d71e6de8-8a7a-42e7-8941-1b066f5f3f74 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vidas Pajeda, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. M. ir L. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuoti Å¡ios bylos asmenys: valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį (palikimo priėmimo) faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai priėmė savo mirusių tėvų palikimÄ pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti. Nurodė, jog 2018 m. vasario 14 d. mirė L. O. T. PareiÅ¡kėjų duomenimis be jų niekas nepriėmė L. O. T. palikimo. Å iÄ aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as. Nurodė, kad po L. O. T. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno pareiÅ¡kėjų tėvas V.

M. PareiÅ¡kėjai po L. O. T. ir V. M. mirties jai priklausiusį turtÄ iÅ¡ karto pradėjo faktiÅ¡kai valdyti. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog praÅ¡o nagrinėti pareiÅ¡kimÄ teismo nuožiÅ«ra pagal galiojančius teisės aktus ir pasitvirtinus pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytoms aplinkybėms suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus, kad pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties.

Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimÄ paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

Teismas remdamasis Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡duotais mirties įraÅ¡u nustatė, jog L. O. T. mirė 2018 m. vasario 14 d. IÅ¡ Medicininio mirties liudijimo matyti, kad V. M. mirė 2021 m. spalio 2 d. IÅ¡ gimimo liudijimo matyti, kad palikėjai L. O. T. ir V. M. yra pareiÅ¡kėjų tėvai, todėl pareiÅ¡kėjai yra palikėjų pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnis), kitų įpėdinių nenustatyta. IÅ¡ testamentų registrų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

IÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog palikėjams po 1/2dalį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pareiÅ¡kėjų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjai po palikėjų mirties pradėjo naudotis palikėjų turtu kaip savu. Perėmė palikėjų nekilnojamÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡eimos relikvijas, kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ . PareiÅ¡kėjai turtu rÅ«pinosi kaip savo, mokėjo mokesčius už elektrÄ , vandenį, Å¡ildymÄ , administravimo paslaugas, pagerino buto bÅ«klę, dalyvaudavo namo bendrijos susirinkimuose.

Å iuo veiksmus pareiÅ¡kėjai atliko tiek po palikėjos L. O. T., tiek po V. M. mirties atitinkamose palikėjų paliktose palikimo dalyse. Å iuos veiksmus pareiÅ¡kėjai atliko nedelsiant, nepraleidę CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjai po palikėjų mirties, turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad pareiÅ¡kėjai po palikėjų L.

O. T. ir V. M. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti turtÄ ir priėmė palikimÄ (CPK 444 straipsnio 1dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis). Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nuosavybės teisėms įregistruoti. Vadovaudamasis CPK 93, 279, 285, 286, 287 ir 441 straipsniais, teismas nusprendžia: patenkinti pareiÅ¡kimÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po L. O. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. vasario 14 d.) ir V.

M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. spalio 2 d.) mirties priėmė palikėjų palikimus pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po palikėjų L. O. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. vasario 14 d.) ir V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. spalio 2 d.) mirties priėmė palikėjų palikimus pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiÅ¡kėjams dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vidas Pajeda