d71db47e-8c45-42b1-98de-4e7f71a6cfd2 · Klaipėdos apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-962-557/2012Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00239-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.4.3.; 2.3.2.1.3.1.; 2.12.4.; KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 17 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei Saulei Pučkienei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorės skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

N. kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d., prokuratÅ«rai kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti, irn u s t a t ė:V. N. kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d. tuo, kad nebÅ«damas UAB „H.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), akcininku, Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), advokato V. M. kontoroje, turėdamas iÅ¡ankstinę tyčiÄ apgaule savo naudai panaikinti turtinę prievolę 880 000 Lt sumai pagal 2010-06-21 reikalavimo sutartį kreditoriui UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), UAB „R.“ įgaliotam asmeniui R.

N. patvirtino, kad jis yra vienintelis UAB „H.“ akcininkas, R. N., patikėdamas V. N., sudarė 2012-06-13 UAB „H.“ akcijų pardavimo sutartį, kurioje savo vardu pasirašė V. N., tuo sumažindamas V. N. turtinę prievolę kreditoriui UAB „R.“ 25 000 Lt sumai. Tokiu bÅ«du V. N. apgaule, savo naudai siekdamas panaikinti turtinę prievolę, pardavė svetimas UAB „H.“ akcijas, priklausančias: 99 akcijos R. P., 1 akcijos vertė 30 676 Lt, ir 1 akcijÄ , kurios vertė 30 676 Lt, priklausančiÄ G.

V., tuo padarydamas R. P. 3036934 Lt turtinę žalÄ ir G. V. 30 676 Lt turtinę žalÄ . Bylos parengimo nagrinėti teisme metu pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė prokuratÅ«rai kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti konstatuodamas, kad kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kadangi jame nėra nurodytos visos nusikalstamos veikos aplinkybės. Nutartyje, be kita ko, teismas nurodė, jog nėra aiÅ¡ku, ar V. N. veikė apibrėžta konkretizuota tyčia panaikinti didelės vertės 880 000 Lt turtinę prievolę, tačiau Å¡ios nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, ar veikė neapibrėžta tyčia ir apgaule panaikino tik dalį prievolės – 25 000 Lt.

Pirmuoju atveju V. N. veika kvalifikuotina kaip nebaigtas nusikaltimas (BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.), antruoju - pagal realiai kilusias pasekmes: panaikintÄ 25 000 Lt turtinę prievolę (BK 182 str. 1 d.). Nukentėjusiųjų R. P. ir G. V. turto aktyvui nesumažėjus, kaltinamojo V. N. veika kvalifikuotina tik kaip pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimÄ . Ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1 d. gali bÅ«ti pradedamas tik pagal nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo reikalavimÄ , ar prokuroro reikalavimÄ .

Ikiteisminis tyrimas pradėtas nukentėjusiosios R. P. pareiÅ¡kimo pagrindu, dėl jai, kaip UAB „H.“ akcininkei, padarytos žalos. Kaltinamojo V. N. turtinės prievolės turėtojas UAB „R.“ dėl panaikintos 25 000 Lt turtinės prievolės praÅ¡ymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ nepateikė. Kaltinamajame akte nurodyta, kad po 2012-06-13 UAB „H.“ akcijų pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo buvo panaikinta kaltinamojo V. N. turtinė prievolė kreditoriui UAB „R.“, tačiau byloje nėra jokio Å¡io fakto pagrindimo bylos duomenimis.

Kaltinime nurodyta, kad V. N., apgaule parduodamas UAB „H.“ akcijas bendrovei „R.“, padarė turtinę žalÄ UAB „H.“ akcininkams R. P. 3036934 Lt ir G. V. 30 676 Lt, tačiau turtinė žala sukčiavimo nusikaltimo sudėtyje nėra apraÅ¡yta kaip Å¡io nusikaltimo pasekmė. Kaltinime nenurodyta, kokia iÅ¡ įstatyme numatytų nusikalstamų alternatyvių veikų buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems R. P. ir G. V.: apgaule kito asmens naudai įgyjant jų turtÄ ar turtinę teisę, kito asmens nepagrįstu praturtėjimu Å¡ių nukentėjusiųjų sÄ skaita.

Vienas pagrindinių sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymių yra apgaule įgyto turto, turtinės teisės, ar iÅ¡vengtos prievolės dydis. Akcijų vertės pagrindimo bylos duomenimis nėra, jų vertė nustatyta pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės R. P. parodymus, įvertinus įmonės balanse esantį turtÄ ir skolas. Esant ginčui dėl akcijų, jų vertė turi bÅ«ti nustatoma eksperto. Akcijų vertės ekspertizės paskyrimas yra didelės apimties ir laiko reikalaujantis procesinis veiksmas.

Teismui neaiÅ¡kios kaltinimo ribos, kadangi kaltinime apraÅ¡omi (inkriminuoti) V. N. veiksmai neapima visų atsiradusių pasekmių. Ikiteisminis tyrimas atliktas labai greitai ir neiÅ¡samiai, perkeliant įrodinėjimo naÅ¡tÄ teismui.Skundu prokurorė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nurodo, jog sutinkamai su BPK 219 str., reglamentuojančiu kaltinamojo akto turinį, kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodoma:

1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;

2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, Å¡eiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumÄ ; prokuroro nuožiÅ«ra gali bÅ«ti nurodyti ir kiti duomenys;

3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;

5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ ;

6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėjÄ ;

7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. Pagal BPK 234 str. 2 d. bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui teismas gali esant dviejų sÄ lygų visumai:

1) nustatoma, kad suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir 2) tai trukdo nagrinėti bylÄ . Ä®statymas reikalauja, kad bÅ«tų nustatyti bÅ«tent BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitikimai, o ne kokie nors kiti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar kitokie trÅ«kumai. Remiantis Å¡iomis įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus, galima pagrįstai teigti, jog baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00239-12 suraÅ¡ytame kaltinamajame akte dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., yra nurodytos visos BPK 219 str. reikalaujamos aplinkybės. Kaltinime yra nurodytas tiek nusikaltimo padarymo laikas, tiek bÅ«das, tiek kitos svarbios aplinkybės. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad V.

N. apgaule siekė panaikinti 880 000 Lt turtinę prievolę, kÄ patvirtino pats įtariamasis V. N., liudytojas R. N.. Apgaule įgyto turto vertės nustatymas pagal pirkimo – pardavimo sutarties kainÄ bÅ«tų abejotinas ir neteisingas, nes sutartis buvo sudaryta ne UAB „H.“ akcininkų ir pirkėjo UAB „R.“, bet nusikalstamai veikusio V. N., kuris nebuvo įgaliotas atlikti tokius veiksmus. Kitaip tariant, toks sandoris ne tik neiÅ¡reiÅ¡kia tikros Å¡alių, taigi ir akcininkų, valios, bet ir yra neteisėtas, todėl jame nurodyta akcijų pardavimo kaina negali bÅ«ti laikoma realia turto verte BK 182 str. prasme.

Teismo nutartyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1 d. pradedamas pagal nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo reikalavimÄ , ar prokuroro reikalavimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti ne tik turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, bet ir asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismÄ , antstolį, notarÄ ), o pastarasis priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Tokiu atveju apgautasis asmuo ir nukentėjusysis nesutampa. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nepažeidžiant BPK 167 str. reikalavimų – pagal nukentėjusiosios, UAB „H.“ akcininkės R. P., pareiÅ¡kimÄ . BPK 255 str. numatytos nagrinėjimo teisme ribos. Å io straipsnio nuostatos įsakmiai teismui nurodo, jog „byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje“. Å iuo konkrečiu atveju teismui susipažinus su teisminiam nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga tapo neaiÅ¡ku, kaip kvalifikuoti įtariamojo veiksmus – pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ar kaip nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 1 d.

Šį klausimÄ galima iÅ¡spręsti tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisiamajame posėdyje. Atkreipia dėmesį, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareikÅ¡ti kaltinimai gali bÅ«ti koreguojami, tikslinami ar kitaip iÅ¡taisomos ikiteisminio tyrimo metu padarytos klaidos prokuroro ar kitų proceso dalyvių iniciatyva (BPK 256 str.). Nutartyje nurodytus kaltinamojo akto trÅ«kumus (jeigu jie iÅ¡ viso yra) galima iÅ¡taisyti teisme, tai netrukdo nagrinėti bylÄ . Visos kitos abejonės dėl kaltinamajame akte iÅ¡dėstytų aplinkybių nėra tokios, kurių nebÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti ar paÅ¡alinti nagrinėjant bylÄ teisme.

Tai liečia ir procesinius veiksmus, kurie siejami su ikiteisminio tyrimo kokybe, bet ne su kaltinamojo akto suraÅ¡ymu. BPK 287 str. nuostatos teismui leidžia atlikti proceso veiksmus arba pavesti Å¡iuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismas, pažeisdamas BPK 1 str. įtvirtintÄ nuostatÄ â€žgreitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas“, vilkina Å¡ios bylos nagrinėjimÄ .

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundÄ tenkinti.Skundas tenkintinas. BPK 234 str. 2 d., 3 d. nustatyta, jog byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ . Byla taip pat gali bÅ«ti perduota prokurorui jo praÅ¡ymu ikiteisminiam tyrimui papildyti. Pirmosios instancijos teismas bylÄ prokurorui perdavė nustatęs, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas negali sutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, o pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės trukdytų bylÄ nagrinėti teisme. VisiÅ¡kai pagrįstas prokurorės argumentas, jog iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme ir atlikus iÅ¡samų įrodymų tyrimÄ bei vertinimÄ bus galima teisingai kvalifikuoti kaltinamojo V. N. veiksmus, kurie, kaip nurodoma kaltinime, pasireiÅ¡kė apgaulės panaudojimu, siekiant savo naudai panaikinti turtinę prievolę 880 000 Lt sumai.

Šiuo metu V. N. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 str. 2 d., o bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinime nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės ar veikos kvalifikavimas turi būti keičiamas, tai padaryti bus galima ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 256 str. nuostatomis. Aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, teismo nuomone, netinkamo asmens reikalavimu, atliktas neišsamiai, trūksta įrodymų, reikalinga skirti ekspertizę, nėra kaltinamojo akto trūkumai.

Pažymėtina, jog BPK 167 str. 1 d. inter alia nustatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 3 d., ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. BK 182 str. 4 d. taip pat nustatyta, jog už BK 182 str. 1 d. ir 3 d. numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Tačiau įstatymas nereikalauja, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., pagal kurį šiuo atveju kvalifikuoti V.

N. veiksmai, bÅ«tų pradedamas tik gavus nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ . Teismui nustačius, jog tikslinga atlikti papildomus proceso veiksmus, jis tai savo iniciatyva galės atlikti remdamasis BPK 287 str. O nesant galimybės dėl kokių nors priežasčių proceso veiksmų atlikti teisme arba jeigu tai labai apsunkintų bylos nagrinėjimÄ , teismas, vadovaudamasis BPK 287 str. nuostatomis, turės teisę pavesti Å¡iuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimÄ prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.

IÅ¡ to seka, kad bylos nagrinėjimo metu kilusius neaiÅ¡kumus nagrinėjantis bylÄ teismas gali iÅ¡siaiÅ¡kinti ir pats, betarpiÅ¡kai atlikdamas procesinius veiksmus, arba pavesdamas juos atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pripažinęs, jog byloje reikalinga skirti ekspertizę, teismas, vadovaudamasis BPK 287 str., tai galės padaryti ir savo iniciatyva, esant reikalui, pavesdamas prokurorui surinkti ekspertizei daryti reikalingÄ medžiagÄ , kaip tai numato BPK 286 str. 2 d. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka, jog kaltinamajame akte, suraÅ¡ytame V.

N. atžvilgiu, yra nurodytos visos esminės, pagal BPK 219 str. reikalaujamos nurodyti, aplinkybės. Kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad jame yra pateiktas proceso įstatymo reikalaujamas V. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas, nurodant jos padarymo laikÄ , vietÄ , bÅ«dÄ , kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tas apraÅ¡ymas iÅ¡ esmės atitinka BK normos, pagal kuriÄ Å¡i veika buvo kvalifikuota, t.y. BK 182 str. 2 d., dispozicijÄ . Teismo padaryta iÅ¡vada, jog kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, prieÅ¡tarauja Å¡ios procesinės normos turiniui ir bylos medžiagai, o argumentas, jog teismui perkeliama įrodinėjimo naÅ¡ta, yra nepagrįstas.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas perdavė bylÄ prokurorui nesant BPK 234 str. 2 d. numatytų tokio sprendimo priėmimo pagrindų, todėl skundžiama nutartis naikintina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teisėjasn u t a r i a:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti, ir perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismui BPK 232 str. numatytiems klausimams spręsti. Å i nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                           Linas Pauliukėnas