d7357e3b-1ebd-44cd-928d-3886507a941f · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr

   Byla Nr. 1S-111/2010

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.16.1.2.2

                Â

                                                                                                        Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2010 m. birželio

29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,

sekretoriaujant Agatai Minkel, Â Â Â Â dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui, Â Â

teismo

posėdyje iÅ¡nagrinėjo suimto įtariamojo A. Å . gynėjo skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio

9 d. nutarties, kuria įtariamajam A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

          Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė :

A. Å . įtariamas tuo, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktuose, t. y. pasikėsino nužudyti du žmones kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, o bÅ«tent:

2009 m. liepos 27 d., apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvės 34 ir 36 namais, veikdamas organizuota grupe asmenų, pasiskirsčiusių vaidmenimis, su Q. M., L. R., E. D.,

V. B., E. P., G. M., V. Č., E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX,

N. B., E. R., A. K., E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, M. B.,

G. C., A. M., L. G.,

P. S., P. M., N. B., I. D., G. L., R. K., M. N., A. G., turėdamas tikslÄ nužudyti E. Ž. bei L. Ž., kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du – esant galimybei sužaloti įvykio vietoje tuo metu buvusius kitus asmenis, panaudodamas automatinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , bendrais veiksmais su Q. M., L. R., E. D., V. B., E. P., G. M., V. Č.,

E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, N. B., E. R., A. K., E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, M. B., G. C., A. M., L. G., P. S.,

P. M., N. B., I. D.,

G. L., R. K., M. N., A. G. padarydamas E. Ž. dvi

šautines žaizdas, tyčia pasikėsino nužudyti E. Ž. ir L. Ž., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių,

nepriklausančių nuo jo valios, nes E. Ž. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, o į L. Ž. nepataikė, ir ši, padidinusi automobilio greitį, iš įvykio vietos nuvažiavo.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartimi A. Å . suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog yra duomenų, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio     1 dalies 1 ir 3 punktai).

Ä®tariamojo A. Å . gynėjas skunde nurodo, jog nutartis nepagrįsta. Sprendžiant klausimÄ , ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindas, sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės nereikėtų pernelyg sureikÅ¡minti. PrieÅ¡ingai, kiekvienu konkrečiu atveju teismui

derėtų aiškintis, ar jos pakanka padaryti išvadai, kad įtariamasis gali pasislėpti. Europos Žmogaus Teisių

Teismas (toliau – EŽTT) ne viename sprendime pabrėžė, jog teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamÄ jį persekiojimÄ organizuoti taip, kad jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanoma trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų bÅ«ti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumÄ .

Nusikalstama veika, kuriÄ padaręs įtariamas A. Å ., padaryta 2009 m. liepos 27 d., o jis sulaikytas tik 2009 m. gruodžio 9 d. Ikiteisminiame tyrime aptariamus įvykius gana plačiai nuÅ¡vietė žiniasklaida, tačiau A. Å ., net žinodamas apie vykstantį ikiteisminį tyrimÄ , neiÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos ir niekur nepasislėpė, nes nesijautė esÄ s kuo nors nusikaltęs. Dėl to manymas, jog

parinkus Å¡velnesnę už suėmimÄ kardomÄ jÄ priemonę jis pasislėps, tėra tik spėjimas, prieÅ¡taraujantis

faktinėms aplinkybėms.

Ä®tariamasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nors oficialiai nedirba, tačiau pajamų gaudavo kitais bÅ«dais ir jos nėra susijusios su nusikalstama veikla. Dėl to neatliekamas joks ikiteisminis tyrimas, kurio duomenys leistų galvoti, jog A. Å . turi

nusikalstamu būdu gautų pajamų. Jis vertėsi naudotų transporto priemonių prekyba, nors šio užsiėmimo nebuvo įteisinęs. Įtariamasis

neįregistravęs santuokos, tačiau turi du mažamečius vaikus, kuriais nuolat rÅ«pinasi, dalyvauja juos auklėjant, o tai liudija, kad jo socialiniai ryÅ¡iai su Lietuva yra pakankamai glaudÅ«s. Be dviejų mažamečių vaikų, jam tenka rÅ«pintis savo motina, kuri turi gana rimtų sveikatos problemų. Â

Negalima tvirtinti, kad tik suėmimas

gali užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms daryti. A. Å . teistas, tačiau Å¡is faktas nėra pakankama priežastis toliau laikyti jį suimtÄ . Vien tai, jog paskutinį kartÄ buvo

teisiamas beveik prieÅ¡ trejus metus tik už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , leidžia galvoti, kad manymas, jog gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, tėra prielaida. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje trÅ«ksta nekeliančių abejonių faktinių duomenų, liudijančių apie A. Å . prisidėjimÄ prie jam inkriminuojamo nusikaltimo, todėl griežčiausios procesinės prievartos priemonės taikymas tokį ilgÄ laiko tarpÄ yra nepateisinamas ir prieÅ¡tarauja BPK 11 straipsnyje deklaruojamam proporcingumo principui taikant procesinės prievartos priemones.

BPK 176 straipsnis reikalauja ikiteisminį tyrimÄ atlikti per kuo trumpiausius terminus. Žmogaus teisių ir pagrindinių

laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio        1 dalyje pabrėžiama, jog kiekvienas asmuo, kuriam

pareikÅ¡tas bet koks baudžiamasis kaltinimas, turi teisę, kad jo bylÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų

pagal įstatymÄ Ä¯steigtas nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta              BPK 44 straipsnio 5 dalyje. BPK 127 straipsnyje pabrėžiama,

jog suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo

ar didelės apimties tas terminas gali būti pratęstas. Sprendžiant kardomojo kalinimo termino pratęsimo

klausimÄ reikėjo atkreipti dėmesį į tai, kad tyrimas vyko ne tik tada, kai A. Å . buvo sulaikytas, bet jis prasidėjo beveik prieÅ¡ keturis mėnesius iki jo sulaikymo.

Dešimt mėnesių ikiteisminiam tyrimui yra labai ilgas laiko tarpas, per kurį tyrimas galėjo būti baigtas. Tai

rodo, jog tokio ilgo kalinimo negalima pateisinti nei didele apimtimi, nei ypatingu sudėtingumu. Gynėjas skundu prašo nutartį panaikinti.

Teismo posėdyje prokuroras praÅ¡o įtariamojo A. Å . gynėjo skundÄ atmesti.

Įtariamojo A. Š. gynėjo skundas atmetamas.

BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali bÅ«ti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. 2009 m. gruodžio 10 d. skiriant A. Å . suėmimÄ ir vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad

A. Å . galėjo padaryti jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Tokie duomenys užfiksuoti įtariamųjų E. J., V. B. ir kitų apklausos protokoluose, įslaptintų liudytojų apklausos

protokoluose.

Suėmimas A. Š. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

A. Å . įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimÄ , už kurį pagal galiojančius įstatymus numatyta vien ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sÄ vokai, kurios gali pakakti skirti ar pratęsti suėmimÄ tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo. Gynėjas skunde teisingai nurodo, jog tokia nuomonė suformuota teismų praktikoje. Â

AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties iÅ¡vada, kad paleistas iÅ¡ suėmimo įtariamasis, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neiÅ¡vengiamumÄ ir siekdamas to iÅ¡vengti, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo. Pagal pateiktÄ Ä¯tarimÄ Ä¯statymo sankcija numato terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę iki 20 metų arba laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Dėl to teismui pripažinus jį kaltu, grėstų labai griežta bausmė. Jau pats įtarimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, todėl, esant tokiam įtarimui, papildomi motyvai pratęsti suėmimo terminÄ BPK 122 straipsnio

1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu nereikalingi.

EŽTT formuoja teismų praktikÄ , kad vieÅ¡asis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Ä®vertinus nusikaltimo, kuriuo įtariamas A. Å ., pobÅ«dį ir sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas yra neabejotinai svarbesnis.

Kita vertus, skunde minimos aplinkybės, jog įtariamasis turi du mažamečius vaikus, kuriais nuolat rÅ«pinasi, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , sergančiÄ motinÄ ir pan., reikÅ¡mingos nustatant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tačiau siekiant užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinai prioritetinės ir sÄ lygojančios paskirtos kardomosios priemonės naikinimÄ Å¡iuo pagrindu.

Beje, gynėjas skunde netiesiogiai pripažįsta, kad A. Š. pragyvenimo šaltinis – vertimasis naudotų transporto

priemonių prekyba Å¡ios veiklos neįteisinus, prieÅ¡tarauja įstatymui. Tai rodo, jog bÅ«damas laisvėje įtariamasis sÄ moningai pažeidinėjo teisės normas ir nuo valstybės slėpė savo pajamas, tokiu elgesiu paneigdamas esÄ s sÄ Å¾iningas pilietis, kuriuo valstybė gali pasitikėti.

PagrįstÄ teismo manymÄ , kad A. Å . darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sÄ lygoja tai, jog jis anksčiau teistas. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jis teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir iÅ¡vardintus Å¡ioje teisės normoje, bei, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimÄ .

Visa tai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. Š. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

BPK 11 straipsnyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržo įtariamojo teises, tačiau šiuo atveju be teisių

suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o A. Š. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų, nepažeidžiant gynėjo skunde minimo

proporcingumo principo.

Negalima sutikti su gynėjo skundo argumentu, kad suėmimas trunka nepagrįstai ilgÄ laikÄ .

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sÄ lygos, taikomi tęsiant suėmimo terminÄ iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminÄ ilgiau nei Å¡eÅ¡iems mėnesiams, be bendrųjų, yra bÅ«tini ir specialÅ«s suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog tiriamÄ nusikalstamÄ veikÄ pasikėsinta padaryti organizuota grupe, kurioje yra 25 įtariamieji, taigi byloje reikalinga atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų. Dėl Å¡ių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi A. Å . suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ilgiau nei Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas prieÅ¡ keturis mėnesius iki A. Å . sulaikymo, dėl iÅ¡dėstytų motyvų esmės nekeičia. Atkreipiamas dėmesys, jog aptariamas BPK straipsnis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminÄ pratęsti iki aÅ¡tuoniolikos mėnesių, o A. Å . suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.

Per laikotarpį, praėjusį po ankstesnio suėmimo termino pratęsimo, tiriant bylÄ atlikti įvairÅ«s procesiniai veiksmai: papildomai apklausti įtariamieji Q. M., P. M.,

R. K., A. G., L. G. ir kt., paskirta užduotis atlikti psichofiziologinį tyrimÄ , paskirta raÅ¡ysenos ekspertizė, atlikti kiti procesiniai veiksmai. Nėra duomenų, kad bylos tyrimas vilkinamas. Å ie duomenys pateisina suėmimo laiko trukmę, atitinka BPK, Konvencijos nuostatas ir EŽTT suformuluotus kriterijus, į kuriuos bÅ«tina atsižvelgti, sprendžiant proceso (taip pat ir procesinių prievartos priemonių) trukmės pagrįstumÄ .

IÅ¡dėstyti motyvai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A. Å . suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių

skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Pratęsiant suėmimÄ siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ ir bylos nagrinėjimÄ teisme, taip pat užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Å velnesne kardomÄ ja priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a :

Suimtojo A. Å . gynėjo skundÄ atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                              Â

                                                                                    Violeta

Ražinskaitė