Legislator Case Law & Legislation
d7347eb8-7643-421b-92bf-d01b4d0d762b AI generated

d7347eb8-7643-421b-92bf-d01b4d0d762b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d7347eb8-7643-421b-92bf-d01b4d0d762b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nuorašas Nuorašas  Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-195/2018Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01305-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.,   2.4.5.1.,1.2.14.1.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                 NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     2018 m. kovo 21 d.  Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti išteisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, A. S. ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),sekretoriaujant Gretai Serapinaitei,             dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui,,              nuteistajam J.

Legislator headnote

AI generated

d7347eb8-7643-421b-92bf-d01b4d0d762b · Vilniaus apygardos teismas: S..             8. J. A. nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, kad jis stengėsi įvykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su R. S.. Nurodo, kad iki nuosprendžio priėmimo jis iÅ¡ dalies atsiskaitė su R. S. antstoliams parduodant turtÄ iÅ¡ varžytinių.              9. Apelianto teigimu, teismas nebuvo objektyvus, kadangi neįvertino aplinkybės, jog iÅ¡ jo R. S. naudai jau iÅ¡ieÅ¡koti 62 676 eurai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nuorašas Nuorašas  Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-195/2018Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01305-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.,   2.4.5.1.,1.2.14.1.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                 NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     2018 m. kovo 21 d.  Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti išteisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, A. S. ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),sekretoriaujant Gretai Serapinaitei,             dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui,,              nuteistajam J.

A., nuteistojo gynėjui advokatui Andriui Baranskiui,             nukentėjusiojo atstovui advokatui Olegui Drobitko,             teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.Nukentėjusiojo R.

S. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ J. A. priteista 5000 eurų, R. S. naudai.Taip pat pripažinus R. S. turėtas atstovavimo iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis iÅ¡ J. A. priteista 1500 eurų, R. S. naudai.    Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė:             Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės J. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ R.

S. turtÄ ir apgaule nukentėjusiojo atžvilgiu iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės.2. J. A., laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. sausio 7 d. Palangos mieste ir Vilniaus mieste, veikdamas aktyvia ir pasyvia apgaule, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo R. S. pasitikėjimu - tęstinai klaidindamas jį - teigdamas žinomai melagingus duomenis, kad investuos nukentėjusiojo pinigus į nekilnojamÄ jį turtÄ , įvairius verslo projektus, siųsdamas elektroniniu paÅ¡tu tikrovės neatitinkančius duomenis apie įvairų nekilnojamÄ jį turtÄ , kas turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui pervesti pinigines lėšas, o taip pat nuslėpdamas esminę informacijÄ turinčiÄ lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui apie savo turimas skolas bei kitus finansinius įsipareigojimus bei pradėtas priverstinio turto iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras, realiai neketindamas nukentėjusiajam vykdyti įsipareigojimų savo naudai įgijo svetimÄ , nukentėjusiajam R.

S. priklausantį didelės vertės turtÄ , kurį Å¡is pervedė į J. A. valdomas asmenines bankų sÄ skaitas, o bÅ«tent: - 2008-09-29 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 100,000.00 litų (28,962,00 eurų);- 2008-10-02 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 50,000.00 litų (14,481,00 eurų);- 2008-10-02 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 50,000.00 litų (14,481,00 eurų);- 2008-10-07 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 100,000.00 litų (28,962,00 eurų);- 2009-01-30 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 8865, esančios banke CAIXE SBB banke pervestus 23,200.00 eurų į korespondentinę AB SNORAS banko sÄ skaitÄ (filiale) Nr. (duomenys neskelbtini), ING Belgium NV/SA, a/s (duomenys neskelbtini) AB SNORAS;- 2009-02-11 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 8865, esančios banke CAIXESBB banke į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 29,000.00 eurų;- 2009-03-03 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 8865, esančios banke CAIXESBB banke į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 33,300.00 eurų; - 2009-03-05 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 4,345.50 eurų;- 2009-04-24 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 100,000.00 litų (28,962,00 eurų);-2009-06-08 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 17,000.00 litų (4,923,54 eurų);- 2009-12-29 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 34,000.00 litų (9,847,08 eurų);- 2010-01-07 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 7.000 litų (2,027,34 eurų), t. y. viso mažiausiai 768 218,51 Lt (222 491,46 Eurų).

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , apgaule įgytas R. S. pinigines lėšas neteisėtai naudojo savo asmeninėms reikmėms, skoloms ir finansiniams įsipareigojimams dengti, ir toliau tęstinai aktyvia ir pasyvia apgaule klaidino nukentėjusįjį bei iÅ¡vengė turtinės prievolės sumokėjimo, negalėdamas ir neketindamas grÄ Å¾inti įgytų piniginių lėšų nukentėjusiajam, sudarė piniginių lėšų grÄ Å¾inimo regimybę – 2009 m. gruodžio 24 d. dienos data pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 770 000 Lt (223 007,41 Eur) sumai, kuriame melagingai įsipareigojo Å¡ias pinigines lėšas iki 2011 m. liepos 24 d. sumokėti R.

S., jų nesumokėjo ir tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , negalėdamas ir neketindamas grÄ Å¾inti apgaule įgytų piniginių lėšų nukentėjusiajam, tęsė nusikalstamÄ veikÄ â€“ 2011 m. liepos 21 d. dienos data pasirašė naujÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 815 000 Lt (236 040,30 eurų) sumai, kuriame melagingai įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 20 d. Å¡ias pinigines lėšas sumokėti R. S., taip pat nuslėpdamas esminę informacijÄ apie savo turimas skolas bei kitus finansinius įsipareigojimus, tame tarpe 2011 m. balandžio 14 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį AB Ūkio banko bankui 754 738,12 Lt (218 587,26 Eur) sumai bei pradėtas priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras.

Tokiu bÅ«du, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. sausio 7 d., veikdamas apgaule, J. A. įgijo didelės vertės svetimÄ R. S. turtÄ viso už 768 218,51 Lt (222 491,46 Eurų) sumÄ ir laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d., veikdamas apgaule, R. S. atžvilgiu iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės viso už 815 000,00 Lt (236 040,30 eurų) ir įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai              3.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis J. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti arba alternatyviai nuosprendį pakeisti, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, taikant vienÄ iÅ¡ BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių.             4. Savo skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo neteisingai įvertini jo ir R.

S. civiliniai paskoliniai santykiai, nepagrįstai juos kriminalizuojant. Nurodo, kad bylÄ apylinkės teismas nagrinėjo tendencingai, galimai neiÅ¡vengdamas viešųjų ryÅ¡ių daromo spaudimo, nesivadovaudamas įstatymų reikalavimais ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika parinko bausmės dydį.              5. Nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai įvertino kaip nusikaltimÄ jo nesugebėjimÄ tinkamai ir laiku įvykdyti civilinės prievoles pagal paskolos sutartis.

Nurodo, kad nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio jį ir R. S. siejo civiliniai paskoliniai teisiniai santykiai. Pažymi, jog R. S. laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2008 m. spalio 7 d. perdavė 300 000 litų, o nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2010 m. sausio 7 d. perdavė papildomai 468 000 litų. Atkreipia teismo dėmesį, jog savo sutartinius santykius šalys įformino J. A. išrašant paskolos sutartis ir vekselius, susitariant dėl palūkanų dydžio.             6. Pažymi, jog paskolinių santykių turinys atskleisti tiek jo paties, tiek nukentėjusiojo R.

S. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nurodo, kad R. S. turėdamas sutaupytų pinigų pats pasiūlė jam kur nors juos investuoti. Pažymi, kad R. S. jam perdavė pinigus pilnai juo pasitikėdamas, nesidomėjo kur bus panaudoti jo pinigai, reguliariai kas mėnesį gaudavo 3000 litų palūkanų.             7. Apelianto teigimu, jis duotus įsipareigojimus stengėsi vykdyti ir pradžioje tinkamai vykdė, tačiau dėl ekonominės krizės, sumažėjusių kainų, darbo netekimo jis negalėjo tinkamai ir laiku vykdyti savo įsipareigojimų R.

S..             8. J. A. nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, kad jis stengėsi įvykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su R. S.. Nurodo, kad iki nuosprendžio priėmimo jis iÅ¡ dalies atsiskaitė su R. S. antstoliams parduodant turtÄ iÅ¡ varžytinių.              9. Apelianto teigimu, teismas nebuvo objektyvus, kadangi neįvertino aplinkybės, jog iÅ¡ jo R. S. naudai jau iÅ¡ieÅ¡koti 62 676 eurai.

Be to, teismas nesiaiÅ¡kino ar 30 000 litų, kuriuos R. S. teigė atgavęs daliniais mokėjimais iÅ¡ J. A. sumažino jo prievolę.             10. Nuteistasis pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog didelė dalis turtinių R. S. interesų jau atlyginta, o jis nesiekia ir negali iÅ¡vengti turtinės prievolės, laiko, kad R. S. teisės ir teisiniai interesai yra apginti naudojantis kitų tiesės Å¡akų suteikiamomis galimybėmis, nesinaudojant baudžiamÄ ja atsakomybe.              11.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas Å¡iuo atveju padarė nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas, kad J. A. įgijo R. S. pinigus apgaule, juos norėdamas pasisavinti ir nenorėdamas grÄ Å¾inti, kadangi nenustatyta, jog jis bÅ«tų atlikęs bent kokius nors veiksmus, kuriais bÅ«tų siekta įgyvendinti nekilnojamojo turto projektus, į kuriuos jis siÅ«lė R. S. investuoti. Atkreipia teismo dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog jis gaudamas pinigus iÅ¡ nukentėjusiojo, neketino vykdyti iÅ¡ sutarčių kylančių pareigų ir siekė suklaidinti dėl savo tikslų.

Pažymi, jog visi bylos duomenys liudija visai priešingas aplinkybes. Pažymi, jog teismo išvados dėl panaudotos apgaulės, remiasi tik prielaidomis ir iškraipytomis bylos duomenų interpretacijomis. Apelianto teigimu, R. S. pats norėjo investuoti savo pinigus be didelių rūpesčių ir gauti pelno. Nurodo, kad pats R. S. jokios rizikos prisiimti nenorėjo ir nepriėmė jokių protingų sprendimų dėl duodamų pinigų įforminimo kaip investicijų. Jo išrašomi paskolos rašteliai, vekseliai, įsipareigojimas mokėti palūkanas R.

S. tenkino. Pažymi, kad judviejų santykių negalima traktuoti kaip susitarimo investuoti į kokį nors konkretų investicinį projektÄ . Tam nebuvo jokių bÅ«tinų tokiam susitarimui požymių – rizikos pasidalinimo, gautos naudos paskirstymo ir pan.             12. Nuodo, kad byloje pakanka duomenų, kad paskolų gavimo metu jis turėjo gerai apmokamÄ darbÄ , dirbo AB Ūkio banke, Eidinburgo filiale Å kotijoje generalinio direktoriaus pareigose, vien per 2008 m. jis gavo 211 708, 04 litus pajamų iÅ¡ darbinės veiklos.

Be to, paskolų gavimo metu (2008 - 2010 metais) jis buvo aktyvus ir sėkmingÄ verslÄ plėtojantis verslininkas, turintis daug didesnės vertės asmeninio turto, nei gautos paskolos. Nurodo, kad Å¡ios objektyvios aplinkybės paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad jis gavo iÅ¡ R. S. pinigus norėdamas pasisavinti ir neketindamas jų grÄ Å¾inti. Pažymi, kad jis tuo metu dalyvavo keliuose investiciniuose projektuose, kur ir investavo R. S. pinigus.             13. Apelianto teigimu, 2008 - 2010 metais įvykus pasaulinei krizei jis patyrė didelių nuostolių ir nesėkmių.

Nurodo, jog bankrutavus Ūkio bakui jis neteko pajamų Å¡altinio. Pažymi, kad verslo projektas kartu su M. K. buvo susijęs su žemės sklypo paskirties pakeitimu ir nekilnojamojo turto vystymu. Dėl biurokratinių kliūčių, kelis metus užtruko sklypo paskirties keitimo procedÅ«ros. Å iam projektui, t.y. žemės sklypo Palangoje įsigijimui, buvo paimtas kreditas M. K. vardu, kurio aptarnavimui reikėjo mokėti palÅ«kanas. Nurodo, jog nežiÅ«rint visų pastangų, palÅ«kanų mokėjimas, užsitęsusios biurokratinės procedÅ«ros, ekonominė krizė ir sumažėjusios nekilnojamo turto kainos lėmė projekto žlugimÄ .

             14. Kitas projektas – viešbučio „Ausinės kopos“ Nidoje rekonstrukcija. Nurodo, kad šį viešbutį UAB „Monoturizmas“ įsigijo už 48 000 000 litų ir planavo jį rekonstruoti, tačiau dėl ekonominės krizės ir sumažėjusių kainų, toliau vystyti projekto nebegalėjo, todėl bankrutavo. Šioje bendrovėje jis turėjo 15 proc. akcijų.             15. Nuteistojo teigimu, prasidėjus bankrotui, netekus pajamų šaltinio, jis objektyviai negalėjo tinkamai ir laiku vykdyti savo įsipareigojimų R.

S. ir kitiems kreditoriams, tačiau niekuomet nevengė ir neneigė savo įsipareigojimų. PrieÅ¡ingai, savo prievolių įvykdymo užtikrinimui, pasirašė vekselius, patvirtindamas savo įsipareigojimus, siÅ«lė R. S. perimti nekilnojamo turto iÅ¡ dalies iÅ¡mokėtas lizingo sutartis ir pan.             16. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad prievolių užtikrinimas vekselių pasiraÅ¡ymas tebuvo tik piniginių lėšų grÄ Å¾inimo regimybė.

Nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog gavęs pirmÄ sutartÄ paskolos sumÄ 300 000 litų, jis iÅ¡ karto iÅ¡rašė paskolos raÅ¡telį, kuriame įsipareigojo mokėti sutartas 12 procentų metinių palÅ«kanų. Pažymi, kad tuo metu, jokių pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams jis neturėjo.             17. Taip pat nurodo, kad gavęs kitÄ sutartÄ sumÄ 468 000 litų jis iÅ¡rašė kitÄ vekselį – bendrai visų gautų pinigų sumai 770 000 litų.

Atkreipia teismo dėmesį, kad jis tik dėl pablogėjusios savo finansinės situacijos negalėjo sutartu laiku grÄ Å¾inti R. S. pasiskolintų pinigų.             18. 2011 m. liepos 21 d. jis pasirašė dar vienÄ vekselį, 815 000 litų sumai taip patvirtindamas savo įsipareigojimÄ dėl visų gautų piniginių lėšų grÄ Å¾inimo, įskaitant ir priskaičiuotas palÅ«kanas už pradelstÄ laikotarpį. Pažymi, kad vekselių, kaip skolinio įsipareigojimo patvirtinimo ir prievolės užtikrinimo, pasiraÅ¡ymas rodo jo sÄ Å¾iningumÄ vykdant įsipareigojimus.             19.

Apelianto nuomone, byloje nors nepilnai ir neiÅ¡samiai atkleidžiant, nustatyta, kad jis realiai dalyvavo investiciniuose projektuose, tačiau jų dėl ekonominių priežasčių įgyvendinti nepavyko, todėl pastarieji nedavė lauktų rezultatų. FaktÄ , kad jis realiai dalyvavo investiciniuose projektuose patvirtina, jog jis laidavo AB Medicinos bankui už M. K. skolinių įsipareigojimÄ pagal 2008 m. birželio 18 d. vekselius, vykdymÄ . Å ios aplinkybės buvo nurodytos ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių net nesiaiÅ¡kino.

Pažymi, jog teismui turėjo sukelti klausimų faktas dėl kokių priežasčių jis už M. K. įsipareigojimus sumokėjo 400 000 litų.             20. Nurodo, kad R. S. nebuvo pakankamai atidus ir apdairus perleisdamas savo turtÄ kitam asmeniui, iÅ¡ esmės nesidomėjo, kur bus panaudojami jo pinigai, tinkamai neįformino Å¡ių susitarimų.             21. Apelianto manymu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį buvo neobjektyvus ir nepagrįstai vertino jo nesėkmes ir žlugusį verslÄ kaip sÄ moningÄ nusikaltimÄ , siekiant apgauti R.

S.. Nuteistojo įsitikinimu, jo veiksmuose nebuvo nei tyčios nei apgaulės, jis nesiekė ir nesukÅ«rė jokių sÄ lygų, apsunkinančių R. S. teisėtų interesų gynimo civiline tvarka, todėl praÅ¡o teismo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.              22. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, t.y. 2015 m. kovo 24 d. buvo aktuali BK 75 straipsnio įstatymo redakcija, kuri numatė galimybę atidėti realios laisvės atėmimo bausmė vykdymÄ , asmenims nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus.

PraÅ¡o Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ taikyti jo atžvilgiu, nurodo, kad niekada ankščiau nebuvo teistas, dirbo atsakingus darbus yra socialiai atsakinga asmenybė. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno tyčinio ekonominio nusikaltimo padarymÄ , todėl teismas neteisingai sprendė, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Bylos nagrinėjimo teisme metu jis pripažino, kad pasiskolintų iÅ¡ R. S. pinigų neteko dėl objektyvių neigiamai susiklosčiusių aplinkybių ir stengėsi grÄ Å¾inti prarastus nukentėjusiojo pinigus.

Apylinkės teismas neįvertino, kad skola nukentėjusiajam iÅ¡ dalies jau yra grÄ Å¾inta, nurodo, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu ir vėliau jis turėjo ir turi asmeninio turto, kuriuo dengiami jo skoliniai įsipareigojimai. Pažymi, kad neatlikdamas realiai jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis galės greičiau grÄ Å¾inti R. S. pinigus.             23. Apeliantas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nurodo, jog teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos.

Pažymi, kad priimant nuosprendį buvo visos sÄ lygos taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jo atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymÄ atidėti, paskiriant vienÄ iÅ¡ BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonių.             III. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.

V. N. apeliacinis skundas atmetamas.           24. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba alternatyviai, pripažinus jį kaltu dėl padaryto nusikaltimo, jam paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

Esminis apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su netinkamu apgaulės kaip sukčiavimo objektyviojo ir subjektyviojo požymių aiškinimu, taigi ir netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu pripažįstant, kad J. A. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių, kad juos su nukentėjusiuoju sieja civiliniai teisiniai santykiai, kurių įgyvendinimas nėra nei negalimas, nei apsunkintas.                           Dėl nustatytų byloje aplinkybių              25.

Ä®vertinus bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjo pateiktus argumentus, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, baudžiamojo proceso teisės pažeidimų surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant nepadaryta, J. A. veika kvalifikuota tinkamai, pagrindo nuteistÄ jį iÅ¡teisinti byloje nėra, jo kaltę patvirtina byloje nustatyti ir įvertinti įrodymai, o bÅ«tent:             25.1. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme nuteistasis J.

A. patvirtino, kad R. S. pažįsta jau 20 metų, kadangi jis turėjo butÄ Å ventojoje, tame pačiame daugiabutyje gyveno R. S. su tėvais. Nurodė, kad 2008 metų rudenį, R. S. iniciatyva į jo (J. A.) sÄ skaitÄ buvo pervestos R. S. piniginės lėšos su tikslu jas investuoti, kadangi jis (J. A.) savo lėšomis dalyvavo keliuose investiciniuose projektuose. Buvo du nekilnojamo turto objektai tai, Ignalinos rajone esanti kaimo turizmo sodyba, kuriÄ norėjo įsigyti lizingo bÅ«du ir 88 kambarių vieÅ¡butis Nidoje ,,Auksinės kopos“.

Nuteistasis nurodė, kad sutiko padėti investuoti R. S. pinigines lėšas. Todėl nuo 2008 metų rudens R. S. pradėjo į jo sÄ skaitÄ siųsti pinigus. Nurodė, kad gautus pinigus jis pervedė M. K., su kuriuo dalyvavo bendruose projektuose. Tuo metu M. K. netoli Palangos miesto buvo įsigijęs žemės sklypÄ . Su R. S. buvo sutarta, kad kiekvienÄ mėnesį už J. A. pervestų pinigų sumÄ , bus mokamos palÅ«kanos, 3000 litų kas mėnesį. Nuteistasis apklausiamas nurodė, kad tikėjosi, kad iÅ¡ M.

K. investuotų pinigų, bei vykdomų investicinių projektų R. S. paskolinti pinigai bus grÄ Å¾inti ir R. S. dar gaus papildomų pinigų. Vėliau iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad projektas su M. K. žemės sklypu užsitęsė dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo. Bendri projektai, kuriuos jis vykdė su M. K. užtruko tris metus. Tuo metu jis (J. A.) dirbo banke, jo (J. A.) pastangomis buvo įsigyti keturi sklypai. Vienas – prie Sudervės, antras – Rusnės saloje, kiti du sklypai buvo tarp Palangos ir Å ventosios miestų.

Sklypų įsigijimui 6 milijonų paskola buvo gauta iš Ūkio banko, o 1,5 mln. litų iš DNB banko. Nurodė, kad visi projektai buvo vykdomi M. K. vardu, o kai projektai bus įgyvendinti, tada jis su visais atsiskaitys. J. A. dirbant Škotijos sostinėje Edinburge paaiškėjo, kad dėl užtrukusios žemės sklypo paskirties keitimo procedūros, Ūkio banke susikaupė didelės palūkanos. Maždaug 60 000 Lt per mėnesį. Tuo metu M. K. finansinės galimybės buvo išsekusios. Paaiškino, kad jis supažindino M.

K. su kitais asmenimis, kurie sutiko investuoti į M. K. vardu įsigytus žemės sklypus. Stengiantis padengti Ūkio banko palÅ«kanas, buvo skolinamasi iÅ¡ įvairių žmonių. 300 000 Lt kreditas M. K. vardu buvo paimtas iÅ¡ Medicinos banko. Vekselį dėl Medicinos banko kredito grÄ Å¾inimo pasirašė 5 žmonės. M. K., jo sutuoktinė K., S. L. su LukoÅ¡iene ir J. A., tačiau minėtÄ vekselį padengė tik J. A., iÅ¡ R. S. gautais 300 000 litų. Nurodė, kad paaiÅ¡kėjus, jog Ūkio bankas savo reikmėms perima prie Palangoje esantį žemės sklypÄ , kurio įsigijimui M.

K. suteikė kreditÄ , jis (J. A.) paskambino R. S. ir jo paprašė pagalbos. R. S. į jo sÄ skaitÄ pervedė iÅ¡ viso 400 000 litų. Pinigai buvo pervesti pavedimais, per du kartus po 140 000 Lt ar 150 000 Lt. Gautas pinigų sumas jis pervedė į M. K. banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Åªkio banke, padengiant M. K. iÅ¡duotÄ paskolÄ . Taip pat nurodė, kad bendrų verslo projektų su R. S. nebuvo. Nukentėjusysis paskolino J. A. pinigų, kad bÅ«tų galima daugiau uždirbti. Savo ir iÅ¡ R. S. gautas pinigines lėšas jis (J.

A.) investavo į Zarasų rajone esančiÄ kaimo turizmo sodybÄ . Nuteistasis paaiÅ¡kino, kad dengiant lizingo paskolÄ , įmokos už Å¡iÄ sodybÄ buvo daromos iÅ¡ asmeninės jo sÄ skaitos į kuriÄ buvo pervedamas jo darbo užmokestis, ir R. S. pervedami pinigai. Nuteistojo manymu, DNB bankui už lizingo paskolos padengimÄ buvo sumokėta ne mažiau kaip 100 000 litų, gautų iÅ¡ R. S.. Nurodė, kad padengiant Medicinos banko iÅ¡duotÄ vekselį buvo panaudoti R. S. pinigai. Buvo sumokėta 340 000 litų.

R. S. nežinojo, kad jo pinigais dengiamas vekselis, nes jo (J. A.) vykdomais projektais jis nesidomėjo. Nuteistasis patvirtino, kad iÅ¡ R. S. gautų pinigų kokius 2 000 Lt pervedė poilsio namų ,,Auksines kopos“ darbuotojų atlyginimams, 25.000 litų paskolino Juocevičiui, 5000 litų pervedė S. L.. Apie Å¡ias pinigines operacijas R. S. jis neinformavo. Tačiau R. S. žinojo, kad jo pinigai yra pervedami į M. K. sÄ skaitÄ , dengiant iÅ¡ banko paimtÄ paskolÄ , kurių pagrindu buvo įsigyti žemės sklypai.

PaaiÅ¡kino, kad tarp jo ir M. K. buvo žodinis susitarimas, kad J. A. savo lėšomis dengs M. K. vardu iÅ¡ Ūkio banko paimtÄ paskolÄ , už kuriÄ buvo įsigyti žemės sklypai. Nurodė, kad kiekvienÄ kartÄ praÅ¡ydamas pervesti pinigus jis R. S. nurodydavo, kam jie yra skirti. Nurodė, kad bendrai R. S. palÅ«kanų yra grÄ Å¾inęs nuo 100 000 litų iki 200 000 litų. Po to jam finansiÅ¡kai buvo sunku ir palÅ«kanų nebemokėjo. Tiksliai metų nurodyti negali, bet galimai 2011 metais R. S. prašė jam sugrÄ Å¾inti pervestus pinigus.

Parodė, jog R. S. tuo metu liepė jam pasiraÅ¡yti 815 000 litų sumai vekselį, kÄ jis ir padarė. Praėjus vekselyje nurodytam terminui, jis negalėjo R. S. grÄ Å¾inti pinigų. Tada sužinojo, kad R. S. kreipėsi į antstolius, kurie areÅ¡tavo jo turimÄ nekilnojamÄ turtÄ ir žemesne nei rinkos kaina pardavė. Po Å¡ių įvykių jis nebegalėjo DNB bankui mokėti lizingo įmokų už Zarasų rajoje esančiÄ kaimo turizmo sodybÄ . Tyčios apgauti R. S. jis neturėjo (t. 2, b.l.9, t.3, b.l.106-111, t.4, b.l.82-87; 115-123, b.l.135-139);             25.2. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis R.

S. paaiÅ¡kino, kad su J. A. susipažino, kartu su tėvais gyvendamas Å ventojoje. Parodė, kad per ilgÄ bendravimo laikÄ pasitikėjo J. A., jo klausdavo patarimų, kaip tinkamai investuoti krepÅ¡inyje uždirbtus pinigus. PaaiÅ¡kino, kad pradėjus su J. A. pokalbį apie pinigų investavimÄ , Å¡is nedvejodamas sutiko jam padėti investuoti ir uždirbti. J. A. jis visiÅ¡kai pasitikėjo, nes žinojo, kad tuomet jis užėmė aukÅ¡tas pareigas, buvo bankų vadovas ir turėjo pakankami lėšų. Pirmame pokalbyje investavimo suma nebuvo aptarta.

J. A. klausinėjo, kiek jis uždirba, kiek turi sukaupęs pinigų. R. S. paaiÅ¡kino, kad jam reikia saugaus investavimo. Nukentėjusysis nurodė, kad J. A. atsiuntė pasiÅ«lymÄ dėl žemės sklypo, esančio KunigiÅ¡kėse įsigijimo. Nukentėjusysis patvirtino, jog pirmas pinigines lėšas R. S. pradėjo siųsti J. A. 2008 m. gruodį ar 2009 m. sausį. Viskas buvo atlikta banko pavedimais iÅ¡ R. S. banko sÄ skaitos. Buvo sutarta, kad investicijos bus J. A. vardu, tačiau tai vyks R. S. pinigais.

Buvo sutarta, kad iÅ¡ R. S. gavęs pinigus investicijoms, J. A. kiekvienÄ mėnesį jam mokės po 3 000 litų. R. S. skaičiavimais, tokiu bÅ«du J. A. jam grÄ Å¾ino 30 000 litų. Po kurio laiko J. A. jam nebesiuntė sutartų 3000 litų. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jogelektroninius laiÅ¡kais, pradėjo domėtis, kas atsitiko. J. A. aiÅ¡kino, kad viskas tvarkoje, teisinosi, kad jo vystomi projektai sustojo. Guodė, kad yra kitas projektas, kad parduos kažkokį sklypÄ ir viskas bus tvarkoje, tačiau reikia papildomų lėšų.

Bijodamas prarasti jau J. A. pervestus pinigus, R. S. tikėjo J. A. kalbomis, kad dar reikia papildomai pinigų ir toliau jam pervesdavo jo praÅ¡omas pinigų sumas. 2010 m. atsiradus įtarimams dėl J. A. nesÄ Å¾iningumo, ėmė iÅ¡ jo reikalauti, kad raÅ¡tu patvirtintų iÅ¡ jo gautas pinigų sumas. Tuomet J. A. sutiko pasiraÅ¡yti vekselį, kuriame buvo nurodyta pinigų grÄ Å¾inimo terminas. Suėjus vekselyje nurodytam terminui, įkalbėtas J. A., kad netrukus investicijos duos grÄ Å¾os, jis perrašė vekselį bei pervedė J.

A. dar 45 000 litų. Atėjus nustatytam terminui ir J. A. negrÄ Å¾inus iÅ¡ jo (R. S.) gautų pinigų, kreipėsi į antstolius. Buvo surasta dalis J. A. nekilnojamo turto, kuris buvo realizuotas varžytinėse. Tačiau jam grÄ Å¾inta tik maža J. A. pervestų pinigų dalis. Nukentėjusysis patvirtino, jog kitų pinigų jis neatgavo, jis iki Å¡iol nežino, kur J. A. panaudojo iÅ¡ jo gautus pinigus, nes nuteistasis jam nepateikė jokio raÅ¡ytinio įrodymo. R. S. taip pat nurodė, kad kai jis pradėjo reikalauti konkrečių patvirtinimų dėl pervestų pinigų investavimo, tuomet J.

A. pradėjo vengti susitikimų. Nuteistasis ėmė keisti telefono numerius, neatsakydavo į gaunamus elektroninius laiškus, pradėjo slapstytis. Paaiškino, kad kai jis sužinojo, kad J. A. skolingas ir kitiems asmenims, tada nusprendė kreiptis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Nukentėjusysis nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog iš jo gautus pinigus J. A. naudojo savo bei jos šeimų narių reikmėms (finansavo dukrų mokslus Didžiojoje Britanijoje, mokėdavo įvairius mokesčius, padengdavo savo įsiskolinimus).

Jis nebuvo davęs J. A. leidimo jam priklausančias pinigines lėšas naudoti J. A. ar jo partnerių įsiskolinimų dengimui. Pervesdamas J. A. pinigus, nežinojo, apie tai, kad Medicinos bankas kreipėsi dėl 29 111 eurų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ J. A., kad J. A. savo pasiraÅ¡ytus vekselius dengia iÅ¡ jo gaunamais pinigais. Kai J. A. pasiraÅ¡ytÄ vekselį jis pateikė antstolei, iÅ¡ jos sužinojo, kad yra ir kiti J. A. kreditoriai, kurie laukia eilėje, o Medicinos bankas toje eilėje yra pirmas. Nurodė, kad 2011 m. liepos 21 d. pasiraÅ¡ant vekselį, jis nežinojo, kad J.

A. turi pasiraÅ¡ytÄ kitÄ vekselį ir skolÄ kitam kreditoriui. Jis nežinojo, kad J. A. turi įsiskolinimÄ Åªkio bankui, nežinojo apie 2011 m. balandžio 14 d. paprastÄ jį Ūkio banko vekselį 754 738,12 eurų sumai. Jei bÅ«tų žinojęs apie J. A. įsiskolinimÄ kitiems kreditoriams, tai jokiu bÅ«du nebÅ«tų prašęs J. A. investuoti jo pinigines lėšas ir nebÅ«tų jų siuntęs (t. 1, b.l.35-39; t.3, b.l.14-24; t.4, b.l.115-123);             25.3. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas A.

Z. paaiÅ¡kino, kad anksčiau bendravo su J. A.. IÅ¡ Å¡io asmens buvo gavęs pasiÅ«lymÄ dėl pinigų investavimo. J. A. jį supažindino su R. S.. Tuo metu A. Z. turėjo Vilniuje namÄ . Buvo pasiÅ«lymas R. S. tÄ namÄ Ä¯sigyti, tačiau sandoris neįvyko. A. Z. patvirtino, kad J. A. kelis kartus siÅ«lė jam investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ Londone, bet jis buvo atsargus ir su pasiÅ«lymu nesutiko. J. A. investuotojų ieÅ¡kodavo kartu su M. K.. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad jis kartu su J. A. buvo investavęs pinigines lėšas į vienÄ projektÄ .

M. K. įgijo žemės sklypÄ netoli Palangos oro uosto. Viskas formaliai buvo tvarkoma M. K. vardu. Nurodė, kad pats J. A. savo vardu niekada „nedirbo“. Pinigus A. Z. pervedė ne J. A., o M. K., tai vyko apie 2000 - 2002 metus. Ä® minėtÄ projektÄ investavo apie 150 000 litų. IÅ¡vystyti projekto jie nesugebėjo, nes sklypÄ atėmė bankas. Jis neatgavo savo investuotų pinigų. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartu su J. A. vystytas projektas. J. A. turėjo taktikÄ nedisponuoti savo piniginėmis lėšomis Jis visada „dirbo“ kitų žmonių pinigais.

J. A. į verslÄ stengdavosi įtraukti žmones, su kuriais bÅ«davo pažįstamas. J. A. mėgo „žaisti“ kitų žmonių pinigais, todėl nejautė jokios rizikos. J. A. savo pinigų neinvestuodavo, viskas dokumentaliai buvo tvarkoma kitų žmonių vardu, todėl jis neturėjo baimės kažkÄ prarasti. Liudytojas taip pat nurodė, kad prieÅ¡ du metus į jį kreipėsi R. S. ir pokalbio metu užsiminė, jog J. A. yra paskolinęs apie 200 000 litų, tačiau jis nežino, kur jo pinigai buvo panaudoti (t. 2, b.l.13-14, t.3, b.l.41-43);             25.4. ikiteisminio tyrimo apklausos metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas S. L. paaiÅ¡kino, kad J.

A. pažįsta nuo 1978 metų, nes jie kartu mokėsi V. U.. Liudytojas nurodė, kad verslo santykiai jų nesiejo, tačiau jis žino, kad J. A. buvo prisiskolinęs daug pinigų iÅ¡ įvairių žmonių bei bankų ir vengė atiduoti skolas. J. A. liko skolingas M. K., R. S., E. K., galimai ir „Medicinos bankui“. Taip pat parodė, kad 2009 m. sausio 5 d. J. A. į jo sÄ skaitÄ AB „Swedbak“ pervedė apie 1500 litų. Å ie pinigai turėjo bÅ«ti sumokėti bendrovei UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas.

Ä® jo sÄ skaitÄ pervestus pinigus jis pervedė į AB „Omnitel“ į sÄ skaitÄ (t.2, b.l.18-20; t. 3, b.l.87-88);             25.5. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas R. Å . parodė, kad su J. A. susipažino studijų metu. Liudytojui yra žinoma, kad J. A. užėmė aukÅ¡tas pareigas, dirbo Lietuvos banke, bei įvairiuose komerciniuose bankuose. Parodė, jog vienu metu J. A. dirbo Ūkio banko atstovybėje, Å kotijos mieste Edinburge. 2012 m. metais liudytojas gavo pasiÅ«lymÄ Edinburge įsigyti vieÅ¡butį „Barony Castle“.

Nurodė, kad su britais jį suvedė J. A., kuriam, kaip tarpininkui buvo pažadėta dalis akcijų, bet su sÄ lyga, kad verslas bus sėkmingas. Britų banke buvo paimta 1,5 mln. svarų sterlingų paskola 25-iems metams. Jis su sÅ«numi prie vieÅ¡bučio pirkimo prisidėjo asmeniniais 700 000 svarų. J. A. savo pinigais prie vieÅ¡bučio įsigijimo neprisidėjo, tačiau dokumentuose buvo pažymėtas, kaip steigėjas. Ä®sigijus vieÅ¡butį, Å¡is verslas plėtojamas iki Å¡iol. 2007 - 2008 metais J.

A. paprašė, kad R. Å . jam paskolintų nuo 80 000 litų iki 100 000 litų. J. A. pasakojo, kad turi daug problemų su iÅ¡ bankų gautomis paskolomis, minėjo, kad jo butas įkeistas. J. A. guodėsi, kad jam reikia iÅ¡laikyti Londone studijuojančias dvi dukras. IÅ¡ J. A. kalbų suprato, kad iÅ¡ jo paskolintus pinigus panaudojo kokiai nors paskolai grÄ Å¾inti. TokiÄ pinigų sumÄ tik vienÄ kartÄ paskolino J. A.. Å iam asmeniui yra skolinęs ir daugiau, bet sumos siekdavo kelis tÅ«kstančius litų.

J. A. pinigus jis skolino draugiÅ¡kai, norėdamas sunkiu metu jam padėti. J. A. pinigų skolindavosi ir iÅ¡ jo sÅ«naus V. Å ., kuris dirba ir gyvena Edinburge. Dalį pasiskolintų pinigų J. A. grÄ Å¾ino jam ir jo sÅ«nui. Prisimena, kad vienas pervedimas iÅ¡ J. A. sÄ skaitos galėjo bÅ«ti iki 50 000 litų. Visi J. A. pervesti pinigai tai jo ir jo sÅ«naus skolų grÄ Å¾inimas. IÅ¡ kur J. A. gavo pinigus, kuriuos grÄ Å¾ino, negali pasakyti. J. A. kelis metus dirbo Didžiojoje Britanijoje, banko atstovybėje.

Atsižvelgiant, kad gyvenamoji vieta jam nekainavo, visos iÅ¡laidos buvo apmokamas, tai liudytojo nuomone, J. A. per mėnesį galėjo uždirbti apie 12 000 litų. Tačiau kiek realiai J. A. uždirbdavo jis nežino. Liudytojas suprato, jis nebuvo vienintelis žmogus, iÅ¡ kurio J. A. skolindavosi pinigus. Liudytojo manymu, J. A. gyveno skolindamasis pinigus iÅ¡ vienų ir juos grÄ Å¾indamas kitiems. J. A. buvo užsiminęs apie krepÅ¡ininkÄ R. S., tačiau jų reikalų smulkiai nepasakojo. Liudytojas suprato, kad J.

A. ir iÅ¡ krepÅ¡ininko pasiskolino pinigų ir dėl to kilo ginčas (t.1, b.l.195-196, t.3, b.l.88-89);25.5. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2005 - 2006 metais per bendrus pažįstamus susipažino su J. A., kuris buvo pristatytas kaip bankininkas. Tuo metu J. A. dirbo Edinburge ir vadovavo banko skyriui. Jie ėmė bendrauti ir laikui bėgant įgavo vienas kito pasitikėjimÄ . Jis niekada nesiskolino iÅ¡ J. A., tačiau pats J. A. ne kartÄ iÅ¡ jo skolinosi. Pradžioje J. A. praÅ¡ydavo paskolinti sÄ lyginai nedideles pinigų sumas, kurias grÄ Å¾indavo.

Pinigus J. A. skolindavo grynaisiais. Skolas J. A. sugrÄ Å¾indavo grynaisiais, kartais banko pavedimu į M. K. sÄ skaitÄ . Skolinant pinigus, jie niekada neraÅ¡ydavo paskolos sutarčių. Kadangi J. A. visuomet jam grÄ Å¾indavo pasiskolintus pinigus, todėl juo pasitikėjo ir nebijojo jam skolinti. Galimai 2007 - 2008 metais J. A. paprašė jam paskolinti 450 000 litų. Jis aiÅ¡kino, kad su kažkokiu rimtu asmeniu nori investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ . J. A. sakė, kad jam trÅ«ksta 450 000 litų. Pinigus skolinosi 2 mėnesių laikotarpiui, sakydamas, kad per šį terminÄ sutvarkys visus reikalus ir grÄ Å¾ins pinigus.

Paskolindamas 450 000 litų, jis neprašė J. A. pasiraÅ¡yti skolos raÅ¡telio, nes juo pasitikėjo. Tuo metu jis asmeniÅ¡kai neturėjo 450 000 litų, todėl dalį pinigų pats pasiskolino. Kur tiksliai J. A. turėjo investuoti pasiskolintus pinigus, neklausė. Praėjus 2 mėnesiams J. A. pasiskolintų 450 000 litų jam negrÄ Å¾ino. Jis domėjosi, kada pinigai bus grÄ Å¾inti, tačiau J. A. vis prašė palaukti. Jis laukė apie metus laiko ir skaičiavo palÅ«kanas. Po metų laiko suprato, kad J.

A. pinigų negrÄ Å¾ins. Dėl to jie susipyko ir nuo 2010 - 2011 metų visai nebepalaiko ryÅ¡ių. Medicinos bankas M. K. buvo iÅ¡davęs 300 000 litų kreditÄ . J. A. už jį laidavo, mokėjo įmokas, todėl tikėjosi, kad jis sumokės visÄ sumÄ , kokiÄ yra skolingas, tačiau visos pinigų sumos nesumokėjo. Tuo metu jis turėjo kelis žemės sklypus Palangoje, adresu VaivorykÅ¡tės g. 61 ir VaivorykÅ¡tės g. 45, du sklypus Rusnėje, 3 sklypus Vilniaus rajone. Liudytojas nurodė, jog Ūkio banke J.

A. yra padengęs tik vienÄ mėnesio įmokÄ . Jis, žinoma, galėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad J. A. yra jam skolingas didelę pinigų sumÄ , tačiau pats supranta, jog to įrodyti negalės (t.1, b.l.200-201);25.6.2009 m. gruodžio 24 d. J. A. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, įsipareigodamas iki 2011 m. liepos 24 d. R. S. sumokėti 770 000 litų (t.1, b.l.11). 2011 m. liepos 21 d. J. A. pasirašė paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį 815 000 litų sumai, besÄ lygiÅ¡kai įsipareigodamas minėtÄ pinigų sumÄ iki 2011 m. rugsėjo 21 d. sumokėti R.

S. (t.1 b.l.17);25.7. 2012 m. balandžio 20 d. Palangos miesto 2 – ojo notarų biuro notarė J. D., 818 000 litų sumos neprotestuotino vekselio turėtojui R. S. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kuriame nurodė, kad Å¡i pinigų suma, kartu su 6 procentų dydžio palÅ«kanomis nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki pilno atsiskaitymo bei notaro paimtÄ atlyginimÄ už vykdomojo įraÅ¡o darymÄ privalo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ J. A. (t.1 b.l. 18),25.8. 2014 m. lapkričio 28 d. R. S. kreipėsi su praÅ¡ymu į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ , dėl J.

A. baudžiamojo persekiojimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl 815 000 litų sumos neteisėto užvaldymo. Nagrinėjant bylÄ teisme R. S. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad dėl jam padarytos 237 230,36 eurų turtinės žalos, praÅ¡o teismÄ pripažinti, kad Å¡i žala padaryta dėl nusikalstamų J. A. veiksmų. Teikdamas patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį R. S. nurodė, kad antstolės N. L. yra vedama vykdomoji byla Nr. 0062/12/01295 dėl 237 230,36 eurų skolos ir +6 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko J.

A., išieškotojo, ieškovo R. S. naudai. Antstolės 2016 m. spalio 6 d. pažymoje nurodoma, kad šiai dienai neišieškotas skolos likutis 208 272,03 eurų skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki pilno atsiskaitymo ir 9184,68 eurų vykdymo išlaidų (t.1, b.l. 26, 46, t. 3 b.l. 62-66),25.9. byloje esantys Ūkio banko pateikti rašytiniai duomenys apie liudytojo M. K. turėtus finansinius įsipareigojimus. 2006 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį Nr. 17-512-06 dėl 3 600 000 (trijų milijonų šešių šimtų tūkstančių) litų paskolos suteikimo.

Sutartyje nurodyta, kad kredito paskirtis, 3.0312 ha žemės sklypo, esančio VaivorykÅ¡tės g. 61, Palangoje, įsigijimas. Kredito gavėjo prievolės užtikrinimui bankui įkeičiamas M. K. priklausantis minėtas žemės sklypas. Sudarytos sutartys ir su laiduotojais UAB „Ginatė“ bei UAB „Fortra“. Bankui įkeitus žemės sklypÄ , laidavimo sutartis su UAB „Fortra“ nutraukiama (t.4, b.l.2-11),25.10. byloje esantys UAB „Medicinos bankas“ pateikti duomenys, kad 2008 m. birželio 18 d. tarp banko ir M.

K. buvo sudarytos vekselio pirkimo sutartys Nr. VEK 7110, Nr. VEK 71108, Nr. VEK 71088 dėl 300 000 litų (trys vekseliai po 1000 000 litų) įsigijimo (t.4. b.l. 64), 25.11. byloje esanti Lietuvos Antstolių RÅ«mų pateikta raÅ¡ytinė informacija, patvirtinanti, kad 2009 m. sausio 14 d. antstolė D. M. pradėjo skolininko J. A. atžvilgiu iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ dėl 29 111,25 eurų iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai (t.4, b.l. 43),25.12. nukentėjusiojo R. S. pateiktos banko sÄ skaitos bei banko iÅ¡raÅ¡ai, kur užfiksuoti jo atlikti pinigų pervedimai J.

A. (t.1, b.l. 48-83), 25.13. byloje esantis R. S. pateiktas raÅ¡ytinis patvirtinimas, kad 2008 m. spalio 30 d. J. A. iÅ¡ R. S. pasiskolino 300 000 litų su 12 proc. metinių palÅ«kanų bei R. A. raÅ¡ytinis patvirtinimas, kad 2009 m. sausio 30 d. iÅ¡ R. S. jis gavo 300 000 litų rankpinigių už M. K. priklausančio žemės sklypo Palangoje, VaivorykÅ¡tės g.61, pardavimÄ (t.1, b.l. 86,165),25.14. byloje esantys AB „Snoro“ banko teismui pateikti J. A. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, kuriuose užfiksuotos R.

S. atsiųstos pinigų sumos, bei paties J. A. pinigų panaudojimas juos pervedant į kitų asmenų sÄ skaitas (t.1, b.l. 63-64, 100),25.15. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Ingridos Dirsytės 2015 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo analizuojamos J. A. bankų sÄ skaitų iÅ¡klotinės. Nustatyta, kad iÅ¡ J. A. AB „Snoras“ banke esančios sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) LT, priklausančiÄ R.

S., 2008 m. spalio 30 d. buvo padarytas 1 pavedimas, kuriuo pervesta 3000 litų. Paskirtyje nurodant „sÄ skaitos papildymas“. 2009 m. balandžio 24 d. į J. A. sÄ skaitÄ iÅ¡ R. S. sÄ skaitos buvo padarytas 1 pavedimas, kuriuo pervesta 100 000 litų, paskirtyje nurodant „pavedimas“. 2009 m. gegužės 6 d. į J. A. sÄ skaitÄ iÅ¡ R. S. sÄ skaitos buvo pervesta 20 000 litų. 2009 m. gegužės 6 d. J. A. iÅ¡ savo sÄ skaitos į J. A. sÄ skaitÄ perveda 10 000 litų. 2009 m. gegužės 29 d.

J. A. iÅ¡ savo sÄ skaitos į Ūkio bankÄ perveda 70 000 litų, paskyroje nurodydamas, kad tai „palÅ«kanų dengimas“. 2009 m. birželio 25 d. J. A. iÅ¡ savo sÄ skaitos iÅ¡sigrynina 15 000 litų. 2009 m. gruodžio 29 d. iÅ¡ R. S. sÄ skaitos į J. A. sÄ skaitÄ buvo pervesta 34 000 litų paskirtyje nurodant „sodybai“, 2010 m. sausio 7 d. pervesti papildomai 7000 litų su paskirtimi – „sodybai“. 2010 m. sausio 27 d. J. A. iÅ¡ vienos savo banko sÄ skaitos į kitÄ banko sÄ skaitÄ perveda 15 000 litų.

Paskirtyje nurodyta „sÄ skaitos papildymas“. 2010 m. sausio 28 d. J. A. savo sutuoktinei J. A. perveda 3000 litų. 2010 m. sausio 27 d. J. A. iÅ¡ vienos savo banko sÄ skaitos į kitÄ perveda 15 000 litų. 2010 m. rugsėjo 2 d. J. A. savo sutuoktinei perveda 3000 litų. 2008 m. rugsėjo 29 d. R. S. į J. A. sÄ skaitÄ pervedus 100 000 litų bei 2008 m, spalio 2 d.  du kartus po 50 000 litų (viso 100 000) litų, J. A. sekančiÄ dienÄ Â 2008 m. spalio 3 d. iÅ¡ savo sÄ skaitos atliko lizingo mokėjimÄ Ä¯ UAB „NORD/LB“ lizingas banko sÄ skaitÄ 10 000 litų sumai bei sumokėjo 1000 litų UAB „Omnitel“. 2008 m. spalio 7 d.

R. S. į J. A. sÄ skaitÄ pervedė 100 000 litų. KitÄ dienÄ , 2008 m. spalio 8 d. J. A. iÅ¡ savo sÄ skaitos iÅ¡sigrynino 9.430.00 litų. 2008 m. spalio 10 d. į AB DNB Nord banko sÄ skaitÄ pervedė 130 000 litų. Po trijų dienų – 2008 m. spalio 13 d. į V. J. sÄ skaitÄ pervedė 25 000 litų, paskirtyje nurodant „pagal susitarimÄ paskola“, 3000 litų perveda J. A., 2000 litų - Ž. I.. 2008 m. spalio 21 d. 9000 litų perveda V. S.. 2008 m. lapkričio 10 d. J. A. per du kartus iÅ¡ savo sÄ skaitos iÅ¡grynino 35 000 litų, 2008 m. lapkričio 12 d.

J. A. pervedė 30 000 litų, 10 000 litų pervedė į AB NORD/LR lizingas, ir 2000 litų į UAB „Omnitel“ 2008 m. gruodžio 31 d. J. A. R. S. pervedė 3000 litų bei 2009 m. balandžio 22 d. pervedė 7000 litų. 2009 m. vasario 11 d. R. S. į J. A. sÄ skaitÄ pervedė 29.000 litų, 2009 m. kovo 3 d. – 33 300 litų, 2010 m. kovo 5 d. – 4 345,50 litų ( t.1, b.l.102-104). Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo 26. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

27. Pagal teismų praktikÄ sukčiavimas, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti.

Apgaulė gali pasireiÅ¡kti įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, nukentėjusiųjų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti. Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-255/2012).28. Sukčiavimas gali pasireikÅ¡ti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingÄ sandorį ir tokiu bÅ«du užvaldant svetimÄ turtÄ .

Kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali bÅ«ti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ . Kita vertus, turto savininko įtraukimÄ Ä¯ tokio pobÅ«džio sandorius gali lemti ir kitos Å¡ios sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningas elgesys, kuris pats savaime dar nereiÅ¡kia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į abejotinÄ ar pastarajam žalingÄ sandorį, svarbiausiomis aplinkybėmis, nulemiančiomis baudžiamÄ jį veikų pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė ar nuslėpta informacija buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam nenaudingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose: (Nr.2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001). Tokiais atvejais taip pat vertinamas nukentėjusiojo kaip atidaus ir rūpestingo asmens elgesio kriterijus, kuris turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį.

29. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų nuteistasis J. A. patvirtino faktÄ , kad iÅ¡ R. S. gavo 815 000 litų (236 040,30 eurų). Apklaustas ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad pats R. S. jo prašė pelningai investuoti, jo sportinėje veikloje uždirbtus pinigus. Parodė, jog jis sutiko jam padėti. Taip pat nurodė, jog R. S. pervedęs jam pinigus, kur jie buvo investuojami visiÅ¡kai nesidomėjo. R. S. duodamas parodymus savo ruožtu nurodė, jog J. A. daug metų buvo jo kaimynas Å ventosios mieste, bendravo su jo tėvais, jis žinojo, kad J.

A. užima aukštas pareigas, dirba banke, gyvena pasiturinčiai, todėl juo visiškai pasitikėjo. R. S. patvirtino, kad 2008 metais įvykusio pokalbio metu J. A. sutiko jam padėti investuoti turimas pinigines lėšas, domėjosi kiek jis uždirba, kiek turi pinigų investavimui. R. S. išvykus į užsienį, J. A. jam nusiuntė fotonuotraukų, kuriuose užfiksuoti parduodami įvairūs nekilnojamo turto objektai ir siūlė juos įsigyti. Taip pat parodė, kad J. A. supažindino R. S. su kitais asmenimis, kurie neva investuotų jo turimas pinigų sumas, tačiau jis (R.

S.) atsisakė investuoti į pasiÅ«lytus objektus, nurodydamas, jog jie jam yra per brangÅ«s, bei paaiÅ¡kino, jog reikalų su kitais asmenimis jis nenori turėti, kadangi pasitiki tik juo (J. A.). Bylos nagrinėjimo teisme metu nei J. A., nei R. S. neneigė, kad jie susitarė, jog kai iÅ¡ R. S. J. A. gaus pinigus investicijoms, J. A. kiekvienÄ mėnesį jam perves į banko sÄ skaitÄ po 3000 litų palÅ«kanų. Kaip matyti iÅ¡ R. S. parodymų nuo sandorio pradžios J. A. jam tuos pinigus siųsdavo, tačiau vėliau mokėjimai liovėsi.

R. S. nurodė, kad tokiu bÅ«du jam buvo grÄ Å¾inti 30 000 litų. R. S. pareikalavus parodyti objektus į kuriuos buvo investuoti jo pinigai, J. A. jam parodė žemės sklypÄ Palangoje, sakydamas, jog čia bus statomi gyvenamieji namai ir kiti objektai, taip pat parodė Zarasų rajone esančiÄ kaimo turizmo sodybÄ , teigdamas, kad Å¡i sodybos netrukus bus iÅ¡pirkta iÅ¡ banko ir jie abu bus Å¡ios sodybos savininkai. R. S. nurodė, kad J. A. jam nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad parodytų objektų dalininkais yra R.

S. ar J. A.. 2009 metais J. A. jam paaiÅ¡kino, kad pradėti investiciniai projektai pradėjo strigti ir reikalingi dar papildomi pinigai, norint juos sėkmingai užbaigti ir turėti pelnÄ , prašė papildomų 100 000 litų. R. S. patikėjęs J. A. kalbomis ir nenorėdamas prarasti jau investuotus pinigus, pastarajam nusiuntė dar papildomai pinigų. R. S. taip pat nurodė, kad 2009 metais jis pradėjo abejoti J. A. sÄ Å¾iningumu, todėl 2009 metų pabaigoje pradėjo kategoriÅ¡kai reikalauti, kad Å¡is pateiktų raÅ¡ytinius įrodymus patvirtinančius, kur investavo jam persiųstus pinigus. 2009 m. gruodžio 24 d.

R. S. pareikalavo, jog J. A. pasiraÅ¡ytų paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kas ir buvo padaryta. Nukentėjusysis dar kartÄ patikėjęs ir pasigailėjęs J. A., kuris vis prašė palaukti, sutiko 2011 m. liepos 24 d. sudaryti naujÄ paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį 815 000 litų (236 040, 30 eurų) sumai, kurį J. A. įsipareigojo apmokėti iki 2011 m. rugsėjo 20 d. Tačiau kaip nurodė R. S. atėjus nustatytam terminui pastarasis pradėjo jo vengti. J. A. neatsakydavo į telefoninius skambučius bei elektroninius laiÅ¡kus, keisdavo naudojamo telefono numerius, nukentėjusysis bandė jo ieÅ¡koti per sutuoktinę, tačiau tai nedavė jokių rezultatų.

Todėl pastarasis 2012 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Palangos miesto notarų biurÄ ir jam buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl 818 000 litų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ J. A.. Tuo metu R. S. sužinojo, kad J. A. turi daugiau kreditinių įsipareigojimų apie kuriuos jis nieko nežinojo. R. S. duodamas parodymus apylinkės teisme nurodė, kad jeigu bÅ«tų žinojęs apie J. A. įsiskolinimus kitiems kreditoriams, tai jokiu bÅ«du nebÅ«tų prašęs J. A. investuoti jo pinigines lėšas ir nebÅ«tų jų siuntęs pastarajam.30.

Taigi iÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad J. A. priimdamas pasiÅ«lymÄ investuoti R. S. asmeninius pinigus visos informacijos apie savo vykdomÄ veiklÄ ir turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams pastarajam nenurodė, t.y. J. A. neva ėmėsi investuoti svetimus pinigus nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie savo turimas skolas arba kitaip tariant savo nemokumÄ . Šį faktÄ patvirtina byloje esanti Lietuvos Antstolių RÅ«mų pateikta informacija, patvirtinanti, kad 2009 m. sausio 14 d. antstolė D.

M. pradėjo skolininko J. A. atžvilgiu iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ dėl 29 111,25 eurų iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai bei 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos antstolių rÅ«mų teismui pateikta pažyma apie J. A. iÅ¡ kurios nurodyti, kad paimdamas iÅ¡ R. S. pinigus, pastarasis jau turėjo įsiskolinimus Ūkio bankui, paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 156 214 eurų sumai.31. Nors duodamas parodymus J. A. nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. M. K. iÅ¡ Ūkio banko gaunant 3 600 000 litų paskolÄ bei 2008 m. birželio 18 d. iÅ¡ Medicinos banko įsigyjant 300 000 vertės vekselį jis buvo laiduotojas ir už kredito gavėjo veiksmus ir kilusias pasekmes atsakė savo turtu, tačiau kaip teisingai nurodė skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas sudarytoje paskolos bei vekselio pirkimo sutartyje apie J.

A. laidavimÄ Å¡iose sutartyse nieko nėra nurodyta. Be to, duodamas parodymus teisme nuteistasis taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl dalį jam R. S. pervestų pinigų jis pervedė į M. K. sÄ skaitÄ . Byloje nėra pakankamai neabejotinų duomenų apie tai, kad J. A. dalyvavo ankščiau paminėtų nekilnojamo turto projektuose, dėl kurių kreditus paėmė M. K.. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios M. K. apklausos atliktos ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis liudytojas nurodė, kad jis pasitikėjo J.

A. ir jam be skolos raÅ¡telio paskolino 450 000 litų, kurių pastarasis jam negrÄ Å¾ino. Dėl ko jie susipyko ir nuo 2010 - 2011 metų nebendrauja. Liudytojas nurodė, jog Ūkio banke J. A. yra padengęs tik vienÄ mėnesio įmokÄ , nors jis tikėjosi, kad pastarasis padengs visÄ sumÄ , kokiÄ jam yra skolingas, tačiau visos pinigų sumos jis nesumokėjo.

32. Kaip matyti iš byloje esančių kitų liudytojų parodymų J. A. savo lėšų niekuomet neinvestavo, paprastai jis naudodavosi svetimais pinigais, todėl jo paties atsakomybė bei rizika visuomet buvo nedidelė (liudytojų A. Z., R. Š. parodymai).

33. IÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad J. A. paėmė iÅ¡ R. S. pinigus ir juos naudojo kito asmens įsipareigojimas dengti, neteisėtai naudojo savo asmeninėms reikmėms, skoloms, finansiniams įsipareigojimams dengti, naudodamas apgaulę klaidino R. S. vis papildomai reikalaudamas pinigų, anot jo, užstrigusiems projektams atgaivinti. Šį faktÄ patvirtina apylinkės teismo iÅ¡reikalautos J. A. sÄ skaitų iÅ¡klotinės, iÅ¡ kurių matyti, kad jis 2008 m. spalio ir 2009 metų sausio gavęs 100 000 litų, kitÄ dienÄ iÅ¡grynina 9000 litų, perveda kitam asmeniui 25 000 litų, 3000 perveda J.

A., 2000 Ž. I., 9000 – V. S., dar iÅ¡grynina 35 000 litų (per du kartus), lapkričio mėnesį J. A. perveda 30 000 litų, 10 000 perveda į „NordlLB“ lizingÄ , 2000 litų sumoka Omnitel už telefono paslaugas ir 3000 litų sumoka R. S. palÅ«kanų. Vėliau R. S. pervedus pinigus antrÄ kartÄ du kartus po 100 000 litų, po kiekvieno pavedimo J. A. į kitÄ sÄ skaitÄ perveda po 20 000 litų, J. A. perveda 10 000 litų, iÅ¡grynina 15 000 litų, iÅ¡ savo sÄ skaitos Ūkio banke perveda į kitÄ sÄ skaitÄ palÅ«kanų dengimui, sumoka M.

K. sutarties palūkanų dengimui ir pan.

34. Taigi toks nukentėjusiojo pinigų panaudojimas niekaip negali patvirtinti apelianto teiginių, kad sėkmingai investuoti nukentėjusio pinigus jam sukliudė krizė, nepavykę investiciniai projektai ir pan. Įvertinus turimus duomenis paneigiami ir nuteistojo skundo argumentai, jog byloje nėra duomenų, kad jis gaudamas pinigus iš nukentėjusiojo, neketino vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų ir siekė suklaidinti dėl savo tikslų, akivaizdu, kad nukentėjusiojo pinigai nebuvo investuojami į nekilnojamo turo projektus kaip buvo teigiama nukentėjusiajam.35.

Tai, kad J. A. nagrinėjamo įvykio metu turėjo finansinių problemų ir iš vienų asmenų paskolintus pinigus panaudodavo prieš tai turėtų skolų dengimui, nurodo ir teisme liudytoju apklaustas R. Š., kuris parodė, kad 2007 - 2008 metais J. A. paprašė, jog R. Š. jam paskolintų nuo 80 000 litų iki 100 000 litų. J. A. pasakojo, kad turi daug problemų su iš bankų gautomis paskolomis, minėjo, kad jo butas įkeistas. J. A. guodėsi, kad jam reikia išlaikyti Londone studijuojančias dvi dukras.

IÅ¡ J. A. kalbų suprato, kad iÅ¡ jo paskolintus pinigus panaudojo kokiai nors paskolai grÄ Å¾inti. Å ie liudytojo parodymai paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytÄ aplinkybę, jog 2008 - 2010 metais jis buvo aktyvus ir sėkmingÄ verslÄ plėtojantis verslininkas, turintis daug didesnės vertės asmeninio turto, nei gautos paskolos ir sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ankščiau paminėtu laikotarpiu J. A. turėjo finansinių problemų, kurias bandė spręsti skolindamasis pinigus iÅ¡ įvairių jam pažįstamų asmenų.36.

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas, kad J. A. įgijo R. S. pinigus apgaule, juos norėdamas pasisavinti ir nenorėdamas grÄ Å¾inti, kadangi nenustatyta, jog jis bÅ«tų atlikęs bent kokius nors veiksmus, tačiau byloje yra informacija apie tai, kad J. A. žadėdamas sėkmingai investuoti iÅ¡ R. S. gautus pinigus 2009 m. sausio 30 d. pasirašė 300 000 rankpinigių žemės sklypo, esančio adresu VaivorykÅ¡tės g.61, Palangoje pirkimui, kai Å¡is žemės sklypas dar 2006 metais buvo nupirktas M.

K. vardu „Ūkio bankui“ suteikiant kreditÄ , ir 2009 metais nebuvo perkamas, kas sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog J. A. siÅ«lomi investiciniais projektai negalėjo bÅ«ti naudingi nukentėjusiajam, laikytina, kad J. A. veikė nesÄ Å¾iningai, t.y. klaidino nukentėjusįjį norėdamas iÅ¡ jo iÅ¡vilioti pinigus.             37. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad įgydamas R. S. turtÄ J. A. panaudojo apgaulę (piktnaudžiavo pasitikėjimu), motyvavo iÅ¡ esmės tuo, kad jis nutylėjo esÄ s skolingas dideles pinigų sumas kitiems kreditoriams, taip pat tuo, kad kaltininkas nukentėjusiajam aiÅ¡kino apie ketinimus vykdyti stambius nekilnojamo turto projektus, iÅ¡ esmės to neketindamas daryti.

Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad J. A. nesÄ Å¾iningi veiksmai suteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog apgaulė buvo esminė nulėmusi nukentėjusiojo apsisprendimÄ , kad pinigai perduoti nors ir nukentėjusiojo iniciatyva, tačiau piktnaudžiaujant pasitikėjimu pagal visiÅ¡kai neinformatyvius duomenis, kuriems skolinami pinigai.38. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. A. įgijęs iÅ¡ R. S. 768 218,51 litų ir juos neteisėtai naudojęs savo reikmėms ir toliau klaidino nukentėjusįjį, sudarė pinigų grÄ Å¾inimo regimybę 2009 m. gruodžio 24 d. pasirašė paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį 770 000 litų sumai, kuriame įsipareigojo iki 2011 m. liepos 24 d. grÄ Å¾inti Å¡ias pinigines lėšas, tačiau jų negrÄ Å¾ino.

Vėliau jau 2011 m. liepos 21 d. pasirašė naujÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 815 000 litų sumai, kuriame įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 20 d. Å¡ias pinigines lėšas grÄ Å¾inti nukentėjusiajam, tačiau pinigų negrÄ Å¾ino.

39. Savo skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai įvertino kaip nusikaltimÄ jo nesugebėjimÄ tinkamai ir laiku įvykdyti civilinės prievoles pagal paskolos sutartis, kad jį ir R. S. siejo civiliniai paskoliniai teisiniai santykiai, kad savo sutartinius santykius Å¡alys įformino J. A. iÅ¡raÅ¡ant paskolos sutartis ir vekselius, susitariant dėl palÅ«kanų dydžio. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Kolegijos nuomone, J. A. veikos objektyviosios aplinkybės atspindi ir subjektyviÄ jÄ pusę – tiesioginę tyčiÄ , t. y. tai, kad pastarasis suvokė, jog sÄ moningai, tyčia apgaule esmingai klaidina nukentėjusįjį dėl ketinimo saugiai ir pelningai investuoti jam patikėtus pinigus ir taip neteisėtai savo naudai įgyja svetimÄ turtÄ , numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ . Be to, jis savo veiksmais tyčia sudarė tokias sÄ lygas, kad nukentėjusiojo pažeistų teisių atkÅ«rimas be teisėsaugos įsikiÅ¡imo civilinėmis teisinėmis priemonėmis bÅ«tų pasunkintas.

Tai, kad J. A. praėjus kuriam laikui po pinigų jam pervedimo pirmÄ kartÄ (2008 m. spalio mėn.), nukentėjusiajam pervedė kas mėnesį po 3 000 Lt (viso 30 000 litų) palÅ«kanų ir nukentėjusiam iÅ¡rašė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2009 m. gruodžio 24 d. 770 000 litų sumai ir 2011 m. liepos 21 d. 815 000 litų sumai, jo kaltės neÅ¡alina, kadangi turtÄ jis įgijo apgaulės bÅ«du ir taip siekė tiesiog jį iÅ¡laikyti.Nors kaip nurodo nuteistasis juos su R. S. sieja civiliniai teisiniai santykiai, kai yra tiesiog nevykdomos sutarties sÄ lygos, tačiau kaip jau paminėta Å¡ioje nutartyje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas, akivaizdu, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles savo skolas ir nemokumÄ , kas esmingai apsunkino judviejų susitarimo sÄ lygų vykdymÄ .Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad J.

A. dar prieÅ¡ susitardamas pelningai investuoti R. S. pinigus žinojo, kad žodinio susitarimo sÄ lygų neįvykdys ir nukentėjusiajam iÅ¡ jo paimtos pinigų sumos tikėtina negrÄ Å¾ins, kad pateikdamas apie save kitokiÄ informacijÄ , siekė suklaidinti nukentėjusįjį dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimÄ turtÄ . Kolegijos vertinimu, apgaulė Å¡iuo konkrečiu atveju buvo naudojama nuo pat pradžių žadant pelningai investuoti nukentėjusiojo pinigus, byloje nėra duomenų, kad J.

A. iÅ¡ viso gautus pinigus kur nors investavo, prieÅ¡ingai kaip byloje nustatyta naudojo savo ankstesniems įsiskolinimams padengti bei asmeninėms reikmėms. J. A. nukentėjusiajam tyčia pateikė objektyvios tiesos neatitinkančiÄ informacijÄ apie savo galimybę pelningai investuoti iÅ¡ nukentėjusiojo gautus pinigus ir tai turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo R. S. apsisprendimui tartis dėl investavimo ir susitarimÄ iÅ¡ savo pusės pilnai įvykdyti. Todėl apeliacinio skundo teiginiai apie iÅ¡skirtinai civilinių teisinių jo ir R.

S. santykių pobÅ«dį laikytini nepagrįstais.             40. J. A. elgesys rodo, kad jis siekė neteisėtai apgaule įgyti nukentėjusiajam priklausantį turtÄ ir tai jam pavyko, vietoje sutartų 815 000 litų (236 040,30 eurų), kuriuos turėjo grÄ Å¾inti nuteistasis realiai pervedė tik 30 000 litų (8 690 eurų), kitus 128 000 litų (37 078 eurus) priverstinai iÅ¡ieÅ¡kojo antstoliai, byloje nėra duomenų, kad J. A. atsiskaitė su nukentėjusiuoju Å¡iuo metu, prieÅ¡ingai priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas yra vykdomas antstolių iki Å¡iol.

             41. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, kad didelė dalis turtinių R. S. interesų jau atlyginta, o jis nesiekia ir negali iÅ¡vengti turtinės prievolės, mano, kad R. S. teisės ir teisiniai interesai yra apginti naudojantis kitų tiesės Å¡akų suteikiamomis galimybėmis, nesinaudojant baudžiamÄ ja atsakomybe, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusiajam atlyginta tik nedidelė dalis jo patirtų nuostolių apie 45 768 eurų (158 000 litų), liko neatlyginta apie 160 000 eurų (552 000 litų), kas nukentėjusiajam yra laibai didelė suma.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas yra nesėkmingas, kadangi daugiau turto, kurį galima iÅ¡ieÅ¡koti nėra. Nuteistasis nepadarė jokių veiksmų siekdamas grÄ Å¾inti iÅ¡ nukentėjusiojo paimtus pinigus, taigi civilinės teisės atribojimo nuo baudžiamosios klausimas Å¡iuo atveju nekelia abejonių.42. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad J. A. pasinaudodamas R. S. pasitikėjimu, melagingai žadėdamas pelningai ir saugiai investuoti į kelis nekilnojamo turto objektus nukentėjusiojo turimus pinigus, t.y. veikdamas aktyvia ir pasyvia apgaule, tęstinai klaidindamas jį, kas turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui pervesti pinigines lėšas, o taip pat nuslėpdamas esminę informacijÄ turinčiÄ lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui apie savo turimas skolas bei kitus finansinius įsipareigojimus bei pradėtas priverstinio turto iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras, realiai neketindamas nukentėjusiajam vykdyti įsipareigojimų savo naudai įgijo svetimÄ 815 000 litų (236 040,30 eurų) vertės turtÄ , kuriuos didžiaja dalimi panaudojo savo reikmėms, patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad J.

A. įgydamas R. S. turtÄ veikė tyčia. Jo nusikalstami veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip viena tęstinė veika. Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

43. Apelianto nuomone, apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, kadangi priimant nuosprendį buvo visos sÄ lygos taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jo atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymÄ atidėti, paskiriant vienÄ iÅ¡ BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonių.44. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sÄ lygų visumai, kuriai esant teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Å io klausimo iÅ¡sprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagÄ , susijusiÄ tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

45. Konstatuotina, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Apylinkės teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes savo pozicijÄ argumentuotai motyvavo ir priėmė sprendimÄ , jog BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus galima pasiekti tik kaltinamajam paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, Å¡iai iÅ¡vadai pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija.46. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje J.

A. padarė vienÄ tyčinį sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis). Jo nusikalstami veiksmai nukreipti prieÅ¡ asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Nuteistojo nusikalstami veiksmai truko pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , buvo nuolat piktnaudžiaujama nukentėjusiojo pasitikėjimu. IÅ¡ nukentėjusiojo buvo iÅ¡viliota itin didelė piniginė suma dėl to padaryta turtinė žala reikÅ¡minga, ji iki Å¡iol nėra atlyginta. Nuteistasis nesiėmė jokių papildomų veiksmų padarytai žalai atlyginti, nors ir apeliaciniame skunde save įvardija kaip pasiturintį asmenį.

Byloje nėra nustatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra ir nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors nuteistasis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis Å¡iuo metu kur nors dirbtų. Todėl apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teisingai nurodė, jog bausmės tikslai bus pasiekti J. A. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir J.

A. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ objektyvaus pagrindo nėra. Toks apeliantui taikomas poveikis yra adekvatus ir proporcingas jo padarytos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei ir dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusioms pasekmėms.47. Pažymėtina, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek Å¡iuo metu galiojęs BK 75 straipsnis nenumatė ir Å¡iuo metu nenumato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ asmenims padariusiems sunkius nusikaltimus. J. A. padarė sunkų nusikaltimÄ , todėl pritaikymas po nusikaltimo padarymo buvusiÄ epizodinę galimybę atidėti bausmės vykdymÄ už padarytus sunkius nusikaltimus, atsižvelgiant ir į kitas ankščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, bausmės tikslai nebus pasiekti.48.

Apibendrinat iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : J. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                     Virginija Pakalnytė – TamoÅ¡iÅ«naitė                                                                                                    Aiva Survilienė                          ArtÅ«ras Å umskas NuoraÅ¡as tikras:

                                                                                                                     ArtÅ«ras Å umskasTeisėjas                                                                                          Â