d72564d1-eb4e-4b44-beed-9d8661f56c2d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr        Civilinė byla Nr. 2A-1018/2012         Procesinio sprendimo kategorijos 37., 42.8, 54.1(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Å erno,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės „Gubernija“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-896-124/2011 pagal ieÅ¡kovo V.

T. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Gubernija“ dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 610 000 Lt skolos pagal 2005 m. gruodžio 19 d. ir 2006 m. rugsėjo 26 d. Reklamos paslaugų teikimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo AB „Gubernija“ ir VÅ¡Ä® „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“, 8,28 proc. dydžio palÅ«kanas bei 8,28 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas nevykdė sutarties reikalavimų, neapmokėjo pateiktų sÄ skaitų 610 000 Lt sumai. 2009 m. balandžio 6 d. sutartimi VÅ¡Ä® „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ savo reikalavimÄ perleido ieÅ¡kovui V. T. Teismas 2011 m. gegužės 4 d. preliminariu teismo sprendimu patenkino nurodytus ieÅ¡kovo reikalavimus. Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl priimto sprendimo ir prašė preliminarų sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Respublikos investicija“, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas pripažino įsiskolinimÄ , tačiau nesutiko su jo iÅ¡ieÅ¡kojimu. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo ir yra įmonės AB „Gubernija“ akcininkas, o 2004 m. gruodžio 28 d. Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20, sudarytos tarp AB „Vilniaus bankas“, AB bankas „Hansabankas“ (Å¡iuo metu pagal sutartį reikalavimo teisė yra perleista UAB „Respublikos investicija“) ir atsakovo, 10.12 punkte numatyta, kad „Šalys susitaria ir Kredito gavėjas įsipareigoja, kad visos Kredito gavėjui jo akcininkų ir kitų susijusių Trečiųjų asmenų bet kokia forma suteiktos paskolos turi bÅ«ti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atitinkamų paskolos sutarčių (ar kitokio pobÅ«džio sutarčių) sudarymo subordinuojamos pagal Sutartį suteikiamo kredito atžvilgiu, t.y. turi bÅ«ti sudaromi raÅ¡ytiniai susitarimai tarp Sutarties Å¡alių ir atitinkamÄ paskolÄ suteikusio asmens, pagal kuriuos Kredito gavėjas įsipareigos negrÄ Å¾inti, o atitinkamÄ paskolÄ suteikęs asmuo įsipareigos nereikalauti grÄ Å¾inti Kredito gavėjui suteiktų paskolų iki Sutarties galiojimo pabaigos, o taip pat Kredito gavėjas įsipareigos nemokėti, o atitinkamÄ paskolÄ suteikęs asmuo įsipareigos nereikalauti mokėti iÅ¡ Kredito gavėjo bet kokių kitų pagal tokias sutarties mokėtinų sumų iki Sutarties galiojimo pabaigos.“.

Taip pat nurodė, kad Kreditavimo sutarties Nr. 0640404060817-20 4.1.6 punktas numato, jog visos atsakovo piniginės prievolės pagal akcininkų ir kitų susijusių trečiųjų asmenų suteiktas paskolas bus pagal bankų, atsakovo ir atitinkamos paskolos davėjo susitarimus subordinuotos visų atsakovo prievolių pagal 2004 m. gruodžio 28 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0640404060817-20 atžvilgiu. Tuo pagrindu ieÅ¡kovui V. T. buvo pateiktas pasiraÅ¡yti raÅ¡ytinis susitarimas, kuriuo ieÅ¡kovas įsipareigotų nereikalauti grÄ Å¾inti 610 000 Lt skolos iki 2014 m. gruodžio 28 d., t. y. iki Kreditavimo sutarties galiojimo pabaigos, bet ieÅ¡kovas šį susitarimÄ atsisakė pasiraÅ¡yti.

Mano, kad pilnai neatsiskaičius su UAB „Respublikos investicija“ pagal Kreditavimo sutartį ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti apmokėti ieÅ¡kinio sumÄ . Vertino, jog nepatenkinus Å¡ios reikalavimo dalies, neturi bÅ«ti priteisiamos ir palÅ«kanos.PrieÅ¡taravimuose atsakovas nurodė, kad Å¡iems teisiniams santykiams negalėjo bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, nes VÅ¡Ä® „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str. 1 d., CK 2.34 str. 2 d.), kuris neužsiima ir neturi teisės užsiimti komercine veikla, o ieÅ¡kovas irgi nėra asmuo, kuris verčiasi tokio pobÅ«džio veikla, todėl ieÅ¡kovas Å¡iuo konkrečiu atveju neturi teisės reikalauti priteisti 8,28 proc. palÅ«kanų.

Be to, ieÅ¡kovo nurodytas teisinis pagrindas, t. y. CK 6.37 str., nenumato galimybės reikalauti iÅ¡ atsakovo jokių palÅ«kanų priteisimo už laikotarpį iki ieÅ¡kinio padavimo, todėl neturėjo bÅ«ti tenkintinas reikalavimas priteisti 62 546,89 Lt dydžio palÅ«kanas.Taip pat atsakovas nesutiko su procesinių palÅ«kanų priteisimu nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti reikalaujamos palÅ«kanos pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ , be to, CK 6.37 str. 4 d. numato, jog palÅ«kanos už priskaičiuotas palÅ«kanas neskaičiuojamos, iÅ¡skyrus įstatymų ir Å¡alių susitarimu nustatytas iÅ¡imtis, jeigu toks susitarimas nepažeidžia sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų.

Ä®statymas nenumato konkrečiu atveju priteisti palÅ«kanas nuo palÅ«kanų, o susitarimo tarp Å¡alių dėl palÅ«kanų skaičiavimo už palÅ«kanas nėra. Prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas su prieÅ¡taravimais nesutiko, prašė palikti nepakeistÄ preliminarų teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Kreditavimo sutartimi, kuri sudaryta tarp kitų subjektų. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡iuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, kuri nenumatė jokių apribojimų į skolos priteisimÄ .

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nėra sudaręs su atsakovu jokio raÅ¡ytinio pasižadėjimo atidėti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Taip pat mano, kad teismas pagrįstai taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ , nes ieÅ¡kovas prašė patenkinti reikalavimus, kylančius iÅ¡ komercinių sandorių, koks ir buvo sudarytas tarp Å¡alių. VieÅ¡ajai įstaigai nedraudžiama verstis komercine veikla, sudaryti komercinius sandorius. Nurodė, kad procesinės palÅ«kanos nėra dvigubos palÅ«kanos, nes tuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 29 d. konsultacijoje.

Mano, kad nėra pagrindo įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Respublikos investicija“, nes priimtas sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas galutiniu sprendimu 2011 gegužės 4 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Papildomai priteisė iÅ¡ atsakovo AB „Gubernija“ valstybei 16,34 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.Teismas nesutiko su atsakovo nurodytais motyvais dėl skolos priteisimo atmetimo bei trečiojo asmens įtraukimo į bylÄ , nes pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas kilo iÅ¡ paslaugų teikimo sutarties, o ne iÅ¡ Kreditavimo sutarties.

Pažymėjo, kad paslaugų teikimo sutartis sudaryta tarp kitų subjektų, t. y. sudaryta su atsakovu ir VÅ¡Ä® „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“, kurio reikalavimus perėmė ieÅ¡kovas, Kreditavimo sutartis nenumatė skolos priteisimo apribojimų, tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo V. T. nebuvo sudarytas joks susitarimas dėl skolos priteisimo atidėjimo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Kreditavimo sutartis ieÅ¡kovo reikalavimo sumokėti skolÄ pateikimo momentu buvo pasibaigusi.Pirmosios instancijos teismas nesutiko ir su atsakovo argumentais dėl palÅ«kanų priteisimo.

Nurodė, jog civilinėje teisėje yra įtvirtinta taisyklė, kad jei skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, t. y. laiku nesumoka kreditoriui skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes be užmokesčio toliau naudojasi jo piniginėmis lėšomis. Dėl to skolininkas privalo mokėti sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Konstatavo, kad šiuo atveju ieškovas, perimdamas kreditoriaus teises, įgijo teisę ne tik reikalauti įsiskolinimo sumokėjimo, bet ir įgijo teisę į papildomus reikalavimus - reikalauti sumokėti palūkanas (CK 6.101 str.).

Pažymėjo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, CK 6.37 str. 1 d. suteikia ieÅ¡kovui teisę prisiteisti palÅ«kanas pagal prievolę už laikotarpį iki ieÅ¡kinio padavimo, kurių dydį numato įstatymas. Nurodė, jog reikalavimo priteisti palÅ«kanas pagal prievoles teisinis pagrindas yra ir CK 6.210 str. bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 d. Nustatė, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytoje sutartyje nebuvo numatytas palÅ«kanų mokėjimas, todėl atsakovui pažeidus sutartį ir laiku neapmokėjus už suteiktas paslaugas, kÄ jis pats pripažįsta, ieÅ¡kovas pagrįstai prašė priteisti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas palÅ«kanas.Teismas sprendime nurodė, kad Å¡alys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palÅ«kanų dydį, tačiau jei Å¡alys nėra susitarusios dėl kitokios palÅ«kanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turi taikyti Å¡iame įstatyme nustatytas palÅ«kanas, tarp jų ir nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.

Nustatė, kad sudarant sandorį šalys nebuvo susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, todėl taikė minėto įstatymo nuostatas ir pripažino, kad preliminariu sprendimu priteistos palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo yra pagrįstos.Teismas nesutiko su atsakovo argumentais dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo netaikymo ginčo teisiniams santykiams. Konstatavo, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas veikė kaip ūkio subjektai, ieškovo užsakymu buvo suteiktos mokamos paslaugos, tarp šalių susiklostė komercinės teisės santykiai.

Nurodė, kad Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad vieÅ¡oji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama Å«kine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais.Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad preliminariu sprendimu priteistos procesinės palÅ«kanos yra skaičiuojamos nuo visos sprendimu priteistos sumos ir nėra laikytinos dvigubomis palÅ«kanomis CK 6.37 str. 4 d. prasme. Å ios procesinės palÅ«kanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kuriÄ sudaro neapmokėtas įsiskolinimas ir palÅ«kanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius.

Pripažino, kad tai yra nauja atsakovo prievolė, kuri skatina atsakovÄ greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ .              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas AB „Gubernija“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinio sprendimo. Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ bei Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. preliminarų sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Taip pat praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti valstybei teismo iÅ¡laidas bei atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovui priteisė jo reikalaujamÄ skolÄ iÅ¡ atsakovo. Atsakovas ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumÄ sumokėti atsisakė, nes ieÅ¡kovas yra atsakovo akcininkas, o pagal Kreditavimo sutarties 10.12, 4.1.6 punktų nuostatas, kurias ieÅ¡kovas neabejotinai žinojo, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo jokių sumų iki bus visiÅ¡kai atsiskaityta su UAB „Respublikos investicija“ pagal Kreditavimo sutartį.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas vengia pasiraÅ¡yti Kredito sutarties 10.12 punkte numatytÄ susitarimÄ , nepaneigia to, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo jokių sumų, o, prieÅ¡ingai, parodo, jog ieÅ¡kovas piktnaudžiauja savo, kaip kreditoriaus, teisėmis ir pažeidžia atsakovo bei kreditoriaus UAB „Respublikos investicija“ interesus.2. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nepateikė 2009 m. balandžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimo teisės, kas lemia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.3.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė palÅ«kanas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 24 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos. Minėtas įstatymas taikomas komerciniams sandoriams, sudarytiems tarp Å«kio subjektų arba Å«kio subjektų ir valstybės institucijų. Ūkio subjektai minėtame įstatyme yra apibrėžti kaip asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi Å«kine komercine ar profesine veikla.

VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris neužsiima ir neturi teisės užsiimti komercine veikla. Ieškovas neturėjo įgyti daugiau teisių nei jų turėjo VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“. Dėl šios priežasties ieškovas neturėjo teisės reikalauti, o teismas negalėjo priteisti 8,28 proc. palūkanų, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

Be to, CK 6.37 str. taip pat nenumato galimybės ieÅ¡kovui reikalauti iÅ¡ atsakovo apskritai jokių palÅ«kanų priteisimo už laikotarpį iki ieÅ¡kinio padavimo. Dėl Å¡ios priežasties apskritai jokios palÅ«kanos už laikotarpį nuo prievolės sumokėti skolÄ Â iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui nepriteistinos. Atitinkamai tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė minėtas palÅ«kanas.4. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo santykiams nėra taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo negalėjo bÅ«ti priteistos ir procesinės palÅ«kanos pagal šį įstatymÄ .

Be to, CK 6.37 str. 4 d. numato, jog palÅ«kanos už priskaičiuotas palÅ«kanas neskaičiuojamos, iÅ¡skyrus įstatymų ir Å¡alių susitarimu nustatytas iÅ¡imtis, jeigu toks susitarimas nepažeidžia sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Ä®statymas nenumato konkrečiu atveju priteisti palÅ«kanas nuo palÅ«kanų, o susitarimo tarp Å¡alių dėl palÅ«kanų skaičiavimo už palÅ«kanas nėra. Tai tik patvirtina, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo minėtas palÅ«kanas.5.

Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ atsakovo atstovui nedalyvaujant ir tuo pažeidė atsakovo teisę į teisminę gynybÄ . Pažymėtina, kad atsakovo atstovas informavo teismÄ apie negalėjimÄ atvykti į teismo posėdį dėl užimtumo kitoje byloje ir prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ , tačiau teismas į šį praÅ¡ymÄ neatsižvelgė. Be to, posėdžio dienÄ sugedo atsakovo atstovo automobilis, kuris taip pat sÄ lygojo atsakovo atstovo neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį. Teismui pateiktini Å¡iÄ aplinkybę įrodantys dokumentai.6.

Atsakovas prašė įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje UAB „Respublikos investicija“, tačiau teismas šį atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė. UAB „Respublikos investicija“ yra Kreditavimo sutarties Å¡alis ir didžiausias atsakovo kreditorius. Ä®sigaliojus skundžiamam sprendimui, atsakovas pirma turės atsiskaityti su ieÅ¡kovu, o ne su savo didžiausiu kreditoriumi. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovui priteista suma yra didelė. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad skundžiamas sprendimas turės įtakos UAB „Respublikos investicija“ materialiosioms teisėms ir pareigoms.

Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažinimas, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju susiklostė bÅ«tent tokia situacija, nes pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylÄ asmens UAB „Respublikos investicija“ teisių ir pareigų. Atitinkamai tai lemia, kad skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.IeÅ¡kovas V.

T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių klausimÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog, remiantis Kreditavimo sutarties nuostatomis, ieÅ¡kovas neturi teisės iÅ¡ atsakovo reikalauti jokių sumų iki tol, kol bus atsiskaityta su kreditoriumi UAB „Respublikos investicija“. Tokia iÅ¡vada darytina, nes ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas ir skundžiamu teismo sprendimu patenkintas turtinis reikalavimas kyla ne iÅ¡ paskolinių santykių, o iÅ¡ reklamos, t. y. atlygintinių paslaugų teikimo.

Taigi Kreditavimo sutartis jokių apribojimų ieÅ¡kovui nagrinėjamu atveju nenumato, o ieÅ¡kovas turi niekaip nesuvaržytÄ teisę į skolos, kurios atsakovas neginčija, priteisimÄ iÅ¡ atsakovo AB „Gubernija“. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.2. CPK 306 str. 2 d. numato, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. AB „Gubernija“ buvo tinkamai informuota apie tai, kad reikalavimÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ yra perėmęs ieÅ¡kovas, ir Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neginčijo.

Dėl Å¡ios priežasties apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi reikalavimo perleidimo sutarties nepateikimu kaip pagrindu netenkinti ieÅ¡kinio. Be to, tai, kad atsakovui buvo žinoma apie reikalavimo teisės perleidimÄ , pagrindžia byloje esantys įrodymai.3. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 4 d. vieÅ¡oji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama Å«kine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. BÅ«tent tokiÄ veiklÄ vykdė VÅ¡Ä® „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ sudarydamas komercinį sandorį su atsakovu.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas, kaip VÅ¡Ä® „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ teisių perėmėjas, turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo palÅ«kanų tiek pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ , tiek pagal CK 6.37 str., 6.210 str. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.4. Å iaulių apygardos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktÄ Ä¯rodymÄ apie tai, kad AB „Gubernija“ atstovas iÅ¡ Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 10:30 val. pasibaigusio teismo posėdžio turėjo net 4 valandas atvykti į Å¡ios civilinės bylos 2011 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdį Å iaulių apygardos teisme, bei tai, kad AB „Gubernija“ teismo posėdyje galėjo atstovauti ir kitas atstovas, pagrįstai atsakovo atstovo neatvykimo priežastis į teismo posėdį nepripažino svarbiomis ir, vadovaudamasis CPK 246 str. 2 d., civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo.

Be to, byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, atsakovas byloje pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose iÅ¡dėstė savo pozicijÄ , kaip matyti, naujų įrodymų pateikti neketino, todėl, iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ nedalyvaujant atsakovui, nebuvo pažeista jo teisė į teisminę gynybÄ .5. Ä®vertinus tai, kad Kreditavimo sutartis nėra aktuali ginčo teisiniams santykiams, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ios civilinės bylos iÅ¡sprendimas jokios įtakos UAB „Respublikos investicija“ teisėms ir pareigoms neturi.

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bylÄ neįtraukė UAB „Respublikos investicija“. Pastebėtina, kad tokios pozicijos laikosi ieÅ¡kovas, kuris yra pagrindinis UAB „Respublikos investicija“ akcininkas ir direktorius. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos jo dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos CPK 329 str.).2005 m. gruodžio 19 d. sutarties tarp AB ,,Gubernija“ ir VÅ¡Ä® „Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas“ dalykas yra bendrosios AB ,,Gubernija“ bendrinio ženklo ir jos produkcijos reklamavimas 2005/2006 m. krepÅ¡inio sezono, sportinių varžybų, treniruočių bei sportinių renginių Lietuvoje ir užsienyje metu, kuriuose dalyvauja klubo krepÅ¡inio komanda Kauno ,,Žalgiris“, bendrovei suteikiant generalinio rėmėjo statusÄ (Sutarties 1 str.). 2009 m. balandžio 6 d.

VÅ¡Ä® „Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas“ ir V. T. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ pradinis kreditorius atlygintinai už 500 000 Lt perleidžia, o naujasis kreditorius savo rizika perima reikalavimo teisę gauti iÅ¡ skolininko 610 000 Lt įsiskolinimÄ pradiniam kreditoriui. Å alys patvirtina, kad reikalavimo teisė ir visa su reikalavimo teisėmis susijusi rizika pereina naujajam kreditoriui nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo momento.IeÅ¡kovas įvykdė reikalavimo perleidimo sutarties reikalavimus (b. l.

22) ir pagrįstai 2009 m. gruodžio 24 d. pretenzija kreipėsi į atsakovÄ AB ,,Gubernija“ dėl jam priklausančios sumos iÅ¡mokėjimo.Akivaizdu, kad atsakovas, nesant tam pagrindo, negalėjo reikalauti pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovui nenaudingus susitarimus, kaip to pageidavo AB ,,Gubernija“ (b. l. 24). V. T. ir atsakovas AB ,,Gubernija“ nėra sudarę 2004 m. gruodžio 28 d. kreditavimo sutarties, ieÅ¡kovas tuo metu nebuvo atsakovo akcininku, be to, kreditavimo sutarties 10.12 p. prasme ,,paskola“ ir įsiskolinimas pagal bendrovės bendrinio ženklo ir jos produkcijos reklamavimo sutartį nėra tapatÅ«s dalykai.

IeÅ¡kovas pagrįstai nurodė, kad reikalavimas pasiraÅ¡yti 2010 m. sausio 29 d. susitarimÄ (b. l. 24, 25-26) yra niekinis, negaliojantis ir nesukelia jokių teisinių pasekmių (b. l. 28). Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas yra atsakovo AB ,,Gubernija“ akcininkas nekeičia situacijos. Apeliantas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 0640404060817-20 tarp atsakovo ir AB ,,Vilniaus bankas“, AB bankas ,,Hansabankas“, kuris pagal Å¡iÄ sutartį reikalavimo teisę yra praleidęs UAB ,,Respublikos investicija“, ieÅ¡kovas yra Å¡ios bendrovės vienintelis akcininkas.

Minėtos kredito sutarties 10.12 punkte nustatyta, kad Å¡alys susitaria ir kredito gavėjas įsipareigoja, kad visos kredito gavėjui jo akcininkų ir kitų susijusių trečiųjų asmenų bet kokia forma suteiktos paskolos turi bÅ«ti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atitinkamų paskolos sutarčių (ar kitokio pobÅ«džio sutarčių) sudarymo subordinuojamos pagal sutartį suteikiamo kredito atžvilgiu, t.y. turi bÅ«ti sudaromi raÅ¡ytiniai susitarimai tarp sutarties Å¡alių ir atitinkamÄ paskolÄ suteikusio asmens, pagal kuriuos kredito gavėjas įsipareigos negrÄ Å¾inti, o atitinkamÄ paskolÄ suteikęs asmuo įsipareigos nereikalauti grÄ Å¾inti kredito gavėjui suteiktų paskolų iki sutarties galiojimo pabaigos, o taip pat kredito gavėjas įsipareigos nemokėti, o atitinkamÄ paskolÄ suteikęs asmuo įsipareigos nereikalauti mokėti iÅ¡ kredito gavėjo, bet kokių kitų pagal tokias sutartis mokėtinų sumų iki sutarties galiojimo pabaigos.

Taigi Å¡iame sutarties punkte kalbama apie paskolos sutartį ir paskolÄ suteikusio asmens įsipareigojimÄ nereikalauti grÄ Å¾inti kredito gavėjui suteiktÄ paskolÄ iki sutarties galiojimo pabaigos. Tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ioje kreditavimo sutartyje nėra nurodyta, kad sutarties nuostatos galioja ir kreditoriui sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, t. y. atsakovas neturi teisės reikalauti, kad reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos sumos bÅ«tų iÅ¡mokėtos tik 2014 m. gruodžio 28 d. IÅ¡ minėtos sutarties turinio seka, kad ieÅ¡kovas Å¡iÄ sutartį sudarė ne kaip AB ,,Gubernija“ akcininkas, o kaip privatus fizinis asmuo – naujasis kreditorius, kuris turi teisę imtis visų priemonių savo interesams ginti, atsakovas nėra Å¡ios sutarties dalyvis, jis Å¡ios sutarties ir neginčija, todėl negali reikalauti, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu bÅ«tų taikomas kreditavimo sutarties 10.12 p., ieÅ¡kovui V.

T. nesutikus prisiimti atsakovo 2010 m. sausio 29 d. pasiÅ«lytų sÄ lygų, atsakovas turi vykdyti reikalavimo perleidimo sutartį. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. 7 d. reikalavimus, nes ieÅ¡kovas nepateikė AB ,,Gubernija“ 2009 m. balandžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties, raÅ¡tu nepranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimÄ . Nagrinėjamoje byloje Å¡iuo aspektu yra reikÅ¡mingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl praneÅ¡imo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo bÅ«dus.

Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. 1 d. formuluotė, jog praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiÅ¡kia, kad bet kuris praneÅ¡imas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininkÄ apie cesijÄ , pagal Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. 1 d. yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktÄ . Skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui.

Siekiant nustatyti, ar praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimÄ yra tinkamas, turi bÅ«ti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar praneÅ¡imas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktÄ informacijÄ suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas. CK 6.109 str. 1 d. nurodyto praneÅ¡imo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų kam priklauso vykdytina prievolė ir iÅ¡vengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. PraneÅ¡imas skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui.

Toks praneÅ¡imas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktÄ , o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali bÅ«ti pateikiamas tiek kartu su praneÅ¡imu, tiek vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsižvelgiant į minėtus iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas tinkamai informavo atsakovÄ AB ,,Gubernija“ apie tai, kad reikalavimÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® „Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas“ yra perėmęs ieÅ¡kovas V.

T., kÄ patvirtina atitinkami bylos dokumentų nuoraÅ¡ai – ieÅ¡kovo 2009 m. gruodžio 24 d. pretenzija, atsakovo atsakymas dėl prievolių vykdymo bei jo priedo 2010 m. sausio 29 d. susitarimo projektas (b. l. 23-26).Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo turinį nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatymas, konkrečiai CPK 306 str. 2 d. numato draudimÄ , kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantas nekėlė klausimo dėl Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. numatytų reikalavimų netinkamo vykdymo, t. y. pareigos naujajam kreditoriui pateikti skolininkui reikalavimo perleidimo sutartį.

Atitinkamai tai reiÅ¡kia, kad apeliantas negalėjo savo apeliacinio skundo grįsti minėtais argumentais, tačiau, kaip matyti, net įvertinus minėtÄ argumentÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.Lietuvos Respublikos 1996 m. liepos 3 d. Viešųjų įstaigų įstatymo (nr. I-1428) 3 str. 4 d. nustato, kad vieÅ¡oji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama Å«kine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atlygintinas paslaugas atsakovui teikusi VÅ¡Ä® „Kauno ,,Žalgirio“ rėmėjas“ neturi teisės užsiimti komercine veikla.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , kurį jis įgijo pagal sudarytÄ komercinį sandorį dėl atlygintinų paslaugų teikimo, jam taikytinas Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 9 d. mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kaip tai numatė ir CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str., priteisė palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ , įskaitant pagrindinį įsiskolinimÄ ir palÅ«kanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , teismo iÅ¡vados yra argumentuotos.Apeliantas atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo padarytus procesinių teisės normų pažeidimus.

Apeliantas nurodo, kad apygardos teismo posėdyje nedalyvavus AB ,,Gubernija“ atstovui teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovo atstovas dalyvavo teismo posėdyje kitame teisme, t. y. į teismo posėdį apygardos teisme neatvyko dėl svarbių priežasčių. IeÅ¡kovas pateikė argumentus, kurie nenuginčyti, kad atsakovÄ Å¡iame posėdyje galėjo atstovauti ir kitas asmuo, atsakovo atstovas dalyvavęs posėdyje kitame teisme turėjo realiÄ galimybę laiku grįžti į apygardos teismo buveinę ir dalyvauti teismo posėdyje.

Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bylÄ nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka, atsakovas byloje pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose iÅ¡dėstė atitinkamÄ savo pozicijÄ dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Pažymėtina, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžiui atsakovas jokių papildomų dokumentų nepateikė. Vertinant Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių teisės normų pažeidimų, kuriuos nurodo apeliantas.

Pažymėtina, kad net ir konstatavus, jog buvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų, nebÅ«tų pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ sprendimÄ , nes nurodyti trÅ«kumai yra formalaus pobÅ«džio, o Lietuvos Respublikos CPK 328 str. draudžia vien formaliais pagrindais naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ .Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas turės įtakos UAB ,,Respublikos investicija“ materialiosioms teisėms ir pareigoms.

Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažinimas, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas kilo iÅ¡ paslaugų teikimo sutarties, o ne iÅ¡ kreditavimo sutarties. UAB ,,Respublikos investicija“ neturėjo bÅ«ti įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, tokios nuomonės laikosi ir ieÅ¡kovas, pagrindinis UAB „Respublikos investicija“ akcininkas ir direktorius.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nagrinėjamu atveju netenkinus apeliacinio skundo, bylos rezultatas yra palankus ieÅ¡kovui, kuris praÅ¡o atlyginti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Visgi ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos jam nėra priteistinos, nes jis nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Konstantinas Gurinas Vytas Milius Donatas Å ernas