tina įvertinti tai, kad atsakovė yra teisininkė, ji yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos narė, o dar iki atsakovei paskleidžiant tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi atsakovės praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2015-09-25 priėmė nutarimÄ , kuriuo nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad 2015-09-25 įgalioto subjekto jau buvo nustatyta, o atsakovei buvo žinoma, kad E. V. jokių dovanų UAB „M.“ akcijomis negavo ir jokio kyÅ¡ininkavimo fakto nebuvo, todėl laidoje teigdama prieÅ¡ingai ji suprato kokio pobÅ«džio ir turinio informacijÄ ji paskleidė apie ieÅ¡kovÄ . Taip pat dublike ieÅ¡kovas pabrėžia nesutinkantis su ieÅ¡kovės teiginiu, kad ji televizijos laidoje iÅ¡sakė savo nuomonę, o ne paskleidė žiniÄ . Jos iÅ¡sakytus abu teiginius galima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis (sandoriu, teismo nuosprendžiu dėl asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ ). 2015-11-08 Lietuvos ryto televizijos laidoje „Viskas aiÅ¡ku“ atsakovės pasisakymo kontekstas yra aiÅ¡kus ir vienareikÅ¡miÅ¡kas, juo iÅ¡transliuojama žinia, kad A.

B. priėmė kyšį, kuris pasireiÅ¡kė akcijų dovanojimu žentui. Tai patvirtina atsakovės pasisakymai ir kitose televizijose laidose, pvz., 2016-02-15 per LNK televizijÄ iÅ¡transliuotoje KK2 laidoje. Pagrįsdamas patirtÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas dublike nurodė, kad dėl paskleistos informacijos ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas, pažeminimÄ , reputacijos visuomenėje pablogėjimÄ , kas ypatingai svarbu ieÅ¡kovui kaip vieÅ¡am asmeniui. Atsakovė pateikė triplikÄ , kuriame palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Papildomai nurodė, kad Å¡ioje byloje teismas turėtų įvertinti ne tik atsakovės, bet ir ieÅ¡kovo iÅ¡silavinimÄ (ieÅ¡kovas turi ekonominį iÅ¡silavinimÄ , yra apgynęs socialinių mokslų daktaro disertacijÄ , yra ilgametis Seimo narys, buvęs finansų ir susisiekimo ministras, kandidatas 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, nuo 2012 m. einantis Ministro Pirmininko pareigas). Taip pat turi bÅ«ti įvertinta tai, kad abi Å¡alys yra valstybės politikai, vieÅ¡i asmenys, nesinaudojantys tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatÅ«s asmenys.

IeÅ¡kovas eina vienas iÅ¡ svarbiausių valstybinių pareigų Lietuvos Respublikoje, todėl jo veiklai taikomi ypatingi teisėtumo ir vieÅ¡umo reikalavimai. Pasisakydama dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2015-09-25 nutarimo atsakovė nurodė, kad šį nutarimÄ ji vertina kritiÅ¡kai, juo tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , o tokį sprendimÄ motyvavo tuo, kad atsakovė jiems nepateikė konkrečių duomenų apie įtariamas nusikalstamas veikas. Atsakovė nurodo niekada neteigusi, kad ji tokius faktinius duomenis, patvirtinančius, kad Ministras Pirmininkas, E. V. ar kiti minėtoje laidoje paminėti asmenys padarė nusikalstamÄ veikÄ , turi.

Atsakovė yra politikė, ji savo nuomonę suformavo ir iÅ¡sakė vadovaudamasi vieÅ¡ai prieinama informacija, kuriÄ iÅ¡sakė ir ieÅ¡kovas. Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai informacija apie akcijų perleidimo sandorį nebuvo pateikta, kÄ atsakovė ir pabrėžė televizijos laidoje. Atsakovė pabrėžė, kad sprendžiant dėl ieÅ¡kinio bÅ«tina įvertinti, kad ieÅ¡kovo nurodyta informacija buvo iÅ¡sakyta televizijos laidoje vykusios politinės diskusijos apie korupcijÄ metu, laidos metu atsakovė laidos vedėjos buvo nuolat pertraukiama, neleidžiant nuomonės iÅ¡dėstyti nuosekliai, ieÅ¡kovo nurodomi teiginiai nurodomi be diskusijos konteksto, siekiant neparodyti, kad atsakovė toje pačios laidoje patvirtino, kad neturi informacijos kokį sandorį dėl laidoje aptariamos bendrovės akcijų įsigijimo sudarė Ministro Pirmininko žentas.

Atsakovė televizijos laidoje nepasakė nieko naujo. Triplike atsakovė pažymi, kad apskritai jos iÅ¡sakytas teiginys „Premjero žentas dovanų gauna akcijų“ yra ne apie ieÅ¡kovÄ . Tiesiogiai apie ieÅ¡kovÄ nekalbama ir antrajame teiginyje. Atsakovės nuomonė, o ne žinia pastarajame teiginyje, atsispindi tik laidos kontekste. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole. Atsakovė, jos atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole. IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2015-11-08 vykusioje Lietuvos ryto televizijos laidoje „Viskas aiÅ¡ku“ dalyvavusi atsakovė jos metu iÅ¡sakė teiginius „premjero žentas dovanų gauna akcijų“, „ ... mes matome žento istorijÄ , - mes matome akcijų dovanojimÄ , aÅ¡ matau kyšį“. Atsakovė laidos metu buvo Lietuvos Respublikos Seimo narė, taip pat Lietuvos Respublikos Antikorupcijos komisijos narė.

Laidoje be atsakovės dalyvavo kiti asmenys, kurie diskutavo įvairaus pobūdžio klausimais, susijusiais su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos veikla, korupcijos apraiškomis Lietuvos Respublikoje, viešai nuskambėjusiomis istorijomis, vienų ar kitų laidos dalyvių, vedėjos, siejamų su laidos tema – galima korupcija Lietuvos Respublikoje. Viena iš tokių istorijų buvo viešai spaudoje aptartas UAB „M.“ akcijų įsigijimas E. V. vardu: 2015-09-14 15min.lt paskelbtas L.

Ž., Å . Č. straipsnis „Premjero žentas turi savo „ministerijÄ â€œ: valstybės sukrauti pelnai ir įtarimai neÅ¡variais žaidimais“ (b.l. 37-45), 2015-09-24 www.delfi.lt skelbtas T. L. straipsnis „Kas meluoja: premjeras, žentas ar UAB „M.“ (b.l. 50-53), 2015-09-24 15min.lt skelbtas L. Ž. straipsnis „A. B. iÅ¡sižada savo žodžių apie žento iÅ¡simokėtinai pirktas „M.“ akcijas“ (b.l. 46-49). IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, atsakovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡i istorija neapsiribojo vien tik vieÅ¡u jos aptarimu spaudoje.

Dėl vieÅ¡ai pasirodžiusios informacijos, kuri pasak atsakovės jai kaip Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos narei sukėlė abejones dėl galimos korupcijos, ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybÄ dėl galimų korupcinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų (b.l. 79). Be kita ko, Å¡iame kreipimesi atsakovė prašė atlikti tyrimÄ dėl galimo apsimestinio sandorio E. V. perimant 50 proc. UAB „M.“ akcijų. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnyba 2015-09-25 priėmė nutarimÄ , kuriuo ikiteisminį tyrimÄ pradėti atsisakė, nurodydama, kad kreipimesi minimų asmenų veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip nusikalstami.

Å iame nutarime Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnyba taip pat nurodė, kad atlikto patikrinimo metu buvo gauta informacija apie sudarytÄ sandorį bei susijusį apmokėjimÄ . M. K., E. V. parodė, kad akcijų kaina buvo sutarta, įvertinus aplinkybių visumÄ , susijusiÄ su UAB „M.“ vykdytina veikla, be to, sandorio metu E. V. parduodamų akcijų kaina faktiÅ¡kai atitiko ankstesnio sandorio, kuriame E. V. nedalyvavo, metu parduotų UAB „M.“ akcijų kainÄ (b.l. 79-87). Å iame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2015-09-25 nutarime konkreti kaina įvardinta nebuvo.

Byloje nėra duomenų, kad ji bÅ«tų buvusi iki laidos paskelbta vieÅ¡ai.IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, atsakovės paaiÅ¡kinimų taip pat nustatyta, kad 2015 m. spalio mėn. buvo parengtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimÄ â€œ (b.l. 55-59), kurio preambulėje jo parengimas buvo susietas su visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija apie galimas korupcijos ir neteisėtas politinės įtakos apraiÅ¡kas valstybinių vieÅ¡inimo paslaugų pirkimo konkursuose.

Å iame nutarime taip pat buvo keliamas klausimas dėl UAB „M.“ akcijų E. V. vardu įsigijimo aplinkybių, jo kainos. Lietuvos Respublikos Seimui 2015-11-05 Å¡iam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui nepritarus, 2015-11-05 Lietuvos Respublikos Seimo TS-LKD frakcija pavieÅ¡ino praneÅ¡imÄ spaudai „A. K.: „Premjero atsisakymas atsakyti į klausimus patvirtino prielaidÄ , kad premjero Å¡eima gavo kyšį?“, kuriame buvo iÅ¡dėstytas Lietuvos Respublikos Seimo TS-LKD frakcijos seniÅ«no A.

K. teiginys, kad frakcija atsisakymÄ atsakyti į konkrečius klausimus ir trukdymÄ sudaryti Seimo komisijÄ vertina kaip aiÅ¡kų pripažinimÄ , kad frakcijos įtarimai dėl Premjero Å¡eimos gauto kyÅ¡io yra pagrįsti (b.l. 60).IÅ¡ byloje esančio laidos įraÅ¡o, atsakovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡i laida nebuvo nuosekli, joje nebuvo kiekviena iÅ¡ laidoje minimų istorijų aptariama atskirai, kiekvienam iÅ¡ laidos dalyvių, tame tarpe atsakovei, leidžiant pasisakyti diskutuojamu klausimu iÅ¡samiai ir nuosekliai.

PrieÅ¡ingai, laidos įraÅ¡as patvirtina atsakovės teiginius, kad atsakovės, kaip ir kitų dalyvių, pasisakymai buvo nutraukiami laidos vedėjos, jai neleidžiant užbaigti sakinio ar minties, arba dėstomi juos vienÄ laidos metu minimÄ istorijÄ siejant su kita, jas lyginant, vertinant tarpusavyje. Tokiomis aplinkybėmis buvo pasakyti ir ieÅ¡kovo nurodomi teiginiai „premjero žentas dovanų gauna akcijų“, „ ... mes matome žento istorijÄ , - mes matome akcijų dovanojimÄ , aÅ¡ matau kyšį“.

IÅ¡ laidos įraÅ¡o, atsakovės paaiÅ¡kinimų taip pat nustatyta, kad Å¡ioje laidoje, be minėtų teiginių apie Å¡iÄ istorijÄ , ji taip pat nurodė ir kitus teiginius, tarp jų atsakovė nurodė „ir mes negalėjome gauti atsakymų, nes tyrimo ar vieÅ¡o paaiÅ¡kinimo mes Å¡iandien neturėjome, klausimas kokie pinigai buvo sumokėti, kiek tai kainavo, kokia tai buvo pinigų suma, tai mes Å¡iandien irgi keliame klausimÄ , ar tai nebuvo kyÅ¡is“, atsakydama į laidos vedėjos klausimÄ :

„kodėl Jums nereikia įrodymų, kad jis paėmė kyšį, kodėl JÅ«s iÅ¡ karto sakote, kad jis paėmė kyšį?“, atsakovė pažymėjo: „aÅ¡ tikrai Å¡iandien neteigiu to, aÅ¡ galiu pasakyti, kad Seime buvo inicijuotas siÅ«lymas, kad bÅ«tų atliktas tyrimas, ir jeigu iÅ¡ tikrųjų viskas ten yra gerai, kodėl mes negalėjome visko iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl yra bijoma aiÅ¡kinti vieÅ¡ai, pateikti visÄ informacijÄ , man tik kyla dėl to klausimas, jeigu viskas iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų taip gerai, tikrai nebÅ«tų bijoma, nebÅ«tų tas tyrimas sužlugdytas“, atsakydama į vedėjos klausimÄ â€žkokį dovanojimÄ ?“, atsakovė atsakė „dovanojimÄ už simbolinę kainÄ â€œ.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta teisė laisvai skleisti informacijÄ , bet Å¡i teisė neabsoliuti. Pagal Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį laisvė skleisti informacijÄ gali bÅ«ti ribojama įstatymu, jeigu tai bÅ«tina žmogaus garbei ir orumui apsaugoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovas teigia, kad aukščiau nurodyti atsakovės 2015-11-08 Lietuvos ryto televizijos laidos „Viskas aiÅ¡ku“ metu iÅ¡sakyti du teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį yra ginami, jeigu nustatoma, kad žinios (faktai ir duomenys) yra paskleisti, žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , paskleistos žinios neatitinka tikrovės, žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

Sprendžiant dėl duomenų paskleidimo fakto turi bÅ«ti nustatyti du dalykai, t.y. kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė, ir ar duomenys tikrai buvo paskleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių nekyla ginčo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodomi teiginiai buvo atsakovės iÅ¡sakyti minėtos televizijos laidos metu. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai. Tačiau tarp Å¡alių kyla ginčas dėl to, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 p. numato, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų.

Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi bÅ«ti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Be to, turi bÅ«ti vertinamas teiginio kontekstas, paskelbimo aplinkybės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriÅ¡ki, ar jais tik iÅ¡keliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualiÄ problemÄ , pareiÅ¡kiamas autoriaus susirÅ«pinimas svarbiu klausimu.

Apie tai galima spręsti iÅ¡ to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai iÅ¡dėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamÄ ja forma, tai gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiÅ«ris į faktÄ , žinias ar informacijÄ , o ne žinia. Vertinant, ar pareikÅ¡ti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktÄ apibÅ«dinanti nuomonė, iÅ¡reiÅ¡kianti požiÅ«rį į faktÄ , turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡kus.

Jeigu pagrindinis faktas nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kus, o gali bÅ«ti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali bÅ«ti vertinama kaip asmeniui palanki arba nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspÅ«dis (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-717-781/2015). IÅ¡tyręs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad 2015-11-08 Lietuvos ryto televizijos laidos „Viskas aiÅ¡ku“ metu iÅ¡sakydama ieÅ¡kovo nurodomus teiginius ji ne paskleidė žinias ar duomenis (faktus), o pateikė savo nuomonę, vertinimÄ , požiÅ«rį dėl vieÅ¡ai paskleistų duomenų (faktų).

Atsakovės laidos metu iÅ¡sakyti teiginiai buvo susieti su UAB „M.“ akcijų E. V. vardu įsigijimo faktu, pateikiant tokio įsigijimo vertinimÄ , nuomonę kaip dovanojimÄ , pačiai atsakovei tos pačios laidos metu aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus pozicijÄ , kad Å¡io įsigijimo konkrečios aplinkybės, jo kaip sandorio kaina jai nėra žinoma. Teigti, kad Å¡ios laidos metu tokį sandorį pavadindama „dovanojimu“, atsakovė pateikė naujÄ informacijÄ (faktÄ ), kuriÄ galima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis, teismas taip pat neturi jokio pagrindo tiek dėl jau minėtos priežasties (sandorio turinio nežinojimo atskleidimo), tiek dėl to, kad pačioje laidoje, kaip ir bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovė aiÅ¡kiai nurodė, kad dovanojimÄ ji supranta nebÅ«tinai kaip neatlygintinį sandorį, o kaip „dovanojimÄ už simbolinę kainÄ â€œ.

Teismo vertinimu, dovanojimo apibrėžimas, iÅ¡dėstytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nesudaro pagrindo atsakovės, net ir esančios teisininke, iÅ¡sakytų teiginių „Premjero žentas dovanų gauna akcijų“, „mes matome akcijų dovanojimÄ â€œ politinio pobÅ«džio laidoje apie galimÄ korupcijÄ Lietuvos Respublikoje vertinti kaip naujo fakto. Tuo labiau, kad UAB „M.“ akcijų E. V. vardu įsigijimo fakto vertinimÄ atsakovė teikė pačiam faktui nesant vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡kiam.

Ä® bylÄ pateikti minėti vieÅ¡oje spaudoje pasirodę straipsniai liudija, kad dėl UAB „M.“ akcijų E. V. vardu įsigijimo kaip sandorio turinio vieÅ¡oje erdvėje buvo skelbiama prieÅ¡taringa informacija, Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino ir atsakovės kreipimasis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybÄ , kuri atsisakydama atlikti ikiteisminį tyrimÄ atsakovės subjektyvių abejonių dėl sandorio turinio nepaÅ¡alino. Lygiai taip pat atsakovės požiÅ«riu, vertinimu, o ne žinios paskleidimu yra vertintinas atsakovės 2015-11-08 Lietuvos ryto televizijos laidoje „Viskas aiÅ¡ku“ iÅ¡sakytas teiginys „mes matome žento istorijÄ , mes matome akcijų dovanojimÄ , aÅ¡ matau kyšį“.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartus teismų praktikoje iÅ¡dėstytus žinios ir nuomonės atskyrimo kriterijus, akivaizdu, kad pagal laidos kontekstÄ , tame tarpe atsakovės aiÅ¡kius nurodymus laidos metu iki Å¡io teiginio iÅ¡sakymo, kad ji tik kelia klausimÄ , ar tai nėra kyÅ¡is, kad ji neteigia, jog ieÅ¡kovas paėmė kyšį, atsakovė Å¡iuo teiginiu iÅ¡reiÅ¡kė subjektyviÄ nuomonę, susirÅ«pinimÄ dėl UAB „M.“ akcijų E. V. vardu įsigijimo panaÅ¡umo su korupcijos apraiÅ¡komis.

Tokį atsakovės susirÅ«pinimÄ , o ne siekį paskleisti žiniÄ apie ieÅ¡kovo paėmimÄ kyÅ¡io liudija tiek jau minėti laidos metu iÅ¡sakyti kiti atsakovės teiginiai („mes keliame klausimÄ , ar tai nėra kyÅ¡is“, „aÅ¡ tikrai to Å¡iandien neteigiu“), tiek tokio teiginio kilimo aplinkybės. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos politikių, kuriai 2015-09-14 vieÅ¡ai spaudoje pasirodžiusi informacija apie UAB „M.“ akcijų E. V. vardu įsigijimÄ sukėlė abejonių ieÅ¡kovo, kuris yra Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, veiklos skaidrumu.

Suabejojusi tuo, atsakovė, bÅ«dama Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos narė, ėmėsi aktyvių veiksmų Å¡ioms abejonėms paÅ¡alinti – kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybÄ , pasirašė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimÄ â€œ. Tačiau nepaisant Å¡ių pastangų, jos subjektyvios abejonės paÅ¡alintos dėl vieÅ¡ai spaudoje pasirodžiusios informacijos apie UAB „M.“ akcijų E. V. vardu įsigijimÄ nebuvo, kÄ ji ir iÅ¡dėstė 2015-11-08 Lietuvos ryto televizijos laidos „Viskas aiÅ¡ku“ metu, nurodydama, kad tam iÅ¡siaiÅ¡kinti reikia atlikti tyrimÄ , kol toks tyrimas neatliktas, ji subjektyviai, visos informacijos nežinodama, tai vertina kaip („mato“) kyšį.

Å ios laidos metu, kaip teisingai nurodė atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, ji nenurodė, kad ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ veikÄ â€“ paėmė kyšį, nenuslėpė jokios informacijos, o sÄ Å¾iningai iÅ¡dėstė nuomonę dėl vieÅ¡ojoje erdvėje nuskambėjusio jau minėto fakto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas skiria vieÅ¡o ir privataus asmenų garbės ir orumo gynimÄ . VieÅ¡asis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo.

VieÅ¡o asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji bÅ«tų, yra leistina. Darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡o ir privataus asmens garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi. VieÅ¡asis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamÄ kritikÄ (nors ir nevisiÅ¡kai tiksliÄ ), kuri privataus asmens aspektu galėtų bÅ«ti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-28, priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovės vieÅ¡o asmens – ieÅ¡kovo, atžvilgiu buvo iÅ¡reikÅ¡ta negatyvi, tačiau subjektyvi ir teisės aktų leistina nuomonė.

Nustačius, kad atsakovė ginčijamais teiginiais pateikė savo nuomonę, bet ne žinias, nėra pagrindo konstatuoti kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų buvimÄ ir pripažinti ieÅ¡kovo garbės ir orumo pažeidimÄ . Taip pat nustatęs, kad ieÅ¡kovo garbė ir orumas nepažeisti, teismas plačiau nepasisako dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, tame tarpe susijusių su neturtinės žalos ieÅ¡kovui nustatymu bei vertinimu. Teismas tik trumpai pažymi, jog visiÅ¡kai sutinka su atsakovės argumentais, kad pirmasis ieÅ¡kovo nurodomas teiginys bet kuriuo atveju yra ne apie ieÅ¡kovÄ , o apie E. V., kad ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose minimos kitos televizijos laidos ir atsakovės pasisakymai jų metu, jokios įtakos nagrinėjamai civilinei bylai teisingai iÅ¡nagrinėti neturi, nes dėl atsakovės pasisakymų pastarosiose laidose ieÅ¡kinys atsakovei nepareikÅ¡tas, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo realiai patirtÄ neturtinę žalÄ (konkrečius jo patirtus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.).

IeÅ¡kovas byloje sumokėjo 46 Eur žyminio mokesčio (b.l. 9). Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, jo patirtos žyminio mokesčio iÅ¡laidos jam neatlygintinos (CPK 93 str.). Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 2,12 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, kurios iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos, nes jos nevirÅ¡ija minimalios valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 str. 6 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teisėja nutaria: Atmesti ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                Asta MisiÅ«naitė-Bashir