d736cce6-d805-4efa-b9b7-10ca84fcaef5 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovui M. P. P. (M. P. P.) dÄl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs atskirÄ jį skundÄ n u s t a t Ä :              IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 166 749,77 Lt skolos regreso tvarka, 5 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. ReikalavimÄ grindÄ atsakovo dalies prievolÄs įvykdymu kreditoriui AB SEB bankui ir dalies pradinio įnaÅ¡o už perkamÄ butÄ už atsakovÄ sumokÄjimu.
Legislator headnote
AI generatedd736cce6-d805-4efa-b9b7-10ca84fcaef5 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2-176/2014Teismo proceso Nr. 2-55-3-02690-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos:106.4.;(S)                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Rasa GudžiÅ«nienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs D. K. atskirÄ jį skundas dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkriÄio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimta ieÅ¡kinį, priimtos civilinÄje byloje Nr. 2-6240-450/2013 pagal ieÅ¡kovÄs D.
K. ieÅ¡kinį atsakovui M. P. P. (M. P. P.) dÄl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs atskirÄ jį skundÄ n u s t a t Ä :              IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 166 749,77 Lt skolos regreso tvarka, 5 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. ReikalavimÄ grindÄ atsakovo dalies prievolÄs įvykdymu kreditoriui AB SEB bankui ir dalies pradinio įnaÅ¡o už perkamÄ butÄ už atsakovÄ sumokÄjimu.
IeÅ¡kinyje taip pat nurodÄ kad, atsakovas Å¡iuo metu Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi ir Lietuvoje negyvena. IeÅ¡kinyje nurodyta atsakovo D. B. gyvenamoji vieta yra atsakovo motinos gyvenamoji vieta, todÄl ieÅ¡kovÄ, vadovaudamasi CPK 30 straipsniu ieÅ¡kinį reiÅ¡kia pagal atsakovo turto buvimo vietÄ ir paskutinÄ atsakovo žinomÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ â (duomenys neskelbtini).  II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkriÄio 28 d nutartimi atsisakÄ priimti ieÅ¡kinį motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui, kadangi ieÅ¡kovÄ nurodÄ atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ D.
B.. Buto, kurio iÅ¡sigijimui Å¡alys iÅ¡ AB SEB banko gavo kreditÄ , pirkimo-pardavimo dokumentuose, taip pat kredito sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta D. B.. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, kad atsakovas bÅ«tų turÄjÄs gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, kaip ir nepateikÄ duomenų, kad ieÅ¡kinyje nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta yra užsienyje. III. Atskirojo skundo argumentai              Atskiruoju skundu ieÅ¡kovÄ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ nutartį ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs â ieÅ¡kinį priimti.
AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:              1. IeÅ¡kovÄ nežino atsakovo gyvenamosios vietos, todÄl ieÅ¡kinį pareiÅ¡kÄ vadovaujantis CPK 30 straipsniu, numatanÄiu teismingumÄ ieÅ¡kovo pasirinkimu. CPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad atsakovui, neturinÄiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal atsakovo turto buvimo vietÄ arba paskutinÄ Å¾inomÄ atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . To paties straipsnio 12 dalis numato, kad teisÄ pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieÅ¡kovui. IV.
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.
AbsoliuÄių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329, 338 str.).             TeisÄs kreiptis į teismÄ tvarkÄ nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio ieÅ¡kinio priÄmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 29 str.), o fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d., LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d.). CPK 30 straipsnis iÅ¡pleÄia ieÅ¡kovo teisÄ pasirinkti teismÄ , kuriame jis gali alternatyviai pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovui. Å ia norma ieÅ¡kovÄ ir rÄmÄsi, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teisme. TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys užsienio valstybÄs subjektui, teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis kompetentingas nagrinÄti šį ieÅ¡kinį.
             Vadovaujantis CPK 780 straipsniu, jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinÄ sutartis, kurioje iÅ¡sprÄsti jurisdikcijos (teismingumo) klausimai, turi bÅ«ti taikomos tarptautinÄs sutarties, o ne Lietuvos vidaus teisÄje nustatytos taisyklÄs. Taigi teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisÄs aktas (Lietuvos vidaus teisÄ, tarptautinÄ dviÅ¡alÄ sutartis, tarptautinÄ daugiaÅ¡alÄ sutartis, Europos SÄ jungos teisÄs aktai) reglamentuoja konkreÄios bylos jurisdikcijos klausimÄ .             NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ atsakovo gyvenamosios vietos adresÄ nurodÄ D.
B., tuo paÄiu pažymÄdama, kad nežino atsakovo gyvenamosios vietos Å¡iuo metu, o nurodoma atsakovo gyvenamoji vieta D. B. yra atsakovo motinos gyvenamoji vieta. ApeliantÄ teismui pateikÄ atitinkamo laikotarpio raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuose atsakovas nurodÄ savo gyvenamÄ ja vietÄ ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinyje nurodomu adresu D. B..             Lietuvos Respublika ir D. B. nÄra pasiraÅ¡iusios tarptautinÄs dviÅ¡alÄs sutarties dÄl teisinÄs pagalbos civilinÄse ir komercinÄse bylose, taÄiau abi Å¡alys yra Europos SÄ jungos narÄs, todÄl Lietuvai įstojus į Europos SÄ jungÄ , nuo 2004 m. gegužÄs 1 d. jurisdikcijos klausimams sprÄsti tapo aktualus 2000 m. gruodžio 22 d.
Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 DÄl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinÄse ir komercinÄse bylose pripažinimo ir vykdymo. Å is Reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas, kuriuo remtis nacionaliniai teismai valstybÄse â Europos SÄ jungos narÄse â privalo ex officio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar Å¡alys byloje remiasi Å¡io teisÄs akto nuostatomis, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tam, kad ginÄo sprendimo vietÄ bÅ«tų galima nustatyti laikantis Reglamento Nr. 44/2001 nuostatų, turi bÅ«ti tenkinamos Å¡ios sÄ lygos: ratione loci (bent viena iÅ¡ ginÄo Å¡alių reziduoja Europos SÄ jungos valstybÄse narÄse), ratione tempori (teismo procesas turi kilti galiojant Reglamentui) ir ratione materija (ginÄas kyla iÅ¡ civilinių ir komercinių santykių) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-494/2010).             Pirmiau minÄta, kad ieÅ¡kovÄ atsakovo gyvenamosios vietos adresÄ nurodÄ D.
B.. Buto, kurio iÅ¡sigijimui Å¡alims AB SEB bankas suteikÄ kreditÄ pirkimo-pardavimo dokumentuose, taip pat ir kredito sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta D. B.. CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fizinio asmens pareiga raÅ¡tu praneÅ¡ti kitai sandorio Å¡aliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ . Byloje nÄra duomenų apie tokį atsakovo praneÅ¡imÄ . Atsakovas, įstatymų nustatyta tvarka nepraneÅ¡Äs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ kreditoriams, netenka teisÄs remtis faktu apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ .
Be to, ieÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių duomenų apie tai, jog bÅ«tų iÅ¡naudojusi visas bÅ«tinas ir protingas priemones atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, juolab, kad ir pati ieÅ¡kovÄ nurodo, kad jai yra žinoma atsakovo motinos gyvenamoji vieta. IÅ¡kovÄ taip pat nenurodÄ jokių objektyvių duomenų, kad atsakovo pirmiau deklaruota gyvenamoji vieta D. B. gali bÅ«ti pasikeitusi. TodÄl laikytina, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra D. B.. Bylos medžiaga liudija, kad ieÅ¡kovÄs reikalavimas kildinamas iÅ¡ civilinių teisinių santykių. 2000 m. gruodžio 22 d.
Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinÄse ir komercinÄse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo bendrojo teritorinio teismingumo taisyklÄ, įtvirtintÄ Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinys paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Reglamento 59 straipsnio1 dalis numato, kad teismas, norÄdamas nustatyti, ar Å¡alies nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra valstybÄje narÄje, kurios teismuose yra iÅ¡kelta byla, taiko savo vidaus teisÄ. Pirmiau minÄta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, asmens gyvenamÄ ja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijÄs. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruoja D.
B.. Teismų informacinÄs sistemos Liteko duomenimis, ieÅ¡kovÄ, kreipdamasi į teismÄ dÄl iÅ¡laikymo Å¡alių vaikui priteisimo, taip pat nurodÄ atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ tuo paÄiu adresu, kaip ir Buto pirkimo-pardavimo ir Kredito sutartyse, D. B.. TodÄl sprendžiant ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinÄse ir komercinÄse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo bendrÄ jÄ teritorinio teismingumo taisykle, įtvirtinta Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje, kad ieÅ¡kinys paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .
PažymÄtina, kad CPK 30 straipsnio 2 dalies taisyklÄ, numatanti ieÅ¡kovo teisÄ pasirinkti teismÄ , kuriame jis gali alternatyviai pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovui taikoma tik tuo atveju, jei tarptautinÄ sutartis (Å¡iuo atveju minÄtas Reglamentas), kurios dalyvÄ yra Lietuvos Respublika, teismų jurisdikcijos klausimo nereglamentuoja kitaip (CPK 780 str.). NagrinÄjamu atveju, pagal ieÅ¡kovÄs pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ minÄtas reglamentas ieÅ¡kovei nenumato alternatyvaus teismingumo galimybÄs, todÄl apeliantÄ nepagrįstai kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį remiasi CPK 30 straipsnio 2 dalimi.
             Vadovaujantis iÅ¡dÄstytu apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nÄra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties.               Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkriÄio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              TeisÄja                                                                 Rasa GudžiÅ«nienÄ