2024-12-18 Nr. AB-18373-3-62-3-01493-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-846-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01493-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. A. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje pagal atsakovės S. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei S. A. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl akto teisėtumo patvirtinimo, leidimo atlikti veiksmus ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą turtą nustatymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2024 m. gegužės 6 d. aktą Nr. ŽVP-112-(1.4.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas – Prienai – Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ (toliau – ir Aktas) ir jo pagrindu: 1) leisti pareiškėjui visuomenės poreikiams paimti atsakovei S. A. (toliau – ir atsakovė) nuosavybės teise priklausantį 0,1722 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ir jį įregistruoti valstybės vardu; 2) leisti pareiškėjui valstybės vardu įregistruoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinį – šulinį (duomenys neskelbtini); 3) leisti pareiškėjui naudoti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, t. y. magistralinio kelio A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas – Prienai – Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstrukcijai; 4) nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo nutarties patvirtinti Akto teisėtumą įsiteisėjimo momento atsakovei atlaisvinti visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą; 5) patvirtinti atsakovei kompensuojamų nuostolių dydį už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą bei kitą nekilnojamąjį turtą, t. y. 183 823 Eur (111 340 Eur už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą; 72 483 Eur – už kitus patirtus turtinius nuostolius).

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 28 d. nutartimi tenkino pareiškėjo pareiškimą iš dalies – patvirtino Akto teisėtumą ir 1) leido pareiškėjui visuomenės poreikiams paimti Žemės sklypą ir jį įregistruoti valstybės vardu; 2) leido pareiškėjui valstybės vardu įregistruoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinį – šulinį (duomenys neskelbtini); 3) leido pareiškėjui naudoti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, t. y. magistralinio kelio A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas – Prienai – Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstrukcijai; 4) nustatė atsakovei 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo momento, atlaisvinti visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir atidėjo administracinės bylos dalies dėl pareiškėjo reikalavimo nustatyti atsakovei priteistino atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto dydį nagrinėjimą.

Atsakovė kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydama panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo pareiškimą. Taip pat atsakovė prašė jos naudai priteisti iš pareiškėjo patirtas procesines išlaidas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi tenkino atsakovės atskirąjį skundą iš dalies – panaikino Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas patvirtino Akto teisėtumą bei 1) leido pareiškėjui visuomenės poreikiams paimti Žemės sklypą ir jį įregistruoti valstybės vardu; 2) leido pareiškėjui valstybės vardu įregistruoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinį – šulinį (duomenys neskelbtini); 3) leido pareiškėjui naudoti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, t. y. magistralinio kelio A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas – Prienai – Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstrukcijai; 4) nustatė atsakovei 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo momento, atlaisvinti visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą, ir perdavė Regionų administraciniam teismui Akto teisėtumo tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė apeliacinį procesą pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

II. Atsakovė S. A. pateikė prašymą priimti papildomą nutartį – jos naudai priteisti iš pareiškėjo patirtas procesines išlaidas.

Atsakovė nurodo, kad, kreipdamasi į teismą su atskiruoju skundu, ji pateikė teismui prašymą jos naudai priteisti iš pareiškėjo patirtas procesines išlaidas. 2024 m. lapkričio 11 d. atsakovė įteikė teismui dokumentus, patvirtinančius 1089 Eur dydžio patirtas išlaidas. Tačiau, priimdamas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-846-442/2024, minėto atsakovės prašymo jos naudai priteisti iš pareiškėjo patirtas procesines išlaidas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai nevertino ir dėl jo nepasisakė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama administracinėje byloje Nr. eAS-846-442/2024 priimti papildomą nutartį – jos naudai priteisti iš pareiškėjo patirtas procesines išlaidas. Atsakovė nurodo, kad, priimdamas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį minėtoje administracinėje byloje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino atsakovės prašymo jos naudai priteisti iš pareiškėjo patirtas procesines išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnis įtvirtina, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

ABTĮ 97 straipsnio 1 dalis nustato, kad, priėmęs byloje sprendimą, teismas gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu, išsprendęs teisės klausimą, teismas nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-846-442/2024, įvertino atsakovės prašymą priteisti patirtas procesines išlaidas. Priimdamas šią nutartį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovės prašymas priteisti patirtas procesines išlaidas yra nesprendžiamas.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Aiškindamas minėtą ABTĮ nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, neišnagrinėjęs administracinės bylos iš esmės, klausimo dėl atsakovės patirtų procesinių išlaidų atlyginimo teismas nesprendžia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-47-629/2023).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nagrinėdamas atsakovės atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriėmė galutinio teismo sprendimo dėl administracinės bylos esmės. Todėl atsakovės patirtų procesinių išlaidų atlyginimo klausimas neturėjo būti sprendžiamas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti papildomą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 ir 137 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Netenkinti atsakovės S. A. prašymo priimti papildomą nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys