d72a491c-bbf7-480e-bdbb-7f09bb76b263 · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2A-1739-163/2017             Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05582-2017-1             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

P. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Moment Credit“ ieÅ¡kinį atsakovui R. P. J. dėl skolos priteisimo,. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo R. P. J. 1 689,01 Eur negrÄ Å¾into kredito; 1 254,34 Eur nesumokėtos kredito kainos; 2 119,21 Eur nuostolių; 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2011 m. spalio 7 d. atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį su ieÅ¡kove. Sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti atsakovui kreditus pagal sutartas specialiÄ sias sÄ lygas (t. y. konkretaus kredito suteikimo atveju pasiraÅ¡omos atskiros specialiosios kredito suteikimo sÄ lygos), o atsakovas – gautus kreditus grÄ Å¾inti ir sumokėti kreditų kainÄ . Remdamasis sutarties sÄ lygomis, atsakovas 2012 m. lapkričio 8 d. pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės 7 000 Lt (2 027,34 Eur) dydžio vartojimo kreditÄ 30 mėn. laikotarpiui. 2012 m. lapkričio 8 d. ieÅ¡kovė atsakovui pervedė kreditÄ , tačiau atsakovas iki ieÅ¡kinio pateikimo sumokėjo tik 10 įmokų, po kurių sutarties nebevykdė.IeÅ¡kovė, remdamasi kredito sutarties nuostatomis, apskaičiavo nuostolius už paskutinius 12 mėn., kurie sudaro 2 119,21 Eur.

Nurodė, jog pareiga atlyginti nuostolius atsakovui kyla iÅ¡ sutarties, taip pat iÅ¡ įstatymo. IeÅ¡kovės reikalavimas mokėti už pinigų skolinimÄ (Å¡iuo atveju nuostolius, kurie atitinka kredito kainos metinę normÄ ) sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-05 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino bei priteisė iÅ¡ atsakovo R.

P. J. 1 689,01 Eur skolÄ ; 1 254,34 Eur nesumokėtos kredito kainos; 2 119,21 Eur nuostolių; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 5 062,56 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 114,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Moment Credit“ naudai. Nurodė, kad remiantis Bendrųjų vartojimo kredito sutarties sÄ lygų 5 dalimi (Kredito sutarties sudarymas) bei jos nuostatomis, nustatyta, jog pasiraÅ¡ydamos Å¡ias sÄ lygas Å¡alys susitarė, kad klientui (atsakovui) atlikus visus 5.2 punkte nurodytus veiksmus (užpildžius registracijos formÄ , susikÅ«rus slaptažodį, susipažinus su Bendrosiomis sÄ lygos bei jas patvirtinus, t. y. sumokėjus registracijos mokestį) ir registracijos mokestį įskaičius į bendrovės sÄ skaitÄ , yra laikoma, kad kredito sutartis buvo sudaryta raÅ¡ytine forma ir pasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u.

Sudarius kredito sutartį klientui yra suteikiamas naudotojo ID, kuris klientui suteikia teisę neterminuotai naudotis bendrovės pagal kredito sutartį teikiamomis paslaugomis.Taip pat nurodė, jog atsakovas teigdamas, kad negrÄ Å¾inta kredito dalis sudaro 519,74 Eur suma, nepateikia įrodymų, jog kitÄ prievolės dalį įvykdė. Teigia, jog atsakovo pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina tai, kad atsakovas prievolę vykdė iki 2013-10-08, t. y. paskutinį mokėjimÄ atliko 2013-10-01. Pažymėjo, jog atsakovas ieÅ¡kovei pagal sutartį grÄ Å¾ino 5 205,45 Lt, tačiau remiantis 2013-1-08 sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų nuostatomis, atsakovo prievolę sudarė 15 256,20 Lt sumÄ .

Darė iÅ¡vadÄ , kad pripažinti, jog atsakovo prievolę ieÅ¡kovei sudaro 519,74 Eur sumÄ nėra pagrindo.Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovė, suteikusi atsakovui kreditÄ , pažeidė atsakingo skolinimo principÄ bei argumentai paskolos sutarties sÄ lygų atsakovas nesuprato, jos buvo painios nepagrįsti, kadangi byloje nėra Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, be to, vertintini kaip atsakovo gynybinė pozicija siekiant iÅ¡vengti sutartinės prievolės vykdymo. Teismas pažymėjo, jog atsakovas sudarytÄ kredito sutartį vykdė, sutartyje nustatyta tvarka mokėjo mėnesines įmokas tokiu bÅ«du mažindamas savo skolinius įsipareigojimus, todėl laikė, jog pripažinti, kad atsakovui jo prisiimti sutartiniai įsipareigojimai buvo neaiÅ¡kÅ«s nėra pagrindo.Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovės atliktas atsakovo mokumo galimybių įvertinimas neatitiko kredito sutarties sudarymo laikotarpiu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, ar Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 14 d.

įsakymu Nr. 1-33 ,,Dėl Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principų patvirtinimo” patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principų, taip pat galiojusių kredito sutarties sudarymo laikotarpiu.Atkreipė dėmesį, jog kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 9.2 punkte numatyta, jog jeigu klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmokÄ , klientas privalo bendrovei atlyginti nuostolius. Tokiu atveju bendrovė palÅ«kanų nuo laiku negrÄ Å¾intos sumos toliau nebeskaičiuoja, kadangi už tolesnį naudojimÄ si laiku negrÄ Å¾inta kredito suma ar jos dalimi bendrovei klientas atlygina nuostolių forma.

Jokios papildomos netesybos ar kompensacinės palÅ«kanos už finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ laiku nėra taikomos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas R. P. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-05 sprendimÄ pakeisti, sumažinti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistÄ nuostolių sumÄ iki 152,01 € sumos, atitinkamai, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas priteisti už 3 095,36 € bendrÄ priteistÄ sumÄ , perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad bendrosios kredito sutarties sÄ lygos yra painios, neaiÅ¡kios, dėl specialių žinių stokos atsakovas jų nesuprato. Pažymėjo, jog prisijungimo bÅ«du elektroninėje erdvėje sudaręs neaiÅ¡kiai suraÅ¡ytÄ sutartį, atsakovas jÄ netiksliai suvokė ir vykdė.Taip pat nurodė, kad vienas vartojimo sutarties sÄ lygų atitikties bendriesiems sÄ Å¾iningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visÄ sutarčiai sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ .

Teigia, jog neskaidrios sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sÄ lygų ar neturi visos apsispręsti reikÅ¡mingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Taip pat nurodė, jog aiÅ¡kumo reikalavimas reiÅ¡kia, kad sutarčių sÄ lygos turi bÅ«ti parengtos suprantamai, nedviprasmiÅ¡kai, aiÅ¡kiai ir tiksliai.Apelianto nuomone, ieÅ¡kovė pažeidė Vartojimo kredito įstatymo 8 str. įtvirtintÄ atsakingo skolinimo principÄ , kadangi netinkamai įvertino atsakovo mokumÄ .

Teigia, jog tuo metu atsakovo pajamas sudarė 1 400,00 Lt užmokestis AB „Klaipėdos metrologijos centras“ ir 1 038,08 Lt senatvės pensijÄ , o atsakovo finansiniai įsipareigojimai žymiai virÅ¡ijo jo finansines galimybes: AB Swedbank 5 000,00 Lt, AB SEB bankui 4 000,00 Lt, UAB „4finance“ 3 408,80 Lt, UAB „Ūkio banko lizingas“ 8 487,00 Lt, be to, atsakovas augina nepilnametį vaikÄ .Pažymėjo, jog nagrinėjamus atveju pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas patvirtino tik bendrÄ sias kredito sutarties sÄ lygas, nors ieÅ¡kovės reikalavimas buvo grindžiamas specialiosiomis sutarties sÄ lygomis (jų 2 punktu), bÅ«tent jomis rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas.

Teigia, jog teismas pripažino, kad atsakovas specialiųjų sÄ lygų nepatvirtino, tačiau motyvavo, neva Å¡alys susitarė. Atkreipė dėmesį, jog bendrųjų sÄ lygų 9.2 punkte buvo numatyta, jog jeigu klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmokÄ , klientas privalo bendrovei atlyginti nuostolius. Akcentavo, jog nei Å¡iame konkrečiame punkte, nei kituose punktuose, kalbančiuose apie nuostolius nenurodytas konkretus nuostolių dydis ir jo apskaičiavimo tvarka. Darė iÅ¡vadÄ , kad bendrosios sÄ lygos yra standartinės, jose sÄ lygos dėl nuostolių atlyginimo bendrosiose sÄ lygose nėra konkrečios, yra iÅ¡vestinės iÅ¡ kitų sÄ lygų, iÅ¡vada apie jų tikrÄ jį turinį gali bÅ«ti daroma tik po kelių sÄ lygų analizės, t. y. reikÅ¡mingos nuostatos nepateikiamos nuosekliai vienoje taisyklių dalyje, o iÅ¡dėstomos keliose vietose ir dėl to apsunkina susipažinimÄ ir tinkamÄ turinio suvokimÄ , kas pagal aukščiau nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ vertintina kaip skaidrumo principo reikalavimų, atitinkamai - sÄ Å¾iningumo reikalavimų, pažeidimas.Apeliantas teigia, jog ieÅ¡kovės ir pirmosios instancijos teismo nurodytas faktas, kad atsakovas kurį laikÄ mokėjo įmokas niekaip nereiÅ¡kia, kad jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos sÄ lygos dėl nuostolių, ar juo labiau, kad jos buvo individualiai aptartos, nes sudarant sutartį atsakovui nebuvo pateiktas grafikas su kokiais nors nuostoliais, apie apskaičiuotus nuostolius atsakovas sužinojo tik teisme.Nurodė, kad teismas visiÅ¡kai neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovės įvardyti nuostoliai, iÅ¡reikÅ¡ti palÅ«kanų forma, iÅ¡ esmės yra po tokiu pavadinimu paslėptos netesybos.

Pažymėjo, jog Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 dalyje yra nustatyta, kad „Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi“.

Darė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ atsakovo už piniginių prievolių uždelsimÄ tegali reikalauti daugiausia 0,05 proc. nuo pačios ieÅ¡kovės nurodomos negrÄ Å¾into kredito dalies 1 689,01 Eur už 180 dienų, kas sudarytų 152,01 Eur.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Moment Credit“ prašė palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-05 sprendimÄ nepakeistÄ , o apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad skunde nėra nurodoma, kokios konkrečiai vartojimo kredito sutarties nuostatos ir kodėl, atsakovo nuomone, yra nesÄ Å¾iningos.

Teigia, jog iÅ¡ skundo esmės galima suprasti, jog turimos omenyje tik sutarties nuostatos dėl nuostolių skaičiavimo. Pažymėjo, jog apeliantas atskirai nereiÅ¡kė reikalavimų dėl sutarties sÄ lygų pripažinimo nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis.Taip pat nurodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d. ginčo kredito sutartyje yra sutarta dėl 72,00 procentų palÅ«kanų (101,47 procentų Bendros kredito kainos metinės normos). Atitinkamai, pagal tuo metu galiojusio (nuo 2012-01-01 iki 2016-02-01) VKÄ® nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sÄ Å¾ininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200% (VKÄ® 21 str. 2 d. 2 p., redakcija nuo 2012-01-01 iki 2016-02-01).

Mano, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, nevirÅ¡ijanti 200% ribos, negali bÅ«ti laikoma neprotinga, nepagrįsta, ar nesÄ Å¾ininga, nes ji atitiko įstatymo reikalavimÄ . Be to nurodė, jog ginčo metu galiojusio VKÄ® nuostatose nėra reikalavimo, jog bendra kredito kaina negali bÅ«ti didesnė už bendrÄ vartojimo kredito sumÄ . Pažymėjo, jog teismas 2017-07-05 sprendime pripažino, jog atsakovas patvirtino specialiÄ sias sÄ lygas, bei nurodė, kad atsakovo teiginiai, esÄ jis netvirtino specialiųjų sutarties sÄ lygų bei nepildė paraiÅ¡kos, yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovei nėra suprantama, kas leido atsakovui daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas pripažino, jog jis specialiųjų sÄ lygų netvirtino.Atkreipė dėmesį, jog bendrosiose kredito sutarties sÄ lygose aiÅ¡kiai įtvirtinta, jog nuostolių apskaičiavimo tvarka yra pateikta specialiosiose sÄ lygose, todėl akivaizdu, kad konkretus nuostolių dydis nėra ir nebus nurodytas bendrosiose kredito sutarties sÄ lygose. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos reikalaujami nuostoliai yra mokėjimo (pelno) palÅ«kanos, tai nurodyta ir ieÅ¡kinio 2.2 dalyje.

Teigia, jog atitinkamai, reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas traktuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natÅ«ra, t y. sumokėti Å¡alių sutartyje nustatytÄ palÅ«kanų dydžio mokestį už naudojimÄ si paskolos suma. Å ios mokėjimo (pelno) palÅ«kanos tiesiog yra iÅ¡reikÅ¡tos nuostolių forma, taip kaip nurodo bendrųjų kredito sutarties sÄ lygų 9.2 punktas.IeÅ¡kovė teigia, jog individualus specialiųjų sÄ lygų aptarimas kildinamas iÅ¡ to, jog nuostoliai skaičiuojami pagal bendrÄ kredito kainos metinę normÄ , o, kaip minėta, bendra kredito kainos metinė norma priklauso nuo kredito sumos, kainos, įmokų skaičiaus, grÄ Å¾inimo termino ir mokėjimo periodo – individualiai aptariamų kredito sutarties sÄ lygų.

  Taip pat nurodė, kad apeliantas visiÅ¡kai neatsižvelgia į aplinkybę, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalavo apskritai tik mokėjimo palÅ«kanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų, ir tai buvo aiÅ¡kiai atskleista atsakovui bei jo patvirtinta tiek bendrosiose kredito sutarties sÄ lygose.Pažymėjo, jog tiek lingvistinis, tiek teleologinis teisės normų aiÅ¡kinimas vienareikÅ¡miÅ¡kai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palÅ«kanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimÄ si pinigais, o CK 1.125 str. 9 d. numato, jog mokėjimo palÅ«kanų dydžio nuostoliai turi bÅ«ti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos skolos bei palÅ«kanų dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylosApeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).

Tačiau nagrinėjantis ginÄÄ teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).IeÅ¡kovė UAB „Moment Credit“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pridėjo naujus įrodymus, t. y. informacijÄ , kuriÄ klientas mato, prieÅ¡ sudarydamas specialiÄ sias kredito sutarties sÄ lygas pavyzdį.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė teikdama naujus įrodymus, nenurodė visiÅ¡kai jokių argumentų, kodėl Å¡ių įrodymų negalėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba tai, jog Å¡ie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti apeliantės pateiktus įrodymus, todėl Å¡ie įrodymai nepridėtini.Faktinės bylos aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, kad 2011-10-07 ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, t. y. atsakovas mokėjimo pavedimu sutiko su ieÅ¡kovės pateiktomis Bendrosiomis kredito sutarties sÄ lygomis ir jas patvirtino Bendrųjų kredito sutarties sÄ lygų nustatyta tvarka. 2012‑11‑08 ieÅ¡kovė ir atsakovas susitarė dėl specialiųjų kredito sutarties sÄ lygų, kuriomis remiantis atsakovui buvo suteiktas vartojimo kreditas 7 000 Lt (2 027,34 Eur) sumai 30 mėn. terminui, kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2015-05-08.

Å alių susitarta kredito kaina – 8 256,20 Lt (2 391,16 Eur), palÅ«kanų norma – 72 proc., bendra kredito kainos metinė norma 101,47 proc.. 2012-11-08 atsakovui buvo pervesta kredito suma. Atsakovas pagal kredito mokėjimo grafikÄ nustatyta tvarka ir terminais atliko 10 įmokų, atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovei 1 689,01 Eur negrÄ Å¾into kredito dalį, 1 254,34 Eur palÅ«kanų (kredito kainos). IeÅ¡kovė apskaičiavo 2 119,21 Eur nuostolių už tolesnį naudojimÄ si piniginėmis lėšomis po prievolės įvykdymo termino praleidimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ vartojimo kredito sutarties sampratÄ , vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja Å¡is kodeksas ir kiti įstatymai. Vartojimo kreditų teikimo sÄ lygas ir informavimo apie Å¡ias sÄ lygas reikalavimus reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas (toliau – Ä®statymas; ginčui aktuali jo originali redakcija). Ä®statymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito sutartis gali bÅ«ti sudaroma nuotoliniu bÅ«du su vartojimo kredito gavėju, jeigu vartojimo kredito davėjas įsitikina tokia vartojimo kredito gavėjo valia.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad ginčijama vartojimo kredito sutartis neatitinka vartojimo sutarties sÄ lygų atitikties bendriesiems sÄ Å¾iningumo kriterijams, o neskaidrios sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis, kadangi vartotojas neturėdamas visos informacijos, arba nesuprasdamas sutarties sÄ lygų, negali priimti tinkamo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju apeliantas teigdamas, jog sudarytos vartojimo paskolos sÄ lygos buvo nesÄ Å¾iningos, nenurodė jokių argumentų savo teiginiams paremti, o tik deklaratyviais teiginiais paminėjo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtomis sutarties sÄ lygomis.

Nors atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ civilinėse byloje dėl vartojimo kredito sutarčių yra pripažįstama, kad kreditÄ suteikiant įstaiga yra stipresnioji sutarties Å¡alis, tačiau vien tai savaime nereiÅ¡kia, jog vartojimo kredito sutarties sÄ lygos neatitinka skaidrumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas susipažino su pateikta informacija ir jei jam kilo abejonių dėl vienos, ar kitos kredito sutarties sÄ lygos, jis turėjo teisę kreiptis į ieÅ¡kovės darbuotojus dėl neaiÅ¡kios sÄ lygos iÅ¡aiÅ¡kinimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties sÄ lygos yra pakankamai aiÅ¡kios, todėl apeliantas galėjo jas suprasti, juolab, kad apelianto elgesys vertinamas pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ . Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto argumentai, kad vartojimo sutarties sÄ lygos neatitiko bendrųjų skaidrumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų yra nepagrįsti, todėl atmestini.Teisėjų kolegija pažymi, jog Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusi statymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (Å¡io straipsnio 1 dalis).

Dėl to teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palÅ«kanų priteisimo, turi patikrinti, ar Å¡alių nustatytų palÅ«kanų, sudarančių bendrÄ kredito kainÄ , dydis protingas, pagrįstas, sÄ Å¾iningas, atitinka abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Ä®statyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Å¡io įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad 2012-11-08 sudaryta vartojimo kredito sutartimi nustatyta, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sudarė 101,47 proc., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatyta kredito kainos metinė norma nelaikytina nesÄ Å¾iningÄ ir jos mažinti nėra teisinio pagrindo.Be to sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apeliantas suprato vartojimo kredito sutarties sÄ lygas, kadangi tik sudaręs sutartį, apeliantas net 10 mėnesių tinkamai vykdė savo prievoles, nustatytas pagal vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies nuostatas.

Dar daugiau, teisėjų kolegija pažymi, jog 2011-10-07 apeliantas sudaręs sutartį su ieÅ¡kove UAB „Moment Credit“, gavo 500,00 Lt paskolÄ , kuriÄ 2012-11-07 grÄ Å¾ino. Tai reiÅ¡kia, jog jau anksčiau apeliantas naudojosi ieÅ¡kovės paslaugomis siekdamas gauti pinigų bei savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog apeliantas suprato vartojimo kredito sutarties nuostatas bei savanoriÅ¡kai jas akceptavo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog vartojimo kredito sutarties nuostatos yra neskaidrios ir nesÄ Å¾iningos yra nepagrįsti.Apelianto nuomone, ieÅ¡kovė pažeidė VKÄ® 8 str.

įtvirtintÄ atsakingo skolinimosi principÄ , kadangi netinkamai įvertino atsakovo mokumÄ . Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, jog vartojimo kredito ėmimo laikotarpiu atsakovo pajamas sudarė 1 400,00 Lt gaunamas užmokestis iÅ¡ AB „Klaipėdos metrologijos centras“ ir 1 038,08 Lt senatvės pensija. Nors apeliantas nurodė, jog turėjo įsipareigojimų kitose kredito įstaigose, tačiau pateikti duomenys neįrodo, jog ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo suteikti praÅ¡omos paskolos.

Pažymėtina, jog vartojimo VKÄ® 8 str. 4 d. 4 p. nurodyta, jog kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi bÅ«ti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visÄ vartojimo kredito sutarties laikotarpį. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog apelianto įsipareigojimai Swedbank AB sudarė 138,89 Lt per mėnesį, pagal prisiimtus įsipareigojimus UAB „Ūkio banko lizingas“ įsipareigojimai sudarė 395,56 Lt.

Pažymėtina, jog duomenys, kad apeliantas turėjo kredito kortelę banke AB SEB bankas, kuris suteikė apeliantui 4 000,00 Lt kredito limitÄ neįrodo, jog Å¡is limitas buvo iÅ¡naudotas ir apeliantas turėjo kokių nors įsipareigojimų Å¡iam bankui. Visi Å¡ie duomenys rodo, jog apeliantas turėjo galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, kÄ patvirtina ir apelianto 10 mėnesių vykdyti įsipareigojimai. Taigi, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog Å¡ie nurodyti argumentai yra nepagrįsti todėl atmestini.

Teisėjų kolegija pažymi, jog 2012-11-08 vartojimo kredito sutarties Bendrųjų kredito sutarties sÄ lygų 1.18 punkte nurodyta, jog nuostoliais laikoma suma, apskaičiuojama Bendrųjų sÄ lygų 9.2 punkte nustatyta tvarka, kuriÄ ieÅ¡kovei privalo mokėti klientas, laiku nesumokėjęs įmokos ar jos dalies, ir kuria atlyginama bendrovei už tai, kad klientas toliau naudojasi laiku negrÄ Å¾inta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvienÄ kredito termino praleidimo dienÄ iki kredito suma bus visiÅ¡kai sugrÄ Å¾inta.

Pagal sutarties bendrųjų sÄ lygų 9.2 punktÄ , jeigu klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmokÄ , klientas privalo bendrovei atlyginti nuostolius. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ taikant bendrÄ kredito kainos dienos normÄ , kuri yra paskaičiuojama pagal kredito kainos metinę normÄ , nurodytÄ Specialiosiose sÄ lygose. Tokiu atveju bendrovė palÅ«kanų nuo laiku negrÄ Å¾intos sumos toliau nebeskaičiuoja, kadangi už tolesnį naudojimÄ si laiku negrÄ Å¾inta kredito suma ar jos dalimi bendrovei klientas atlygina nuostolių forma.

Jokios papildomos netesybos ar kompensacinės palÅ«kanos už finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ laiku nėra taikomos, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 d. numatytas 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo tais atvejais, kai klientas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį ir bendrovė kreipiasi į teismÄ dėl skolos priteisimo. Å ios sutarties sÄ lygos paaiÅ¡kina nuostolių apskaičiavimo tvarkÄ , todėl teisėjų kolegija, apeliantės argumentus, jog nenurodytas konkretus nuostolių dydis laiko nepagrįstais.

Be to, Å¡iuo atveju taip pat sutiktina ir su ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, jog konkretÅ«s nuostoliai apskaičiuojami tik tuo atveju, jei yra pažeidžiama vartojimo kredito sutartis, o nuostolių dydis nustatomas atsižvelgiant į sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dydį.Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko apeliantės argumentus, jog ieÅ¡kovės įvardinti nuostoliai iÅ¡reikÅ¡ti palÅ«kanų forma yra po tokiu pavadinimu paslėptos netesybos.

Kaip nurodyta Å¡ios nutarties 35 punkte, pagal sutarties bendrųjų sÄ lygų 9.2 punktÄ , jeigu klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmokÄ , klientas privalo bendrovei atlyginti nuostolius. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ taikant bendrÄ kredito kainos dienos normÄ , kuri yra paskaičiuojama pagal kredito kainos metinę normÄ , nurodytÄ Specialiosiose sÄ lygose. Tai reiÅ¡kia, jog sutarties Å¡alys įgyvendindamos sutarties laisvės principÄ susitarė dėl pasekmių už netinkamai vykdomus sutartinius įsipareigojimus už kuriuos ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti mokėjimų už tolimesnį naudojimÄ si vartojimo kredito davėjo pinigais.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pelno palÅ«kanos aiÅ¡kinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Å iuo atveju sutiktina su ieÅ¡kovės nurodomais argumentais, jog ieÅ¡kiniu reikalaujama mokėjimo palÅ«kanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų ir tai buvo aiÅ¡kiai nurodyta bendrosiose kredito sutarties sÄ lygose.

Taigi kreditoriaus reikalavimas atlyginti sutartinius nuostolius negali bÅ«ti laikomas kaip netesybos, todėl Å¡is apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ä®vertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Remdamasis iÅ¡dėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto apeliacinio skundo. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti neprašė, todėl jos nepriteistinos.Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjai              Kristina Domarkienė              AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                                                                     Alona Romanovienė