d7328abb-d8ff-495b-bb21-7375d601eaac · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4786-208/2012Proceso Nr. 2-02-3-05854-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1;15.2.3.2;74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai Dainai Matulaitienei, pareiÅ¡kėjos atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Andriui Jankauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Dainos Matulaitienės skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto inspektoriui ArtÅ«rui Krungelevičiui, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja Daina Matulaitienė (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 2-6), praÅ¡ydama iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteisti 2 000 Lt neturtinės žalos, 175 Lt turtinės žalos bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad dėl neteisėtų Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto inspektoriaus ArtÅ«ro Krungelevičiaus veiksmų, ji sumokėjo 148 Lt importo mokestį už benzinÄ , 25 Lt banko mokestį už įmokos administravimÄ , 150 Lt už teisines paslaugas, minėtas inspektorius su ja elgėsi nepagarbiai, jÄ pažemino kitų žmonių akivaizdoje, nesupažindino jos su teisės aktais, jÄ gÄ sdino, dėl tokių aukščiau nurodyto inspektoriaus veiksmų ji labai pergyveno, turėjo vartoti raminančius vaistus, pakilo kraujospÅ«dis, pradėjo skaudėti galvÄ , sutriko miegas, dėl skundų raÅ¡ymo kreipėsi į teisininkus, dėl ko turėjo atsipraÅ¡inėti iÅ¡ darbo, skųsdama pareigÅ«nų veiksmus, ji turi lankytis teisėsaugos institucijose, dėl ko jai sukeliamos neigiamos emocijos.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir MD) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 21-24) nurodė, kad vien aplinkybė, kad MD panaikino teritorinės muitinės sprendimÄ dėl mokestinės prievolės įregistravimo, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti pareiÅ¡kėjos teisę į žalos atlyginimÄ . Kai asmuo reguliariai vyksta per valstybės sienÄ , muitinei gali kilti pagrįstų įtarimų, kad muitais neapmokestinami degalai galėjo bÅ«ti iÅ¡pilti ir sandėliuojami, perleisti kitiems asmenims.

Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir LR ABTÄ®), nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir LR CPK) nenumato su bylos nagrinėjimu ikiteisminėse institucijose susijusių iÅ¡laidų atlyginimo, todėl nėra pagrindo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu turėtų atstovavimo iÅ¡laidų laikyti žala, kaip jÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.249 str. Banko mokestis už įmokos administravimÄ neturėtų bÅ«ti laikomas nuostoliais, nes jis mokamas bankui visais atvejais mokant muitus ir mokesčius.

MD nuomone, pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl jos pažeminimo ir gÄ sdinimo nepagrįsti konkrečiais faktais ir įrodymais. Supažindinti pareiÅ¡kėjos su teisės aktais pareigÅ«nas neprivalėjo, nes teisės aktai yra paskelbti vieÅ¡ai, pareiÅ¡kėjai dažnai kertant valstybės sienÄ , turėjo bÅ«ti žinomi. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-06-24 nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių (toliau – ir Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklės) 5 p., pažymėdamas, kad nors MD vėliau ir pripažino, kad mokestis pareiÅ¡kėjai buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo procedÅ«rÄ muitinės pareigÅ«nas atliko vadovaudamasis teisės aktais.

Pareigūno veiksmai negalėjo sukelti pareiškėjai dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kitokių panašaus pobūdžio neigiamų pasekmių. Pareiškėja turėjo pateikti visus įrodymus, dokumentus, duomenis, kad nebūtų priimtas jai nepalankus sprendimas. Jokių įrodymų iš sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos pareiškėja nepateikė. MD teigimu, nėra pagrindo laikyti neturtine žala pareiškėjos neigiamų emocijų, patirtų dėl muitinės pareigūno Artūro Krungelevičiaus klaidos. Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 41-42) nurodė, kad pareiÅ¡kėja dažnai vyksta per Lietuvos Respublikos valstybinę sienÄ , todėl jai yra žinoma vykimo per Lietuvos Respublikos sienÄ , muitinio tikrinimo bei mokesčių mokėjimo muitinės poste tvarka. MD 2012-06-21 sprendime Nr. 1A-217 nenurodė, kad muitinės posto pareigÅ«no veiksmai 2012-03-28 iÅ¡raÅ¡ant mokėjimo praneÅ¡imÄ Nr. K2K2000618 bÅ«tų buvę neteisėti. PareiÅ¡kėja bando suklaidinti teismÄ , teikdama, jog su ja buvo elgiamasi nepagarbiai, jog ji buvo žeminama ir gÄ sdinama, dėl jokių muitinės pareigÅ«no veiksmų ji nesikreipė į pamainos ar posto virÅ¡ininkÄ .

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.Nustatyta, kad MD 2012-06-21 sprendimu Nr. 1A-217 (b. l. 9-12, 31-32, 39-40) panaikino Kauno teritorinės muitinės 2012-05-03 sprendimÄ Nr. 2KM19/38-0248S (b. l. 26-27, 34-35) bei grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai 148 Lt importo mokestį (b. l. 7), tačiau negrÄ Å¾ino 25 Lt banko mokesčio už įmokos administravimÄ sumokant 148 Lt importo mokestį (b. l.

8) ir 150 Lt už teisines paslaugas (b. l. 13-14).Teismas pažymi, kad pagal LR CK 6.271 str. 1 d., žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.LR CK 6.249 str. 1 d.

įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

LR CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).MD generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymu Nr. 1B-392 patvirtinto Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 3 p. įtvirtinta, kad <...> muito ir mokesčių lengvatos taikomos, jei keleivis atvyksta į Lietuvos RespublikÄ ne daugiau kaip 5 kartus per kalendorinį mėnesį.

ApraÅ¡o 6 p. įtvirtinta, kad muitinės pareigÅ«nas, atlikdamas įvežamų prekių ir (arba) privačios motorinės transporto priemonės tikrinimÄ ir nustatęs, kad keleivis per kalendorinį mėnesį į Lietuvos RespublikÄ atvyksta 6 ir daugiau kartų, jo įvežamoms prekėms ir (arba) kurui, esančiam privačios motorinės transporto priemonės degalų bake, apskaičiuoja muitus ir mokesčius. Pagal ApraÅ¡o 11 p., muitinės pareigÅ«nas, atlikdamas keleivio įvežamų prekių tikrinimÄ ir nustatęs, kad keleivis per mėnesį vyksta mažiau nei 5 kartus, tačiau jo įvežamos prekės savo pobÅ«džiu ir kiekiais yra identiÅ¡kos arba panaÅ¡ios į anksčiau gabentas prekes ir neatitinka bent vieno iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimo Nr. 439 5 p. reikalavimų, prekes laiko įvežamomis komerciniais tikslais ir jas apmokestina ApraÅ¡o 6 p. nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiais ir akcizais taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 p. nustatyta, kad prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos įvežamos nereguliariai arba skirtos keleivių ar jų Å¡eimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos.

Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais.Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 5 p. įtvirtinta, kad <...> asmuo, kuriam atsiranda prievolė mokėti mokesčius ir kuris turi teisę deklaruoti prekes žodžiu bei pateikęs žodinę muitinės deklaracijÄ , informuojamas apie mokėtinus mokesčius Å¡ių mokesčių mokėjimo dokumentu. Å iuo atveju mokesčių mokėtojas mokesčius turi sumokėti prekių muitinio įforminimo metu (iki jų iÅ¡leidimo).

Å ių taisyklių 6.2 p. įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas, neturintis teisės į mokėjimo atidėjimÄ , kiekvienoje priimtoje muitinės deklaracijoje ar kitame vietoj jos naudojamame dokumente nurodytus mokesčius turi sumokėti toje muitinės deklaracijoje ar kitame vietoj jos naudojamame dokumente nurodytų prekių muitinio įforminimo metu (iki jų iÅ¡leidimo). Pagal Å¡ių taisyklių 7 p., teisė į mokėjimo atidėjimÄ suteikiama mokesčių mokėtojams, pateikusiems muitinei garantijÄ , užtikrinančiÄ mokėtinų mokesčių sumokėjimÄ , iÅ¡skyrus mokesčių mokėtojus, kurie neturi juridinio asmens statuso.Remiantis aukščiau pateikta teisės normų analize įvertinus MD 2012-06-21 sprendimÄ Nr. 1A-217 (b. l. 9-12, 31-32, 39-40), konstatuotina, kad jis yra pagrįstas, nes Kauno teritorinės muitinės 2012-05-03 sprendime Nr. 2KM19/38-0248S (b. l. 26-27, 34-35) nepakanka įrodymų taikyti ApraÅ¡o 11 p., taip pat MD pripažįstant Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto inspektoriaus ArtÅ«ro Krungelevičiaus padarytÄ klaidÄ (b. l. 23), darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos importuotas kuras importo mokesčiais buvo apmokestintas neteisėtai, todėl MD pagrįstai grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai 148 Lt importo mokestį.

Aptartos aplinkybės patvirtina buvus neteisėtÄ valstybės institucijos (Kauno teritorinės muitinės) veikÄ . GrÄ Å¾inus pareiÅ¡kėjai neteisėtai apskaičiuotÄ 148 Lt importo mokestį, grÄ Å¾intinas ir banko mokestis už įmokos administravimÄ (25 Lt), kadangi pareiÅ¡kėjai pagal praneÅ¡imÄ (b. l.

7) mokant nepagrįstÄ importo mokestį, ji turėjo sumokėti ir banko mokestį (b. l. 8), todėl kritiÅ¡kai vertintinas MD argumentas, kad banko mokestis už įmokos administravimÄ neturėtų bÅ«ti laikomas nuostoliais, nes jis mokamas bankui visais atvejais mokant muitus ir mokesčius. Toks banko mokestis bÅ«tų pripažįstamas pagrįstu, jei pareiÅ¡kėjai apskaičiuotas 148 Lt importo mokestis bÅ«tų pripažintas teisėtai apskaičiuotu.Dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo priteisti 150 Lt už teisines paslaugas, pažymėtina, kad pagal LVAT praktikÄ , patirtos iÅ¡laidos, nagrinėjant ginÄÄ ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, yra prilyginamos bylinėjimosi iÅ¡laidoms ir pagal LR ABTÄ® 25 str. 1 dalį, turi bÅ«ti priteisiamos, jei byla pasiekia teismÄ .

Bylai nepasiekus teismo, tokios iÅ¡laidos vertinamos kaip turėtas turtinis nuostolis ir taip suteikiama galimybė kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėja neskundžia MD sprendimo, todėl byla nepasiekė teismo ir praÅ¡oma priteisti 150 Lt suma už teisines paslaugas pagrįstai praÅ¡oma priteisti kaip turtinė žala. Byloje esant pateiktiems įrodymams – atstovavimo sutarčiai, sÄ skaitai už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitui (b. l. 13, 14), įvertinus tai, kad MD 2012-06-21 sprendimu Nr. 1A-217 patenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir panaikino Kauno teritorinės muitinės 2012-05-03 sprendimÄ Nr. 2KM19/38-0248S, grÄ Å¾ino 148 Lt importo mokestį, konstatuotina pareiÅ¡kėjai atsiradusi turtinė žala (150 Lt už teisines paslaugas), todėl ji priteistina.

Tokia teismo iÅ¡vada grindžiama LVAT formuojama praktika (2008-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-33-08, 2009-11-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1269-09).Apibendrinant konstatuotina, kad tiek 25 Lt banko mokestis už įmokos administravimÄ , tiek 150 Lt už teisines paslaugas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo akivaizdžiai susiję su neteisėtais Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto inspektoriui ArtÅ«ro Krungelevičiaus praneÅ¡imu bei Kauno teritorinės muitinės 2012-05-03 sprendimu Nr. 2KM19/38-0248S, kuris MD buvo panaikintas, todėl tokios 175 Lt iÅ¡laidos laikytinos tiesioginiais nuostoliais ir priteistinos.

Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tinumÄ . PareiÅ¡kėjos argumentų dėl pareigÅ«no nepagarbaus elgesio, gÄ sdinimų, sveikatos sutrikimų, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai – pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji kreipėsi į aukÅ¡tesnį pareigÅ«nÄ dėl inspektoriaus elgesio, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji kreipėsi į medikus dėl sveikatos pablogėjimo.

Kiti pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai – nesupažindinimas jos su teisės aktais, dėl skundų raÅ¡ymo kreipimasis į teisininkus, dėl ko turėjo atsipraÅ¡inėti iÅ¡ darbo, lankymasis teisėsaugos institucijose, kartu įvertinus aukščiau pateiktų teisės aktų nuostatas, taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados apie moralinės žalos egzistavimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 iÅ¡aiÅ¡kino, kad „neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ ir kadangi Å¡ioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjai buvo padaryta neturtinė žala, todėl nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjai praÅ¡omos neturtinės žalos.

Kadangi teismas pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkina iÅ¡ dalies, tai vadovaujantis LR ABTÄ® 44-45 str., LR CPK 98 str. 2 d., iÅ¡ dalies tenkintinas ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l.

15) priteisimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 5 p. nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio. Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad už ieÅ¡kinį rekomenduojami priteisti 3 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžiai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2012-08-01 nustatyta 850 Lt dydžio MMA. Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas iÅ¡ dalies (vienas reikalavimas iÅ¡ dviejų), tai maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis už teisines paslaugas bÅ«tų (80 proc. nuo 2550 Lt)÷2, tačiau kadangi už skundo suraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja sumokėjo 200 Lt, tai priteisiama (80 proc. nuo 200 Lt)÷2, tai yra 80 Lt.Kartu pažymėtina, kad pagal LR ABTÄ® 40 str. 1 d. 11 p. skundai dėl žalos atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Byloje esantis mokėjimo dokumentas (b. l.

16) patvirtina, jog pareiÅ¡kėja sumokėjo 65 Lt žyminį mokestį. Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, tai, vadovaujantis LR ABTÄ® 42 str. 1 d. 1 p., pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intinas 2012-07-13 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ sumokėtas 65 Lt žyminis mokestis. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 44-45 str., 85–88 str. 1 d. 4 p., 127 str. 1 d., teisėjas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjos Dainos Matulaitienės skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjai Dainai Matulaitienei priteisti 175 Lt (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis litus) turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos Dainos Matulaitienės skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjai Dainai Matulaitienei priteisti 80 Lt teismo iÅ¡laidų iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Sprendimui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai Dainai Matulaitienei 2012-07-13 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ sumokėtÄ 65 Lt žyminį mokestį.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Donatas Vansevičius