Legislator Case Law & Legislation
d736cce6-d805-4efa-b9b7-10ca84fcaef5 AI generated

d736cce6-d805-4efa-b9b7-10ca84fcaef5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d736cce6-d805-4efa-b9b7-10ca84fcaef5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui M. P. P. (M. P. P.) dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ n u s t a t ė :              IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 166 749,77 Lt skolos regreso tvarka, 5 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. ReikalavimÄ grindė atsakovo dalies prievolės įvykdymu kreditoriui AB SEB bankui ir dalies pradinio įnaÅ¡o už perkamÄ butÄ už atsakovÄ sumokėjimu.

Legislator headnote

AI generated

d736cce6-d805-4efa-b9b7-10ca84fcaef5 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-176/2014Teismo proceso Nr. 2-55-3-02690-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos:106.4.;(S)                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D. K. atskirÄ jį skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimta ieÅ¡kinį, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6240-450/2013 pagal ieÅ¡kovės D.

K. ieÅ¡kinį atsakovui M. P. P. (M. P. P.) dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ n u s t a t ė :              IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 166 749,77 Lt skolos regreso tvarka, 5 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. ReikalavimÄ grindė atsakovo dalies prievolės įvykdymu kreditoriui AB SEB bankui ir dalies pradinio įnaÅ¡o už perkamÄ butÄ už atsakovÄ sumokėjimu.

IeÅ¡kinyje taip pat nurodė kad, atsakovas Å¡iuo metu Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi ir Lietuvoje negyvena. IeÅ¡kinyje nurodyta atsakovo D. B. gyvenamoji vieta yra atsakovo motinos gyvenamoji vieta, todėl ieÅ¡kovė, vadovaudamasi CPK 30 straipsniu ieÅ¡kinį reiÅ¡kia pagal atsakovo turto buvimo vietÄ ir paskutinę atsakovo žinomÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini).  II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 28 d nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui, kadangi ieÅ¡kovė nurodė atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ D.

B.. Buto, kurio iÅ¡sigijimui Å¡alys iÅ¡ AB SEB banko gavo kreditÄ , pirkimo-pardavimo dokumentuose, taip pat kredito sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta D. B.. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų turėjęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, kaip ir nepateikė duomenų, kad ieÅ¡kinyje nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta yra užsienyje. III. Atskirojo skundo argumentai              Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:              1. IeÅ¡kovė nežino atsakovo gyvenamosios vietos, todėl ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė vadovaujantis CPK 30 straipsniu, numatančiu teismingumÄ ieÅ¡kovo pasirinkimu. CPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal atsakovo turto buvimo vietÄ arba paskutinę žinomÄ atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . To paties straipsnio 12 dalis numato, kad teisė pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieÅ¡kovui. IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).             Teisės kreiptis į teismÄ tvarkÄ nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 29 str.), o fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d., LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d.). CPK 30 straipsnis iÅ¡plečia ieÅ¡kovo teisę pasirinkti teismÄ , kuriame jis gali alternatyviai pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovui. Å ia norma ieÅ¡kovė ir rėmėsi, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys užsienio valstybės subjektui, teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis kompetentingas nagrinėti šį ieÅ¡kinį.

             Vadovaujantis CPK 780 straipsniu, jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje iÅ¡spręsti jurisdikcijos (teismingumo) klausimai, turi bÅ«ti taikomos tarptautinės sutarties, o ne Lietuvos vidaus teisėje nustatytos taisyklės. Taigi teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dviÅ¡alė sutartis, tarptautinė daugiaÅ¡alė sutartis, Europos SÄ jungos teisės aktai) reglamentuoja konkrečios bylos jurisdikcijos klausimÄ .             Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovo gyvenamosios vietos adresÄ nurodė D.

B., tuo pačiu pažymėdama, kad nežino atsakovo gyvenamosios vietos Å¡iuo metu, o nurodoma atsakovo gyvenamoji vieta D. B. yra atsakovo motinos gyvenamoji vieta. Apeliantė teismui pateikė atitinkamo laikotarpio raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuose atsakovas nurodė savo gyvenamÄ ja vietÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodomu adresu D. B..             Lietuvos Respublika ir D. B. nėra pasiraÅ¡iusios tarptautinės dviÅ¡alės sutarties dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose, tačiau abi Å¡alys yra Europos SÄ jungos narės, todėl Lietuvai įstojus į Europos SÄ jungÄ , nuo 2004 m. gegužės 1 d. jurisdikcijos klausimams spręsti tapo aktualus 2000 m. gruodžio 22 d.

Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Å is Reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas, kuriuo remtis nacionaliniai teismai valstybėse – Europos SÄ jungos narėse – privalo ex officio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar Å¡alys byloje remiasi Å¡io teisės akto nuostatomis, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tam, kad ginčo sprendimo vietÄ bÅ«tų galima nustatyti laikantis Reglamento Nr. 44/2001 nuostatų, turi bÅ«ti tenkinamos Å¡ios sÄ lygos: ratione loci (bent viena iÅ¡ ginčo Å¡alių reziduoja Europos SÄ jungos valstybėse narėse), ratione tempori (teismo procesas turi kilti galiojant Reglamentui) ir ratione materija (ginčas kyla iÅ¡ civilinių ir komercinių santykių) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-494/2010).             Pirmiau minėta, kad ieÅ¡kovė atsakovo gyvenamosios vietos adresÄ nurodė D.

B.. Buto, kurio iÅ¡sigijimui Å¡alims AB SEB bankas suteikė kreditÄ pirkimo-pardavimo dokumentuose, taip pat ir kredito sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta D. B.. CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fizinio asmens pareiga raÅ¡tu praneÅ¡ti kitai sandorio Å¡aliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ . Byloje nėra duomenų apie tokį atsakovo praneÅ¡imÄ . Atsakovas, įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ kreditoriams, netenka teisės remtis faktu apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ .

Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, jog būtų išnaudojusi visas būtinas ir protingas priemones atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, juolab, kad ir pati ieškovė nurodo, kad jai yra žinoma atsakovo motinos gyvenamoji vieta. Iškovė taip pat nenurodė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovo pirmiau deklaruota gyvenamoji vieta D. B. gali būti pasikeitusi. Todėl laikytina, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra D. B.. Bylos medžiaga liudija, kad ieškovės reikalavimas kildinamas iš civilinių teisinių santykių. 2000 m. gruodžio 22 d.

Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, įtvirtintÄ Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinys paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Reglamento 59 straipsnio1 dalis numato, kad teismas, norėdamas nustatyti, ar Å¡alies nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kurios teismuose yra iÅ¡kelta byla, taiko savo vidaus teisę. Pirmiau minėta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, asmens gyvenamÄ ja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruoja D.

B.. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo Å¡alių vaikui priteisimo, taip pat nurodė atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ tuo pačiu adresu, kaip ir Buto pirkimo-pardavimo ir Kredito sutartyse, D. B.. Todėl sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo bendrÄ jÄ teritorinio teismingumo taisykle, įtvirtinta Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje, kad ieÅ¡kinys paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pažymėtina, kad CPK 30 straipsnio 2 dalies taisyklė, numatanti ieÅ¡kovo teisę pasirinkti teismÄ , kuriame jis gali alternatyviai pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovui taikoma tik tuo atveju, jei tarptautinė sutartis (Å¡iuo atveju minėtas Reglamentas), kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, teismų jurisdikcijos klausimo nereglamentuoja kitaip (CPK 780 str.). Nagrinėjamu atveju, pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ minėtas reglamentas ieÅ¡kovei nenumato alternatyvaus teismingumo galimybės, todėl apeliantė nepagrįstai kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį remiasi CPK 30 straipsnio 2 dalimi.

             Vadovaujantis iÅ¡dėstytu apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties.               Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              Teisėja                                                                 Rasa GudžiÅ«nienė