d71ff102-075c-4c71-8a4c-549a005f391d · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-870/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30798-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.;1.2.20.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Aistei Žukauskaitei, dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui, išteisintajai G.

Å . ir jos gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. Å . iÅ¡teisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kolegija n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu G. Å . iÅ¡teisinta dėl to, kad 2018-02-21, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų salėje, Ukmergės g. 322, Vilniuje, teismo posėdžio metu nuo 09.20 val. iki 10.45 val. metu, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-274-269/2018 dėl fizinio skausmo sukėlimo, apklausiama liudytoja ir prisiekdama sakyti tik tiesÄ , nieko nenutylėti bei bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , siekdama padėti G.

P. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, davė žinomai melagingus parodymus, o bÅ«tent, melagingai nurodė, kad 2017-08-02 įvykio nebuvo ir kad mėlynė atsirado dar ankščiau, o ne nuo G. P. veiksmų, kad pati krito ant malkų, nors ikiteisminio tyrimo metu: 2017-08-05 liudytojos apklausos metu, 2017-08-23 liudytojos papildomos apklausos metu, 2017-10-30 liudytojos papildomos apklausos metu ir 2017-11-24 liudytojos apklausos, atliktos teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , ji tvirtino, kad 2017-08-02 vakare apie 22.00 val., G.

P. sudavė jai kumščiu vienÄ kartÄ per veidÄ , pataikydamas į kairę akį ir tuo sukėlė fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. G. Å . pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje (Darbo birža) ir nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios.

3. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas vertindamas faktines bylos aplinkybes dėl neiÅ¡aiÅ¡kintos teisės, numatytos BPK 82 straipsnio 2 dalyje, jas vertino itin formaliai ir neįvertino kaltinamosios teisme duotų parodymų turinio. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad G. Å . 2018-02-21 teismo posėdžio metu prieÅ¡ duodant parodymus nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės, numatytos BPK 82 str. 2 d., tačiau tai negali tapti lemiama ir vienintele priežastimi, nulėmusia iÅ¡teisinamojo nuosprendžio pagrindÄ .

4. IÅ¡teisintoji duodama parodymus teismo posėdyje aiÅ¡kiai iÅ¡sakė savo pozicijÄ , į užduotÄ klausimÄ â€žar pastaroji bÅ«tų sutikusi duoti parodymus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018-02-21 teismo posėdyje, jeigu bÅ«tų supažindinta su teisėmis, numatytomis BPK 82 str. 2 d.?“ atsakė – taip, ji bÅ«tų vis tiek davusi parodymus. Å is faktas girdimas teismo posėdžio garso įraÅ¡e, nors teisėjas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje apie tai neužsimena ir apie Å¡iÄ faktinę aplinkybę nepasisako. Å is faktas tik patvirtina iÅ¡teisintosios tvirtÄ apsisprendimÄ duoti parodymus, kuris nepakito net ir po priimto nuosprendžio, kuriame ji buvo apklausta liudytoja, bei nagrinėjant bylÄ (kaltinamoji) pirmos instancijos teisme.

5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad G. Å . apie jos teises, numatytas BPK 82 str. 2 d., buvo žinoma viso ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo apklausta liudytoja ikiteisminį tyrimÄ atliekančios tyrėjos, tiek liudytojos apklausÄ atlikusios ikiteisminio tyrimo teisėjos, todėl abejoti dėl tokios teisės (BPK 82 str. 2 d.) žinojimo, nėra pagrindo.

6. IÅ¡teisintoji pati rodė iniciatyvÄ duoti parodymus teisiamajame posėdyje norėdama padėti, o ne pakenkti savo sugyventiniui. BÅ«tent, iniciatyva ir noras padėti sugyventiniui atskleidžia pastarosios kaltės formÄ â€“ tyčiÄ , o pasiraÅ¡ymas priesaikos tekste bei teksto perskaitymas balsu ir jos rūšį – tiesioginė. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas yra padaromas tiesiogine tyčia. IÅ¡ byloje esančios įrodymų visumos, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad G. Å . suprato savo procesinę padėtį, žinojo savo teises bei žinojo teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus.

7. Teismas, grįsdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 31 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kuri įgyvendinama BK 235 str. 4 d., jog kiekvienas žmogus turi teisę pats nuspręsti, ar duoti parodymus savo byloje, liudyti Å¡eimos narių ar giminaičių bylose, ar atsisakyti tai daryti, tačiau padarė klaidingas iÅ¡vadas.

8. Prokuroras pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius konstitucinėje jurisprudencijoje aiÅ¡kinamas taip, kad fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo Å¡eimos narys ar artimas giminaitis galėtų bÅ«ti patraukti ne tik baudžiamojon, bet ir kitos rÅ«Å¡ies teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobÅ«dį ir dydį (griežtumÄ ) prilygtų kriminalinei bausmei. Kita vertus, Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nereiÅ¡kia, kad fizinis asmuo negali duoti tokių parodymų savanoriÅ¡kai, t. y. niekieno neverčiamas (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai).

9. Byloje esantys įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina G. Å . savanoriÅ¡kumÄ duoti parodymus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018-02-21 teismo posėdyje. Å is apsisprendimas niekaip negali bÅ«ti vertinamas prievartinis ar nesavanoriÅ¡kas. IÅ¡teisintoji savo veiksmais t. y. parodymais, niekieno neverčiama, norėjo ir siekė palankesnės tesinės padėties savo sugyventiniui baudžiamojoje byloje.

10. Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį neteisingai interpretavo BK 235 str. 1 d. numatytÄ sudėties konstrukcijÄ , padarydamas iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintosios veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d., sudėties. Prokuroro skundas atmestinas III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, prokuroro pateiktu apeliaciniu skundu, atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. 1-274-269/2018 medžiaga, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas atidžiai įvertinus byloje surinktus duomenis, padaryta bylos aplinkybes atitinkanti iÅ¡vada, kad G. Å . nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje požymių.

12. Byloje nėra ginčo, kad G. Å . apklausta 2018-02-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų salėje apie pateiktus kaltinimus G. P., bÅ«dama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, melagingai nurodė, jog 2017-08-02 jai G. P. nesukėlė fizinio skausmo. Ji teisiamajame posėdyje pripažino kaltę, kad įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, tai patvirtina ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendis, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

13. Prokuroras neginčija aplinkybės, kad G. Å . 2018-02-21 teismo posėdžio metu prieÅ¡ duodant parodymus nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės, numatytos BPK 82 str. 2 d., tačiau jo vertinimu, tai negali tapti lemiama ir vienintele priežastimi, nulėmusia iÅ¡teisinamojo nuosprendžio pagrindÄ .

14. Teisėjų kolegija negali sutikti su prokuroro skunde dėstomais motyvais ir atkreipia dėmesį į imperatyvias BK 235 straipsnio 4 dalies nuostatas: „Nukentėjęs asmuo ir liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimÄ , jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieÅ¡ apklausÄ nebuvo su Å¡ia teise supažindintas“.

15. Apygardos teismo vertinimu, teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje esantis bendrasis principas, kad iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda (lot. ex iniuria ius non oritur) Å¡ioje byloje yra esminis. Pripažinus, kad teisėjas, apklausdamas G. Å . kaip Å¡eimos narį neiÅ¡aiÅ¡kino procesinės teisės, numatytos BPK 82 str. 2 d., jos parodymai negali bÅ«ti laikomi tinkamais (leistinais) ir neturi reikÅ¡mės ar tokia teisė buvo žinoma G. Å . anksčiau, o tai, kad ji nurodė, jog netgi jeigu bÅ«tų paaiÅ¡kinta teisė neduoti parodymų prieÅ¡ artimÄ sau asmenį, vis tiek bÅ«tų davusi melagingus paaiÅ¡kinimus, nekeičia esamos situacijos. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymai yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, Å¡iuo atveju, G. Å . parodymai gauti pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas.

16. Kolegijos vertinimu, kalbant apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę negalima hipotetiÅ¡kai svarstyti, kokius parodymus G. Å . bÅ«tų davusi ir ar bÅ«tų davusi, jeigu jai teisiamajame posėdyje bÅ«tų skirta dėmesio ir paaiÅ¡kinta teisė, įtvirtinta BPK 82 straipsnio 2 dalyje, Å¡iuo gi atveju, kai jei grėsė baudžiamoji atsakomybė pagal pateiktus kaltinimus - BK 235 straipsnio 1 dalį, natÅ«ralu, kad ji siekė Å¡velninti savo padėtį, galimai norėjo, kad jos atsakomybę bÅ«tų pripažinta Å¡velninanti atsakomybę aplinkybė ir pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos, todėl ir pripažino pilnai apie neva įvykdytÄ nusikaltimÄ . Pastebėtina, kad G. Å . neturi teisinių žinių, neteista, nedirbanti, gyvenanti kaimo vietovėje ir svarstyti, kad jai nereikėjo paaiÅ¡kinti įstatyme įtvirtintos imperatyvios teisės, neteisinga.

17. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius, visgi matyti, kad jokių neigiamų padarinių baudžiamajai bylai, kurioje G. Š. davė pasak jos neteisingus parodymus, nesukėlė. Byloje duomenų pakako, jos sugyventinis G. P. 2018 m. gegužės 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

18. Prokuroras apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria G. Å . savanoriÅ¡kam parodymų davimui, kaltės formai, tačiau pripažinus, kad G. Å . nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nėra prasmės apie tai pasisakyti. Keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį kitais prokuroro skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokuroro Viliaus Paulausko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Virginija Liudvinavičienė Alenas Piesliakas Nijolė Žimkienė