d71f315c-623b-4c8a-a6fa-c148d575963e · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-31-283/2021 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00154-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 11 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui Povilui Juzikiui, atsakovui T.

R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimÄ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę nustatymo atsakovams T. R. ir V. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir akcinei bendrovei „LTG Infra“. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, ir pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kimu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė:

1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-548-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumÄ , leisti įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimamÄ atsakovo T.

R. (toliau – ir atsakovas, ir T. R.) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ 243/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti Å¡io žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

2) nustatyti, kad T. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-548-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ 243/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 134,36 Eur;

3) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-547-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumÄ , leisti įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimamÄ atsakovų T.

R. ir V. R. (toliau – ir V. R.) bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomÄ 486/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti Å¡io žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

4) nustatyti, kad T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-547-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtÄ atsakovų T. R. ir V. R. bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomÄ 486/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 268,72 Eur;

5) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-535-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumÄ , leisti įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimamÄ atsakovų T.

R. ir V. R. bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomÄ 893/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti Å¡io žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

6) nustatyti, kad T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-535-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtÄ bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ 893/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 497,95 Eur;

7) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-534-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumÄ , leisti įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimamÄ atsakovų T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomÄ 1790/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti Å¡io žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

8) nustatyti, kad T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-534-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtÄ T.

R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomÄ 1790/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 998,13 Eur. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mai, iÅ¡nagrinėję Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo, leidimo atlikti veiksmus, 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino Nacionalinė žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. patvirtintų aktų Nr. ŽVP-548-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“, Nr. ŽVP-547-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ , Nr. ŽVP-535-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ ir Nr. ŽVP-534-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumÄ .

Teismas, spręsdamas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo, 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo remiantis, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai.

Teismas nustatė, kad byloje pateikti dokumentai patvirtino, jog:

1) yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1P-24-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;

2) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inreal“ turto vertintojas R. M. (toliau – R. M.) parengė 2018 m. lapkričio 6 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K;

3) Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 18-11-315K nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2919/9640 dalies (projekto Nr. 300(2)-3), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dienÄ (2018 m. spalio 25 d.) yra 1 614 Eur; Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 18-11-314K nurodyta, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10744/77460 dalies (projekto Nr. 300(1)-3), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dienÄ (2018 m. spalio 25 d.) yra 5 991 Eur;

4) Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose nurodytos sumos pervestos į notaro depozitinę sÄ skaitÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-693-492/2019 T. R. atskirÄ jį skundÄ atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi ir pagrįstai nustatė visas Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurioms esant, patvirtinamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumas.

Teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumÄ , sprendžiama dėl Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimų nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus T. R. ir V. R. nuosavybės teises valdytus žemės sklypus dydžius. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1684-595/2019 kaip nepagrįstÄ atmetė T.

R. skundÄ dėl įpareigojimo įvykdyti administracines procedÅ«ras atsakovei Susisiekimo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R., I. R., O. L. ir I. B.. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Susisiekimo ministerija, kaip ypatingos valstybinės svarbos projektÄ â€žRail Baltica“ įgyvendinanti institucija, nepažeidė jos veiklÄ reglamentuojančių teisės nuostatų, teismas nenustatė, kad Susisiekimo ministerija atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkino juos atlikti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5311-415/2019 T. R. apeliacinį skundÄ atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Atsižvelgus į tai, kad nurodyta, teismas neturi pagrindo abejoti atliktomis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«romis, kuriomis įgyvendinamas Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektas.

Susisiekimo ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, nurodė, iÅ¡ T. R. ir V. R. visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai yra žemės Å«kio paskirties, jų naudojimo bÅ«das – kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“, žemės sklypams buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių žemės sklypuose nebuvo.

Susisiekimo ministerija teigė, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K nurodytos iÅ¡ atsakovų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertės (134,36 Eur, 268,72 Eur, 497,95 Eur ir 998,13 Eur) nustatytos, taikant lyginamÄ jį metodÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Metodika), žemės sklypų rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ turto vertintojas R.

M., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijÄ . Susisiekimo ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi, tvirtino, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiÅ«rÄ Ä¯staiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Pareiškėja teigė, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K yra galiojančios, todėl laikytinos vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus atsakovų nuosavybės teise valdytus žemės sklypus, o jose nustatyti atlyginimo dydžiai yra teisingi ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertes. Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas advokatas P. Juzikis prašė tenkinti pareiškimo reikalavimus dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams iš atsakovų T.

R. ir V. R. paimtų žemės sklypus dydžių nustatymo, remiantis pareiškime išdėstytais argumentais ir motyvais. Susiekimo ministerijos atstovas pažymėjo, kad teismui nebuvo pateikta kitų Metodikos nustatyta tvarka parengtų turto įvertinimo ataskaitų su kitokiais žemės sklypų rinkos vertės ir nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, įvertinimais, todėl nėra pagrindo abejoti pareiškėjos pateiktų nustatytų atlyginimų dydžių už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus teisingumu.

T. R., atsakydamas į Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimus dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypus dydžių nustatymo, pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitomis Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K ir prašė jomis nesiremti. Atsakovas teigė nesutinkantis su nustatytais atlyginimo dydžiais, vertino juos kaip neteisingus, nepagrįstus įrodymais. Teigė, kad teisingo atlyginimo sÄ voka, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) iÅ¡aiÅ¡kinimu, yra atlyginimas pinigais už tokio dydžio sklypo vertę ir parametrus, kurie buvo iki žymos kadastro duomenų banke atsiradimo.

Teigė, kad Susisiekimo ministerija turėtų bÅ«ti įpareigota atlikti 8,71 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimÄ , kadangi tik toks turto vienetas yra patvirtintas Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiajame plane (toliau - Specialusis planas) ir tokių parametrų sklypas yra nubraižytas Specialiojo plano sprendinyje, toks turto vienetas yra įteisintas Kadastro registro duomenų banke ir dėl tokio sklypo parametrų nėra jokių teisinių ginčų.

T. R. teigė, kad Susisiekimo ministerija turi pareigÄ kompensuoti praradimus, atsiradusius dėl apribojimų laisvai valdyti savo turtÄ , dėl patirtos žalos atlyginimo dėl nutrauktų žemės nuomos sutarčių, kurios nėra atnaujintos dėl Nekilnojamojo turto registre esančių žymų apie vykdomÄ Å¾emės paėmimÄ visuomenės poreikiams. Teigė, kad sukurtas nepabaigiamo projektavimo darbų įspÅ«dis yra atbaidęs potencialius žemės nuomininkus iki pat projekto įgyvendinimo pabaigos.

Be to, T. R. 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašte (reg. Nr. DOK-18633) ir 2020 m. lapkričio 25 d. rašte (reg. Nr. DOK-29688) nurodė argumentus ir samprotavimus dėl atsakovų patirtų papildomų išlaidų ir nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais, dydžių ir jų atlyginimo. Teismo posėdyje T. R., iš esmės remdamasis atsiliepime ir kituose savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, pareiškė nesutinkantis su Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimais dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžių nustatymu.

Atsakovas pabrėžė, kad likusi nuosavybės teise valdoma žemė prarado vertę, nes neliko privažiavimo kelių prie jos ir dėl to šios žemės nebus galima pritaikyti žemės ūkio veiklai. Atsakovas teigė, kad paimant visuomenės poreikiams dalį vientiso sklypo, bus sugriauta melioracijos sistema, todėl likusi žemė gali būti užtvindyta, ir išreiškė abejones, ar melioracijos sistema bus atstatyta. be to, pasisakydamas dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžių, atsakovas teigė, kad jie nustatyti netinkamai, nes nebuvo vertinama likusi žemė, kurios rinkos vertė sumažėjo dėl nesančių privažiavimo kelių ir melioracijos įrenginių.

Atsakovei V. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir akcinei bendrovei „LTG Infra“ apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. IÅ¡vardinti bylos proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko. Tretieji suinteresuoti asmenys prašė bylÄ nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, atsakovė praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus, akcinė bendrovė „LTG Infra“, pasisakydamos dėl Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimų nustatyti T.

R. ir V. R. atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžius, atsiliepimuose nurodė, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K nustatyti atlyginimo dydžiai yra teisingi ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Susiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimai dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo tenkinami. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginÄÄ dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų – ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačiÄ Å¾emę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Å io straipsnio 2 dalis nurodo, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo, o 3 dalyje nurodyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir Å¡iame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytÄ individualaus turto vertinimo bÅ«dÄ , o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Metodikoje; visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitÄ .

Taikant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotus iÅ¡aiÅ¡kinimus asmeninės nuosavybės apsaugos klausimais. Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: ji gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei bÅ«tinus konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principas reiÅ¡kia, jog savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas bÅ«tų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimÄ dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi bÅ«ti nustatomas ir atlyginimo už paimamÄ nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamÄ nuosavybę; nustatytas atlyginimas turi bÅ«ti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

  Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas turi nustatyti teisingÄ bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrÄ (žr., pvz., 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje V. ir P. prieÅ¡ LatvijÄ , peticijos Nr. 71243/01, par. 108; 2006 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje S. prieÅ¡ ItalijÄ (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97, par. 93).

Europos Žmogaus Teisių Teismo aiÅ¡kinimu, kompensavimo sÄ lygos yra reikÅ¡mingos, kai vertinama, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamÄ teisingÄ pusiausvyrÄ ir, visų pirma, ar neuždėjo pareiÅ¡kėjams neproporcingos naÅ¡tos; turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingÄ apribojimÄ ; daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais vieÅ¡ojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali bÅ«ti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr., pvz., 2002 m. lapkričio 28 d.

Didžiosios kolegijos sprendimo byloje F. K. of Greece ir kiti prieÅ¡ GraikijÄ Â (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 25701/94, par. 78; mutatis mutandis 1999 m. kovo 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , peticijos Nr. 31423/96, par.48); kompensacijos suma paprastai turi bÅ«ti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dienÄ (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje G.-G. prieÅ¡ ItalijÄ Â (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 58858/00, par. 94–95; V. ir P., par. 111).

Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visiÅ¡kÄ kompensacijÄ visais atvejais (žr., pvz., 2004 m. birželio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje B. prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 31443/96, par. 182; V. ir P., par. 112); visiÅ¡kos kompensacijos stoka gali bÅ«ti pateisinama tik iÅ¡skirtiniais atvejais (žr., pvz.,  F. K. of Greece ir kiti (dėl esmės), par. 89); teisėti vieÅ¡ojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, gali pateisinti mažesnės negu rinkos vertės kompensavimÄ (žr., pvz., 1986 m. vasario 21 d. sprendimo byloje J. ir kiti prieÅ¡ J.

K., peticijos Nr. 8793/79, par. 54). Bylos duomenimis, visuomenės poreikiams paimtų atsakovų nuosavybės teise valdytų žemės sklypų rinkos vertes ir kitų nuostolių vertinimÄ atliko UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M., kuris 2018 m. lapkričio 6 d. parengė nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas: - Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. 18-11-315K, pagal kuriÄ , paimamo visuomenės poreikiams 2919/9640 dalių (projektinis Nr. 300(2)-3) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertinimo dienÄ (2018 m. spalio 25 d.) yra 1 614 Eur; - Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. 18-11-314K, pagal kuriÄ , paimamos visuomenės poreikiams 10744/77460 dalių (projektinis Nr. 300(1)-3) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienÄ (2018 m. spalio 25 d.) yra 5 991 Eur.

T. R., pasisakydamas dėl Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-11-315K, atsiliepime nurodė, kad joje pateiktas naujai projektuojamo sklypo Nr. 300(2)-3, o ne viso 8,71 ha sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymas. Teigė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Specialiame plane ir prie jo pridėtame sklypų sÄ raÅ¡e nėra, todėl vertino, kad nėra atitikimo tarp planavimo dokumento ir turto vertinimo ataskaitos; Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr.18-11-315K yra vertinamas po kadastrinių matavimų naujai suformuotas sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra sumažėjęs iki 7,0744 ha, vertinimas yra atliktas ne visam naujai suformuotam sklypui, o tik mažai jo daliai, t. y. 1,0744 ha plotui, o kita dalis nebuvo vertinama.

Atsakovas pažymėjo, kad turto vertinimas pagristas eile tariamų prielaidų ir tariamų sÄ lygų, kurioms neįvykus, Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr.18-11-315K taptų niekine. Kaip vienÄ tokių prielaidų ir sÄ lygų nurodė tai, kad žemės sklypo 10744/77460 dalis, sudaranti 1,0744 ha, ateityje bus įregistruota kadastro registro duomenų banke ir kad turto vertinimo dienÄ ginčo tarp užsakovo ir turto ar verslo vertinimo įmonės ir kitų asmenų dėl turto arba verslo vertės nustatymo nebuvo.

Atsakovas teigė, kad turto vertinimo dienÄ ginčas vyko ir atsakovai Å¡io turto apžiÅ«ros akto nepasirašė. Nurodė, kad vyko ginčas dėl kadastrinių matavimų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – NŽT Panevėžio skyrius) priimto sprendimo, nes atsakovai nesutiko su kadastrinių matavimų metu nustatytomis ribomis ir ribų parodymo akto nepasirašė. T. R. nurodė, kad buvo skundžiamas NŽT Panevėžio skyriaus 2018 m. spalio 11 d. sprendimas Nr.23SK-2164-(14.23.110), ginčas buvo nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų administracinėje byloje Nr.eI-2371-320/2019.

Atsakovas vertino, kad jeigu bÅ«tų pripažinta, kad kadastrinius atmatavimus reikia koreguoti, tai keistųsi žemės sklypo plotai ir turto vertinimas taptų negaliojantis. Vertinant T. R. teiginį, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose yra pateiktas po kadastrinių matavimų naujai suformuoto 7,0744 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), mažos dalies, t. y. 1,0744 ha vertinimas, o kita dalis nebuvo vertinama, atsižvelgiama į tai, kad, pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse įsakmiai įtvirtintas nuostatas, žemės savininkui atlyginama tik už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę.

Tai nurodoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartyje Ne. eA-892-415/2020). Bylos duomenimis, UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M. vertino tik visuomenės poreikiams, t. y. Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje tiesti, paimamus žemės sklypus, kuriems buvo suteikti projektiniai Nr. 300(2)-3 ir Nr. 300(1)-3 ir kurie Nekilnojamojo turto registre atitinkamai įregistruoti kaip žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Vertinant T.

R. teiginį, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimas buvo pagristas eile tariamų prielaidų ir tariamų sÄ lygų, tarp jų – ir sÄ lyga, kad turto vertinimo dienÄ ginčo tarp užsakovo ir turto ar verslo vertinimo įmonės ir kitų asmenų dėl turto arba verslo vertės nustatymo nebuvo, nors faktiÅ¡kai toks ginčas vyko ir buvo sprendžiamas teismine tvarka, atsižvelgiama į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje eI-2371-320/2020 atmetė kaip nepagrįstÄ T.

R. skundÄ dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2018 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 23SK-2164-(14.23.110.), kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Teismas konstatavo, kad NŽT Panevėžio skyrius pagrįstai sprendė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti teisingai, ir juos patvirtino, todėl nėra pagrindo naikinti aukščiau nurodyto administracinio akto.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiÅ«rÄ Ä¯staiga nėra nustačiusi jos neatitikties Å¡io įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas Nr. Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K parengė UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M., kurio turto vertintojo kvalifikacijÄ patvirtina pažymėjimas Nr. 000327. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiÅ«rÄ Ä¯staigai bÅ«tų teikę skundus dėl aukščiau Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų ir Å¡ių ataskaitų nuginčijimÄ teismine tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M. įvertino žemės sklypus, kurie buvo suformuoti tinkamai atliktais kadastriniais matavimais, vertino visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, Å¡ių sklypų vertės apskaičiuotos, turto vertintojui naudojant turimus panaÅ¡aus Panevėžio rajono savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių duomenis ir taikant lyginamÄ jį metodÄ , Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K pateiktas visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas atitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, pagrindo abejoti nurodytose Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose pateiktomis visuomenės poreikiams paimamos žemės rinkos vertėmis nėra.

Remiantis Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitomis Nr. 18-11-314K ir Nr. 18-11-315K ir atsižvelgus į T. R. ir V. R. nuosavybės teises į valdytus visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, nustatyta, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypų dalis dydžiai yra: - T. R. už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytas 243/2919 dalis 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – 134,36 Eur; - T.

R. ir V. R. bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytas 486/2919 dalis 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – 268,72 Eur; - T. R. ir V. R. už bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas 893/10744 dalis 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – 497,95 Eur; - T.

R. ir V. R. už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytas 1790/10744 dalis 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – 998,13 Eur. Minėta, kad T. R. 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašte (reg. Nr. DOK-18633) ir galutinai 2020 m. lapkričio 25 d. rašte (reg. Nr. DOK-29688) išdėstė argumentus ir samprotavimus dėl kitų išlaidų ir nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais, dydžių ir atlyginimo.

Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ turtÄ ir turto vertinimo tvarkÄ reguliuoja Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Å ios straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, kad paimant privačiÄ Å¾emę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Sprendžiant dėl kitų nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimo, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , aiÅ¡kinant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektus, yra nurodęs, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos, kuri atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, atlyginimas (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje eA-892-415/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020); sprendžiant dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų savininko ir (ar) naudotojo nuostolių atlyginimo, taikomas nuostolių realumo kriterijus (žr., pvz., 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020).

Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, be atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už žemės sklype esančių sodinių, medynų tÅ«rį, negautÄ derlių, įdėtas lėšas žemės Å«kio produkcijai ir miÅ¡kui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi bÅ«ti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma Å«kinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su Å«kinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu; apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tÄ pačiÄ Å¾emės verčių zonÄ Å¾emės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų Nr. Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K duomenimis, UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M. kitų žemės savininkų nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams nenustatė. Atsakovai teismui savo iniciatyva visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų įvertinimo ataskaitų, parengtų pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytÄ individualaus turto vertinimo bÅ«dÄ ir MetodikÄ , kuriose bÅ«tų nustatyti kitokie nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, dydžiai, nepateikė.

Minėta, kad T. R. 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašte (reg. Nr. DOK-18633) ir galutinai 2020 m. lapkričio 25 d. rašte (reg. Nr. DOK-29688) išdėstė argumentus ir samprotavimus dėl kitų išlaidų ir nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais, dydžių ir atlyginimo. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašte (reg. Nr. DOK-18633) nurodė, kad atsakovai patyrė 3 806,02 Eur išlaidų už įvairių dokumentų, susijusių su vykdytomis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis.

Be to, atsakovas 2020 m. lapkričio 25 d. raÅ¡te (reg. Nr. DOK-29688) nurodė, kad atsakovų patirta bendra papildomų iÅ¡laidų ir nuostolių, susijusių su nuosavybės atkÅ«rimu naujoje vietoje, suma sudaro 16 889,02 Eur. T. R. teigė, kad Å¡iÄ sumÄ sudaro, visų pirma, 3 806,02 Eur iÅ¡laidų, kurias patyrė dėl to, kad, negaudami pilnų dokumentų rinkinių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projekto dokumentų, negalėdami su Å¡iuo patvirtintu projektu susipažinti, negalėjo pasiraÅ¡yti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus priimtų žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų, todėl buvo priversti žemės paėmimo procedÅ«rÄ tęsti teismine tvarka.

Be to, atsakovas nurodė, kad atsakovams turi būti atlyginta 2 885,85 Eur galimų patirti nuostolių, susijusius su išsikėlimu iš esamo sklypo, bei 12 127,80 Eur išlaidų, atsiradusių dėl to, kad, paėmus žemės sklypus visuomenės poreikiams, likusi žemė tapo netinkama naudoti, nes prie jos nėra privažiuojamųjų kelių, melioracijos sistemos atkūrimui lėšų nenumatyta, projektas neparengtas. Atsakovas prašė priteisti metines 5 proc. palūkanas nuo 12 127,8 Eur, skaičiuojamas nuo 2017 m. sausio 24 d. iki galutinės atsiskaitymo dienos, nes atsakovai negali disponuoti ir valdyti nurodytos vertės savo turtu.

Susisiekimo ministerija, pasisakydama dėl atsakovo T. R. 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašto (reg. Nr. DOK-18633), 2020 m. lapkričio 13 d. parengtame atsiliepime teigė, kad šiame rašte pateikti atsakovo argumentai neleidžia įvertinti nurodytų išlaidų pobūdžio ir nustatyti, ar jos atitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų atlygintinų išlaidų, patirtų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, kriterijus. Pareiškėja pažymėjo, kad, pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnį, gali būti atlyginti tik patirti, o ne būsimi nuostoliai; atlygintini nuostoliai turi būti išimtinai susiję su konkrečiu visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu.

Susisiekimo ministerija pažymėjo ir tai, kad atsakovo teiginys, jog Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose nustatytas per mažas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydis, yra tik subjektyvi nuomonė, nes atsakovai nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų neteisingumÄ . Sprendžiant dėl T. R. 2020 m. lapkričio 25 d. raÅ¡te (reg. Nr. DOK-29688) nurodytų 2 885,85 Eur nuostolių atlyginimo, atsižvelgiama į tai, kad, Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų Nr. 18-11-314K ir Nr. 18-11-315K (1.5, 4.1 punktai) ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, visuomenės poreikiams paimamuose žemės sklypuose statinių nebuvo, žemės sklypai buvo naudojami žemės Å«kio veiklai.

Byloje nenustačius, kad visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai buvo užstatyti statiniais ar įrenginiais, užsodinti sodiniais, kuriuos galima perkelti į kitÄ vietÄ , bei atsakovams nepateikus tinkamais įrodymais pagrįstų paaiÅ¡kinimų, kokia veikla turėtų bÅ«ti vertintina kaip iÅ¡sikėlimas iÅ¡ žemės sklypų, ir įvertinus, kad reikalavimas atlyginti 2 885,85 Eur nuostolius yra susijęs su galimais, o ne realiai patirtais, nuostoliais, sprendžiama, kad nurodyti nuostoliai neatitinka realumo kriterijaus, todėl reikalavimas atlyginti Å¡iuos nuostolius atmetamas.

Sprendžiant dėl T. R. 2020 m. lapkričio 25 d. raÅ¡te (reg. Nr. DOK-29688) nurodytų 12 127,80 Eur iÅ¡laidų atlyginimo, daroma iÅ¡vada, kad tokia suma atsakovas vertina likusios žemės nuvertėjimÄ , kurį, atsakovo teigimu, sukelia tai, kad dėl nesančių privažiuojamųjų kelių, nenumatytų lėšų ir neparengto melioracijos sistemos atkÅ«rimo projekto likusi žemė tapo netinkama naudoti ir prarado rinkos vertę. Remiantis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kuriose pateiktas sÄ raÅ¡as atlyginamų realiai patirtų nuostolių, bei atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų iÅ¡laidų atlyginimÄ , T.

R. reikalavimÄ atlyginti 12 127,80 Eur nuostolius atmeta kaip nepagrįstÄ . Sprendžiant dėl atsakovo nurodytų 3 806,02 Eur iÅ¡laidų už įvairių dokumentų, susijusių su vykdytomis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«romis, atlyginimo, atsižvelgiama į tai, kad joms priskiriamos įvairios iÅ¡laidos, kurios, atsakovo teigimu, buvo patirtos dėl to, kad, negavus pilnų dokumentų rinkinių, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projekto dokumentų ir dėl to negalint susipažinti su Å¡iuo projektu susipažinti, buvo nepasiraÅ¡yti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus priimti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai, atsakovai buvo priversti žemės paėmimo procedÅ«rÄ tęsti teismine tvarka.

IÅ¡analizavus T. R. prie 2020 m. rugpjūčio 2020 m. lapkričio 25 d. raÅ¡to (reg. Nr. DOK-29688) pateiktÄ priedÄ , daroma iÅ¡vada, kad atsakovas kaip patirtus nuostolius vertina atlyginimÄ už sugaiÅ¡tÄ laikÄ dokumentams, skirtiems įvairioms institucijoms, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«muose ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtose bylose, nagrinėjamoje byloje Nr. eI3-31-283/2021 parengti, susipažinti su dokumentais ir teismine praktika, iÅ¡laidas kanceliarinių prekių įsigijimui, duomenų rinkimo, paÅ¡to, spausdinimo, archyvavimo paslaugoms apmokėti, kelionės į kadastrinius matavimus ir pasitarimus.

Teismas sprendžia, kad dalis T. R. prašomos atlyginti kaip nuostoliai piniginių lėšų sumos galėtų būti priskirta nagrinėjamoje byloje galimai patirtoms bylinėjimosi išlaidoms, kurių atlyginimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, priklauso nuo to, kurios proceso šalies naudai bus priimtas sprendimas. Teismo vertinimu, tam tikra dalis atsakovo nurodytos sumos priskirtinos kitose administracinėje bylose galimai patirtoms bylinėjimosi išlaidoms, kurių atlyginimas galėjo ir turėjo būti sprendžiamas šiose bylose ABTĮ nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo dėl jų atlyginimo spręsti išnagrinėtoje byloje.

Be to, dalies sumos, atsakovo nurodytos kaip iÅ¡laidos kelionėms į kadastrinius matavimus ir pasitarimus, nėra pagrindo priskirti Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įvardintiems kitiems nuostoliams, patirtiems dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams ir nagrinėjamoje byloje galimai patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms. Teismas, apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, nustatęs, kad UAB „Inreal“ turto vertintojo parengtos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-11-314K ir Nr. 18-11-315K Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos ir yra galiojančios, jas vertina kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ tinkamÄ Ä¯rodymÄ , kuriuo grindžiamos tiek visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertės, tiek ir iÅ¡vados, jog kitų patirtų nuostolių dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimai nustatyti atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje tenkinami. Darant nurodytÄ iÅ¡vadÄ , teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog turto vertinimo ataskaita (ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas) yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

Dėl praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ Atsakovas T. R. atsiliepime suformulavo praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar besikeičiančių Lietuvos Respublikos Vyriausybių priimti nutarimai, jų priėmimo tvarka ir skundžiami teisės aktai neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui; Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano I ir II skyrių prioritetiniams tikslams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) bei Konvencijų nuostatoms; ar priimant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus nebuvo piktnaudžiauta suteiktomis galiomis, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybei deleguojamos funkcijos, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucija priskiria įstatymų leidėjui; ar nėra pažeidžiami tikrieji visuomenės poreikiai ir interesai, specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas „NatÅ«ra 2000“, Specialaus poveikio aplinkai vertinimo direktyva.

Argumentus, kuriais grindė šį praÅ¡ymÄ atsakovas iÅ¡dėstė atsiliepimo 13, 14, 16 punktuose. ABTÄ® 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ ; minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, neprieÅ¡tarauja įstatymams ar Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje dėl kreipimųsi į Konstitucinį TeismÄ yra suformulavęs aiÅ¡kinimÄ , kad toks pateiktas praÅ¡ymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ galimybę, tačiau Å¡io praÅ¡ymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiÅ¡kai vertina praÅ¡ymo pagrįstumÄ ; teismui turi kilti pagrįsta teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieÅ¡taravimo Konstitucijai ir tai turi bÅ«ti teisiÅ¡kai motyvuota; ar kreiptis į Konstitucinį TeismÄ kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai), tai teismo diskrecijos teisė, o kartu ir pareiga;

į Konstitucinį TeismÄ kreipiamasi, kai yra pakankamai teisiÅ¡kai pagrįsta abejonė, jog taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieÅ¡tarauja Konstitucijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011, 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2184/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad žemės paėmimas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti teisingai už jÄ atlyginant yra vienintelė ir proporcinga priemonė valstybės transporto infrastruktÅ«rai plėtoti jÄ integruojant į Europos SÄ jungos valstybių bendrÄ tinklÄ , todėl nėra teisinių pagrindų abejoti, ar taikomos priemonės proporcingos ir bÅ«tinos bendram visos visuomenės interesui skatinti integracijÄ ir valstybės modernizavimÄ Â Ä¯gyvendinti (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020).

Teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindÄ abejoti nagrinėjamoje byloje taikomų žemesnės galios teisės aktų atitiktimi Konstitucijai, todėl T. R. praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netenkinamas. Dėl pareiÅ¡kėjos turėtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo Susisiekimo ministerija prašė atlyginti turėtas iÅ¡laidas advokatų darbo apmokėjimo iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja turėtoms advokato darbo apmokėjimo iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos parengtas sÄ skaitas-faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo aktų, sÄ skaitos apmokėjimo iÅ¡raÅ¡us.

Atsakovai prašė atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atlyginti turėtas advokatų darbo apmokėjimo iÅ¡laidas. Atsakovas pažymėjo, kad Susisiekimo ministerija bylinėjimosi iÅ¡laidomis įvardina tuos darbus, kuriuos Žemės paėmimo įstatymas numato kaip bÅ«tinus ir privalomus procedÅ«rinius veiksmus, atliekamus tam, kad bÅ«tų patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumas ir nustatytas teisingas atlyginimas už paimamÄ Å¾emę visuomenės poreikiams, žemės paėmimo procedÅ«rų įgyvendinimas yra įstatymo numatyta sÄ lyga ir nuo atsakovo valios ar noro niekaip nepriklauso.

Pažymėjo, kad Susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriuje dirba 12 kvalifikuotų darbuotojų, pareiÅ¡kėja turi pavaldžių įstaigų kurios turi specialistais užpildytus Teisės departamentus ar skyrius. Teigė, kad pareiÅ¡kėja, prieÅ¡ pasitelkdama brangiai apmokamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡ Å¡alies, privalėjo iÅ¡naudoti vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumas ir resursus. Duomenų, kad tokių vidinių pajėgumų bÅ«tų trÅ«kę, pareiÅ¡kėja nepateikė.

Nurodė, kad nagrinėjama byla nepasižymėjo ypatingu sudėtingumu, dėl ko pareiškėjai reikėtų specializuotų teisinių žinių, byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su Susisiekimo ministerijos vykdomomis funkcijomis. Atsakovas vertino, kad pareiškėjos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai viso teisminio proceso metu šioje byloje.

Bylos duomenys patvirtina, kad Susisiekimo ministerijai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatas AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos advokatai. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad atstovavimo iÅ¡laidų priteisimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies yra galimas, tačiau sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti vieÅ¡ojo administravimo subjekto naudai, turi bÅ«ti kompleksiÅ¡kai įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į pareiÅ¡kėjos pozicijos formulavimÄ byloje, į skundo pagrindÄ ir dalykÄ , į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams ir vieÅ¡ajam interesui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teigimu, nė vienas iÅ¡ nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų vieÅ¡ojo administravimo subjektui priteisimo klausimÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti atstovavimo iÅ¡laidas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Vertinant Susisiekimo ministerijos vidines teisminio atstovavimo galimybes, atsižvelgiama į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktÅ«rinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius. Å io skyriaus veiklÄ reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iÅ¡ Å¡io skyriaus uždavinių yra savarankiÅ¡kai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose.

Bylos nagrinėjimo metu Susisiekimo ministerijos vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis (žr. adresu: https://sumin.lrv.lt/lt/contacts), Teisės ir personalo skyriuje dirba 10 tarnautojų, įskaitant ir skyriaus vedėjÄ , iÅ¡ jų - 6 patarėjai, vyresnysis patarėjas, 2 vyriausieji specialistai; 4 patarėjais ir vyresniuoju patarėju dirbantys tarnautojai turi teisės krypties iÅ¡silavinimÄ , patarėjų pareigybės reikalingos atstovauti ministerijos, valstybės (jeigu ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Susisiekimo ministerijos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai nagrinėjamoje administracinėje byloje. Vertinant bylos pobÅ«dį, atsižvelgiama į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimas buvo rengiamas esant susiformavusiai praktikai; byloje susiklosčiusi faktinė situacija, teisės taikymo požiÅ«riu, nebuvo iÅ¡skirtinė ir reikalavusi specialaus pasirengimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog Susisiekimo ministerija nepagrindė aplinkybės, jog advokatų pasitelkimas atstovauti jos interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo bÅ«tinas, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo atmetamas.

Patenkinus Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimus dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, atsakovas T. R. teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ neįgijo. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo tenkinti. Nustatyti, kad:

1) T. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-548-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtÄ T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytÄ 243/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 134,36 Eur;

2) T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-547-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtÄ T. R. ir V. R. bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytÄ 486/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 268,72 Eur;

3) T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-535-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtÄ bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ 893/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 497,95 Eur;

4) T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-534-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtÄ T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytÄ 1790/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 998,13 Eur.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos praÅ¡ymÄ dėl turėtų atstovavimo iÅ¡laidų atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėjos Nijolė Čekanauskienė Irena Varžinskienė Dalytė Zlatkuvienė