d7124268-f71d-4bec-a8eb-9394dec361fd · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eA2-1028-638/2021 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00546-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.5; (S) 3.3.4.3; 3.2.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. birželio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo P. J. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2A-513-260/2020 pagal J. P., M. P., B. P., S. S. ir trečiųjų asmenų A. D.-V. bei I. L. apeliacinius skundus ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „TopoEra“ prisidėjimÄ prie apeliacinių skundų dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-617-1023/2019 pagal ieÅ¡kovo P. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams S. B., R.

B., E. K., J. P., R. T., S. S., M. P., B. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims R. B., V. B., M. B., uždarajai akcinei bendrovei „TopoEra“, I. L. ir A. D. –V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir, nustatė : P. P. J. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-513-260/2020, panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-513-260/2020 ir priimti naujÄ sprendimÄ , apeliantų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, priteisti pareiÅ¡kėjui P. J. bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atnaujinti procesÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. PraÅ¡yme nurodoma, kad teisėjas R. B. turėjo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi byloje atsakovus atstovaujančioje „R. G. ir S. Ž.“ advokatų kontoroje dirba jo sutuoktinė A. B.. Priklausomai nuo bylos eigos, bei bylos baigties, priklauso ir darbo vietos, kurioje dirba R.

B. sutuoktinė advokatė A. B. „R. G. ir S. Ž.“ advokatų kontoros sėkmė, reputacija bei uždarbis. Tai turi tiesioginės įtakos advokatės A. B. profesinei veiklai, gaunamoms pajamoms ir pritraukiamiems klientams, o kartu ir jos Å¡eimai, sutuoktiniui teisėjui R. B.. Atsižvelgiant į tai, teisėjas R. B., nagrinėdamas Å¡ia civilinę bylÄ , bei priimdamas 2020-04-09 sprendimÄ , galėjo turėti iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar bÅ«ti tendencingas, vyravo savarankiÅ¡kas pagrindas visai trijų teisėjų A.

Ž., D. B., R. B. kolegijai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi byloje atsakovus atstovaujančioje R. G. ir S. Ž.“ advokatų kontoroje dirba jų buvusi bendradarbė advokatė A. B.. Šios aplinkybės sužinojimo data yra šio straipsnio Lietuvos Ryto interneto svetainėje publikavimo data – 2021 m. kovo 16 d., todėl ieškovas nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Pareiškėjas nurodė, kad teismas prašomame peržiūrėti sprendime netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 str., CK 1.131 str. santykį, netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 30 str. ir CPK 78 str. bei nukrypo nuo Lietuvos A.

T. praktikos suformuotos bylose, kuriuose sprendžiamas administracinio teisės akto apskundimo termino atnaujinimo klausimas. Kauno apygardos teismas savo sprendime paneigė ir minėtose teisės normose nustatytÄ teismo teisę spręsti dėl procesinio termino atnaujinimo, kas turi reikÅ¡mės vieningos teismų praktikos formavimui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl termino administraciniam aktui ginčyti, Å¡ioje byloje turėjo teisę vadovautis ir CPK nuostatomis ir tÄ darė pagrįstai, o prieÅ¡ingas iÅ¡vadas padaręs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas bei nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos.

Apeliacinės instancijos teismui tokioje situacijoje panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl termino administraciniam aktui ginčyti atjauninimo yra sukuriama teisiÅ¡kai ydinga situacija, kai nėra galimybės panaikinti neteisėtÄ administracinį aktÄ pačiai aktÄ priėmusiai institucijai sutinkant, kad toks aktas bÅ«tų naikinamas. Å iuo atveju pati ginčijamÄ administracinį aktÄ priėmusi institucija – NŽT sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais, nurodė, kad sutinka, jog jos priimtas administracinis aktas bÅ«tų naikinamas kaip neteisingas ir neteisėtas.

Patį ginčijamÄ administracinį aktÄ priėmusi institucija neturi įstatyminio pagrindo panaikinti savo sprendimÄ , nes to nesuteikia nė viena teisės norma, todėl tas gali bÅ«ti daroma tik teismo tvarka. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas paneigė teismo teisę savo iniciatyva atnaujinti terminÄ tokio akto apskundimui net kai NŽT pati pripažino, kad sprendimas, kuriuo patvirtinti kadastriniai matavimai, yra neteisėtas ir naikintinas sutikdama su ieÅ¡kinio reikalavimais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog žemės sklypų ribos nėra aiÅ¡kios ir yra pagrindas jas nustatyti teismo sprendimu, netinkamai taikė CK 4.45 str. ir nukrypo nuo Lietuvos A.

T. suformuotos praktikos aiÅ¡kinant ir taikant minėtas teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ apie žemės sklypų ribų aiÅ¡kumÄ darė ne vadovaudamasis normose suformuotomis taisyklėmis ir Å¡ių normų aiÅ¡kinimu teismų praktikoje, bet vadovaudamasis tik faktinių sklypų naudojimu ir aplinkybėmis, kad atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti VÄ® Registrų centras. Å iuo atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo žemės sklypų ribos nebuvo aiÅ¡kios, skirtingas žemės sklypų ribas dalyje tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų žemės sklypų fiksavo skirtingi dokumentai, buvo kilęs klausimas dėl riboženklių.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 4.45 str. ir pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas ribas nustatyti teismo sprendimu. Taigi, vien sprendimo galiojimas nesudaro pagrindo netaikyti CK 4.45 str. ir neatima galimybės iš teismo spręsti dėl ribų nustatymo net jeigu ir yra įregistruoti galiojantys kadastriniai matavimai. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai netaikė CK 4.37 str. 1 d. normų ir jas plėtojančios teismų praktikos, suformuotos civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl savininkų interesų ir nuosavybės teisės tinkamos apsaugos bei pusiausvyros nustatant ginčytinas žemės sklypų ribas.

Teismai taip pat netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.262 str. bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. CK 4.262 str. nustatyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka.

Remiantis Å¡iomis normomis teismai sprendė, jog žemės sklypų riba nustatytina remiantis kadastriniais matavimais, kurie įregistruoti VÄ® Registrų centras. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 5 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. nuostatas. CPK 140 str. 2 d. įtvirtintas ieÅ¡kinio pripažinimo institutas, nustatantis, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti pripažįstÄ s ieÅ¡kinį. Kai atsakovas pripažįsta ieÅ¡kinį, jeigu nėra CPK 42 str. 2 d. nustatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Nors pagal aptartÄ normÄ teismas gali netirti įrodymų tik atsakovo, kuris pripažįsta ieÅ¡kinį, atžvilgiu, Å¡ioje byloje klausimas dėl ieÅ¡kinio pripažinimo turėjo bÅ«ti sprendžiamas įvertinus tai, kad atsakovų pozicija buvo grindžiama ir reikalavimai atsakovams buvo susiję tik su atsakovų atliktais kadastriniais matavimais.

Å iuo atveju atsakovai savo pozicijÄ ir nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindžia UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. parengtais kadastriniais matavimais, kurie buvo įregistruoti, tačiau pagal aktualiÄ teismų praktikÄ nesudaro savarankiÅ¡ko nagrinėjimo dalyko ir nesant NŽT sprendimo, kuriuo tokie kadastriniai matavimai bÅ«tų patvirtinti arba tokiam sprendimui esant neteisėtam, negali bÅ«ti pagrindas nustatyti žemės sklypo ribas ir sukelti teisinius padarinius. Tuo tarpu NŽT, pripažindama, kad ieÅ¡kinio reikalavimus dėl NŽT 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti ir įregistruoti UAB „TopoEra“ matininko D.

Ž. atlikti atsakovams priklausančio žemės klypo kadastriniai matavimai, panaikino ginčo dalykÄ , t. y. bylos nagrinėjimo metu buvo pripažinti ieÅ¡kovo reiÅ¡kiami reikalavimai, o teismas tokių aplinkybių nevertino spręsdamas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, įrodytinumo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å¡ioje byloje buvo keliamas klausimas dėl sklypų ribų neaiÅ¡kumo. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog Å¡alių žemės sklypų kadastriniai matavimai yra nevienodi, neaiÅ¡kÅ«s. Tačiau nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra įrodyta, jog Å¡alių žemės sklypų riba nėra aiÅ¡ki.

Tačiau Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendime nenurodė jokio dokumento, kuriuo vadovaujantis sprendė, jog Å¡alių žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios. Todėl nesant byloje pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti dėl ginčo esmės, Å¡iuo atveju neaiÅ¡kios žemės sklypų ribos, akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovo pateikto raÅ¡ytinio įrodymo – eksperto iÅ¡vados nelaikė objektyviu įrodymu ir todėl, jog Å¡is ekspertinis tyrimas nebuvo skirtas teismo, o užsakytas ieÅ¡kovo, bei tai, jog už Å¡iÄ ekspertinę iÅ¡vadÄ sumokėjo ieÅ¡kovas.

Apeliacinės instancijos teismas, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ skirti ekspertizę (dėl ekspertizės skyrimo buvo pasisakęs ir Kauno apygardos teismas 2017-09-17 nutartyje), tačiau apeliacine tvarka nagrinėdamas bylÄ klausimo dėl ekspertizės skyrimo nespręsdamas bei pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , iÅ¡ esmės pažeidė rungimosi principÄ ir netinkamai taikė įrodinėjimo pareigÄ paskirstančias taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigÄ visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , surinkti visus reikÅ¡mingus bylai nagrinėti įrodymus, savo procesinės pareigos nevykdė, prieÅ¡ tai buvusių procesinių pažeidimų nepaÅ¡alino, dėl to buvo priimti nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, turintis reikÅ¡mės vieningos teismų praktikos formavimui.

A. R. B. ir S. B. atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-513-260/2020 prašė atmesti pareiÅ¡kėjo P. J. praÅ¡ymÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovus Å¡ioje byloje atstovavo advokatė R. G., B. P., adv. padėjėja M. J., vykdančios veiklÄ R. G. ir S. Ž. advokatų kontoroje. Å ioje advokatų kontoroje Asociacijos sutarties pagrindu nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. veiklÄ vykdo advokatė A. B.. Advokatė A. B. veiklÄ vykdo savarankiÅ¡kai, t. y. turi savo (o ne kitų advokatų ar kontoros) klientus, iÅ¡ jų gauna pajamas, kurios yra jos, o ne advokatų kontoros, taip pat pati savarankiÅ¡kai (atskirai nuo advokatų kontoros) atlieka savo veiklos buhalterinę apskaitÄ .

Advokatė A. B. nedirba pagal darbo sutartį šioje kontoroje, taigi, jos nesieja darbiniai santykiai su kontora. Kitų kontoros advokatų gaunamos pajamos net ir menkiausia dalimi neįtakoja A. B. pajamų. Taigi, akivaizdu, kad šios kontoros advokatai veikia visiškai savarankiškai ir vieni kitiems jokios tiesioginės įtakos profesinei veiklai, gaunamoms pajamoms ir pritraukiamiems klientams, o kartu ir šeimai, neturi. Nėra jokių įstatyminių normų, kurios draustų atstovauti asmenis Kauno apygardos teisme netgi pačiai advokatei A.

B.. Tiek AdvokatÅ«ros įstatymas, tiek Teismų įstatymas neriboja advokatės teisių atstovauti asmenis teisme, kuriame ji yra dirbusi padėjėja. Argumentai dėl A. B. savarankiÅ¡kos veiklos kartu patvirtina faktÄ , kad jos darbas advokatų kontoroje negali ir neturi bÅ«ti pagrindu nusiÅ¡alinti visam Kauno apygardos teismui. Tokie ieÅ¡kovo argumentai reiÅ¡kia, kad Kauno apygardos teismo teisėjai turėtų nusiÅ¡alinti nuo visų bylų, kurioje asmenis atstovauja minėtos advokatų kontoros advokatai.

VisiÅ¡kai akivaizdu, kad Å¡is aiÅ¡kinimas yra nelogiÅ¡kas, neracionalus, pernelyg nutolęs nuo nuÅ¡alinimo instituto paskirties, ir iÅ¡ tiesų nieko bendra neturintis su teismo Å¡aliÅ¡kumu nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju požiÅ«riu. Å io ginčo atveju ieÅ¡kovas apeliacinio proceso metu jokių abejonių dėl teismo sudėties pareiÅ¡kęs nebuvo, teismu jis pasitikėjo, todėl Å¡is praÅ¡ymo argumentas yra nepagrįstas CPK taikymo požiÅ«riu ir turi bÅ«ti atmestas. Atsakovai pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo iÅ¡spręstas ginčas dėl sklypų ribų, per vienerių metų laikotarpį yra įvykę eilė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų - įgyvendinant teismo sprendimÄ buvo pakoreguotas Veiverių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame iÅ¡taisant padarytas klaidas, parengti ir patvirtinti kitų žemės sklypų kadastriniai matavimai.

Toks žemės sklypų ribų nustatymas, kokio ieÅ¡kovas prašė savo ieÅ¡kiniu, Å¡iuo metu nėra įmanomas, nes jo praÅ¡omos nustatyti ribos kirstų kadastriÅ¡kai pamatuotų ir įregistruotų VÄ® Registrų centre žemės sklypų ribas, o Å¡ios ribos yra nustatytos 2020-2021 m. priimtais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimais. IeÅ¡kovas, įgydamas žemės sklypÄ pagal atliktus tik preliminarius matavimus ir esant tikslintinoms jo riboms, prisiėmė rizikÄ , kad netikslÅ«s sklypo matavimai tuo pačiu gali bÅ«ti siejami ir su jo perkamo ploto trÅ«kumu, taigi, tokios teisinės pasekmės natÅ«raliai gali atsirasti.

Esant tokioms aplinkybėms ieÅ¡kovo žemės sklypo ploto trÅ«kumas negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai, jog žemės sklypų ribos yra neaiÅ¡kios ir tuo pagrindu keisti žemės sklypo ribas. Atsakovų vertinimu, ekspertizės skyrimas Å¡ioje byloje yra tik vienas iÅ¡ bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo bÅ«dų, tačiau jos besÄ lyginis atlikimas nėra nei teismo, nei Å¡alių pareiga. IeÅ¡kovas nei bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neprašė teismo Å¡iÄ ekspertizę skirti, nors jam buvo žinoma Å¡alių ir trečiųjų asmenų, tame tarpe ir NŽT darbuotojų, apklaustų byloje liudytojais, iÅ¡sakyta gausi kritika G.

P. tyrimo aktui. Atsakovų įsitikinimu, šios bylos duomenų visuma (ginčo ir su jais besiribojančių žemės sklypų žemės tvarkymo bylos, kadastro žemėlapiai, orto-foto duomenys, žemėtvarkos projektų sprendiniai, matininkų rengtos schemos su pažymėtais juose atstumais, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, įskaitant ir NŽT prie ŽŪM darbuotojus), leido pilnai atskleisti šios bylos esmę ir padaryti teismo sprendimui priimti reikalingas išvadas. Šioje byloje iš esmės nebuvo nustatoma riba tarp žemės sklypų pagal CK 4.45 str. reikalavimus, o buvo perplanuota didelė Veiverių kadastro vietovės dalis.

Ieškovo ieškinys negalėjo būti patenkintas, nes ieškovas neginčijo kitų administracinių aktų, kuriais patvirtinti vietovėje esančių žemės sklypų ribos ir kadastro duomenys, ir pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos ribos pažeidžia administraciniais aktais nustatytas sklypų ribas. Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas. Byloje nustatyta, kad ieškovas P. J. 2018 m. birželio 6 d. pateikė atsakovams S. B., R. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tikslindamas savo reikalavimus 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. birželio 19 d. patikslintais ieškiniais.

Paskutiniuoju 2019 m. birželio 19 d. pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovams R. B., S. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, E. K., J. P., R. T., S. S., M. P. ir B. P., tretiesiems asmenims A. D.-V., uždarajai akcinei bendrovei „TopoEra“, R. B., V. B. ir M. B. ieÅ¡kovas prašė 1) nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), ribas pagal G. P. 2019-06-17 parengtame plane pažymėtus konkrečių koordinačių taÅ¡kus ir 2) panaikinti 2015-05-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus sprendimÄ Nr. 10SK-545-(14.10.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“;

3) ieÅ¡kovo naudai priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovas tris kartus teikė kasacinį skundÄ . Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. liepos 15 d. nutartimis atsisakė priimti ieÅ¡kovo kasacinius skundus, nustačiusi, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų ir skunde nenurodyta argumentų, kurie sudarytų kasacijos pagrindÄ .

P. P. J. praÅ¡o atnaujinti procesÄ civilinės bylos Nr. e2A-513-260/2020 apeliacinėje instancijoje, kurioje Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu panaikino Alytaus apylinkės 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmetė. Atnaujinti procesÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad teisėjas R. B. turėjo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi byloje atsakovus atstovavusioje „R.

G. ir S. Ž.“ advokatų kontoroje dirba jo sutuoktinė A. B.. Atsižvelgiant į tai, teisėjas R. B., nagrinėdamas Å¡ia civilinę bylÄ , bei priimdamas 2020 m. balandžio 9 d. sprendimÄ , galėjo turėti iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar bÅ«ti tendencingas. Buvo ir savarankiÅ¡kas pagrindas visai trijų teisėjų A. Ž., D. B., R. B. kolegijai nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi byloje atsakovus atstovaujančioje R. G. ir S. Ž.“ advokatų kontoroje dirba jų buvusi bendradarbė advokatė A.

B.. Sutiktina, kad teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ užtikrinančių tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai) turi bÅ«ti laikomasi visais atvejais. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-401-1120/2020 iÅ¡analizavo Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ ir pabrėžė, kad sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ Coeme ir kiti prieÅ¡ BelgijÄ , peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ byloje Salov prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 65518/01).

Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos Å¡alims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogÄ stauti, privalo nusiÅ¡alinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje C. A. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 28194/95). IÅ¡ esmės tokios pozicijos laikomasi ir nacionaliniuose teismuose. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad objektyvusis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, nebuvimas (Lietuvos A.

T. 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007). IeÅ¡kovas nurodo, kad apie teisėjo R. B. sutuoktinės advokato praktikÄ â€žR. G. ir S. Ž.“ advokatų kontoroje sužinojo iÅ¡ publikacijos „Lietuvos ryto“ portale, kur buvo apraÅ¡yta kita civilinė byla, kuriÄ teisėjas R. B. iÅ¡nagrinėjo pirmÄ ja instancija ir kurioje pats teisėjas R. B. nusiÅ¡alino, kai reikėjo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ . Toje byloje procesas buvo atnaujintas, byla iÅ¡nagrinėta pakartotinai (civ. bylos Nr. eA2-775-638/2021).

Tačiau Å¡ios bylos aplinkybės teismo sudėties prasme skiriasi nuo ieÅ¡kovo nurodomos bylos. Å ioje byloje teisėjas R. B. nenagrinėjo bylos vienasmeniÅ¡kai, bet buvo kolegijos narys (pirmininkaujantis ir pranešėjas). CPK 268 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas priimamas teisėjų balsų dauguma. Teisėjas, turėjęs kitÄ nuomonę dėl sprendimo, turi teisę raÅ¡tu iÅ¡dėstyti atskirÄ jÄ nuomonę. Atskiroji nuomonė pridedama prie bylos (CPK 268 straipsnio 9 dalis). Å ioje byloje atskirosios nuomonės nėra pridėta, vadinasi, sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, kitaip tariant, teisėjo R.

B. nuomonė priimant sprendimÄ nebuvo lemiama ir iÅ¡ esmės negalėjo keisti bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultato, net jeigu bÅ«tų buvusi kitokia. IeÅ¡kovas nurodė ir kitÄ aplinkybę, kuri jam sukėlė abejonių dėl kitų dviejų kolegijos teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo, tai yra, kad Kauno apygardos teisme teisėjo padėjėja yra dirbusi A. B., todėl kiti teisėjai kaip buvę bendradarbiai galėjo turėti kažkokį suinteresuotumÄ A. B. atžvilgiu. Tokie ieÅ¡kovo argumentai, teismo nuomone, yra nepagrįsti.

A. B. Kauno apygardos teisme yra dirbusi iki 2013 m. gruodžio 31 d. įvairiose pareigose, paskutiniu metu dirbo teisėjo padėjėja. IeÅ¡kovo iÅ¡kelta civilinė byla Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama 2020 metais. Aplinkybė, kad atsakovus atstovavo advokatė, praktikuojanti toje pačioje kontoroje, kaip ir kita advokatė, kuri prieÅ¡ septynerius metus buvo Kauno apygardos teismo darbuotoja (teisėjo padėjėja), nesant jokių konkrečių duomenų apie kokius nors asmeninius ryÅ¡ius tarp bylÄ nagrinėjusių teisėjų D.

B., A. Ž. ir A. B., neturi įtakos sprendžiant dėl galimo kitų dviejų teisėjų Å¡aliÅ¡kumo. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 17 str. 1 d. numato, jog asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali atstovauti fiziniams asmenims (iÅ¡skyrus atstovavimÄ Å¡io įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu) ar juridiniams asmenims toje institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis paskutinius vienus metus dirbo, o jei įstaiga, kurioje jis paskutinius metus dirbo, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje Å¡ios įstaigų sistemos įstaigoje.

Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 25 straipsnyje nustatyti advokato veiklos apribojimai taip pat nenustato draudimo advokatui bÅ«ti atstovu ar gynėju tame teisme, kuriame anksčiau, iki tapdamas advokatu, dirbo. Å iuo atveju atsakovus atstovavo net ne pati advokatė A. B., o kiti advokatai, praktikuojantys toje pačioje kontoroje, galima sÄ saja yra dar tolimesnė. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad byloje yra ieÅ¡kovo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas konkrečiai nenurodė kito proceso atnaujinimo pagrindo.

Sprendžiant iÅ¡ to, kad yra pakartojami nesutikimo su Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu argumentai, galima bÅ«tų manyti, kad procesÄ praÅ¡oma atnaujinti ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida), tačiau kokia klaida padaryta, nenurodyta. Visi ieÅ¡kovo iÅ¡dėstyti argumentai, kurie iÅ¡ esmės yra ieÅ¡kinio ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentų pakartojimas, yra Kauno apygardos teismo sprendime iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir aptarti.

IeÅ¡kovo dėstomos aplinkybės, kad vienas iÅ¡ atsakovų (NŽT) pripažino ieÅ¡kinį, tačiau dėl priimto teismo sprendimo neteko įstatyminio pagrindo panaikinti savo sprendimÄ , nereiÅ¡kia, kad buvo padaryti aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida. IeÅ¡kinio pripažinimas teismui nėra privalomas, kiekvienu atveju teismas turi spręsti, ar toks pripažinimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). NŽT yra valstybės institucija, jos priimti sprendimai turi teisinę reikÅ¡mę, sukuria ar keičia kitų byloje dalyvaujančių atsakovų teisių turinį, todėl vien tik NŽT atstovo iÅ¡reikÅ¡tas sutikimas su ieÅ¡kiniu negali bÅ«ti pakankamas pagrindas priimtus sprendimus naikinti, kaip ir yra motyvuotai iÅ¡dėstyta Kauno apygardos teismo sprendime.

Aplinkybės, kad per vienerių metų laikotarpį yra įvykę eilė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų – įgyvendinant teismo sprendimÄ buvo pakoreguotas Veiverių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, iÅ¡taisytos padarytos klaidos, parengti ir patvirtinti kitų žemės sklypų kadastriniai matavimai, bÅ«tų reikÅ¡mingos tik atnaujinus procesÄ ir nagrinėjant ieÅ¡kinį iÅ¡ naujo iÅ¡ esmės, tačiau Å¡iuo atveju, kaip minėta, proceso atnaujinimo pagrindai nenustatyti, todėl naujos aplinkybės nevertinamos.

A. R. B. patyrė 1300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo suraÅ¡ymÄ . Å ios iÅ¡laidos priteistinos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo P. J. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atnaujinti procesÄ atsisakoma apeliacinės instancijos teisme, nutartis gali bÅ«ti skundžiama kasacine tvarka (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : atsisakyti atnaujinti procesÄ .

Priteisti iš ieškovo P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1300 Eur ( tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Teisėja Diana Labokaitė