d71d6fe8-8012-42b4-a135-34e29daa70c4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUTARTISVILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 8 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,sekretoriaujant Ernestai Perednienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei Laimai SaulevičiÅ«tei vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovui V. R. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :              IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. R. 505,50 Eur skolÄ už buto nuomÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo V. R. 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2001-05-10 butas, esantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotas T. F. (1946-02-18 - 2006-10-02), tad buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr.

8. Sutartimi nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui ir jo Å¡eimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamÄ sias patalpas, o nuomininkas įsipareigojo mokėti Buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, nuomininkė T. F. mirė 2006-10-02. Po nuomininkės mirties bute gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruoja ir gyvena atsakovas V. R.. Atsakovas nesudarė naujos buto nuomos sutarties, tačiau, ieÅ¡kovo nuomone, tarp Å¡alių susiklostė faktiniai nuomos santykiai, kilę iÅ¡ konkliudentinių Å¡alių veiksmų.

Kadangi atsakovas naudojasi butu, jis privalo mokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, tačiau šios pareigos atsakovas nevykdė, todėl 2014-10-01 – 2015-08-31 laikotarpiu susidarė 505,50 Eur įsiskolinimas (491,78 Eur skola ir 13,72 Eur delspinigių). Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su prašoma skola nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jokių paslaugų iš ieškovo jis nėra gavęs, ieškinys fiktyvus, plotas, kuriuo jis naudojasi, negali būti ir nėra gyvenamoji patalpa, nes jis yra netinkamas gyventi, neprižiūrimas.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jis yra vartotojas, todėl byloje suinteresuotu asmeniu turėtų dalyvauti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė į bylÄ raÅ¡tÄ Dėl iÅ¡vados, kur nurodė, kad ieÅ¡kovas nėra juridinis asmuo veikiantis savo verslo tikslais bei siekiantis gauti pelnÄ , todėl neatitinka verslininko sÄ vokos, tad ginčas yra kilęs ne dėl vartojimo teisinių santykių. Prašė teismo paÅ¡alinti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ iÅ¡ civilinės bylos nagrinėjimo, kaip teisės aktų neįgaliotÄ pateikti iÅ¡vados. 2015-12-09 teismas paÅ¡alino Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ iÅ¡ civilinės bylosTeismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais..Ä® teismo posėdį neatvyko atsakovas.

Atsakovui procesiniai dokumentai (teismo Å¡aukimas) nuolat grįžta neįteikti. Atsakovo atstovas teismui pranešė atsakovo nebeatstovaujantis. Atsakovas pats privalo domėtis bylos eiga, todėl procesiniai dokumentai jam įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (CPK 121, 130 str.). Iki teismo posėdžio pradžios jokių praÅ¡ymų atsakovas nepateikė. Atsakovo neatvykimo į teismÄ priežastys yra nežinomos. Byla nagrinėtina pagal surinktus įrodymus, atsakovui nedalyvaujant. IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad atsakovas, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 8, kaip T.

F. Å¡eimos narys gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovas V. R. nuomos mokesčio laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2015-08-31 nemokėjo, todėl susidarė 491,78 Eur įsiskolinimas, taip pat už termino sumokėti nuomos mokestį praleidimÄ ieÅ¡kovas paskaičiavo 13,72 Eur delspinigių.Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutiko su reikalavimu sumokėti skolÄ už buto nuomÄ dėl blogos nuomojamo buto bÅ«klės, nurodo, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia fiktyvų ieÅ¡kinį, nes neteikia jam jokių paslaugų.

CK 6.583 str. 1 d., 2 d. numato, kad už gyvenamosios patalpos nuomÄ nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po iÅ¡gyventojo, mėnesio dvideÅ¡imtos kalendorinės dienos, jeigu Å¡alių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. CK 6.589 str. 1 d. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kai ir nuomininkas.Byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip pagrindinės nuomininkės T.

F. Å¡eimos narys, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena pagal faktiÅ¡kai susiklosčiusius nuomos teisinius santykius. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas (CK 6.59 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas socialinio bÅ«sto suteikimo teisinį reglamentavimÄ , yra nurodęs, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomÄ turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (Å¡eimoms) forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-473/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad socialinio būsto nuomos šalys nėra laisvos savo apsisprendimu nusistatyti konkrečius nuompinigių ir (ar) mokesčių už komunalines paslaugas dydžius. Šie dydžiai nustatomi teisės aktuose ir socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo atvejais šalys teisės aktuose nustatytų nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių dydžių yra saistomos, dėl to negali jų savavališkai didinti ar mažinti, priešingu atveju taip būtų vieni socialinio būsto nuomininkai privilegijuojami, o kiti diskriminuojami.

Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuompinigių dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 str.). Ieškovas nuomos mokestį skaičiuoja remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinta „Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu aprašu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos“.

Å iuose aktuose yra nurodyta, kad socialinio bÅ«sto nuomos mokestis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant ir į konkretaus bÅ«sto bÅ«klę (vertinamas jo nusidėvėjimas, aprÅ«pinimas komunaliniais patogumais ir kt.), todėl dvejoti nuomos mokesčio dydžiu, teismas neturi pagrindo.Kita vertus, Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aptartas savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad savivaldybei priklausančios patalpos nuomininkas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarime Nr. 472 ir Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, siekdamas įgyvendinti jam suteiktÄ teisę mokėti mažesnį nuomos mokestį, turi kreiptis į atsakingÄ savivaldybės vykdomÄ jÄ institucijÄ ir pateikti praÅ¡ymÄ bei savo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, t. y. teisės aktuose nenustatyta savivaldybės vykdomosios institucijos pareigos savo iniciatyva (be nuomininko praÅ¡ymo ir kartu su juo pateiktinų duomenų) svarstyti galimybę taikyti nuomininkui mažesnį nuomos mokesčio koeficientÄ ir priimti sprendimÄ jį taikyti.

Tačiau kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aptartas teisinis reguliavimas turi būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į šalių, t. y. ieškovo ir atsakovo, nuomos teisinių santykių ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-550/2014).CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v.

Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Ä®rodinėjimo priemonės civiliniame procese yra Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų iÅ¡vados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimÄ dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).Duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų sumokėjęs skolÄ ir delspinigius, byloje nėra, pagrįstų prieÅ¡taravimų dėl skolos dydžio atsakovas nepareiÅ¡kė, įrodymų apie tai, kad paslaugos atsakovui neteikiamos arba teikiamos nekokybiÅ¡kos, byloje nėra, todėl ieÅ¡kinys dėl skolos už buto nuomÄ (už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-08-31) ir 0,02 proc. dydžio delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovo V.

R. pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.583 str., Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtas paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmens“). Dėl palÅ«kanų priteisimo                           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditorius visada turi teisę į palÅ«kanas kaip kompensacijÄ , jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimÄ .

Ä®statymų leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Vienos iÅ¡ įstatymu nustatytų palÅ«kanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolÄ , t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ . CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nesant tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palÅ«kanų dydžio, ieÅ¡kovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 2 d. 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.                          Kiti Å¡alių pasisakymai ir įrodymai neturi reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d. iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str., n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kodas 124568293, ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 491,78 Eur (keturi Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt vienas euras 78 ct) skolos, 13,72 Eur (trylika eurų 72 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 505,50 Eur sumÄ nuo 2015-10-27 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. IÅ¡aiÅ¡kinti kad nurodytas iÅ¡laidas atsakovas turi sumokėti į sÄ skaitÄ LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .                          Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                               Gintaras Seikalis