d72e3182-bc32-49d4-a32c-19692818afa9 · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

      Civiline byla Nr. 2-6006-534/2010 VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKES TEISMASN U T A R T I S2010 m. sausio 28 d.Vilnius Vilniaus m. 1 apylinkes teismo teisejas Audrius Žiedelis,išnagrinejes ieškovo UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ ieškini atsakovui Eugenijui Žemaiciui del skolos priteisimo. Nustate: Ieškovas 2010-01-27 kreipesi i Vilniaus m. 1 apylinkes teisma su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo E.Žemaicio 1956,50 Lt skolos, 7,09 litu palukanas, 22,15 litu delspinigiu.. Savo reikalavima del skolos priteisimo iš atsakovo grinde šaliu sudaryta naudojimosi pirkimo išsimoketinai kortele sutartimi (toliau – Sutartis).

Nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Ukmergeje, taciau ieškinys Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui pateikiamas vadovaujantis Sutarties 14.6., nustatanciu, kad šalims nesusitarus, visi gincai sprendžiami ieškovo pasirinkimu – arba ieškovo arba atsakovo gyvenamaja vieta, buveine.             Pareiškima priimti atsisakytina.             Butinybe užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisiu ir teisetu interesu apsauga savo nutartyse yra akcentaves Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotoju teisiu gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik paciam vartotojui, bet ir didelei visuomenes daliai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-536/2008).             LR CK 188 str. 4 d. nustatyta, kad vartojimo sutartyse individualiai neaptartomis laikomos salygos, kuriu parengimui negalejo daryti itakos vartotojas, ypac jeigu tokios salygos nustatytos iš anksto pardavejo ar paslaugu teikejo parengtoje standartineje sutartyje.

Kai abejojama del sutarties salygu, jos aiškinamos tas salygas pasiuliusios šalies nenaudai ir jas priemusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties salygos turi buti aiškinamos vartotoju naudai ir sutarti prisijungimo budu sudariusios šalies naudai ( LR CK 6.193 str. 4 d.).             Byloje iškilo butinumas ex officio ivertinti Sutarties nuostata del sutartinio teismingumo. Nacionaline teise turi buti aiškinama taip, kad neprieštarautu Europos Sajungos teisei ir ETT formuojamai praktikai (LAT Vartotoju teisiu apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismu praktikos apžvalga, 2009).             Nacionaline Lietuvos vartotoju teise iš esmes sudaro perkelta Europos Sajungos vartotoju teise.

Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Del Lietuvos Respublikos narystes Europos Sajungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sajungos teises normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisines sistemos dalis ir kad, jeigu tai kyla iš sutarciu, kuriomis grindžiama Europos Sajunga, Europos Sajungos teises normos taikomos tiesiogiai, o teises normu kolizijos atveju jos turi viršenybe prieš Lietuvos Respublikos istatymus ir kitus teises aktus (nesvarbu, kokia ju teisine galia), išskyrus Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai).

             Europos Teisingumo Teismas 2009 m. birželio 4 d. prieme sprendima byloje Nr. C-243/08 del 2008 m. gegužes 22 d. Budaörsi Városi Bíróság (Vengrija) pagal EB 234 straipsni pateikto prašymo priimti prejudicini sprendima byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gyorfi. Šioje byloje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pacios kategorijos šaliu: paslaugu teikejo ir vartotojo, kaip ir Kauno miesto apylinkes teismui pateiktame pareiškime. Vengrijos teismo byloje nurodyta, kad 2004 m. gruodžio 12 d.

Sustikné Gyorfi sudare su Pannon abonentine sutarti del mobiliojo ryšio telefono paslaugu teikimo. Sutartis buvo sudaryta naudojant Pannon pateikta formuliara, kuriame numatyta, kad pasirašydama sutarti Sustikné Gyorfi susipažino su naudojimosi taisyklemis, kuriose itvirtintos bendrosios sutarties salygos ir kurios yra neatsiejama sutarties dalis, ir su jomis sutiko. Pagal šias naudojimosi taisykles abi pagrindines bylos šalys pripažino teismo, kurio veiklos teritorijoje yra Pannon buveine, jurisdikcija nagrineti bet koki del abonentines sutarties kilusi ar su ja susijusi ginca.

Šios šalys nesiderejo del šios jurisdikcija nustatancios salygos. Manydama, kad Sustikné Gyorfi neivykde sutartiniu isipareigojimu, Pannon, remdamasi mineta salyga, pateike Budaörsi Városi Bíróság (teismas, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pagrindine jos buveine) pareiškima del ipareigojimo sumoketi. Minetas teismas pažymejo, kad Sustikné Gyorfi neturejo gyvenamosios vietos, kuri priklausytu jo teritorinei jurisdikcijai. Šiomis aplinkybemis Budaörsi Városi Bíróság (Vengrijos teismas), turedamas abejoniu del to, ar jurisdikcija nustatanti salyga, itraukta i gincijamos sutarties bendrasias salygas, yra sažininga, nusprende sustabdyti bylos nagrinejima ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„ 1. Ar direktyvos (93/13) 6 straipsnio 1 dali, pagal kuria valstybes nares nustato, kad nesažiningos salygos, naudojamos sutartyje, kuria pardavejas ar tiekejas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta ju nacionalines teises aktuose, nebutu privalomos vartotojui, galima aiškinti taip, kad pardavejo ar tiekejo sutartyje nustatyta nesažininga salyga vartotojui nelaikoma neprivaloma ipso iure, nebent jeigu vartotojas šia nesažininga salyga sekmingai užgincijo pareikšdamas atitinkama ieškini? 2. Ar direktyva (93/13) užtikrinama vartotoju apsauga reikalauja, kad, nepaisant proceduros rušies ir to, ar tai yra ginco procedura, nacionalinis teismas ex officio ivertintu, ar jo nagrinejama sutarties salyga yra nesažininga, net jei nebuvo pateiktas toks prašymas, t. y. nebuvo tvirtinama, kad salyga yra nesažininga, ir atlikdamas savo teritorines jurisdikcijos patikrinima ex officio išnagrinetu pardavejo ar tiekejo nustatyta salyga? 3.

Teigiamai atsakius i antraji klausima, i kokius kriterijus nacionalinis teismas turi atsižvelgti ir juos ivertinti vykdydamas šia kontrole?“             Prejudiciniame sprendime Teismingumo Teismas nusprende, kad: 1. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB del nesažiningu salygu sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis turi buti aiškinama taip, kad nesažininga sutarties salyga yra neprivaloma vartotojui, ir šiuo atžvilgiu nera reikalavimo, kad tokia salyga vartotojas butu iš anksto sekmingai užgincijes.

2. Nacionalinis teismas privalo ex officio ivertinti, ar sutarties salyga yra nesažininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisines ir faktines aplinkybes. Tokia salyga pripažines nesažininga, jis jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šia pareiga atlikdamas savo teritorines jurisdikcijos patikrinima.

3. Nacionalinis teismas turi ivertinti, ar tokia sutarties salyga, kokia nagrinejama pagrindineje byloje, atitinka kriterijus, del kuriu ji pripažistama nesažininga Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalies prasme. Tai darydamas nacionalinis teismas turi atsižvelgti i tai, kad vartotojo ir pardavejo ar tiekejo sudarytos sutarties salyga, del kurios nebuvo atskirai deretasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavejo ar tiekejo buveine, suteikiama išimtine jurisdikcija spresti ginca, gali buti pripažinta nesažininga.             Lietuvos Respublikai tapus Europos Sajungos nare nacionaliniu teises aktu nuostatos derinamos su Bendrijos vartotoju teisiu apsaugos acquis nuostatomis, o nacionaline teise turi buti aiškinama taip, kad neprieštarautu Europos Sajungos teisei ir ETT formuojamai praktikai.

Be to pažymetina, jog LR teismu istatymo 33 str. 3 d. numatyta, jog Teismai, nagrinedami bylas, <...> vadovaujasi Europos Sajungos teisminiu instituciju sprendimais, taip pat ju prejudiciniais sprendimais Europos Sajungos teises aktu aiškinimo ir galiojimo klausimais.             Taigi, atsižvelgiant i aukšciau nurodyta Europos Teisingumo Teismo prejudicini sprendima, priimta iš esmes analogiškoje civilineje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausima bylose, kuriu viena šalis yra vartotojas; i tai, kad Vilniaus m. 1 apylinkes teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis salygomis, neturedamas galimybes daryti itakos šiu salygu turiniui; todel byloje pateiktos Sutarties 14.61. punktas ex officio vertintinas kaip nesažininga sutarties salyga, taip kompensuojant sutartines vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvima.

Kadangi Europos Teismingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareiga atlikti teritorines jurisdikcijos patikrinima, t.y. nustatyti tinkama teisminguma bylose su vartotojais, atsižvelgiant i tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus m. 1 apylinkes teismo veiklos teritorijoje, šio ginco sprendimas Vilniaus m. 1 apylinkes teisme prieštarautu Europos Sajungos teises aktu nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.             Vadovaujantis LR Konstitucijos 46 str. 5 d., LR CK 6.188 str. 4 d., 6.193 str.

4. d., kreditoriaus pareiškima atsisakytina priimti, kaip neteisminga Vilniau sm. 1 apylinkes teismui. Teisejas, vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.,nutare: Ieškovo UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ ieškini atsisakyti priimti.Ipareigoti Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija gražinti ieškovui UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“, i.k.301270560, sumoketa 66 litu žymini mokesti.Nutartis gali buti per 7 dienas atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkes teisma. Teisejas Audrius Žiedelis