d72ea53d-d738-4d2d-a6d9-e02864c7c056 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

                                                Â

                                                   Administracinė byla Nr. I-745-331/2010

                                                                                     Â

                                  Proceso Nr. 3-61-3-02211-2009-0

                                                                            Â

         Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1, 15.2.3.2, 74.

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant JÅ«ratei Gedaminskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. B., atsakovo atstovėms AuÅ¡rai Gecevičienei ir Aleksandrai Rostovcevai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui D. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities VPK,  trečiajam suinteresuotam asmeniui D. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

                                                          n u s t

a t ė :

PareiÅ¡kėjas T. B. ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu (b. l. 2?4, 20?22) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 830 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kino, kad elgdamasis rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, t.y. laikydamasis nustatytų elgesio taisyklių ir tvarkos (tai įrodo įsiteisėjęs teismo nutarimas, todėl Å¡iame ginče

vertintinas kaip prejudicinis faktas), turi teisėtÄ lÅ«kestį, kad valstybė jo atžvilgiu taip pat elgsis rÅ«pestingai

ir sÄ Å¾iningai, gerbs konstitucines teises ir orumÄ , vadovausis Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija.

T. B. atžvilgiu nekaltumo prezumpcija, taikant automobilio sulaikymÄ kaip sankcijÄ , buvo pažeista. Tuo pačiu, nesant pakankamo pagrindo ir bÅ«tinumo (pvz. ? reali grėsmė visuomenei, vieÅ¡ajai tvarkai ir pan.) buvo apribotos jo teisės, kurias

saugo įstatymai, dėl ko patyrė ir neturtinę žalÄ (didelis stresas, dėl jo nežymus sveikatos surikimas, patiriami nepatogumai,

diskomfortas, pažeminimo jausmas).

PadarytÄ neturtinę žalÄ vertina 1 000 litų. Procesinės prievartos keliu nuvežant automobilį į privačiÄ saugomÄ aikÅ¡telę,

pagal valstybės institucijos nustatytÄ tvarkÄ , buvo priverstas sudaryti sandorį, dėl kurio patyrė 705 litų dydžio turtinę žalÄ , priverstinė taksi paslauga nuvykti į Priklausomybės ligų centrÄ ir parvykti man atsiėjo 60 litų, o blaivumo nustatymas ? 65 litus, viso turtinės žalos patyrė 830 litų.

Bet kuris valstybės pareigÅ«nas, taip pat ir policijos pareigÅ«nas, konkrečiu atveju ir konkrečioje situacijoje veikia kaip Valstybės atstovas, taigi jis taip pat turi pareigÄ veikti atsakingai, rÅ«pestingai ir visomis priemonėmis vengti galimos žalos kitiems asmenims padarymo. Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes laikytina, kad alkoholio matuoklis, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui ir kurio naudotojas yra policijos pareigÅ«nas, yra įrankis, kuriuo buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes blaivumo patikros, atliktos Vilniaus priklausomybės ligų centre, rezultatai (gauti alkoholio matuokliu, specialiais testais ir kraujo tyrimu) įrodo, kad policijos pareigÅ«nas, bÅ«damas alkoholio matuoklio naudotoju, veikė nerÅ«pestingai ir neatidžiai, nes neužtikrino patikimo ir neklaidingo prietaiso veikimo, dėl ko ir buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Taigi, aukščiau nurodytų aplinkybių ir įrodymų (blaivumo patikra, kraujo tyrimas, nutarimas nutraukti ATP bylÄ ) visetas įrodo atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ bei priežastinį ryšį (LR CK 6.247 str.) tarp atsakovo veiksmų ir man atsiradusios žalos, dėl ko atsakovui kyla civilinė atsakomybė, o jis įgyja teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (LR CK 6.245 str. 1.4 d.d.).

Policijos pareigÅ«nų veiksmus konkrečioje situacijoje, kuomet pareigÅ«nai neiÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui jų veiksmų apskundimo tvarkos, nesuteikė bÅ«tinos informacijos apie blaivumo patikros galimybę bei vietÄ , nesuteikė informacijos apie automobilio atsiėmimo tvarkÄ ir laikÄ , vertina kaip atsakingų pareigÅ«nų ir institucijų neteisėtÄ neveikimÄ , netinkamÄ pareigų vykdymÄ , o atsakovo nustatytÄ tvarkÄ , kuomet neturint neginčijamų įrodymų dėl asmens kaltumo, sulaikomas jo turtas, vertina kaip pažeidžiančiÄ LR Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir nekaltumo prezumpcijÄ .

Teismo posėdyje T. B. prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Policijos departamentas su pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kiniais nesutiko ir prašė skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 35?38) paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas teigia, kad žala atsirado dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos

pareigūnų veiksmų ir netinkamo pareigų vykdymo. Minėtų policijos pareigūnų darbdavys yra Vilniaus VPK, kuris yra savarankiškas

juridinis asmuo. Remiantis Vyriausybės nutarimu, būtent Vilniaus VPK yra įgaliotas atstovauti valstybei šioje byloje ir yra tinkamas atsakovas. Policijos departamentas yra netinkamas atsakovas, nes tokiu atveju būtų pažeistos Civilinio kodekso ir Vyriausybės nutarimo nuostatos.

PraÅ¡ymas atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, bÅ«tų pagrįstas, jei bÅ«tų nustatyti policijos pareigÅ«nų neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡ių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neesant bent vienos iÅ¡ aukščiau nurodytų sÄ lygų, nėra ir teisės į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimÄ . Policijos departamento manymu, policijos pareigÅ«nų veiksmai buvo teisėti ir jie nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, policijos pareigÅ«nai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir tinkamai vykdė savo pareigas. IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad yra priimtas nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, negali bÅ«ti tinkamas ir pakankamas įrodymas, konstatuoti neteisėtus policijos pareigÅ«nų veiksmus, priverstinai nuvežant jo transporto priemonę.

Per teismo posėdį Policijos departamento atstovė Aleksandra Rostovceva prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, paaiÅ¡kino, kad policijos pareigÅ«nai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir tinkamai vykdė savo pareigas, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui turtinę ir neturtinę žalÄ .

Vilniaus apskrities VPK prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Atsiliepime

(b. l. 83?86) paaiškino, kad vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu policijos

pareigÅ«nui yra nustatyta pareiga, bÅ«nant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromam teisės pažeidimui. Transporto priemonė yra priverstinai nutempiama vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Policijos pareigÅ«nai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežta transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti (iÅ¡skyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta paskirtoji bauda ar atliktas administracinis areÅ¡tas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos, Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002-01-11 įsakymu Nr. 15 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos nuostatomis, bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008 m. vasario 13 d. raÅ¡tu „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grÄ Å¾inimo“, kuriame yra nurodoma, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 126 straipsnis priskiriamas prie administracinių pažeidimų, keliančių ypatingÄ grėsmę eismo saugumui ir tuo yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. 2008-07-01

įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) nauja

redakcija. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priverstinai

transporto priemonė gali būti nuvežama, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę

eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų

eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Policijos pareigūnai, įvertinę visas administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes bei vadovaujantis aukščiau paminėtais teisės aktais, turėjo teisę sulaikyti ir uždaryti pareiškėjo automobilį į saugojimo aikštelę.

Pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, be kurių civilinė atsakomybė negalima, sudaro neteisėta veika, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos

veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 271 straipsnio 1 dalis reglamentuoja

žalos, padarytos dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus darbuotojo kaltės. Pagal Å¡iÄ LR CK normÄ , bÅ«tinoji tam tikrų iÅ¡laidų pripažinimo atlygintina žala yra pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo faktas, todėl Å¡iuo atveju nepagrįstas T.

B. reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlyginti 830 litų turtinę žalÄ , nes neįrodyti Vilniaus apskrities VPK pareigÅ«nų neteisėti veiksmai, nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir T. B. kilusios žalos padarymo fakto. Gali bÅ«ti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra bÅ«tina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp Institucijos pareigÅ«no neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir praÅ¡ančio atlyginti žalÄ nurodytų nuostolių. Nesant pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti CK 6. 249 straipsnio

1 dalies normos ir priteisti žalÄ . Veiksmų neteisėtumu pagal CK 6.271 straipsnio

4 dalį yra laikomi institucijų ir pareigÅ«nų aktai ar Å¡ių subjektų neteisėta veika ? jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Å iuo atveju priimant sprendimÄ norminiai teisės aktai pažeisti nebuvo, pareigÅ«nai veikė taip kaip turėjo veikti. Pats administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo.

Teismo posėdyje Vilniaus apskrities atstovė Aušra Gecevičienė prašė

pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, paaiÅ¡kino, kad policijos pareigÅ«nai tinkamai vykdė savo

pareigas, teisės aktų reglamentuojančių savo veiklÄ nepažeidė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ .

Tretysis suinteresuotas asmuo D. J. su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 32?34) iÅ¡dėstė tokiÄ pačiÄ pozicijÄ kaip ir Vilniaus apskrities VPK. PaaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nai elgėsi pagrįstai nuÅ¡alindami T. B. nuo transporto priemonės vairavimo ir nugabendami jo automobilį į saugojimo aikÅ¡telę, nes jam buvo nustatytas lengvas neblaivumas. BÅ«tinoji tam tikrų iÅ¡laidų pripažinimo atlygintina žala yra pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo faktas, todėl Å¡iuo atveju nepagrįstas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento atlyginti 830 litų turtinę žalÄ , nes neįrodyti Vilniaus apskrities VPK pareigÅ«nų neteisėti veiksmai, nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos padarymo fakto. Nesant pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti CK 6. 249 str. 1 d. normos ar, remiantis ja, priteisti žalÄ . PareigÅ«nai įformino automobilį nutempimui, nes jis automobilį vairavo neblaivus (2008-09-01 d. apie 23.15 val.), jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra prilyginami pavojingam keliu eismo taisyklių pažeidimui, sukėlusiam grėsme kitų eismo dalyvių saugumui.

Teismo posėdyje D. J. prašė skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. PaaiÅ¡kino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai įrašė alkotesterio duomenis, t. y. vietoje alkotesterio

AREM-1274 duomenų, įrašė printerio duomenis – (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės aiškiai

atsispindi printerio kvite. Protokole yra įraÅ¡ytas patikros liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad nustatant neblaivumÄ pareiÅ¡kėjui buvo naudojamas bÅ«tent Å¡is alkotesteris, jų padalinys turi tik šį vienintelį alkotesterį AREM-1274, kuriam iÅ¡duotas patikros liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), jo patikra galiojo iki 2008-10-29.

S k u n d a s   a t m e s t i n a s.

Å ioje byloje ginčas kilęs dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų nustatant T. B. neblaivumÄ (girtumÄ ), įtarus pastarÄ jį vairuojant automobilį neblaiviam. PareiÅ¡kėjas kaltina pareigÅ«nus tuo, jog nustatant neblaivumÄ buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, apribotos jo teisės, kurias saugo įstatymai, dėl ko patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Å iuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar policijos pareigÅ«nų veiksmai, nustatant jam neblaivumÄ , nuÅ¡alinant nuo vairavimo, priverstinai nugabenant jo automobilį į saugojimo aikÅ¡telę, buvo neteisėti, ar dėl neteisėtų veiksmų kitam asmeniui buvo padaryta žala, ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

Nustatyta, kad 2008-09-01 d. apie 23.15 val., Vilniuje, O. M. gatvėje ties Valakupių gatvės viaduku T. B. policijos pareigūnų buvo įtartas vairavęs automobilį (BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, jam alkotesterio Drager AREM-1274 nustatytas neblaivumas

( 0,79 promilių alkoholio koncentracija ), t. y. pareigÅ«nai konstatavo, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimÄ

numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ? LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje. Neblaivumas nustatytas 2008-09-01 22 val. 47 min., tai patvirtina alkotesterio kvitas (b. l. 58), kuriame jis pasirašė, tačiau nesutiko su parodymais. Vilniaus apskrities VPK vyriausiasis patrulis D.

J. pareiÅ¡kėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ bei kitus medžiagoje reikiamus dokumentus. PareiÅ¡kėjas savo iniciatyva, maždaug po 2 valandų (2009-09-02 00 val. 40 min.), nuvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ , kuriame davė kraujÄ , medikai padarė iÅ¡vadÄ â€“Â blaivus, kraujo tyrimo iÅ¡vada – T. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 24?25). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-09-24 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylÄ .

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ Ä¯tvirtinta Å¡io kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å io straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti žalÄ pagrįstumo klausimÄ , pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, t. y. ar Vilniaus apskrities VPK policijos pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Policijos pareigÅ«nų veiksmus Å¡ioje situacijoje reglamentuoja Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta pareiga policijos pareigÅ«nui bÅ«nant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromam teisės pažeidimui. Pagal ATPK

270 straipsnio nuostatÄ , vairuojantys transporto priemones asmenys, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie

neblaivÅ«s ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų turi bÅ«ti nuÅ¡alinami nuo transporto priemonių vairavimo ir nustatyta tvarka turi bÅ«ti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų bÅ«sena. Å iuo atveju įtarus T. B. vairuojant automobilį neblaiviam, pareigÅ«nai alkotesteriu nustatė neblaivumÄ . Taigi transporto priemonė turėjo bÅ«ti priverstinai nutempiama vadovaujantis ATPK 269 straipsnio

7 dalies nuostatomis, pareigūnai turėjo teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokia pati teisės norma yra numatyta Lietuvos Respublikos

saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2008-07-01 (Žin., Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213, nauja

redakcija). Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverstinai

transporto priemonė gali būti nuvežama, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę

eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų

eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. NuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti (iÅ¡skyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta paskirtoji bauda ar atliktas administracinis areÅ¡tas. Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnyje (vairavimas automobilio neblaiviam) priskiriamas prie administracinių pažeidimų, keliančių ypatingÄ

grėsmę eismo saugumui ir tuo yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Siekiant užkardinti galimybes

padaryti pakartotinius pažeidimus su šiomis transporto priemonėmis,

nurodoma, visais atvejais, vairuotojus teisės aktų nustatyta tvarka būtina nušalinti nuo vairavimo, o transporto priemones

priverstinai nuvežti į tam skirtas aikšteles.

Vadinasi, policijos pareigÅ«nai, įvertinę visas administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, nustatę T. B. neblaivumÄ , vadovaujantis paminėtais teisės aktais, turėjo teisę nuÅ¡alinti jį nuo vairavimo, suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , sulaikyti ir uždaryti jo automobilį į saugojimo aikÅ¡telę, t. y. pareigÅ«nai veikė taip privalėjo veikti pagal įstatymus.

PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdyje nenurodė teisės aktų, kuriuos bÅ«tų pažeidę pareigÅ«nai vykdydami savo tarnybines pareigas. Jo argumentai, kad pareigÅ«nai neužtikrino patikimo ir neklaidingo prietaiso veikimo, yra atmestini. Naudojamas alkotesteris Alcotest Nr. AREM-1274 turėjo galiojantį patikros sertifikatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jis galiojo iki 2008-10-29. Administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai įraÅ¡ytus alkotesterio duomenis teismas vertina kaip raÅ¡ymo apsirikimÄ . Tretysis suinteresuotas asmuo D. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad vietoje alkotesterio AREM-1274 duomenų, įrašė printerio duomenis – (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės aiÅ¡kiai atsispindi printerio kvite (b. l. 58). Protokole yra įraÅ¡ytas patikros liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad nustatant neblaivumÄ pareiÅ¡kėjui buvo naudojamas bÅ«tent Å¡is alkotesteris, jų padalinys turi tik šį vienintelį alkotesterį Nr. AREM-1274 (b. l. 54?69, 91).

Teismas nesiremia L. B. paaiškinimais, nes ji yra pareiškėjo žmona, gali būti suinteresuota bylos baigtimi.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo teismui, jis nori prisiteisti iš

atsakovo turtinę (830 Lt) žalÄ dėl to, kad policijos pareigÅ«nas neveikė taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Dėl

tokių pareigÅ«nų veiksmų jam buvo padaryta turtinė žala, nes blaivumo patikros, atliktos Vilniaus priklausomybės ligų centre, rezultatai (gauti alkoholio matuokliu, specialiais testais ir kraujo tyrimu) įrodo, kad policijos pareigÅ«nas, bÅ«damas alkoholio matuoklio naudotoju, veikė nerÅ«pestingai ir neatidžiai, neužtikrino patikimo ir neklaidingo prietaiso veikimo. PareiÅ¡kėjas neįrodė pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir T. B. kilusios žalos padarymo fakto. Turtinė žala gali bÅ«ti atlyginama tuomet, kai pareigÅ«nų veiksmai laikomi neteisėti, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra bÅ«tina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp Institucijos pareigÅ«no neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir praÅ¡ančio atlyginti žalÄ nurodytų nuostolių. Nesant pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo priteisti žalÄ . Policijos pareigÅ«nai veikė taip kaip turėjo veikti, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo (LVAT 2003-12-15 teisėjų plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689-03 ; LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-116/2008).

Pareiškėjas neteisingai teigia, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra sankcija. Sankcijos už

administracinių teisės pažeidimų padarymÄ yra numatytos ATPK 21 straipsnyje. Kuriame priverstinis transporto

priemonės nuvežimas nėra minimas. Priverstinį nuvežimÄ reglamentuoja ATPK nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtinta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarka, Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002-01-11 įsakymu Nr. 15 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcija. Policijos pareigÅ«nai turėjo teisę priverstinai nuvežti ieÅ¡kovo automobilį į saugojimo aikÅ¡telę ir negrÄ Å¾inti jo kol nebuvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla.

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Neturtinė žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Å ia nuostata vadovaujamasi ir kai praÅ¡oma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ ar atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais veiksmais vykdant teisingumÄ . Turi bÅ«ti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali bÅ«ti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. PareiÅ¡kėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos (1 000 Lt) jokiais įrodymais.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl patirtos moralinės žalos, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , kadangi nėra nustatyta civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygų, numatytų

Civiliniame kodekse. Pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmestini, nėra pagrindo jų

tenkinti skunde išdėstytais argumentais.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str.,

n u s p r e n d ė :

pareiÅ¡kėjo T. B. skundÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                                                Henrikas

Sadauskas