Legislator Case Law & Legislation
d7139114-da32-4780-87f2-dbd923d0c83e AI generated

d7139114-da32-4780-87f2-dbd923d0c83e · Panevėžio apygardos teismas

Case Number d7139114-da32-4780-87f2-dbd923d0c83e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 5 p. ir 9 p. ir jam paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, bei pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p. M. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. ši bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų ir 2 mėnesiams.

Legislator headnote

AI generated

d7139114-da32-4780-87f2-dbd923d0c83e · Panevėžio apygardos teismas: Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų bÅ«ti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiÅ«rÄ , siekiant iÅ¡analizuoti galimÄ bausmės suÅ¡velninimÄ . 4.5. Nuteistasis didžiÄ ja dalimi sutinka su tokia Vyriausybės pozicija tiek dėl Konvencijos ir EŽTT praktikos virÅ¡enybės, tiek ir dėl tiesioginio EŽTT praktikos taikymo. Jo manymu, teismai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ užpildyti teisės spragas, kai to nepadaro įstatymų leidėjas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. T-49-531/2018 Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01000-2008-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.17; 2.5.19 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 2 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Valdo CiesiÅ«no (pranešėjas ir pirmininkaujantis), Donato Jatužio or Jolantos Raščiuvienės, Teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėję M. B. (M. B.) praÅ¡ymÄ palengvinti jo – nuteisto iki gyvos galvos teisinę padėtį, n u s t a t ė :

1. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 5 p. ir 9 p. ir jam paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, bei pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p. M. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. ši bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų ir 2 mėnesiams.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pakeitė 2010 m. kovo 10 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir už BK 129 str. 2 d. 5 p. ir 9 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ M. B. skyrė laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. ir 3 p. pagal BK 129 str. 2 d. 5 ir 9 p. paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrino su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. paskirta bausme ir paskyrė M. B. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 5 d. Å¡i bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi M. B. kasacinį skundÄ atmetė.

4. Nuteistasis M. B. teismo praÅ¡o palengvinti jo, kaip nuteisto iki gyvos galvos teisinę padėtį, suÅ¡velninant jam Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, paskirtÄ bausmę, parenkant kitÄ bausmės rūšį (terminuotÄ laisvės atėmimÄ ar kitÄ bausmės rūšį). 4.1. Nuteistojo praÅ¡yme cituojama Vyriausybės pozicija dėl galimybės peržiÅ«rėti skirtas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aiÅ¡kinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3621 str. naudojamo termino „įstatymas“, sÄ voka, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencija tarptautinių sutarčių taikymo klausimu esant konkurencijai su nacionaline teise. 4.2.

PraÅ¡yme nurodoma, jog, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, reikÅ¡mės turi teisinis reguliavimas, numatytas BPK 1 str. 3 d., kad gali bÅ«ti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo taisyklės, nei numato BPK. PraÅ¡yme padaryta iÅ¡vada, jog BPK 3621 str. naudojamas terminas „įstatymas“, vertinant ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 d. teisinį reguliavimÄ , turi bÅ«ti taikomas plačiau. 4.3. Nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 20 paragrafe iÅ¡aiÅ¡kino:

„teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia KonstitucijÄ ), taigi taip pat ir aiÅ¡kinant teisę (inter alia teisingumÄ vykdantiems teismams, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiÅ¡kinti teisę, kad galėtų jÄ taikyti); teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. jie jas gali paÅ¡alinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje; galutinai paÅ¡alinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms iÅ¡leidus atitinkamus teisės aktus; teismai to padaryti negali, nes jie vykdo teisingumÄ , o ne yra legislatyvinės institucijos (pozityviÄ ja ir plačiausia Å¡ios sÄ vokos prasme). 4.4.

Vyriausybės Pastabų 22–27 pastraipose pasisakoma, kad po Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) galima teigti apie teisinę spragÄ , kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ pareiÅ¡kėjai. Nepasinaudojimas teismams suteikta kompetencija (ir netgi pareiga) užpildyti teisės spragas, kada to nepadaro įstatymų leidėjas, yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių nepanaudojimas.

Vyriausybės nuomone, svarstomoje byloje sÄ Å¾ininga reikalauti, kad ieÅ¡kovai iÅ¡naudotų visas nacionalines gynybos priemones, kadangi tiesioginis teismo iÅ¡vadų byloje MatioÅ¡aitis ir kiti taikymas užtikrino veiksmingas priemones apginti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimÄ nacionaliniu lygmeniu, prieÅ¡ingai StrasbÅ«ro teismo proceso suteikiamoms galimybėms, kurios vis tiek reikalauja naudoti individualias priemones nustačius pažeidimÄ .

Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų bÅ«ti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiÅ«rÄ , siekiant iÅ¡analizuoti galimÄ bausmės suÅ¡velninimÄ . 4.5. Nuteistasis didžiÄ ja dalimi sutinka su tokia Vyriausybės pozicija tiek dėl Konvencijos ir EŽTT praktikos virÅ¡enybės, tiek ir dėl tiesioginio EŽTT praktikos taikymo. Jo manymu, teismai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ užpildyti teisės spragas, kai to nepadaro įstatymų leidėjas.

Pažymi, kad nuo EŽTT sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ priėmimo praėjo jau daug laiko, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nekoregavo baudžiamojo įstatymo, kad Å¡is atitiktų KonvencijÄ ir EŽTT praktikÄ . Todėl Å¡iuo atveju teisės spraga nuteistojo atžvilgiu užpildytina ad hoc, palengvinant jo teisinę padėtį BPK 3621 str. pagrindais ir tvarka, kadangi minėtas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) laikytinas Å¡velninančiu bausmę teisiniu reguliavimu. 4.6.

Nurodo praÅ¡ymÄ minėtus klausimus spręsti surengiant teismo posėdį, kuriame dalyvautų jo gynėjas ir prokuroras.

5. Nuteistojo gynėja adv. D. Baniulė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, jog palaiko M. B. praÅ¡ymÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais ir argumentais ir praÅ¡o jį tenkinti.

6. Prašymas atmestinas.

7. Panevėžio apygardos teisme 2018 m. spalio 8 d. gautame nuteistojo M. B. praÅ¡yme suÅ¡velninti jo teisinę padėtį ir paskirti kitos rūšies bausmę, be kita ko yra praÅ¡ymas šį teikimÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. BPK 3621 str. 3 d. numatyta, jog praÅ¡ymui arba teikimui nagrinėti gali bÅ«ti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti Å¡iame teismo posėdyje Å¡aukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo praÅ¡ymu gynėjas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį Å¡aukiamas prireikus.

Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti bÅ«tina. Nagrinėjamu atveju nuspręsta žodinio nagrinėjimo nerengti, kadangi naujai aiÅ¡kintinų aplinkybių nenustatyta. Teismas nurodo, jog nuteistojo M. B. praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka niekaip nemotyvavo. Atkreiptinas dėmesys, jog jokių naujų aplinkybių, kurios nebÅ«tų iÅ¡nagrinėtos teismo posėdžių pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose metu, praÅ¡yme jis nenurodė, todėl kyla tik paskirtos bausmės vertinimo klausimas, atsižvelgiant į EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti).

Visus, nuteistojo M. B. nuomone, reikÅ¡mingus argumentus ir motyvus jis galėjo nurodyti savo praÅ¡yme ir Å¡ia procesine teise pasinaudojo. Tuo tarpu akivaizdu, kad galimybė pateikti papildomÄ informacijÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, nuteistajam buvo aiÅ¡kiai žinoma ir asmuo proceso metu jÄ iÅ¡naudojo.

8. PraÅ¡yme yra vadovaujamasi reguliavimu, numatytu BPK 3621 str. 1 d., jog įstatymÄ , panaikinantį veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantį bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinantį veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį pagal nuteistojo, jo gynėjo praÅ¡ymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad paduodant Å¡io straipsnio 1 d. nurodytus praÅ¡ymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 str. nuostatomis.

Vis dėlto nagrinėjamu atveju praÅ¡ymas paduotas tuo pagrindu, kad nuteistojo M. B. padėtį Å¡velnina ne įstatyme įtvirtintas reguliavimas, o iÅ¡aiÅ¡kinimas, kurį pateikė EŽTT, priimdamas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). 8.1. Å is sprendimas yra aktualus nagrinėjamai situacijai tiek, kiek jame konstatuota, jog „net tie labiausiai pasibjaurėtinus ir baisiausius nusikaltimus įvykdę asmenys vis tiek iÅ¡saugo savo esminį žmogiÅ¡kumÄ ir gebėjimÄ keistis.

Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie iÅ¡saugo teisę turėti viltį, kad vienÄ dienÄ jie iÅ¡pirks savo kaltes. Å ios vilties iÅ¡ jų negalima visai atimti. Atėmus iÅ¡ jų viltį, bÅ«tų paneigtas esminis jų žmogiÅ¡kumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui.“ (180 pastraipa). Taigi EŽTT sprendime konstatuota, jog nacionalinis reguliavimas, kuriame nenumatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«ra, pažeidžia Konvencijos 3 str. reikalavimus. 8.2.

AptartÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ EŽTT priėmė konkrečioje byloje, t. y. dėl kelių asmenų pareiÅ¡kimų – MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Teismas sutinka su praÅ¡yme aptartu ir detalizuotu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kuris remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kad doktrininė nuostata, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galiÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, esÄ Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu jos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis.

Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (aiÅ¡ku, iÅ¡skyrus pačiÄ KonstitucijÄ ) nustato tokį teisinį reguliavimÄ , kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi bÅ«ti taikoma tarptautinė sutartis. Taigi teismas sutinka su iÅ¡vada, kad tiek pati Konvencija, tiek EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi bÅ«ti taikomi tiesiogiai. Tačiau EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 str. pažeidimas konkrečiai bÅ«tent nuteistojo M.

B. atveju, t. y. nebuvo konstatuota, kad Panevėžio apygardos teismui priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, kuriuo M. B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, buvo padarytas Konvencijos 3 str. pažeidimas. Antra, nagrinėjamu atveju bÅ«tų visiÅ¡kai nepagrįsta teismui esančiÄ teisėkÅ«ros spragÄ paÅ¡alinti ad hoc ir iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , numatytÄ EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), tiesiogiai taikyti ir nuteistajam M.

B., konstatuojant, kad ir Å¡iuo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 str. pažeidimas. Toks vienkartinis teisėkÅ«ros spragos užpildymas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kadangi EŽTT yra pateikti, bet dar neiÅ¡nagrinėti kitų pareiÅ¡kėjų iÅ¡ Lietuvos pareiÅ¡kimai dėl to paties klausimo, t. y. ar paskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai nacionaliniame reguliavime nėra įtvirtintas peržiÅ«ros institutas, pažeidžiami Konvencijos 3 str. reikalavimai (Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 74452/13, 48303/16, kt.)).

Taigi teismas, Å¡iuo metu ad hoc užpildydamas teisinio reguliavimo spragÄ , iÅ¡spręstų klausimÄ , kurį EŽTT dar tik nagrinės ateityje ir galbÅ«t pasisakys nebÅ«tinai identiÅ¡kai, kaip buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). 8.3. EŽTT sprendimai prieÅ¡ LietuvÄ , kuriuose konstatuojami Konvencijos pažeidimai, turi bÅ«ti vykdomi, t. y. pakeičiamas nacionalinis teisinis reguliavimas arba užpildomos teisinio reguliavimo spragos.

Vis dėlto valstybės, net ir vykdydamos EŽTT sprendimus, ne visuomet gali užtikrinti nustatytų Konvencijos pažeidimų greitÄ paÅ¡alinimÄ , nes tam reikia ilgesnio laikotarpio. Nors nuo EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) yra praėję daugiau nei metai, negalima tvirtinti, jog nebuvo imtasi jokių veiksmų, siekiant paÅ¡alinti nustatytÄ Konvencijos 3 str. pažeidimÄ . 2018 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruotas BK 51, 66 ir 97 str. pakeitimo įstatymo projektas (reg.

Nr. XIIIP-2473), kuriuo siekiama įgyvendinti EŽTT sprendimÄ ir sudaryti teisines sÄ lygas asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Taigi akivaizdu, jog atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant paÅ¡alinti esamÄ spragÄ ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimÄ , yra atliekami. Be to, akivaizdu, jog turi bÅ«ti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, peržiÅ«rėjimo institutas, t. y.

įstatyme turi bÅ«ti aiÅ¡kiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis bÅ«tų sprendžiama, ar keisti paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau nekalbama tiesiog apie bausmės pakeitimÄ kitos rūšies bausme vykdymo proceso metu. Nagrinėjamu atveju nuteistajam M. B. keičiant paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, nebÅ«tų aiÅ¡ku, kokiais kriterijais remtis sprendžiant šį klausimÄ , t. y. tokia situacija neatitiktų numatomo įstatyme įtvirtinti peržiÅ«ros instituto prasmės, o bÅ«tų tik vienos bausmės rūšies pakeitimo kita klausimo svarstymas be įvertinimo, ar asmuo atitinka aiÅ¡kius įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

9. Atsižvelgdamas į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo M. B. praÅ¡ymas yra nepagrįstas, ir nėra priežasčių, vadovaujantis BPK 3621 str., keisti jam Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausmės rūšimi. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621, 364 str., n u t a r i a : Nuteistojo M. B. (M. B.) praÅ¡ymÄ atmesti. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismÄ . Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė