d713a29b-ef75-4ec7-89cf-59fa9e0672ee · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-8109-618/2016Proceso Nr. 2-06-3-05758-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.; 2.3.5.; 2.4.1.1.; 2.5.1.6.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 24 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Å imanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant ieÅ¡kovės UAB „Paslaugos bÅ«stui“ atstovei advokatei Valei Televičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Paslaugos bÅ«stui“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei G.

V., atstovaujamai D. G., dėl įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankas Swedbank, AB, nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovės atstovę per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės vardu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 3 kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės atstovei nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo skirti jai 200,00 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-608, ji paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore. Nuo 2015-08-13 jos teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos 2015-08-05 Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831. Vienos iš nuostatuose numatytų ieškovės funkcijų yra:

1) sudaryti ir tvarkyti namo butų ir kitų patalpų savininkų naudotojų sÄ raÅ¡Ä pagal valstybės įmonės Registrų centro ir patalpų savininkų pateiktus duomenis;

2) organizuoti ir vykdyti namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namų susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus, sudaryti perkamų paslaugų sutartis, nurodant, kad ji veikia kaip administratorius. 2014-09-11 ji, veikdama kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė, su UAB „Mirigita“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 14/09-11 dėl minėto namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo ir apmokėjimo už atliktus darbus.

UAB „Mirigita“ rangos darbus baigė 2015 metų spalio mėnesį ir Å¡alys 2015-10-12 pasirašė statybos užbaigimo aktÄ Nr. SUA-30-151012-00275. Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) buvo vykdomas pagal programÄ JESSICA, kuri suteikia butų ir kitų patalpų savininkams galimybę pasinaudoti valstybės teikiama parama seniems daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Lėšos namo atnaujinimui buvo skirtos iÅ¡ pagal JESSICA iniciatyvÄ Ä¯steigto Kontroliuojančio fondo. Namų atnaujinimui skirtas lėšas Vyriausybė perveda kredito įstaigai, su kuria pasiraÅ¡oma paskolos sutartis.

Paskolos gavėjai yra atnaujinamų namų butų ir kitų patalpų savininkai, tačiau paskolos sutartį su banku visų paskolos gavėjų vardu pasirašo namo administratorius. Minėtu pagrindu 2015-04-14 tarp jos ir bankas Swedbank, AB, buvo sudaryta kreditavimo sutartis. Ieškovė nurodė, jog nors kreditavimo sutartį pasirašė ji, tačiau namo atnaujinimo (modernizavimo) santykiuose ji dalyvauja tik kaip tarpininkas tarp paskolos davėjo ir namo atnaujinimo paslaugų gavėjų. Atsakovė G. V. ir jos įstatyminė atstovė D.

G. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau VÄ® „Registrų centras“ duomenimis butas nuosavybės teise registruotas S. M. vardu. S. M. (duomenys neskelbtini) mirė, o po jo mirties butÄ paveldėjo mirusiojo sutuoktinė A. J. M. (duomenys neskelbtini) mirė A. J. M. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į mirusiosios turtÄ su 2008-06-06 pareiÅ¡kimu kreipėsi A. J. M. įstatyminė paveldėtoja - nepilnametė vaikaitė G. V., atstovaujama motinos D. G.. Atsakovės atstovė dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ kreipėsi laiku, t.y. per įstatymo numatytÄ 3 mėnesių laikotarpį, tačiau iki Å¡iol nepasiėmė paveldėjimo teisės liudijimo ir nekilnojamojo turto registre neįregistravo nuosavybės teisių.

Pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) kreditavimo sÄ lygas nei ieÅ¡kovė, nei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai negauna pinigų tiesiogiai iÅ¡ banko, o rangovui už atliktus darbus pinigus perveda bankas pagal ieÅ¡kovės pateiktus praÅ¡ymus bankui iÅ¡mokėti paskolÄ . Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas mirusiojo S. M. vardu, bankas sustabdė mokėjimÄ rangovui UAB „Mirigita“ už minėta butÄ . UAB „Mirigita“ 2016-04-22 pateikė ieÅ¡kovei pretenzijÄ Nr. SM-424 „Dėl įsiskolinimo už paslaugas (duomenys neskelbtini)“, 11895,68 Eur sumai.

IeÅ¡kovė dar 2015-11-05 pateikė atsakovės atstovei D. G. praÅ¡ymÄ â€žDėl nuosavybės teisių į butÄ Ä¯registravimo“, tačiau ji į pateiktÄ praÅ¡ymÄ nesureagavo ir nuosavybės teisų neįregistravo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.Atsakovės atstovė atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankas Swedbank, AB, atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.Teismo posėdžio metu, atsakovės atstovei neatvykus į bylos nagrinėjimÄ , ieÅ¡kovės atstovė prašė teismo bylÄ nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡aukimas į teismo posėdį 2016-09-15 įteiktas atsakovės atstovei D. G. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas įpareigoja proceso dalyvius sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad Å¡is kuo greičiau iÅ¡spręstų ginÄÄ ir priimtų teisingÄ sprendimÄ . Pažymėtina, kad atsakovo ar jo atstovo praÅ¡ymu bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panaÅ¡Å«s atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose).

Kitais atvejais teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priima sprendimÄ už akių. Jeigu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimÄ , arba bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai, iki paskirto teismo posėdžio pradžios ji nepranešė teismui apie aplinkybes, dėl kurių negali atvykti į teismo posėdį, bei nepateikė praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ .

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovei apie 2016-10-04 teismo posėdžio datÄ praneÅ¡ta 2016-10-15, todėl manytina, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko informuoti teismÄ apie negalėjimÄ dalyvauti nurodytame teismo posėdyje, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu nagrinėjant bylÄ teisme ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka raÅ¡tu pateikti teismui paaiÅ¡kinimus dėl nagrinėjamo ginčo esmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymÄ , byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-608, ieÅ¡kovė paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore. VÄ® „Registrų centras“ duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. M.. Pagal 2013-07-25 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro liudijimÄ Nr. K1ES-6974, į Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo į (duomenys neskelbtini) mirusios A.

J. M. turtÄ , 2008-06-06 pareiÅ¡kimu kreipėsi įstatyminė paveldėtoja - nepilnametė vaikaitė G. V., atstovaujama motinos D. G. Paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas. 2014-09-11 tarp UAB „Mirigita“ ir ieÅ¡kovės sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 14/09-11 dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo). 2016-04-22 UAB „Mirigita“ pateikė ieÅ¡kovei pretenzijÄ Nr. SM-424 „Dėl įsiskolinimo už paslaugas (duomenys neskelbtini)“, 11895,68 Eur sumai.Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ .

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo bÅ«ti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas). Å ioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismÄ dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalykÄ , t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismÄ pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieÅ¡kinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistÄ teisę, ir suformuluoti reikalavimÄ , kokias pažeistas teises ir kokiu bÅ«du praÅ¡o apginti.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , turi priimti sprendimÄ dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimÄ , jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi tiek pagal Å¡iÄ , tiek pagal minėtÄ (CPK 135 straipsnis) proceso normÄ ieÅ¡kovas privalo nurodyti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ (aplinkybes, kuriomis grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ), tačiau jam nebÅ«tina nurodyti ieÅ¡kinio reikalavimo teisinio pagrindo, nes teismas kiekvienu atveju sprendžia, kokias teisės normas taikyti, nagrinėjant ginÄÄ pagal ieÅ¡kovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes.

Teismas, pripažinęs ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimÄ (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo bÅ«do pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Teismas yra saistomas ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikÅ¡damas reikalavimÄ , nesirėmė ieÅ¡kovas, tačiau kitoks, nei ieÅ¡kovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimu (ieÅ¡kinio ribų peržengimu).

Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali jo grįsti faktais, kuriais ieÅ¡kovas nesirėmė teikdamas reikalavimÄ , ir iÅ¡plėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieÅ¡kovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2014).IeÅ¡kovė praÅ¡o įpareigoti atsakovės atstovę per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės vardu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4 knygos XV skyrius, reglamentuojantis daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimÄ , numato, jog daiktai, teisės į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai turi bÅ«ti registruojami vieÅ¡ame registre (CK 4.253 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimas yra juridinių faktų įvykimÄ patvirtinantis dokumentas, kuriuo remiantis juridinis faktas registruojamas vieÅ¡ame registre (CK 4.255 straipsnio 5 punktas).

Asmuo, norintis įregistruoti daiktÄ , teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, vieÅ¡o registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos praÅ¡ymÄ . Kartu su praÅ¡ymu įregistruoti turi bÅ«ti pateikiami daikto įgijimÄ nuosavybėn, teisių į jį suvaržymus, daiktinių teisių buvimÄ ar juridinių faktų įvykimÄ patvirtinantys dokumentai. (CK 4.256 straipsnio 1, 3 dalys). VÄ® „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas S. M. vardu.

IeÅ¡kovė nurodo, jog S. M. (duomenys neskelbtini) mirė, o po jo mirties butÄ paveldėjo mirusiojo sutuoktinė A. J. M. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, jog į Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo į (duomenys neskelbtini) mirusios A. J. M. turtÄ , 2008-06-06 pareiÅ¡kimu kreipėsi įstatyminė paveldėtoja - nepilnametė vaikaitė G. V., atstovaujama motinos D. G. 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1484 buvo iÅ¡ dalies pakeistas palikimo priėmimo reglamentavimas, tarp jo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio nuostatos; nurodyto įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo procedÅ«ros, pradėtos iki 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1484 įsigaliojimo, baigiamos pagal iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas.

Atsakovės atstovė kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-Ä j notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo 2008-06-06 pareiÅ¡kimu, todėl nagrinėjamoje byloje taikytinos palikimo priėmimÄ reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, galiojusios iki 2011-11-01 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų pakeitimų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 5.50 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011-11-01) nustatyti trys palikimo priėmimo bÅ«dai, t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis:

1) faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti;

2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo;

3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Nurodyti palikimo priėmimo bÅ«dai skiriasi ne tik pagal palikimo priėmimo tvarkÄ , bet ir pagal teisinius padarinius palikimÄ priėmusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3373/2012). Ä®pėdiniai, paveldėję pagal įstatymÄ arba testamentÄ , gali praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notarÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams iÅ¡duodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, 5.67 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.50 str. 1 d.), o paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento ir Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).Atsakovės atstovė 2008-06-06 pareiÅ¡kimu kreipėsi į notarÄ dėl palikimo į (duomenys neskelbtini) mirusios A.

J. M. turtÄ priėmimo, todėl yra pagrindo teigti, jog atsakovė 2008-06-06 priėmė palikimÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytu bÅ«du. Vis dėlto, atsakovės atstovė nepareiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo bei nesiėmė veiksmų dėl atsakovės nuosavybės teisių į paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.66 straipsnio 1 dalį, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymÄ arba testamentÄ , gali praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notarÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Taigi įstatymas suteikia teisę, bet nenustato pareigos, paveldėtojai (atsakovei) kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, todėl negalima įpareigoti atsakovės kreiptis į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo (CK 5.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRÄ®) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat Å¡ių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – Å¡ių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu.

PraÅ¡ymÄ Ä¯registruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. PraÅ¡ymÄ asmuo paduoda pats arba per savo atstovÄ , turintį įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . Kartu su praÅ¡ymu turi bÅ«ti pateikiami dokumentai, patvirtinantys praÅ¡omų įregistruoti daiktinių teisių, Å¡ių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimÄ (NTRÄ® 23 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsakovės nuosavybės teisė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti įregistruota tik pateikus dokumentÄ , patvirtinantį praÅ¡omos įregistruoti daiktinės teisės atsiradimÄ , t.y. paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei neiÅ¡duotas, o įstatymas nenustato pareigos atsakovei kaip paveldėtojai kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo, kuris reikalingas nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įregistruoti, iÅ¡davimo, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teisę yra vertintinas kaip nepagrįstas.Tačiau teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnyje numatyta, jog kreditorius, turintis neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats Å¡ių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieÅ¡kinys).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei neužkirstas kelias atsakovės vardu pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir daiktinių teisių įregistravimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnio pagrindu.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnio, kuriuo reglamentuojamas kreditorių interesų gynimas pareiÅ¡kiant netiesioginį ieÅ¡kinį, nuostatos numato, jog kreditorius, turintis neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats Å¡ių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieÅ¡kinys) (CK 6.68 straipsnio 1 dalis).

PareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui bÅ«tina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iÅ¡kelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios iÅ¡imtinai susijusios su skolininko asmeniu (CK 6.68 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 4 dalis numato, jog asmuo, kuriam kreditorius pareiÅ¡kia netiesioginį ieÅ¡kinį, gali panaudoti prieÅ¡ kreditorių visus prieÅ¡taravimus ir atsikirtimus, kuriuos jis galėjo naudoti prieÅ¡ skolininkÄ .

Patenkinus netiesioginį ieÅ¡kinį, iÅ¡reikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtÄ ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Netiesioginio ieÅ¡kinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiÄ jį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiÄ jį asmenį pareikÅ¡damas netiesioginį ieÅ¡kinį.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Å¡iuo kreditorių teisių gynimo bÅ«du (netiesioginiu ieÅ¡kiniu) teisė inicijuoti civilinį ginÄÄ teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovÄ , t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; kt.); netiesioginį ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti galima tik esant visoms bÅ«tinosioms įstatymo nustatytoms sÄ lygoms: kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi bÅ«ti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali bÅ«ti ginčijama netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ir turi bÅ«ti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrÄ turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako jÄ Ä¯gyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti Å¡iÄ savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiÅ¡kai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo bÅ«dus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi bÅ«ti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigÄ vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui bÅ«tina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iÅ¡kelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis).

Kreditorius neturės teisės reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos Å¡ių sÄ lygų, netiesioginis ieÅ¡kinys negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, civilinėje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014 ir kt.).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos Å¡ios knygos XIV skyriaus normos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.237 straipsnio 2 dalį administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius. Administratorius nėra asmeniÅ¡kai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu (CK 4.244 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, jog 2014-09-11 tarp UAB „Mirigita“ ir ieÅ¡kovės sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 14/09-11 dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo). 2016-04-22 UAB „Mirigita“ pateikė ieÅ¡kovei pretenzijÄ â€žDėl įsiskolinimo už paslaugas (duomenys neskelbtini)“, 11895,68 Eur sumai.

Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti, jog ieškovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorė. Taigi, 2014-09-11 statybos rangos sutartį ieškovė sudarė veikdama kaip daugiabučio namo administratorė, t.y. kaip butų ir kitų patalpų savininkų, kuriems suteiktos namo atnaujinimo paslaugos, atstovė. Tai reiškia, jog ieškovė nėra laikytina atsakovės kreditore, kadangi ji neturi reikalavimo teisės į atsakovę.

Å iuo atveju atsakovės kreditoriumi gali bÅ«ti laikoma rangovas UAB „Mirigita“ arba atitinkamai bankas Swedbank, AB.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Atsakovės atstovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei nepriteistinos.Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                              Larisa Šimanskienė