2024-05-15 Nr. AB-7797-4-45-3-00118-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1732-415/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00118-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui A. A. ir jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,

vertėjai Skaistei Keršytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. liepos 5 d., bet ne ilgiau nei bus galutinai išnagrinėtas užsieniečio prieglobsčio prašymas ir bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis nuo 2022 m. spalio mėn. buvo suimtas įkalinimo įstaigoje, kadangi buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalyje, o 2023 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Užsienietis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme. 2024 m. balandžio 5 d. Užsienietis, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, buvo pristatytas į Centrą, ir sulaikytas 48 valandoms.

3. Centras pažymėjo, kad Užsienietis, būdamas įkalinimo įstaigoje, 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, šis prašymas priimtas ir nagrinėjamas Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas). 2024 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pripažino, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

4. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną ir, būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nedelsiant dėl prieglobsčio niekur nesikreipė o vykdė sunkią nusikalstamą veiką, už kuria vėliau buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, ir tik būdamas įkalinimo įstaigoje jis pateikė prieglobsčio prašymą. Centras padarė išvadą, kad prieglobsčio prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsieniečio tikslas.

5. Centras nurodė, kad šiuo metu egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2, 5 punktuose ir 5 dalies 8 punkte, bet Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tikslai bus pasiekti ir nesulaikius Užsieniečio, o paskyras alternatyvią sulaikymui priemonę.

6. Užsienietis ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis nurodė, kad prieglobsčio pasiprašė iškart po sulaikymo, bet jam buvo paaiškinta, kad negali to prašyti šiuo metu, todėl rašytinį prieglobsčio prašymą pateikė tik būdamas sulaikytas. Užsienietis paaiškino, kad jau atliko bausmę ir nenori vėl būti įkaltinas, nori sugrįžti pas šeimą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Užsienietis patvirtino, kad neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą ir paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo tris mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

8. Teismas, įvertinęs Įstatymo 112 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

9. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu Užsienietis pripažintas kaltu padaręs keturias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Teismas pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 19 d. priėmė nagrinėti iš esmės, tačiau byloje nesant duomenų, kad yra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

10. Teismas pažymėjo, kad iki šiol nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, jis kompetentingų institucijų yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 5 punktuose, 5 dalies 2, 3, 4, 9 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai. Teismas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgdamas į tai, kad nėra duomenų, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, jų darbuotojais siekiant nustatyti jo teisinę padėtį, skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pažymėjęs, kad Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis.

III. 11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą, ir Centro Teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

12.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė ir taikė Užsieniečio sulaikymo pagrindą (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p., 5 d. 2, 3, 4, 9 p.), nes Užsienietis šiuos metu yra prieglobsčio prašytojas.

12.2. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, tačiau toks sulaikymas gali būti pagrįstas tik tada, kai tokios informacijos nepavyko gauti netaikant sulaikymo. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio prieglobsčio prašymas priimtas 2023 m. gruodžio 19 d., iki šiol sprendimas nepriimtas, tačiau asmuo toliau de facto (iš tikrųjų) laikomas sulaikytu, ir tai negali būti laikoma proporcingai taikoma priemone, siekiant išaiškinti asmens tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus.

12.3. Užsienietis, kuriam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendintas tame pačiame sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, iš kurio į bendrą Centro teritoriją jam nėra suteikiama teisė išeiti, t. y. jam iš esmės sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose. Nagrinėjamu atveju Užsienietis yra laikomas de facto (iš tikrųjų) sulaikytu, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Užsienietis bendradarbiauja, ir yra proporcinga taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Tokia Užsieniečio padėtis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje yra prilyginama sulaikymui (laisvės netekimui).

12.4. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas, nenustatyta duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, t. y. nėra ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto (iš tikrųjų) sulaikymas. Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas.

13. Centras pateiktame atsiliepime prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad:

13.1. Užsieniečio prašoma taikyti švelnesnė kontrolės priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų, kadangi alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamoje byloje yra būtinas atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

13.2. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos pusės, tuo pat metu Užsienietis darė sunkią nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtai gabeno kitus užsieniečius iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją. VSD tuo pagrindu pripažino, kad Užsienietis, vykdydamas nusikalstamą veiką su Baltarusijos Respublikos institucijų pareigūnų priežiūra, prisidėjo prie Baltarusijos Respublikos vykdomos agresyvios užsienio politikos, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Atvykęs į Lietuvą Užsienietis nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo, bet toliau vykdė nusikalstamą veiką iki kol buvo sulaikytas, taigi Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką buvo ne prieglobsčio prašymo pateikimas, o neteisėtas migrantų gabenimas iš Baltarusijos Respublikos pusės į Lietuvos Respublikos teritoriją.

13.3. Užsienietis nėra pateikęs jokių originalių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, todėl negalima teigti, kad galutinai yra nustatyta Užsieniečio tapatybė.

13.4. Pirmosios instancijos teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė pilnai nesuvaržo Užsieniečio judėjimo laisvės, kadangi jis gali laisvai ir bet kuriuo paros metu judėti apgyvendinimo vietos nustatytoje teritorijoje, taip pat turi teisę išvykti iš apgyvendinimo vietos su apgyvendinimo vietos vadovo leidimu.

13.5. Atsižvelgus į tai, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymas iki šiol yra nagrinėjamas ir nėra priimtas joks sprendimas jo prieglobsčio byloje, nėra nustatyti jo prieglobsčio prašymo motyvai, į tai, kad Užsienietis linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymus bei daryti nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad jis yra pripažintas keliančių grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, tinkamai išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą bei užtikrinti valstybės saugumą, viešąja tvarką, apsaugoti žmonių sveikatą ar dorovę, taip pat nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti šiuo atveju tikslinga palikti pirmosios instancijos teismo taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo tris mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pagal Įstatymo 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

16. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 šalyje esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis.

18. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).

19. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) Užsienietis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad vykdė neteisėtų migrantų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.VSD Migracijos departamentui pateiktoje išvadoje nurodyta, kad Užsienietis, būdamas Lietuvoje, yra linkęs užsiimti neteisėta veikla, kuri vykdoma su Baltarusijos Respublikos institucijų pareigūnų priežiūra, todėl neatmetama tikimybė, kad A. A. suteikus prieglobstį Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, taigi A. A. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

21. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo tris mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju byloje nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintas pagrindas (prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai) sulaikyti Užsienietį, tačiau nenustačius pagrindo taikyti Užsieniečiui tokį griežtą laisvės apribojimą kaip sulaikymas, Užsieniečiui taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kiti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nevertinami.

22. Nagrinėjamu atveju, netaikant Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp asmens judėjimo laisvės ir valstybės saugumo, todėl spręstina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga.

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pritaikyti Užsieniečiui prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys