2013-08-30 Nr. AB-4476-3-61-3-00791-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-713/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00791-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Perkūno nafta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Perkūno nafta“ skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Perkūno nafta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (II. t., b. l. 107–125), prašydamas:

1) patenkinti jo skundą ir panaikinti atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos 2013 m. vasario 18 d. pranešimą Nr. (5)-l.7-431 „Dėl konkursinių pasiūlymų išnagrinėjimo ir konkurso dalyvio atitikties minimaliems ekonominės, finansinės būklės ir patirties reikalavimams įvertinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kaip nepagrįstą, neteisingai taikantį teisės normų reikalavimus, savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, viršijantį kompetenciją, prieštaraujantį jo steigimo tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovui suteikti įgaliojimai, bei pažeidžiantį pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą;

2) įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo ir pašalinti pažeidimus, įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus;

3) sustabdyti Angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą Kudirkos Kybartų plote (toliau – ir Konkursas) iki visiško bylos išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi (II. t., b. l. 129–131) priėmė pareiškėjo UAB „Perkūno nafta“ patikslintą skundą bei trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukė UAB „Diseta“, tačiau prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2013 m. birželio 10 d. teisme gautas pareiškėjo UAB „Perkūno nafta“ patikslintas skundas paduotas nustatytu terminu ir iš esmės atitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl priimtinas. Tačiau teismas, remdamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 bei 3 dalimis, netenkino pareiškėjo patikslintame skunde pateikto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti konkursą Kybartų plote iki visiško bylos išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes šis pareiškėjo prašymas buvo nemotyvuotas. Teismas pažymėjo, kad nėra motyvų, kuriais remiantis teismas galėtų nuspręsti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

II. Pareiškėjas UAB „Perkūno nafta“ pateikė patikslintą atskirąjį skundą (III. t., b. l. 117–120), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Konkursą Kudirkos Kybartų plote iki visiško bylos išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjo manymu, teismo sprendimas atmesti reikalavimo užtikrinimo priemonę nemotyvuotas. ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis leidžia teisėjui savo iniciatyva imtis priemonių reikalavimų užtikrinimui, t.y. teismas teisę taiko ex officio. Pareiškėjo reikalavimas dėl Konkurso sustabdymo yra logiškai susijęs su kitais jo reikalavimais, ir motyvuojamas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde esančiais argumentais. Kadangi, pareiškėjo nuomone, reikalavimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę logiškai išplaukia iš kitų skundo reikalavimų, ir būtinybės juos užtikrinti, atskirai pareiškėjas šių priemonių nemotyvuoja. Skundžiamoje nutartyje teismas neaptarė ir neanalizavo jokių pareiškėjo skundo argumentų ir reikalavimų, kuriuos reikia užtikrinti, ir iš kurių logiškai seka pareiškėjo reikalavimas stabdyti Konkursą.

Be to, iš Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 299 (toliau – ir Konkurso nuostatai) 26, 27, 35 ir 36 punktų galima daryti išvadą, kad Konkurso nuostatai nenumato galimybės atsakovui ir/ar Konkurso komisijai ar Vyriausybei laukti galutinio teismo sprendimo šioje byloje, taip pat galimybės konkurso procesą pasukti atgal, ar kartoti jo procedūras. Konkurso nesustabdžius, jis toliau vyksta imperatyviai, todėl, priėmus teismo sprendimą, Konkursas bus įvykęs ir pasibaigęs. Iš to logiškai seka, kad Konkurso nestabdant, teismo sprendimo įvykdymas ne tik kad bus apsunkintas – jis pasidarys neįmanomas nei teisiškai, nei faktiškai. Nestabdant Konkurso, jo laimėtoju bus pripažinta UAB „Diseta“, jai išduotas leidimas, bei su ja sudaryta angliavandenilių išteklių naudojimo sutartis. Nei vienas iš šių veiksmų negalės būti atliktas su pareiškėju, ir jo skundo reikalavimai bus paneigiami a priori, dar iki pradedant juos nagrinėti.

Pareiškėjui itin svarbu, kad jo subjektinės teisės ir reikalavimai toliau dalyvauti Konkurse būtų apginti praktiškai. Tai jis galės pasiekti tik sustabdžius Konkursą. Savo skunde pareiškėjas kelia praktikoje svarbių reikalavimų, identifikuoja teisės normų prieštaravimus, prašo teisės išaiškinimų, kurie potencialiai keičia atsakovo darbo praktiką, ir turėtų teisinę reikšmę ateityje vykdomiems angliavandenilių konkursams. Taigi Konkursą būtina stabdyti, kol nėra aiškus jį reguliuojančių norminių administracinių aktų teisėtumas (ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Konkurso nesustabdymas sukurtų teisinę situaciją, kai pareiškėjui padaroma žala. Esant palankiam teismo sprendimui, pareiškėjas tegalės siekti nuostolių atlyginimo. Nuostoliai potencialiai vertintini kaip tiesioginiai nuostoliai (konkursinio pasiūlymo parengimo kaštai), tačiau atimama potenciali faktinė galimybė laimėti Konkursą (negautos pajamos).

Pareiškėjo reikalavimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (stabdyti Konkursą) yra glaudžiai susijęs su pareiškėjo prašymu teismui neleisti privačiame ginče dalyvauti konkurentui UAB „Diseta“, kuris nepagrįstai byloje teismo įtrauktas trečiuoju asmeniu, bei prašymu uždrausti atskleisti šiam asmeniui bet kokią su konkursiniu pasiūlymu susijusią informaciją dėl pareiškėjo komercinės (gamybinės) paslapties.

Atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir atsiliepimu prašo UAB „Perkūno nafta“ patikslintą atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo manymu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti argumentus ir motyvus dėl Sprendimo apskundimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pagrįstą sprendimą netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis nustato apibrėžtą reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašą, kuriame nenumatyta stabdyti konkurso procedūrų. Be to, sprendimas dėl Konkurso laimėtojo nėra priimtas. Lietuvos geologijos tarnybos, kaip Konkurso rengėjos, funkcijos yra apibrėžtos Konkurso nuostatų 8 punkte ir Lietuvos geologijos tarnyba nėra įgaliota priimti sprendimo dėl Konkurso sustabdymo ar procedūrų nutraukimo.

Dalyvavimas Konkurse negali sukurti lūkesčių tapti jo laimėtoju ar, tuo labiau, galimybės gauti ateityje potencialiai dideles pajamas, kaip teigiama atskirajame skunde. Konkurso dalyviai savo nuožiūra ir rizika rengia konkursinį pasiūlymą, laisva valia dalyvauja Konkurse, o konkursinio pasiūlymo pateikimas nesukuria Konkurso rengėjui kitokių pareigų ar prievolių, išskyrus pareigą atlikti teisės aktais reglamentuotą pasiūlymo vertinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo UAB „Perkūno nafta“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Konkursą Kudirkos Kybartų plote iki visiško bylos išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiame kontekste apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalimi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti šios: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama, kokių veiksmų yra prašoma reikalavimo užtikrinimo priemone, o ne tik vadovaujamasi pareiškėjo pateiktu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės lingvistiniu formulavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012). Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Konkursą Kudirkos Kybartų plote iki visiško bylos išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. iš esmės pareiškėjas siekia uždrausti atsakovui užbaigti Konkursą ir Konkurso laimėtoju pripažinti pareiškėjo UAB „Perkūno nafta“ konkurentą, jam išduoti leidimą, bei su juo sudaryti angliavandenilių išteklių naudojimo sutartis, darytina išvada, jog pareiškėjas iš esmės prašo uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-189/2013). Taigi vertintina, jog pareiškėjas prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atsakovo atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą pateiktas argumentas, jog prašymas sustabdyti Konkursą iki visiško bylos išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, nepatenka į ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje išvardintą baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašą, atmetamas.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. birželio 11 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą, tačiau, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nemotyvavo, šį pareiškėjo prašymą atmetė. Pareiškėjas UAB „Perkūno nafta“ atskiruoju skundu nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties dalimi, kuria teismas atmetė jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, pasisako būtent dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-196/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-632/2011). Reikalavimo užtikrinimo priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai teisių gynimo būdai, t. y. materialiųjų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, todėl būtent asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo UAB „Perkūno nafta“ prašymą pirmosios instancijos teismui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti konkursą Kudirkos Kybartų plote iki visiško bylos išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, bei pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį (II. t., b. l. 107–125), pažymi, jog pareiškėjas, formuluodamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė aplinkybių, sudarančių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindą, bei nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino dėl to, jog pareiškėjas tokio savo prašymo nemotyvavo. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Be to, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinimo yra nemotyvuota. Pažymėtina, jog motyvų nebuvimas teismo sprendime, nutartyje reiškia, kad teismo sprendimas ar nutartis neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo, nutarties rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P8-61/2005, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartyje yra aiškiai išdėstyti motyvai, argumentai dėl atsisakymo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Remiantis tuo, negalima daryti išvados, jog šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju kolegija nevertina naujų apeliacinės instancijos teismui pareiškėjo pateiktų argumentų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kadangi šie argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. jie turi būti pateikti pirmosios instancijos teismo vertinimui. Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, kurioje, be kita ko, numatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui gali pakartotinai teikti motyvuotą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Perkūno nafta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė