2022-02-17 Nr. AB-3609-3-63-3-01184-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2022-02-17 Nr. AB-3609-3-63-3-01184-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas J. S. 2021 m. gruodžio 27 d. padavė teismui atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas atnaujinti terminą ir nutraukta administracinė byla Nr. I2-8541-386/2021 pagal pareiškėjo J. S. skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-125-624/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01184-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas J. S. 2021 m. gruodžio 27 d. padavė teismui atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas atnaujinti terminą ir nutraukta administracinė byla Nr. I2-8541-386/2021 pagal pareiškėjo J. S. skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti bei panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį.
Pareiškėjo vertinimu, byla buvo nagrinėjama atsakovo naudai, o be advokato pagalbos ir dėl ligos jis negalėjęs tinkamai apginti savo interesų. Pareiškėjas pažymėjo, kad bylą nagrinėjusi teisėja daro negatyvią įtaką jo sveikatai, todėl jis negalįs su ja būti vienoje patalpoje. Pareiškėjas pabrėžė, jog bylą nagrinėjusi teisėja jį „terorizuoja“ nuo 2002 m. Dėl šios priežasties, pareiškėjo vertinimu, buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
Pareiškėjas nurodė, kad negali gauti pažymos apie sveikatos būklę nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Be to, nutartyje konstatuota, jog nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama nuo nutarties gavimo datos. Pareiškėjas pažymi, jog nutartį gavo jau pasibaigus apskundimo terminui, todėl terminas apskundimui yra atnaujintinas.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 64 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad procesiniai veiksmai turi būti atliekami per įstatymų ar teismo nustatytus terminus. Teismo vertinimu, skundžiama 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta 2021 m. gruodžio 15 d. lydraščiu, todėl paskutinė jos apskundimo diena buvo 2021 m. gruodžio 22 d.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad skundo padavimo terminas teismui gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys yra objektyviai svarbios, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, domėtis bylos eiga yra skundą padavusio asmens pareiga. Pareiškėjas buvo asmeniškai informuotas apie bylos nagrinėjimą 2021 m. lapkričio 17 d., bet į teismo posėdį neatvyko. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog delsimas domėtis tolimesne jo inicijuojamos bylos eiga nepriklausė nuo jo valios, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog nutartį jis gavo jau pasibaigus jos apskundimo terminui, laikytina paties pareiškėjo rūpestingumo stokos pasekme.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, o nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ar ekstraordinarinėmis, todėl pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino bei atskirojo skundo nepriėmė.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog dėl sveikatos būklės negali būti vienoje patalpoje su bylą nagrinėjusia teisėja. Pareiškėjo teigimu, teisėja nenusišalino bei nebuvo nušalinta kolegų, nors bylą nagrinėjo šališkai, daro jam psichologinį smurtą, galimai siekia pareiškėjo sveikatos sutrikdymo ar mirties. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl pažymos apie sveikatos būklę išdavimo, tačiau iki šiol tyrimai nėra baigti, o pažyma – neišduota.
Pareiškėjo vertinimu, teismas manipuliuoja aplinkybėmis, nes nutartyje nurodyta tik skundžiamos nutarties išsiuntimo data, o į tai, jog ji buvo gauta tik po teismo nustatyto termino apskundimui, neatsižvelgiama. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog laiško gavimo datą parašu patvirtino liudininkė – S. S..
Pareiškėjas teigia, kad teismas ieškojo preteksto nutraukti bylą, netinkamai motyvavo nutartį, be to, yra įrodymų, kad buvo klastoti duomenys.
Pareiškėjas prašo teismo vadovautis protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015).
ABTĮ 151 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 138 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinio skundo priėmimą, 3 dalies 1 punktas numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu yra paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
ABTĮ 152 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad atskirieji skundai duodami ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijama nutartis buvo priimta 2022 m. gruodžio 15 d., o pareiškėjas atskirąjį skundą dėl jos padavė tik 2022 m. gruodžio 27 d., taigi jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui. Pareiškėjas iš esmės neginčija, jog atskirąjį skundą padavė praleidęs terminą, tačiau teigia, kad su pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi susipažino tik 2021 m. gruodžio 26 d. (jau pasibaigus apskundimo terminui), gavęs ją paprastu paštu. Negalėjimą gyvai dalyvauti teismo procese pareiškėjas grindžia prasta sveikatos būkle, taip pat, kaip nurodoma, neigiama pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusios teisėjos įtaka jo savijautai. Pareiškėjas teiginiams dėl sveikatos būklės pagrįsti pateikė savo paties pasirašytą sveikatos duomenų stebėjimo suvestinę. Pareiškėjo teigimu, jis nuo 2021 m. gruodžio 1 d. negali gauti pažymos apie jo sveikatos būklę iš šeimos gydytojo.
ABTĮ 66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog asmenims, praleidusiems procesinių veiksmų atlikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Paduodant prašymą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodami procesiniai ar kiti dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822‑61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytos aplinkybės, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimo svarbą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo teiginius apie sveikatos būklę, tokie duomenys nebuvo pateikti ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad teisėja jo atžvilgiu buvo šališka, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme ir 2021 m. rugsėjo 7 d. bei 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimis pareiškėjo pareiškimai dėl teisėjos nušalinimo buvo netenkinti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje duomenų, sudarančių pagrindą manyti esant aplinkybių, dėl kurių nutartį priėmusi teisėja negalėtų nagrinėti šios bylos ar spręsti skundžiama nutartimi išspręsto klausimo, nėra.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan