d7313ea1-fa0b-4ab3-9cbf-88515ece4d84 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1293-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00255-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) K.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. Å . ieÅ¡kinį atsakovui T. A. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kurioje iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydama:

1) nustatyti nepilnametės dukters K. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina K. Å . (buvusi – Ž.);

2) atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ ieÅ¡kinyje detalizuotu bÅ«du; 3) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis – po 170 Eur – nuo 2018 m. vasario 1 d. iki jos pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise K. Å .; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu gyveno nesusituokę nuo 2014 m. vasaros iki 2018 m. sausio 15 d. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. A.. Å iuo metu ieÅ¡kovė su dukra ir sutuoktiniu M. Å . gyvena nuomojame bute (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. sausio 15 d. atsakovas su dukra bendravo tokia tvarka: du kartus per mėnesį savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.; penktadienį 12 val. paima dukrÄ iÅ¡ darželio iki sekmadienio 18 val.; atsakovas bendravo su dukra darbo dienomis du kartus per savaitę, paimdamas dukrÄ pas save iÅ¡ darželio 17 val. ir kitÄ dienÄ ryte nuvesdamas į darželį.

IeÅ¡kovės teigimu, ji pastebėjo, kad atsakovo bendravimas su dukra darbo dienomis neigiamai veikia dukters emocinę bÅ«klę – ji tapo nervinga, irzli, pikta, nesukalbama. Dukra nesijaučia saugi, emociÅ¡kai pavargsta, kai dažnai keičiama gyvenamoji. Kadangi nepilnametė dukra Å¡iuo metu gyvena kartu su motina, kuri ja rÅ«pinasi ir iÅ¡laiko, ieÅ¡kovė prašė nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji dirba, gaunamas darbo užmokestis – apie 430 Eur per mėnesį (po mokesčių), taip pat iÅ¡ Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus gaunama iÅ¡moka vaikui – 30 Eur per mėnesį.

Vaiko poreikiams per mėnesį reikia: 380 Eur maistui, 120 Eur drabužiams, avalynei, 50 Eur vaistams, papildams, higienos prekėms; 45 Eur ugdymo priemonėms, žaislams, 25 Eur Å¡ventėms, renginiams, 35 Eur darželio mokesčiui, 40 Eur komunalinių mokesčių daliai, 67 Eur Å¡ildymo sezono metu, 47 Eur kitu metų laiku. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas privalėtų teikti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis po 170 Eur per mėnesį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki jos pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Sutiko su reikalavimais dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo kartu su jos motina – ieÅ¡kove, iÅ¡ dalies sutiko su reikalavimu dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nurodydamas, kad gali mokėti 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukros pilnametystės, taip pat pateikė teismui praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ .

4. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija iÅ¡vadoje nurodė, kad nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo Å¡eimos nėra įraÅ¡ytos į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . Lankantis mergaitės ir ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad bute yra reikalingi namų apyvokos daiktai ir baldai, Å¡varu ir tvarkinga. Vienas iÅ¡ kambarių skirtas mergaitei, jai sudarytos sÄ lygos augti, vystytis ir lavėti. IÅ¡vadoje pažymėta, kad atsakovas 2018 m. sausio-vasario mėnesiais kelis kartus kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrių dėl konfliktų su ieÅ¡kove ir dukros auklėjimo. Apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad bute yra sÄ lygos vaikui viešėti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies:

1) nustatė nepilnametės Å¡alių dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina K. Å . (buvusi – Ž.);

2) nustatė tokiÄ atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ :

a) tėvas kas antrÄ mėnesio savaitgalį paima dukrÄ iÅ¡ darželio penktadienį 17 val. ir grÄ Å¾ina į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19 val. Vaikui susirgus, motina apie neįvyksiantį susitikimÄ privalo iÅ¡ anksto informuoti vaiko tėvÄ elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) arba sms žinute telefonu (duomenys neskelbtini);

b) tėvas antradieniais ir ketvirtadieniais pasiima vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 17 val. ir grÄ Å¾ina į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val.;

c) Tėvo dienÄ tėvas paima dukrÄ nuo 11 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ 19 val. Per dukros gimtadienį – spalio 30 d. – pasiima ryte 10 val. dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ 16 val.;

d) lyginių metų Kūčias ir Å¡v. Kalėdų dienÄ , t. y. nuo gruodžio 23 d. 18 val. iki 26 d., dukra praleis su motina; nelyginių metų Kūčias ir Å¡v. Kalėdas vaikas praleis su tėvu. Nelyginiais metais dienÄ prieÅ¡ Kūčias (t. y. gruodžio 23 d.) tėvas nuo 18.00 val. paims vaikÄ iÅ¡ jo ugdymo ar gyvenamosios vietos ir Å¡v. Kalėdų antrÄ dienÄ iki 19 val. parveÅ¡ vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ pas motinÄ . Nelyginių metų Å¡v. Velykas vaikas praleis su motina, o lyginių metų Å¡v. Velykas – su tėvu. Lyginiais metais dienÄ prieÅ¡ Å¡v. Velykas tėvas nuo 19 val. paims vaikÄ iÅ¡ jo ugdymo ar gyvenamosios vietos ir antrÄ jÄ Å¡v. Velykų dienÄ 19 val. parveÅ¡ vaikÄ Ä¯ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

e) tėvas bendraus su vaiku 2 savaites per tėvo kasmetines atostogas, paimant vaikÄ su savimi. Apie bÅ«simÄ bendravimÄ informuos vaiko motinÄ elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) arba sms žinute telefonu (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ 7 kalendorines dienas. K. Å . ir T. A. įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laikÄ elektroniniu paÅ¡tu arba sms žinutėmis, kad nesidubliuotų jų atostogos. Atostogų metu, T. A. neperves iÅ¡laikymo vaikui už atostogų laikotarpį į vaiko motinos sÄ skaitÄ ;

f) tuo atveju, jeigu dėl vaiko ligos ar dėl K. Å . arba T. A. ligos ar jų darbo grafiko T. A. negalės bendrauti su nepilnamete dukra numatytomis dienomis, K. Å . įsipareigoja sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti pagal T. A. pageidavimÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ SMS žinute;

g) vaiko motina užtikrina galimybę vaiko tėvui aplankyti dukrÄ jos ligos atveju vaiko gyvenamojoje vietoje ar medicinos įstaigoje;

h) tėvas bendrauja su dukra telefonu pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais (kai dukra būna su mama) nuo 18 val. 30 min. iki 20 val., šeštadieniais, sekmadieniais (kai dukra būna su mama) nuo 17 val. iki 19 val. 30 min. T. A. telefono numeris bendrauti yra (duomenys neskelbtini), o K. Š. (duomenys neskelbtini);

i) Å¡alys turi teisę bendru raÅ¡ytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamos į savo planus bei vaiko interesus;

3) priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki jos pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Nurodė, kad pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo teiktas laikinas iÅ¡laikymas iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo įskaitytinas į priteistÄ iÅ¡laikymÄ . Paskyrė vaiko motinÄ iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

4) priteisė iš atsakovo ieškovei 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad Å¡alys 2014 m. spalio 30 d. susilaukė dukters K.. IeÅ¡kovė ir atsakovas negyvena kartu nuo 2018 m. sausio 15 d. IeÅ¡kovė 2018 m. liepos 11 d. sudarė santuokÄ su M. Å ., laukiasi antro vaiko.

7. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad ginčo Å¡alių nepilnametė dukra su ieÅ¡kove ir atsakovu gyveno nuo gimimo iki 2018 m. sausio 15 d., po to dukra gyvena su motina. IÅ¡vadÄ teikianti institucija nurodė, jog Å¡alių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. IeÅ¡kovės Å¡eima nėra įraÅ¡yta į Å¡eimų, auginančių vaikus, socialinės rizikos grupę. Vaiko tėvas sutiko, kad dukra gyventų su savo motina. Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, teismas Å¡alių nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina K. Å . (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

8. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismas nurodė, jog iÅ¡ teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad jos praÅ¡oma nustatyti dukters bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka iÅ¡ esmės atitinka teismui Å¡alių teiktos Taikos sutarties projektÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ginčo dėl dukters bendravimo su tėvu tvarkos pagal Taikos sutarties projekto 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6, 2.7, 2.8, 2.11 punktus nėra, iÅ¡skyrus 2.1 punkte numatytÄ tėvo teisę bendrauti su dukra darbo dienomis. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu eliminuoti jo bendravimÄ su dukra darbo dienomis.

9. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė prašė nustatyti atsakovo bendravimÄ su dukra ir darbo dienomis, t. y. vienÄ kartÄ per savaitę nuo 17 val. iki 19 val., paimant dukrÄ iÅ¡ darželio ir grÄ Å¾inant jÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , informuojant apie bÅ«simÄ bendravimÄ ieÅ¡kovę iÅ¡ vakaro iki 20 val. Iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos atsakovas su dukra bendraudavo kelis kartus per savaitę, kartais dukra likdavo nakvoti atsakovo namuose. Å ioje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka iki teismo sprendimo priėmimo, pagal kuriÄ atsakovas bendravo su dukra du kartus per savaitę darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val., paimant vaikÄ iÅ¡ jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir parvežant vaikÄ iki tos pačios dienos 19 val.

į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, liudytojo M. Å . parodymų, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos nurodytų duomenų, atsakovÄ charakterizuojančios kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas rÅ«pinasi savo dukra, mergaitė noriai laukia susitikimų su tėvu, iÅ¡ jų grįžta linksma. Ukmergės vaikų lopÅ¡elio-darželio „Eglutė“ pažymoje nurodyta, kad tėvas rÅ«pinasi dukra, kartais atveda ir pasiima jÄ iÅ¡ darželio, bendrauja su pedagogais, domisi dukros elgesiu, ugdymo pasiekimais taip pat ir mergaitės savijauta.

Pasak daugiabučio namo bendrijos „Koralas“, atsakovas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), yra mandagus ir paslaugus, bute netriukšmauja, problemų nekelia. Vaiko teisių apsaugos specialistui apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad atsakovas gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su patogumais, vienas iš kambarių skirtas dukros poreikiams tenkinti, bute švaru, vaistai ir buitinės chemijos priemonės sudėtos aukštai, vaikui neprieinamoje vietoje. Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ pateiktoje šalių dukters charakteristikoje, be kita ko, nurodyta, kad jokių pasikeitimų vaiko elgesyje sugrįžus į grupę po savaitgalio nepastebima.

Teismas pažymėjo, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas dalyvavo 20 valandų programoje „Bendravimo su vaikais tobulinimo kursai“, įgijo žinių apie pozityviÄ tėvystę bei pagilino socialinio ir bendravimo su vaikais įgÅ«džius. Atsakovas stengiasi iÅ¡laikyti ryšį su dukra, jį stiprinti. Duomenų, kad vaiko bendravimas su tėvu darbo dienomis neigiamai veiktų dukrÄ , teismui nepateikta. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes apie mergaitės nerimÄ visų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, teismas nurodė, kad neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog tai – vaiko bendravimo su tėvu pasekmė.

Teismas pažymėjo, kad ginčo Å¡alių tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki, ta, tikėtina, turi poveikį ir jų mažametės dukters psichinei sveikatai. IeÅ¡kovė prieÅ¡taravimÄ , kad dukra bendrautų su tėvu darbo dienomis, grindžia iÅ¡imtinai tuo, jog, jai susilaukus antro vaiko, bus sunku perduoti vaikÄ atsakovui ir jį pasiimti, nes vaiko perdavimas vyksta kieme prie namo laiptinės, o jos sutuoktinis dažnai bÅ«na iÅ¡vykęs. Tuo tarpu atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis galėtų vaikÄ palydėti iki buto durų, jeigu tik ieÅ¡kovė pasakytų laiptinės kodÄ ir leistų tai daryti.

Teismo vertinimu, Å¡ie Å¡alių paaiÅ¡kinimai tik patvirtina, kad Å¡alių nesutarimai yra asmeninio pobÅ«džio, visiÅ¡kai nesusiję su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais. IeÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog dukters bendravimas su tėvu darbo dienomis pakenks dukters interesams.

10. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio pagrindo riboti ginčo Å¡alių dukters bendravimÄ su tėvu darbo dienomis, juolab kad ieÅ¡kovės Å¡eimoje artimiausiu metu gims antras vaikas, tokiu atveju nuolatinio mergaitės ryÅ¡io su tėvu palaikymas neabejotinai geriausiai atitinka jos interesus.

11. Teismas nurodė, kad pagal Å¡alių teismui pateiktÄ taikos sutarties projektÄ tėvo bendravimas su dukra darbo dienomis buvo nustatytas antradieniais ir ketvirtadieniais, nurodant, kad tėvas pasiima vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 17 val. ir grÄ Å¾ina į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ dukrÄ iki 20 val. Teismo nustatytoje laikinoje bendravimo su vaiku tvarkoje atsakovas bendravo su dukra Å¡iomis dienomis iki 19 val., tačiau prašė nustatyti jo bendravimo su dukra laikÄ darbo dienomis iki 20 val., nes 2 val. bendravimas yra per trumpas.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad mergaitė yra mažo amžiaus (4 metai), jai reikia padėti apsirengti, užtrunka, kol vaikÄ paima iÅ¡ darželio, kartais ji nori dar pažaisti lauke, grįžus namo jau beveik reikia rengti vaikÄ ir vesti grÄ Å¾inti motinai, dėl to prašė, jog bÅ«tų nustatytas jo bendravimas su vaiku nurodytomis dienomis iki 20 val. Teismas, įvertinęs maÅ¾Ä vaiko amžių (4 metai), dukros artimÄ ryšį su tėvu, norÄ bendrauti, ieÅ¡kovės Å¡eimos pagausėjimÄ ir atsakovo argumentus, priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovo reikalavimas yra pagrįstas, nenustatyta pagrindų trumpinti dukters bendravimo su tėvu laikÄ .

Teismas pažymėjo, kad, įvertinus tai, jog tokio amžiaus vaikai miega pietų miegÄ , vakare eina miegoti apie 21 val., atsakovui grÄ Å¾inus dukrÄ namo 20 val., lieka pakankamai laiko pasiruoÅ¡ti miegui.

12. Dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio teismas nurodė, kad pagal pateiktus į bylÄ duomenis ginčo Å¡alių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti kas mėnesį reikia apie 380 Eur, t. y. po 190 Eur iÅ¡ kiekvieno tėvo. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodydama iÅ¡ atsakovo priteistinÄ 170 Eur sumÄ kaip pakankamÄ vaikui iÅ¡laikyti. Teismas pažymėjo, kad Å¡alių dukra sparčiai auga, jos ugdymui lavinimui reikalingos lavinimo priemonės, vėliau jos poreikiai neabejotinai augs.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodyta 340 Eur iÅ¡laidų kas mėnesį dukters poreikiams tenkinti suma yra adekvataus, protingo dydžio, atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti 170 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį. Vertindamas atsakovo argumentus, kad jis taip pat turi iÅ¡laidų dukters poreikiams tenkinti, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas iÅ¡laikymo dydis mažesnis už teismų praktikoje rekomenduojamÄ orientacinį vaiko poreikiams patenkinti reikalingÄ vienos minimalios mėnesinės algos dydį.

Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis nuolatos tenkina vaiko poreikius, tai yra jo prisiimta pareiga aprÅ«pinti vaikÄ apranga, mokėti už dukters lankomÄ ugdymo įstaigÄ ar kt. Priteistas 170 Eur dydžio iÅ¡laikymas dukrai skirtas patenkinti minimalius vaiko poreikius. Visi kiti vaiko poreikiai, tarp jų – pramogos, kelionės, tenkinami pagal vaiko tėvų galimybes. Dėl to atitinkamai mažinti iÅ¡laikymo dydį dėl atsakovo nurodomų apsilankymų muziejuose, kitų pramogų, nėra pagrindo.

Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, teismas priteisė iÅ¡ atsakovo dukrai iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis 170 Eur dydžio iÅ¡mokomis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 13. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimÄ pakeisti: panaikinti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 2 punktÄ â€žT. A. antradieniais ir ketvirtadieniais pasiima vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 17 val. ir grÄ Å¾ina į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val.“; panaikinti 6 punkto dalį „Atostogų metu T.

A. neperves iÅ¡laikymo vaikui už atostogų laikotarpį į vaiko motinos sÄ skaitÄ â€œ. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovo bendravimÄ su dukra darbo dienomis, be to, pailgino bendravimo laikÄ iki 20 val. Atsakovui pasiimant dukrÄ Ä¯ savo namus darbo dienomis, labai pablogėjo jos emocinė bÅ«klė: dukra tapo nervinga, irzli, pikta, nesukalbama. Dukra nesijaučia sausi, emociÅ¡kai pavargsta, kai dažnai keičiama gyvenamoji aplinka. 13.2. Teismui buvo pateikti dokumentai, kad dėl pablogėjusios dukters emocinės bÅ«klės apeliantė 2018 m. vasario 21 d. kreipėsi į vaikų gydytojÄ , kuri patarė kreiptis į vaikų psichiatrÄ .

Taip pat pateiktas apeliantės 2018 m. vasario 21 d. praÅ¡ymas Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl atsakovo netinkamo elgesio, traumuojančio vaikÄ . 2018 m. vasario 19 d. Å¡alių susitarimu atsakovas 17 val. paėmė dukrÄ iÅ¡ darželio, o kitÄ dienÄ , t. y. vasario 20 d. ryte, privalėjo nuvesti jÄ Ä¯ darželį, tačiau to nepadarė. Nuvykus pas atsakovÄ Ä¯ namus, duris atidarė apsiverkusi ir iÅ¡sigandusi dukra, atsakovas apeliantės atžvilgiu elgėsi agresyviai, nepaaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių nenuvedė dukters į darželį. 2018 m. lapkričio 8 d. atsakovas paėmė dukrÄ iÅ¡ darželio 17 val. ir turėjo pristatyti jÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ , t. y. palydėti iki durų; jam buvo nurodytas durų kodas.

Tačiau atsakovas SMS žinute pranešė apeliantei, kad ji privalo nusileisti į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę pasiimti dukters. Apeliantė nurodė, kad vaiko pasiimti ateis anyta, nes apeliantė negalėjo palikti 2018 m. lapkričio 1 d. gimusio sÅ«naus. Tačiau atsakovas neatvedė dukters iki buto durų, neperdavė jos anytai, o iÅ¡sivežė pas save. Apeliantė kreipėsi į policijÄ . Po pokalbio su policijos pareigÅ«nais atsakovas atvežė dukrÄ iki namų, tačiau apeliantė privalėjo eiti pasitikti dukters į automobilių aikÅ¡telę, palikusi namuose neseniai gimusį kÅ«dikį.

Atsakovas pareiÅ¡kė, kad apeliantė privalės visada ateiti paimti dukters į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, teisme teigęs, kad atvestų dukrÄ iki buto durų, jeigu jam bÅ«tų pasakytas durų kodas, elgiasi prieÅ¡ingai. Toks netinkamas atsakovo elgesys traumuoja dukrÄ , ji blogai miega naktimis, sako nebenorinti eiti pas tėtį, nori praleisti daugiau laiko su mama ir broliuku. 2018 m. lapkričio 13 d. dėl pablogėjusios dukters emocinės bÅ«klės apeliantė kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ , Å¡i davė siuntimÄ pas vaikų psichiatrÄ , numatyto vizito data – 2018 m. gruodžio 6 d.

Medikų pažyma bus pateikta į teismo posėdį. Apeliantės teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji pagrįstai prašė nenumatyti atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis. 13.3. Pirmosios instancijos teismas, pailgino atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis laikÄ iki 20 val., visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, nors teismui pateikti dokumentai įrodo, jog vaiko bendravimas su tėvu darbo dienomis neigiamai veikia vaiko emocinę bÅ«klę: dukra grįžta pavargusi, suirzusi, nervinga, dažnas gyvenamosios aplinkos keitimas jÄ iÅ¡vargina.

Atsižvelgiant į vaiko interesus, tikslinga nenumatyti atsakovo bendravimas su dukra darbo dienomis. 13.4. Atsakovas nepagrįstai kreipėsi į policijÄ dėl to, kad apeliantė, neva, nevykdo Vilniaus regiono teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties, neatsižvelgdamas į tai, jog tuo metu dukra sirgo. 2018 m. gegužės 3 d. apeliantei buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla pagal BK 245 straipsnį – už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymÄ . Apeliantė, bÅ«dama nėščia, privalėjo lankytis policijos komisariate, kuriame buvo atliekami įvairÅ«s procesiniai veiksmai, ir tai neigiamai veikė jos sveikatÄ . 13.5.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovo mokėtinÄ iÅ¡laikymÄ , nustatydama, kad atsakovas nemoka dukrai iÅ¡laikymo, kai kasmetinių atostogų metu dukra bus su juo. IeÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo 190 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį. Teismo proceso metu ieÅ¡kovė sumažino praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laikymo sumÄ iki170 Eur kas mėnesį, todėl dar daugiau sumažinti nesutinka.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 14.1. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo byloje surinktÄ medžiagÄ , įrodymus įvertino pagal CPK numatytus įrodymų vertinimo principus, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatytÄ , vadovavosi teismų praktika, vaikų teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), teisinio apibrėžtumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). 14.2.

Visus su vaiku susijusius klausimus tėvai turi siekti spręsti tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), tačiau su apeliante nepavyksta susitarti. Bendravimo su dukra tvarkÄ apeliantė siekia nustatyti tokiÄ , kuri atitiktų jos norus, nors nė vienas iÅ¡ tėvų neturi siekti tokios bendravimo tvarkos, kuri bÅ«tų patogiausia jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). 14.3. Apeliantė nepagrįstai siekia apriboti atsakovo teisę bendrauti su dukra.

Tai reikÅ¡tų emocinio ryÅ¡io su vaiku sumažėjimÄ , trukdytų atsakovui vykdyti tėvo pareigas. Apeliantė, teigia, kad dėl atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis labai pablogėjo mergaitės emocinė bÅ«klė, tačiau, 2018 m. vasario 21 d. gavusi Å¡eimos gydytojos patarimÄ kreiptis į vaikų psichiatrÄ , apeliantė dukters pas šį gydytojÄ nenuvedė. Atsakovo teigimu, jo bendravimas su dukra nekelia neigiamų pasekmių dėl gyvenamosios vietos pokyčių, nes dukra su tėvu bendrauja jai įprastoje gyvenamojoje aplinkoje, kurioje gyveno iki tėvų iÅ¡siskyrimo.

Dukra turi tÄ patį kambarį žaidimams, tÄ pačiÄ vietÄ miegui, tuos pačius daiktus. Dukters emocijas ir elgesį įtakojo tai, kad apeliantė su dukra iÅ¡sikėlė gyventi į kitÄ aplinkÄ , vaikas sunkiai reagavo į tai, jog tėvai gyvena atskirai. Apeliantė iÅ¡ karto ėmė gyventi su kitu vyru, 2018 m. lapkričio 1 d. pagimdė antrÄ vaikÄ . Dėl to dukters gyvenime įvyko esminių pokyčių, kurie sukėlė jai tam tikras emocijas. 14.4. Apeliantė remiasi aplinkybėmis, įvykusiomis 2018 m. vasario 19 ir 20 dienomis, tačiau nenurodo, kokiÄ reikÅ¡mę nurodyti įvykiai turi atsakovo bendravimo su dukra tvarkai.

Apeliantė, 2018 m. vasario 20 d. apie 16 val. atėjusi pasiimti dukters, sukėlė konfliktÄ , kurį girdėjo ir laiptinės gyventojai. Dukra, matydama, kaip motina Å¡aukia, rėkia, tranko durimis, ėmė verkti. Tai įrodo apeliantės agresyvų elgesį ir nenorÄ tartis dėl bendravimo tvarkos, visiÅ¡kai neįvertinant dukters interesų. 14.5. Apeliantė manipuliuoja dukra, sukelia tokias situacijas, kad nežinia, kaip dukrÄ pristatyti į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Per visÄ atsakovo bendravimo su dukra laikÄ apeliantė dukrÄ perduodavo ir jÄ pasiimdavo iÅ¡ atsakovo namo kieme prie laiptinės. Dabar apeliantė pakeitė dukters paėmimo vietÄ ir ėmė reikalauti paimti dukrÄ nuo buto durų.

Nuolat kyla nesutarimai, kaip atsakovas turi pasiimti dukrÄ ir grÄ Å¾inti į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ : ar iki laiptinės prie lauko durų (durys užrakinamos, iÅ¡kyla durų kodo problema), ar iki buto durų (kyla konfliktai, kodėl atsakovas lankosi laiptinėje, apeliantės sutuoktinis ir jo motina Å¡aukia ant atsakovo dukters akivaizdoje, kad jis nesilankytų laiptinėje). BÅ«na atvejų, kad, atvykus su dukra, apeliantė nekelia telefono, tuomet tenka laukti automobilyje, dukra į tai, kad mama neateina pasiimti, reaguoja.

Akivaizdu, kad tokios situacijos daro neigiamÄ Ä¯takÄ dukros emocinei bÅ«klei. 14.6. Atsakovas nesutinka perduoti dukters tretiesiems asmenims, vaikÄ turi pasiimti apeliantė. Dėl to 2018 m. lapkričio 1 d. atsakovas nesutiko perduoti dukters apeliantės anytai. Tais atvejais, kai apeliantė neturi galimybių pasirÅ«pinti dukra, tai gali padaryti atsakovas – vaiko tėvas. Be to, teismo nustatyta, kad atsakovas dukrÄ privalo pristatyti apeliantei, ne tretiesiems asmenims. 2018 m. lapkričio 8 d. ir lapkričio 20 d., atsakovui atvežus dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , apeliantė neatėjo pasiimti dukters, todėl atsakovas parsivežė dukrÄ atgal į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Apeliantė iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, taip iÅ¡gÄ sdindama dukrÄ . Tai, kad apeliantė savaip vertina įvykius, nėra pagrindas keisti atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ , tik turėtų bÅ«ti sukonkretinta vaiko grÄ Å¾inimo vieta. Apeliantės įvardytas situacijas galima iÅ¡spręsti be konfliktų, kad dukra nepatirtų neigiamų emocijų. 14.7. Tai, kad apeliantė turi rÅ«pesčių dėl 2018 m. lapkričio 1 d. gimusio kÅ«dikio, negali įtakoti atsakovo ir dukters bendravimo tvarkos.

Atsakovas neprivalo derintis prie apeliantės Å¡eimyninės padėties. Be to, teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis tvarka ne tik nepažeidžia dukters interesų, bet ir palengvina apeliantės buitį, o atsakovui suteikia galimybę daugiau bendrauti su dukra, iÅ¡laikant su ja tokius pačius santykius, kaip ir anksčiau. 14.8. Apeliantė visiÅ¡kai neargumentavo reikalavimo panaikinti sÄ lygÄ , pagal kuriÄ atsakovas laikotarpiu, kai dukra atostogaus su juo, neperves iÅ¡laikymo į dukters motinos sÄ skaitÄ .

Atsakovo nuomone, nesÄ Å¾ininga ir neteisinga, kad dukters atostogų pas tėvÄ metu, jis mokėtų iÅ¡laikymÄ už nurodytÄ laikotarpį, nes Å¡iuo laikotarpiu jis visiÅ¡kai iÅ¡laikys dukrÄ ir nereikalaus, kad apeliantė aptariamu laikotarpiu teiktų iÅ¡laikymÄ dukrai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 17. Apeliantė (ieÅ¡kovė) pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ pagal jos apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Pagal CPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliantės (ieÅ¡kovės) praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja bÅ«tinumo nagrinėti bylÄ Å¾odžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek raÅ¡ytinio proceso tvarka, jos ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylÄ apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar tinkamai nustatė ir įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiagoje sukauptų duomenų, įskaitant pirmosios instancijos teismo posėdžių metu užfiksuotus proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, pakanka tam, kad bÅ«tų galima įvertinti apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir padaryti iÅ¡vadÄ , ar Å¡iuo sprendimu byla apskųstoje dalyje iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo 20. Tiek apeliantė (ieškovė), tiek atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujų įrodymų, kuriuos prašo priimti ir vertinti, sprendžiant dėl apeliacine tvarka apskųstos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis tvarka.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytoms iÅ¡imtims taikyti ir naujam įrodymui priimti.

Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai sprendžiamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; ir kt.).

23. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ginčo Å¡alys, teikdamos apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų, piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje kilusio ginčo dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nustatymo pobÅ«dį, siekdama visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, priima abiejų ginčo Å¡alių pateiktus naujus įrodymus ir vertina juos kartu su kitų byloje esančių įrodymų visuma. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos 24. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo dukra gimė (duomenys neskelbtini). Ginčo Å¡alys negyvena kartu nuo 2018 m. sausio 15 d. IeÅ¡kovė 2018 m. liepos 11 d. sudarė santuokÄ su M. Å ., (duomenys neskelbtini). jiems gimė sÅ«nus. IeÅ¡kovės ir atsakovo santykiai konfliktiÅ¡ki, kyla nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su keturmete dukra tvarkos.

25. Apeliantė (ieÅ¡kovė) iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, iÅ¡skyrus atsakovo bendravimÄ su dukra darbo dienomis. Apeliantės teigimu, ji pastebėjo, kad dėl bendravimo su atsakovu darbo dienomis dukra tapo nervinga, irzli, pikta, nesukalbama. Apeliantės nuomone, dukra nesijaučia saugi, emociÅ¡kai pavargsta, kai dažnai keičiama jos gyvenamoji aplinka. Remdamasi nurodytais argumentais, apeliantė praÅ¡o panaikinti teismo nustatytos bendravimo tvarkos dalį dėl atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis.

26. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ atsakovas su dukra bendrauja, be kita ko, antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 17 val. ir grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val.

27. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Ä®statymas įpareigoja tÄ iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

28. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma. Tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, turi pareigÄ sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nes tai užtikrina vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nesant duomenų, jog nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiko interesams, teismas turi nustatyti tokiÄ vieno iÅ¡ tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo tvarkÄ , kuri užtikrintų Å¡io tėvo maksimalų galimÄ dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaiku, t. y. kuri atitiktų vaiko interesus bei bÅ«tų protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga tiek vaiko tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei paties vaiko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo Å¡alių ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis aplinkybes ir priėjo prie iÅ¡vados, kad nėra jokio pagrindo riboti Å¡alių dukters bendravimÄ su tėvu darbo dienomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai.

31. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad, ginčo Å¡alims nustojus gyventi kartu, atsakovas stengėsi palaikyti ryšį su dukra, bendraudamas su ja ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustačius atsakovo bendravimo su dukra laikinÄ tvarkÄ , be kita ko, buvo nustatytas bendravimas darbo dienomis du kartus per savaitę – antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 iki 19 val. Pažymėtina tai, kad, teikdama paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, ieÅ¡kovė (apeliantė) nurodė, jog dukra noriai bendrauja su tėvu, laukia susitikimų.

Apklaustas kaip liudytojas apeliantės (ieÅ¡kovės) sutuoktinis M. Å . patvirtino, jog atsakovas yra geras tėvas, mergaitė su tėvu noriai bendrauja, laukia susitikimų. IÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos atstovai nenustatė, kad atsakovo bendravimas su dukra neigiamai veiktų mergaitę, prieÅ¡ingai, nurodė, jog mergaitė nori bendrauti su tėvu, namo iÅ¡ susitikimų grįžta linksma, nors kartais pavargusi (t. 1, b. l. 44). Vaikų lopÅ¡elio-darželio, kurį lanko ginčo Å¡alių dukra, 2018 m. kovo 6 d. pažymoje nurodyta, kad atsakovas rÅ«pinasi dukra, kartais atveda dukrÄ Ä¯ darželį ir pasiima iÅ¡ jo, bendrauja su pedagogais, domisi dukters elgesiu, ugdymo pasiekimais, taip pat mergaitės savijauta (t. 1, b. l. 38).

Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje lopÅ¡elio-darželio 2018 m. gruodžio 17 d. pažymoje nurodyta, kad ginčo Å¡alių dukra vienodai džiaugiasi sulaukusi ir mamos, ir tėčio, dažnai pasako, jog myli ir tėtį, ir mamÄ ; mergaitė žino, kada ateis tėtis, laukia jo (t. 2, b. l. 81). Vaiko teisių apsaugos specialistui apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad atsakovas gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su patogumais, vienas iÅ¡ kambarių skirtas dukros poreikiams tenkinti, bute Å¡varu, vaistai ir buitinės chemijos priemonės sudėtos aukÅ¡tai, vaikui neprieinamoje vietoje (t. 1, b. l. 48).

32. Apeliantės (ieÅ¡kovės) argumentai, kad dėl bendravimo su atsakovu darbo dienomis dukra nesijaučia saugi, emociÅ¡kai pavargsta, kai dažnai keičiama jos gyvenamoji aplinka, grindžiami tik pačios apeliantės (ieÅ¡kovės) nuomone, kuriai pagrįsti į bylÄ nepateikta kitų įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) nurodė, jog dėl pablogėjusios dukters emocinės bÅ«klės 2018 m. vasario 21 d. kreipėsi į vaikų gydytojÄ , kuri patarė pasikonsultuoti su vaikų psichiatru. Tačiau pačios apeliantės (ieÅ¡kovės) apeliacinės instancijos teismui pateiktoje Ukmergės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2018 m. lapkričio 15 d. pažymoje nurodyta, jog į nurodytojo gydytojo konsultacijÄ nenuvykta 9t. 2, b. l. 117). Pakartotinai apeliantė (ieÅ¡kovė) dėl dukters padidinto jautrumo ir dirglumo kreipėsi 2018 m. lapkričio 13 d., rekomenduota medicinos psichologo ir gydytojo psichiatro konsultacija, įtariant adaptacijos sutrikimus (t. 2, b. l. 117).

Apeliantė (ieÅ¡kovė) apeliacinės instancijos teismui pateikė siuntimÄ psichiatro konsultacijai (t. 2, b. l. 118), tačiau iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio, vykusio 2019 m. kovo 26 d., nepateikė nurodyto gydyto iÅ¡vadų dėl dukters emocinės sveikatos bÅ«klės ir nustatytos bÅ«klės priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktoje Ukmergės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2018 m. gruodžio 19 d. pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad ginčo Å¡alių dukra 2018 m. gruodžio 6 d. konsultuota gydytojo psichiatro, diagnozė – adaptacijos sutrikimai; rekomenduota No-ta 5 1x3 d.; konsultuota psichologo, suteiktos rekomendacijos (t. 2, b. l. 132).

34. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi aptartus duomenis, nurodo, kad iÅ¡ pateiktų į bylÄ medicinos įstaigos pažymų nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog ginčo Å¡alių dukrai nustatytÄ adaptacijos sutrikimÄ lėmė bÅ«tent apeliantės (ieÅ¡kovės) nurodoma priežastis – dukters bendravimas su tėvu darbo dienomis, juolab atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių dukra po tėvų iÅ¡siskyrimo apsigyveno su motina kitame bute su nauja motinos Å¡eima, (duomenys neskelbtini) gimė broliukas.

BÅ«tent apeliantei (ieÅ¡kovei), kvestionuojančiai atsakovo teisę bendrauti su dukra darbo dienomis, teko pareiga įrodyti Å¡iÄ aplinkybę (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad tik specialių žinių turintis gydytojas gali įvertinti ginčo Å¡alių dukters emocinę bÅ«klę ir konkrečių emocijų priežastis, tačiau detalesnių medikų iÅ¡vadų teismui nepateikta. Pačios apeliantės subjektyvus vertinimas akivaizdžiai nepakankamas iÅ¡vadai dėl atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis neigiamo poveikio vaikui padaryti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

35. Dėl apeliantės (ieÅ¡kovės) argumentų, kad, jos nuomone, dukrÄ vargina dažnas aplinkos keitimas per savaitę, pažymėtina tai, jog Å¡iai nuomonei pagrįsti į bylÄ nepateikta kitų įrodymų (CPK 12, 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbo dienomis Å¡alių dukra bÅ«na atsakovo namuose tik tris valandas, nakvoti grįžta į nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas motinÄ .

36. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į vaiko interesus, pailgino atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis laikÄ iki 20 val.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos argumentuotai pagrindė, kodėl tenkina atsakovo praÅ¡ymÄ nustatyti bendravimo su dukra darbo dienomis laikÄ nuo 17 iki 20 val. Atsakovas nurodė, kad 2 val. (nuo 17 iki 19 val.) bendravimas darbo dienomis yra per trumpas, nes dukra yra mažo amžiaus (4 metų), jai reikia padėti apsirengti, užtrunka paimti jÄ iÅ¡ darželio, kartais ji nori dar pažaisti lauke, todėl, atvykus į atsakovo namus, beveik iÅ¡ karto vėl reikia rengti vaikÄ ir vesti grÄ Å¾inti motinai. Teismas, įvertinęs ginčo Å¡alių dukters maÅ¾Ä amžių, jos artimÄ ryšį su tėvu ir norÄ bendrauti su juo, be to, atsižvelgęs į tai, jog tokio amžiaus vaikai miega pietų miegÄ , vakare eina miegoti apie 21 val., pagrįstai nustatė atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis laikÄ nuo 17 iki 20 val., pažymėdamas, kad, atsakovui grÄ Å¾inus dukrÄ namo 20 val., lieka pakankamai laiko pasiruoÅ¡ti miegui.

38. Bylos duomenų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apriboti atsakovo bendravimÄ su dukra darbo dienomis apeliantė (ieÅ¡kovė) iÅ¡ esmės grindžia jos ir atsakovo tarpusavio konfliktais, apeliantės (ieÅ¡kovės) nepatogumais perduoti atsakovui dukrÄ ir jÄ pasitikti, grindžiamais tuo, kad, gimus sÅ«nui, apeliantei (ieÅ¡kovei) sunku palydėti prie namo laiptinės ir pasiimti jÄ grįžusiÄ . Pažymėtina tai, kad vaiko tėvų tarpusavio nesutarimai negali bÅ«ti pagrindas riboti vaiko bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu. Tai pabrėžiama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , kiekvienu atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, jog abiem tėvams jis yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

40. Byloje esančių duomenų analizė pavirtina, kad atsakovas geba pasirūpinti mažamete dukra, mergaitė laukia susitikimų su tėčiu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta šalių dukrai nėra svetima – atsakovo nurodytame bute dukra su abiem tėvais gyveno iki jų išsiskyrimo, šiame bute ji turi savo kambarį, daiktų, žaislų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ginčo šalių dukters bendravimas su tėvu darbo dienomis atitinka jos interesus, juolab įvertinus aplinkybę, jog apeliantė (ieškovė), 2018 m. lapkričio 1 d. susilaukė sūnaus ir turi skirti daugiau dėmesio naujagimiui.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis tvarka užtikrina kasdienį vaiko ir tėvo bendravimÄ , tėvo teisių bei pareigų bendrauti su dukra ir dalyvauti jÄ auklėjant bei dukters teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas stengiasi iÅ¡laikyti ryšį su dukra, jį stiprinti, o duomenų, jog dukters bendravimas su tėvu darbo dienomis neigiamai jÄ veikia, nepateikta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis apie kylančius Å¡alių konfliktus dėl dukters paėmimo iÅ¡ gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inimo į jÄ , pabrėžia, kad apeliantės (ieÅ¡kovės) ir atsakovo nesutarimai dėl dukters perdavimo tėvui vietos, tvarkos gali bÅ«ti iÅ¡spręsti pačių Å¡alių, kurios privalo prioritetiÅ¡kai vadovautis dukters interesais, saugoti jÄ nuo situacijų, kai mergaitė mato tėvų konfliktus ir dėl jų neabejotinai iÅ¡gyvena. Apeliantė (ieÅ¡kovė), pripažindama, kad dukra noriai palaiko ryšį su tėvu, turi ne tik netrukdyti Å¡iam ryÅ¡iui, bet ir skatinti jį, dėdama pastangas iÅ¡vengti asmeninio pobÅ«džio konfliktų su atsakovu. AnalogiÅ¡kai atsakovas, reikÅ¡damas savo pozicijÄ dėl dukters paėmimo iÅ¡ gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inimo į jÄ , visų pirma privalo paisyti dukters interesų, nekeldamas konfliktų su dukters motina.

43. Nors atsakovas teigia, kad bÅ«tent apeliantė (ieÅ¡kovė) inicijuoja nesutarimus dėl dukters paėmimo ir grÄ Å¾inimo vietos, tačiau iÅ¡ paties atsakovo prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pridėto susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis matyti, jog atsakovas laikosi kategoriÅ¡kų pareiÅ¡kimų dėl dukters pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo vietos bei tvarkos, rodo savo asmeninį nepasitenkinimÄ , nededa galimų pastangų, kad pasiimtų dukrÄ bendrauti ir sugrÄ Å¾intų jÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ be konfliktų su dukters motina (t. 2, b. l. 84-104).

Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindÄ pripažinti pagrįstu atsakovo atsisakymÄ ateiti pasiimti dukrÄ tiek prie laiptinės, tiek prie buto, kuriame mergaitė gyvena, durų. IÅ¡ paties atsakovo pateikto susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis matyti, jog nesutarimus dėl dukters paėmimo ar grÄ Å¾inimo vietos žinutėse nurodytomis dienomis lėmė atsakovo asmeninio pobÅ«džio nuostatos (pvz., t. 2, b. l. 89-92), negalvojant apie tokio nusiteikimo neigiamÄ poveikį dukrai. Dėl atsakovo teiginių, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) nesako jam laiptinės durų kodo, todėl jis dukters negali pasiimti ar palydėti iki buto durų, pažymėtina tai, jog apeliantė (ieÅ¡kovė), pvz., 2018 m. lapkričio 15 d.

žinutėje nurodė durų kodÄ , be to, siÅ«lė atsakovui ateiti pasitikti dukrÄ prie laiptinės, tačiau Å¡is nesutiko, tvirtindamas, jog lauks įprastoje vietoje (t. 2, b. l. 92-93), nors nebuvo jokių kliūčių įvykdyti dukters motinos praÅ¡ymÄ ir iÅ¡vengti nereikalingo konflikto. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo SMS žinutėse padaryti pareiÅ¡kimai, jog, apeliantei (ieÅ¡kovei) neatėjus pasiimti vaiko, jis parsiveÅ¡ dukrÄ pas save, nesuderinami su teismo sprendimu nustatyta tvarka, kuriÄ atsakovas praÅ¡o palikti galioti.

Teismo sprendime aiÅ¡kiai nurodyta, kada atsakovas privalo sugrÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Dėl to atsakovo elgesys, pasibaigus nustatytam bendravimo su dukra laikui nepristatant dukters į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , o vėl iÅ¡sivežant į savo namus, negalėtų bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Be to, toks elgesys neatitiktų dukters interesų – ginčo Å¡alių konfliktai neabejotinai neigiamai veikia dukters emocinę bÅ«klę.

44. Dėl atsakovo argumentų, kad apeliantė antradieniais ir ketvirtadieniais ėmė nevesti dukters į darželį, taip sudarydama jam kliÅ«tis nustatytomis darbo dienomis bendrauti su dukra, pasiimant jÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos, pažymėtina tai, jog pagal teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ atsakovas antradieniais ir ketvirtadieniais gali pasiimti dukrÄ tiek iÅ¡ ugdymo įstaigos, tiek iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos.

45. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis tvarkÄ , tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ ir byloje surinktus duomenis įvertino pagal civilinio proceso teisės normų nustatytas, taip pat kasacinio teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantės (ieÅ¡kovės) reikalavimas panaikinti apskųstu teismo sprendimu nustatytÄ atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis tvarkÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

46. Kartu pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004) Dėl iÅ¡laikymo vaikui teikimo atostogų su skyrium gyvenančiu tėvu laikotarpiu 47.

Apeliantė (ieÅ¡kovė) apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytÄ sÄ lygÄ , pagal kuriÄ atostogų metu atsakovas neperves iÅ¡laikymo dukrai už atostogų laikotarpį į vaiko motinos sÄ skaitÄ . Apeliantė (ieÅ¡kovė) nurodo, kad ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 190 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ dukrai kas mėnesį, tačiau teismo proceso metu Å¡iÄ sumÄ sumažino iki 170 Eur kas mėnesį, todėl dar daugiau mažinti nesutinka.

48. Pažymėtina tai, kad apeliantė (ieÅ¡kovė), nurodydama iÅ¡ atsakovo reikalaujamo iÅ¡laikymo dukrai dydį, pati pasirinko, kokia suma atsakovas turėtų prisidėti prie dukters iÅ¡laikymo. IÅ¡ atsakovo priteista iÅ¡laikymo suma skirta bÅ«tent ginčo Å¡alių dukters poreikiams tenkinti. Tuo laikotarpiu, kai dukra gyvena pas tėvÄ atostogų metu, Å¡is iÅ¡laiko dukrÄ , tenkindamas visus jos kasdienius ir kitus poreikius. Dėl to pagrįsta atsakovo pozicija, kad atostogų laikotarpiu, kai dukra gyvena pas jį ir jis mergaitę visiÅ¡kai iÅ¡laiko, jis neturėtų pareigos pervesti dukters iÅ¡laikymui nustatytos lėšų dalies į apeliantės (ieÅ¡kovės), kaip dukters lėšų tvarkytojos uzufrukto teise, sÄ skaitÄ .

49. Apeliantė (ieÅ¡kovė) nepagrindė, kaip kvestionuojama sÄ lyga pažeidžia dukters interesus (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliaciniame skunde iÅ¡keltas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ sÄ lygÄ , kad atsakovas jo kasmetinių atostogų metu, kai dukra gyvena su juo, neperveda iÅ¡laikymo į dukters motinos sÄ skaitÄ , atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 50. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantės (ieÅ¡kovės) atsakovo naudai priteistina 250 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų (CPK 98 straipsnis).

Nurodyta iÅ¡laidų suma, atsižvelgiant į apeliacinėje instancijoje nagrinėtų klausimų pobÅ«dį, galimas atsakovo atstovės darbo ir laiko sÄ naudas, teikiant konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus, laikytina protingo dydžio, pagrįsta, todėl atlygintina visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti apeliacinį skundÄ . Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš apeliantės (ieškovės) K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Teisėjai Loreta Braždienė Virginijaus Kairevičiaus Laima Ribokaitė