2023-06-14 Nr. AB-11982-3-62-3-00649-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-374-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00649-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas) priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. sausio 22 d. jis buvo iškviestas į 2-ąjį kontrolės postą, kur pareigūnai pranešė, kad mirė jo žmona L. K. ir informavo, kad pareiškėjas turi kreiptis į įstaigos vadovą dėl dalyvavimo laidotuvėse. Sulaukęs darbo dienos pareiškėjas kreipėsi į Resocializacijos skyriaus specialistą, pranešė apie netektį, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis turi parašyti prašymą dėl išvykos trims paroms, ką pareiškėjas ir padarė. Šis prašymas nebuvo patenkintas. Tuomet jis kreipėsi į viršininko pavaduotoją, jog norėtų, kad jį į laidotuves nuvežtų su pataisos namų palyda. Nurodė, kad kelis kartus skambino į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), prašydamas pagalbos, kad būtų sudaryta palyda nuvykti į žmonos laidotuves, tačiau niekas nepasikeitė. Pareiškėjui dėl neaiškių priežasčių nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti žmonos laidotuvėse Pareiškėjo nuomone, Marijampolės PN administracija akivaizdžiai veikė neteisėtai bei sąmoningai atsisakė atlikti tiesioginę pareigą. Pareigūnų teiginys, jog pareiškėjas atsisakė vykti su palyda, pareiškėjo nuomone, melagingas. Pareiškėjas teigė, kad pareigūnai nefiksavo pokalbių su juo vaizdo registratoriumi, nors tai privaloma. Dėl nedalyvavimo žmonos laidotuvėse jis patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, diskriminaciją, emocinę depresiją, todėl jam priteistina neturtinė žala.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) nuostatomis, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir į jo elgesį atliekant bausmę, galimą riziką dėl nuteistojo negrįžimo į pataisos įstaigą, leidime išvykti už pataisos įstaigos ribų išsprendžiamas klausimas dėl nuteistojo išvykimo už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir parvykimo į pataisos įstaigą maršruto arba nustatomos teritorijos, kurioje nuteistajam išvykus iš pataisos įstaigos leidžiama (draudžiama) lankytis, dėl palydos nuteistajam skyrimo, antrankių ar elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo.

5. Marijampolės PN nurodė, kad 2022 m. sausio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą Marijampolės PN ir prašė jį išleisti trims paroms į žmonos laidotuves. Ant pareiškėjo pateikto prašymo Resocializacijos skyriaus specialistas atsakingas už būrį užrašė, jog pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis nebus išleistas trims paroms, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnyje numatytų reikalavimų. Pareiškėjui buvo pasiūlyta vykti su įstaigos transportu, su lydinčiais pareigūnais, tačiau pareiškėjas pareiškė, kad niekur nevažiuos visai, nes dėl tokio trumpo laiko neapsimoka.

6. Marijampolės PN 2022 m. vasario 14 d. pareiškėjui pateikė atsakymą į minėtą prašymą, kuriame nurodė, jog prašymas dėl trumpalaikės išvykos buvo svarstytas 2022 m. sausio 25 d. Marijampolės PN drausmės komisijoje ir buvo nutarta netaikyti BVK 104 straipsnyje numatytos trumpalaikės išvykos nuostatų, kadangi pareiškėjas neatitinka minėtame straipsnyje keliamų reikalavimų. Pareiškėjas 2022 m. sausio 25 d., 13.20 val. buvo iškviestas į Resocializacijos skyriaus specialisto, atsakingo už būrį, M. M. darbo kabinetą siekiant išsiaiškinti, kada vyks pareiškėjo žmonos laidotuvės ir ar pareiškėjas išreikš norą vykti į jas kartu su palyda. Pokalbio metu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad į trumpalaikę išvyką trims paroms jo nėra galimybės išleisti, tačiau jam išreiškus norą, galima su palyda nuvežti į laidotuves. Pareiškėjas, 2022 m. sausio 24 d. pranešęs apie žmonos mirtį, nepateikė jokių duomenų apie galimą laidotuvių vietą ir laiką. Pareiškėjas sutiko su palyda tik laidotuvių dieną likus dviems valandoms iki laidotuvių, todėl per tokį trumpą laiką, t. y. nuo 14.00 val. iki 16.00 val., sutvarkyti visus dokumentus, skirti pareigūnus, automobilį ir nuvykti į minėtą miestą yra neįmanoma.

7. Marijampolės PN pažymėjo, kad gavus informaciją, jog mirė pareiškėjo žmona, informacijos apie šarvojimo, laidojimo vietą ir laiką pataisos namuose gauta nebuvo. Įskaitos skyriaus specialistė informavo, jog reikalingas sutikimas, kad pareiškėjo žmonos laidotuvėmis rūpintųsi sesuo D. Ž., todėl iš pareiškėjo buvo toks sutikimas paimtas ir perduotas įskaitos darbuotojai. Pareiškėjas pateikė prašymą išleisti trims paroms į žmonos laidotuves, tačiau peržiūrėjus pareiškėjo bylą ir įvertinus jo asmenybę, pataisos įstaigos direktorius pritarė drausmės komisijos narių nuomonei, kad pareiškėją reikia nuvežti į laidotuves su palyda, tik reikalingas tikslus laikas ir laidojimo vieta. Resocializacijos skyriaus specialistui atsakingam už būrį buvo perduota, kad dėl galimos stresinės situacijos pareiškėją nuvestų psichologo konsultacijai. Apie 12 val. pareiškėjas buvo konsultuotas psichologo, kuriam pareiškė, kad jei jo neišleidžia trims paroms, tai jis su palyda į laidotuves nevyks. Apie 13.30 val. pokalbio metu pareiškėjas pareiškė, kad laidotuvės Jonavoje, 16 val. Pokalbio metu dalyvavo Resocializacijos skyriaus viršininko pavaduotojas V. R.. Pokalbis buvo įrašytas vaizdo registratoriumi. Po pokalbio su psichologe, buvo paprašyta Resocializacijos skyriaus specialisto, atsakingo už būrį, sužinoti giminaičio atsakingo už laidotuves kontaktinį telefono numerį. Kontaktinis numeris buvo duotas mirusiosios sesers. Susisiekus su ja, pastaroji informavo, jog pareiškėjui buvo pranešta apie laidotuves, kurios vyks Jonavoje 2022 m. sausio 24 d. 16 val. Mirusios seseriai buvo paaiškinta, kad pareiškėjas pareigūnus apie laidotuves informavo tą pačią dieną ir nėra galimybės per tiek laiko parengti dokumentus, lydinčius asmenis ir transportą, kad atvyktų laiku. D. Ž. pokalbio metu teigė, kad vakar telefonu bendraujant su pareiškėju, jis buvo informuotas apie laidotuvių organizavimo eigą ir laiką, susitarė, kad pareiškėjui bus atsiųstos kapo nuotraukos. Pasiūlius pareiškėjui vykti aplankyti žmonos kapo, jis prašymo nepateikė. Apie tokią įvykių eigą telefonu buvo informuotas Departamento Resocializacijos skyriaus patarėjas G. M..

8. Marijampolės PN teigimu, pataisos įstaiga ir pareigūnai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas dėl pareiškėjo skundo paaiškino, kad įstatymas nustato, jog sprendimus ir dėl nuteistųjų teisės į trumpalaikę išvyką trims paroms išvykti iš pataisos įstaigos realizavimo, ir dėl teisės išvykti už pataisos įstaigų ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams, suteikimo priima pataisos įstaigos direktorius. Departamentas šiais klausimais konkrečių sprendimų priimti negali ir jų nepriima. Dėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas dėl jam nesudaromos galimybės nuvykti į žmonos laidotuves keletą kartų skambino į Departamentą prašydamas pagalbos, kad jam būtų sudaryta galimybė bent su palyda nuvykti į žmonos laidotuves ir Departamento atsakymo, kad išsiaiškins situaciją, Departamentas paaiškino, kad pareiškėjas skambino į Departamentą ir keturis kartus šiuo klausimu kalbėjo su Resocializacijos skyriaus patarėju G. M.. Minėtas pareigūnas pareiškėjui paaiškino, kad sprendimą dėl pareiškėjo vykimo į jo žmonos laidotuves gali priimti tik Marijampolės pataisos namų direktorius, o ne Departamentas, taip pat pažadėjo, kad paskambins į Marijampolės pataisos namus ir pasidomės šiuo konkrečiu pareiškėjo klausimu. Departamento Resocializacijos skyriaus patarėjas G. M. paskambino Marijampolės pataisos namų administracijai ir paprašė, kad pareiškėjo vykimo į jo žmonos laidotuves klausimas būtų sprendžiamas vadovaujantis teisės aktais.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškėjo K. K. skundą atmetė.

11. Teismas vadovavosi BVK 104 ir 105 straipsniais, reglamentuojančiais nuteistųjų teisės į trumpalaikę išvyką už pataisos ribų suteikimo pagrindus ir šios teisės įgyvendinimo tvarką. Teismas pažymėjo, kad ši tvarka detalizuota Vidaus tvarkos taisyklių 71–74 punktuose, apžvelgė minėtą teisinį reguliavimą ir pažymėjo, kad prašymas išvykti už pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) teritorijos ribų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, dėl kurios gresia pavojus ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam (suimtajam) ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams, teikiamas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki pageidaujamos išvykimo datos.

12. Buvo nustatyta, kad: 2022 m. sausio 24 d. buvo gauta informacija, jog mirė K. K., atliekančio bausmę 2 būryje, žmona; tą pačią dieną, t. y. 2022 m. sausio 24 d., pareiškėjas pateikė prašymą Marijampolės PN ir prašė jį išleisti trims paroms į žmonos laidotuves, pareiškėjas nurodė, jog vyktų pas žmonos seserį D. Ž., adresu (duomenys neskelbtini); ant pareiškėjo pateikto prašymo Resocializacijos skyriaus specialistas, atsakingas už būrį, M. M. užrašė, jog pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis nebus išleistas 3 paroms, nes jis neatitinka BVK 104 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taip pat nurodyta, kad pareiškėjas pareiškė, jog su palyda niekur nevažiuos, nes dėl tokio trumpo laiko neapsimoka mėtyti pinigų.

13. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes nurodė ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas M. M.. Pastebėta, kad byloje esanti 2022 m. balandžio 14 d. psichologės pasirašyta pažyma patvirtino, jog 2022 m. sausio 25 d. pareiškėjui buvo suteikta individuali psichologo konsultacija dėl nuteistojo negatyvių emocijų, sietinų su jo atsisakymu vykti į žmonos laidotuves lydint pareigūnams.

14. Įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus, kad specialistas atsakingas už būrį nuteistąjį informavo, jog reikalinga jam susisiekti su besirūpinančiu laidotuvėmis giminaičiu ir informuoti apie laidotuvių laiką, 2022 m. sausio 24 d. pareiškėjas jokios informacijos pareigūnams nepateikė (nors buvo teirautasi) tik buvo gautas pareiškėjo sutikimas, kad laidotuvėmis rūpintųsi žmonos sesuo D. Ž., teismas darė išvadą, kad minėtas aplinkybes patvirtino Resocializacijos skyriaus viršininko K. L. 2022 m. vasario 10 d. pažyma, taip pat jo paties bei Resocializacijos skyriaus specialisto M. M. ir Resocializacijos skyriaus viršininko pavaduotojo V. R. teismo posėdžio metu duoti paliudijimai.

15. Iš bylos duomenų taip pat buvo nustatyta, kad 2022 m. sausio 25 d. pareiškėjo prašymas buvo svarstytas Marijampolės PN drausmės komisijoje, buvo nutarta netaikyti BVK 104 straipsnyje numatytos trumpalaikės išvykos nuostatų, kadangi pareiškėjas neatitiko minėtame straipsnyje keliamų reikalavimų, apie tokį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas žodžiu, drausmės komisijos posėdžio protokolas nebuvo rašomas. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtino minėtų Marijampolės PN pareigūnų teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurie tarpusavyje sutapo ir buvo nuoseklūs.

16. Teismo vertinimu, pareigūno K. L. 2022 m. vasario 10 d. pažyma, jo teismo posėdžio metu duoti parodymai ir atsakymai į pareiškėjo skundus patvirtino, kad 2022 m. sausio 25 d. po apsilankymo nuteistųjų drausmės komisijoje, apie 10.30 val. dalyvaujant komisijos nariams, K. K. buvo dar kartą informuotas, kad jis nebus išleistas savarankiškai vykti į laidotuves, tačiau bus nuvežtas su pareigūnų palyda, bet apie laidojimo laiką ir vietą nuteistasis informacijos nepateikė. Resocializacijos skyriaus viršininko pavaduotojo 2022 m. vasario 10 d. pažyma ir vaizdo registratoriumi fiksuotas vaizdo įrašas patvirtino, kad po pokalbio su psichologe 13.15 val. pareiškėjas buvo iškviestas ir jam dar kartą buvo paaiškinta, jog į trumpalaikę išvyką trims paroms jo nėra galimybės išleisti, tačiau jam išreiškus norą, galima su palyda nuvežti į laidotuves. Taip pat buvo priminta, jog jis neteikia jokių duomenų apie laidotuvių vietą ir laiką. Vaizdo įraše matyti, kad K. K. kilus klausimų, kodėl jis negali išvykti į trumpalaikę išvyką be palydos, jam išsamiai buvo paaiškintos priežastys, kodėl jis gali vykti tik su palyda. Pareigūnams pasiteiravus, kurią dieną laidos žmoną ir kur, K. K. pasakė, kad tą pačią dieną 16.00 val. Jonavoje. Pareigūnai jam paaiškino, jog per tokį trumpą laiką nuo 13.30 val. iki 16.00 val. sutvarkyti dokumentus, skirti pareigūnus, automobilį ir nuvykti į minėtą miestą neįmanoma.

17. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytojas Resocializacijos skyriaus viršininkas K. L. tvirtino, kad po pokalbio su K. K. paskambino mirusiosios seseriai D. Ž., kuri pokalbio metu teigė, kad vakar (t. y. 2022 m. sausio 24 d.) telefonu bendraudama su K. K. jam pasakė apie laidotuvių organizavimo eigą ir laiką.

18. Buvo pažymėta, kad liudytojų R. M. ir E. A. parodymai, teismo vertinimu, buvo neinformatyvūs, todėl teismas jų nevertino.

19. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsisakė vykti į žmonos laidotuves su palyda. Nors byloje nebuvo pareiškėjo rašytinio atsisakymo, tačiau tai buvo įrodyta aptartais įrodymais – pareigūnų, apklaustų liudytojais parodymais, psichologės pažyma, pareigūno M. M. įrašu ant pareiškėjo prašymo, kuriuo netikėti teismas nenustatė pagrindo. Teismas pažymėjo, kad vaizdo įrašas, kuriame matyti ir girdėti, kad pareigūnai pareiškėjui išsamiai paaiškina, kodėl jis negali vykti į laidotuves be palydos, taip pat patvirtino, kad pareiškėjas sutiko vykti su palyda tik 2022 m. sausio 25 d., t. y. laidotuvių dieną, 13.19 val. Todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, kad suorganizuoti palydą per 2,5 val. Marijampolės PN administracijai nebuvo objektyvių galimybių. Nors pareiškėjo prašyme dėl trumpalaikės išvykos buvo pateikti duomenys apie žmonos artimos giminaitės (sesers) gyvenamąją vietą ir nurodytas telefono numeris, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas atsisakė vykti į laidotuves su palyda. Teismas konstatavo, kad nesant pareiškėjo sutikimo vykti su palyda, šių duomenų pareigūnai vertinti ir savo iniciatyva domėtis laidotuvių laiku ir vieta neturėjo nei tikslo, nei pareigos.

20. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad pareiškėjo išvyka į žmonos laidotuves neįvyko dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, o ne dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

21. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas nekėlė ginčo, ar jis atitiko BVK 104 straipsnio 6 dalies nuostatas. Byloje esantis Marijampolės PN 2022 m. vasario 14 d. atsakymas pareiškėjui į jo 2022 m. sausio 24 d. prašymą ir kiti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas neatitinka BVK 104 straipsnyje keliamų reikalavimų, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nėra nustatyta pažangos ją mažinant, neužsiima darbine veikla, nesimoko, neužsiima individualia veikla, pareiškėjas bausmę atlieka už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, jo smurtinio elgesio HOR-20 rizika – aukšta, buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą.

22. Teismas pažymėjo, kad BVK nustato pataisos namų direktoriaus kompetenciją priimti sprendimus dėl trumpalaikės išvykos mirus sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimajam giminaičiui. Buvo konstatuota, kad Marijampolės PN direktorius, priimdamas sprendimą neleisti išvykti į žmonos laidotuves be palydos, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Buvo nurodyta, kad teismas nevertins pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų, pateiktų po bylos išnagrinėjimo iš esmės (t. y. teisme gautų jau teismui priimant sprendimą).

23. Teismo vertinimu, skunde nurodomos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai, jog pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas įgyvendinti savo teisę dalyvauti žmonos laidotuvėse (telefonu susisiekė su Departamentu, teikė skundus), nesudarė pagrindo spręsti, kad jam atlygintina neturtinė žala. Nenustatęs viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas konstatavo, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekilo prievolė atlyginti žalą ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Marijampolės PN jo nenuvežė į žmonos laidotuves. Neįsivaizduojama, ką pareiškėjui reikėjo išgyventi šioje situacijoje. Teismas patikėjo pareigūnų paaiškinimais, pareigūnai žinojo, kad pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti žmonos laidotuvėse, tačiau vengė atsakomybės. Po šių įvykių pareiškėjui pablogėjo sveikata, jis gėrė raminamuosius vaistus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, pareiškėjas jautėsi pažemintas, itin išgyveno dvasiškai. Pareiškėjas nurodo, kad pasikeitus Marijampolės PN direktoriui, jam buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

26. Pareiškėjas teigia, kad tikrai buvo galimybė jį nuvežti į žmonos laidotuves iki Jonavos, kadangi iki laidotuvių buvo likę daug laiko (kad pareiškėjo nenuveš, jis sužinojo apie 13.25 val., o laidotuvių pradžia suplanuota 16 val.), atstumas iki Jonavos tik 100 km. Pareiškėjo patirti itin neigiami išgyvenimai yra ilgalaikiai. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikia duomenis apie jo sveikatos būklę, teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. kovo 30 d.

27. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. rugsėjo 12 d. gautas pareiškėjo apeliacinio skundo papildymas, kuriame teigiama, kad pareiškėjui Marijampolės PN nesudarė galimybės dalyvauti žmonos laidotuvėse, aplinkybė, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 25 d. buvo drausmės komisijoje yra melas. Pareiškėjas jau po žmonos laidotuvių 2022 m. sausio 26 d. prašyme Marijampolės PN direktoriaus klausė, kodėl jam nesudarė galimybės dalyvauti žmonos laidotuvėse; pareiškėjui buvo atsakyta, kad nespės nuvykti, nors atstumas tarp miestų yra apie 100 km. Teismas neatsižvelgė į liudytojų, kurie matė, kaip pareiškėjas išgyveno, parodymus, į tai, kad pareiškėjas dvasiškai išgyveno, jautėsi pažemintas, skambino į Departamentą prašyti pagalbos, atsisakė dalyvauti teismo posėdyje.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo atstovo Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, sprendžiant dėl leidimo pareiškėjui dalyvauti sutuoktinės laidotuvėse ir trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos ribų organizavimo.

31. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde tvirtina, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad teismas atsižvelgė į Marijampolės PN pareigūnų paaiškinimus, laikosi pozicijos, jog Marijampolės PN pareigūnai sąmoningai neorganizavo pareiškėjo išvykos, kad jis galėtų dalyvauti sutuoktinės laidotuvėse, nors laiko, sužinojus apie laidotuvių pradžią, pakako, kad pareiškėjas būtų nuvežtas į žmonos laidotuves.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

34. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

35. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; ir kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

36. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

39. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 22 d. (šeštadienį) buvo informuotas apie savo sutuoktinės mirtį, 2022 m. sausio 24 d. (pirmadienį) ryte pareiškėjas pateikė prašymą Marijampolės PN direktoriui ir prašė jį išleisti trims paroms į žmonos laidotuves; pareiškėjas nurodė, jog vyktų pas žmonos seserį D. Ž., adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta pareiškėjo prašymo kopija patvirtinta, kad Resocializacijos skyriaus specialistas atsakingas už būrį M. M. užrašė, jog pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis nebus išleistas trims paroms, nes jis neatitinka BVK 104 straipsnio numatytų reikalavimų, taip pat nurodyta, kad pareiškėjui pasiūlyta kelionė įstaigos transportu su palyda, tai išgirdęs nuteistasis nurodė, kad visai niekur nevažiuos, nes dėl tokio trumpo laiko neapsimoka mėtyti pinigų.

40. Bylos duomenimis, informacijos apie sutuoktinės laidotuvių laiką ir vietą, apie tai, kad jis pageidauja vykti į laidotuves su palyda, pareiškėjas anksčiau kaip 2022 m. sausio 25 d. pokalbio metu pas Resocializacijos skyriaus pareigūnus 13.25 val., neteikė (pareiškėjui pokalbio metu pasakius, kad laidotuvės suplanuotos šiandien (t. y. 2022 m. sausio 25 d.) 16.00 val., su pareiškėju bendravę Resocializacijos skyriaus pareigūnai akivaizdžiai nustebo, pradėjo teirautis, kodėl apie tai pareiškėjas negalėjo pranešti anksčiau, apgailestaudami nurodė, jog per tokį trumpą laiką nespės parengti dokumentų, skirti pareigūnų, transporto, pastebėjo, kad būtų spėję organizuoti pareiškėjo kelionę, jei bent iš vakaro būtų žinoję laidotuvių vietą, laiką ir tai, jog pareiškėjas sutinka į laidotuves vykti su palyda). Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje netvirtino, kad apie laidotuvių vietą ir laiką Marijampolės PN pareigūnams pranešė anksčiau, aiškiai išreiškė valią vykti su palyda į sutuoktinės laidotuves. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui buvo ribojamos galimybės susisiekti su už laidotuves atsakingu asmeniu, kreiptis į Marijampolės PN pareigūnus ir tikslinti esminę, su jo išvyka susijusią informaciją.

41. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo išvyka į laidotuves nebuvo suorganizuota ne dėl Marijampolės PN pareigūnų neveikimo, nerūpestingo ar aplaidaus elgesio, o dėl to, jog pareiškėjas savo pageidavimą vykti į laidotuves lydint pareigūnams, duomenis apie laidotuvių vietą ir laiką atsakovo atstovui nurodė likus 2,5 val. iki suplanuotos ceremonijos pradžios. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad Marijampolės PN minėtomis aplinkybėmis būtų spėję jį nuvežti į laidotuves, kadangi tarp miestų nedidelis atstumas, nekeičia vertinimo, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad Marijampolės PN yra pataisos įstaiga, kuri privalo nuolat užtikrinti nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, pagal Departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. Nr. V-88 įsakymu patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 95–99 punktų nuostatas nuteistojo palydai turi būti skirti ne mažiau kaip du pataisos pareigūnai. Taigi, sutiktina su atsakovo atstovo pozicija, kad objektyviai per tokį trumpą laiką pareiškėjo išvykos nebuvo įmanoma suorganizuoti, o atstumas tarp miestų nėra esminė aplinkybė.

42. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šioje byloje nenustačius vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti – neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

43. Dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

44. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie pareiškėjui teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas po 2022 m. sausio 22 d., t. y. po žinios apie sutuoktinės mirtį. Pastebėtina, kad šie duomenys buvo byloje ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip jau buvo nurodyta, nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nelaikytini neturtine žala, kurią privalo atlyginti valstybė, todėl šie įrodymai, nors ir patvirtinta, jog pareiškėjo sveikatos būklė pakito, tačiau nelemia išvados, kad pareiškėjui priteistina kompensacija.

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė