Legislator Case Law & Legislation
d7104b39-82b3-43b6-bd91-e981f479b82b AI generated

d7104b39-82b3-43b6-bd91-e981f479b82b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d7104b39-82b3-43b6-bd91-e981f479b82b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančia 2013 m. rugsėjo 11 d. tarp atsakovo UAB „Bankroto lyderiai“ bankroto administratoriaus M. P. ir M. B. bei D. B. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini); taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant 2013 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini)parduotas administracines – komercines patalpas ir žemės sklypÄ L. Ž.;

Legislator headnote

AI generated

d7104b39-82b3-43b6-bd91-e981f479b82b · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas konstatavo, kad nebuvo pažeista nei kreditorių susirinkime nustatyta ginčo turto pardavimo tvarka, nei bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės, kadangi turtas realizuotas ta kaina, kuri ir buvo numatyta, o ieÅ¡kovas jokio pasiÅ«lymo pirkti turtÄ nepateikė. Teismas nurodė, kad vieno kreditoriaus Informacinio centro VIP ketinimas įsigyti turtÄ ar Ž. Å¡eimos noras iÅ¡saugoti turtÄ ir/ar gyvenamÄ jÄ vietÄ patalpose, niekaip nėra susiję su kreditorių interesais bankroto byloje ir Å¡ioje situacijoje atmetė argumentÄ dėl teisėtų lÅ«kesčių principo pažeidimo ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Civilinė byla Nr. 2A-347-196/2015Teisminio proceso Nr.2-55-3-02921-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 121.21; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Informacinio centro „VIP“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo, civilinėje byloje 2-1734-450/2014 pagal ieÅ¡kovo Informacinio centro „VIP“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarai akcinei bendrovei „Bankroto lyderiai“, D.

B., M. B., tretieji asmenys be savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovo pusėje L. Ž. ir D. Ž. dėl pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas informacinis centras „VIP“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto lyderiai“, D. B. ir M. B., tretieji asmenys be savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovo pusėje L. Ž. ir D. Ž., kuriuo prašė:

1) pripažinti negaliojančia 2013 m. rugsėjo 11 d. tarp atsakovo UAB „Bankroto lyderiai“ bankroto administratoriaus M. P. ir M. B. bei D. B. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini);

2) taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant 2013 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini)parduotas administracines – komercines patalpas ir žemės sklypÄ L. Ž.;

3) įpareigoti L. Ž. IÄ® „Sendas“ bankroto administratorių UAB „Bankroto lyderiai“ parduoti ieÅ¡kovui ginčo patalpas pagal pateiktÄ komercinį pasiÅ«lymÄ . Atsakovai UAB „Bankroto lyderiai“, D. B., M. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , be to atsakovas UAB „Bankroto lyderiai“ prašė skirti ieÅ¡kovui 20 000,00 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir pusę baudos paskirti atsakovui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas L. Ž. IÄ® „Sendas“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Panevėžio bankroto administratorių biuras“. 2012 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirtas administratorius UAB „Bankroto lyderiai“. 2012 m. gegužės 30 d. IÄ® „Sendas“ kreditorių susirinkimas nustatė nekilnojamojo turto realizavimo tvarkÄ : „ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po kreditorių susirinkimo skelbti vietinėje ir respublikinėje spaudoje laisvÄ L.

Ž. (savininkui) priklausančio įkeisto turto, komercinio pastato su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimÄ komplekse už ne mažesnę kainÄ kaip 170 000,00 Lt, nurodant, kad pasiÅ«lymai pirkti šį įkeistÄ turtÄ turi bÅ«ti pateikti tiek administratoriui, tiek įkaito turėtojui. Negavus pasiÅ«lymų per 10 darbo dienų, šį įkeistÄ turtÄ parduoti pagal gautÄ komercinį pasiÅ«lymÄ už ne mažesnę kaip 170 000,00 Lt kainÄ , kuri sumokama iki pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo.

Iki 2012 m. liepos 2 d. nepardavus turto laisvame pardavime ar pagal komercinį pasiÅ«lymÄ , dėl tolimesnio įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo ir kainų nustatymo suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ â€œ. 2013 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimas nustatė analogiÅ¡kÄ Ä¯keisto nekilnojamojo turto realizavimo tvarkÄ , o 2013 m. rugsėjo 11 d. Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi pagal 2013 m. balandžio 26 d. komercinį pasiÅ«lymÄ L. Ž. nuosavybės teise priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas Ä®BÄ® pagrindu parduotas atsakovams D.

B. ir M. B. už 170 000,00 Lt sumÄ .Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad IÄ® „Sendas“ administratorius pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, neparduodamas nekilnojamojo turto ieÅ¡kovui, Informaciniam centrui „VIP“ pagal jo 2012 m. gegužės 21 d. pateiktÄ komercinį pasiÅ«lymÄ . Teismas nurodė, kad individualios įmonės turto savininkui priklaususio nekilnojamo turto, kuris buvo įkeistas hipotekiniam kreditoriui, pardavimo tvarkÄ numatė 2012 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kurio ieÅ¡kovas, kaip kreditorius, neginčijo.

Turtas pagal šį kreditorių susirinkimo nutarimÄ realizuotas nebuvo, o duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų realiai siekęs nupirkti pagal jo pateiktÄ komercinį pasiÅ«lymÄ turtÄ , ar sumokėjęs kreditorių susirinkime nurodytÄ kainÄ , kuri nustatyta tvarka turėjo bÅ«ti sumokėta iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ieÅ¡kovas nepateikė. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. bankrutuojančios įmonės administratoriumi buvo paskirtas UAB „Bankroto lyderiai“, todėl naujai paskirtas administratorius, susipažinęs su bankrutuojančios įmonės bankroto eiga bei duomenimis, nerealizavus turto kreditorių susirinkimo nustatytu terminu, turėjo pareigÄ 2013 m. balandžio 4 d. suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ , kuriame kreditoriai nustatė analogiÅ¡kÄ , kaip ir buvo anksčiau nustatyta, įkeisto turto pardavimo tvarkÄ , jo nepardavus varžytinėse.

Teismas nustatė, kad vykdant 2013 m. balandžio 4 d. nutarime numatyta tvarka turto pardavimÄ , jo nepardavus varžytinėse (nors tokia tvarka ir analogiÅ¡ka ankstesnei, tačiau nustatyta kitu teisiniu pagrindu), ieÅ¡kovas per nustatytÄ 10 dienų terminÄ jokio pasiÅ«lymo pirkti turtÄ , nepateikė. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovo 2012 m. gegužės 21 d. pasiÅ«lymas pirkti patalpas, buvo pateiktas prieÅ¡ kreditorių susirinkimÄ , vykusį 2012 m. gegužės 30 d., kuriame priimtas nutarimas dėl turto pardavimo, o kadangi pagal šį kreditorių susirinkimo nutarimÄ â€“ pasiÅ«lymas pirkti turtÄ turėjo bÅ«ti gautas per 10 darbo dienų, bei jis turėjo bÅ«ti pateiktas tiek administratoriui, tiek įkaito turėtojui, nesant duomenų, kad ieÅ¡kovas tokį pasiÅ«lymÄ pirkti turtÄ pateikė per nurodytÄ kreditorių susirinkime 10 darbo dienų terminÄ ir jį pateikė tiek bankroto administratoriui, tiek ir įkaito turėtojui, nesutiko su ieÅ¡kovo motyvu, kad turtas turėjo bÅ«ti parduotas bÅ«tent ieÅ¡kovui pagal šį pasiÅ«lymÄ (tiek pagal 2012 m. gegužės 30 d. tiek ir 2013 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimų nutarimus).

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog bÅ«tų įvykdęs kitÄ sÄ lygÄ - sumokėti nustatytÄ kainÄ . Administratorius, vykdydamas turto pardavimÄ nustatyta tvarka ir gavęs 2013 m. balandžio 26 d. atsakovų M. B. ir D. B. komercinį pasiÅ«lymÄ pirkti nekilnojamus daiktus: žemės sklypÄ ir pastatÄ â€“ administracinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini) už 170 000,00 Lt., 2013 m. rugsėjo 11 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovais ir šį turtÄ pardavė už nustatytÄ kainÄ - 170 000,00 Lt, kuri buvo sumokėta atsakovų nustatytu laiku.

Teismas konstatavo, kad nebuvo pažeista nei kreditorių susirinkime nustatyta ginčo turto pardavimo tvarka, nei bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės, kadangi turtas realizuotas ta kaina, kuri ir buvo numatyta, o ieÅ¡kovas jokio pasiÅ«lymo pirkti turtÄ nepateikė. Teismas nurodė, kad vieno kreditoriaus Informacinio centro VIP ketinimas įsigyti turtÄ ar Ž. Å¡eimos noras iÅ¡saugoti turtÄ ir/ar gyvenamÄ jÄ vietÄ patalpose, niekaip nėra susiję su kreditorių interesais bankroto byloje ir Å¡ioje situacijoje atmetė argumentÄ dėl teisėtų lÅ«kesčių principo pažeidimo ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, niekaip nepažeidė nei bankrutuojančios įmonės nei kreditorių interesų, todėl reikalavimo pripažinti sutartį Å¡iuo argumentu netenkino ir pažymėjo, kad kreditoriams neturėtų turėti įtakos, kas įsigijo bankrutuojančios įmonės turtÄ , kadangi jis parduotas už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , kuri atitinka jų nutarime numatytÄ kainÄ , taip pat atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė tapačiÄ kainÄ , už kuriÄ jis ketintų įsigyti šį turtÄ , už kuriÄ turtas ir buvo parduotas atsakovams.

Teismas pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti bankroto administratorių parduoti bÅ«tent jam nekilnojamÄ turtÄ už 2012 m. gegužės 21 d. komerciniame pasiÅ«lyme nurodytÄ kainÄ , atmetus jo argumentus dėl kreditorių teisių pažeidimo, negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nes net ir pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, ieÅ¡kovas neturėtų jokios pirmumo teisės įsigyti bankrutuojančios įmonės turtÄ . Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad 2013 m. rugsėjo 11 d. sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ IÄ® „Sendas“ pardavė, o atsakovai D. ir M.

B. nupirko žemės sklypÄ ir administracinį pastatÄ ir jų nuosavybės teisė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nėra tinkamai nurodytas Sutarties dalykas, ir pažymėjo, kad Sutarties 1 punkte aiÅ¡kiai nurodyti parduodamo turto pavadinimas, dydis, unikalÅ«s numeriai, adresas ir paskirtis, pastato plotas ir baigtumas, nurodyta jog turtas įkeistas, bei hipotekos kreditoriaus pavadinimas. Sutarties 1.3 p. nurodyta, kad turtas priklauso L. Ž. ir parduodamas Ä®monių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. pagrindu, kaip bankrutuojančio juridinio asmens savininko nuosavybė (įskaitant ir turtÄ bendra jungtine nuosavybe).

Tokiu bÅ«du aiÅ¡ku, kad Sutartyje buvo aiÅ¡kiai įvardintas sutarties dalykas, o tai, kad sutarties Å¡alimi nebuvo L. Ž., apsprendžia Å¡io turto pardavimo ypatumai. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti nepakanka juridinio asmens (IÄ®) turto, parduodamas ir jo savininko turtas, net jei jis priklauso jam jungtinės nuosavybės teise, todėl pirkimo –pardavimo sutartyje, kaip Å¡io turto pardavėjas, negali bÅ«ti nurodomas minėto turto savininkas L. Ž.. Teismas taip pat netenkino atsakovo UAB „Bankrotro lyderiai“ praÅ¡ymo pripažinti, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir priteisti 20 000,00 Lt baudÄ , kurios 50 procentų, skirti bankrutuojančiai įmonei IÄ® „Sendas“, nes teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti tyčinio nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kovo elgesio, o tuo pačiu ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, sprendžiant jo, kaip ieÅ¡kovo teisę, reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl sandorio panaikinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas (apeliantas) Informacinis centras „VIP“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, netinkamai vertinant bylos aplinkybes, netinkamai taikant materialinės teisės normas, yra grindžiamas vien tik prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie bylos įrodymai, todėl naikintinas.

Apeliantas pateikė komercinį pasiÅ«lymÄ , tačiau bankroto administratorius nei viename iÅ¡ kreditorių susirinkimų nesiÅ«lė kreditoriams galimybės parduoti ginčo turtÄ apeliantui.Atsakovai D. ir M. B. komercinį pasiÅ«lymÄ pateikė praėjus 10 darbo dienų terminui, t.y. pavėluotai.2013 m. balandžio 26 d. komercinis pasiÅ«lymas buvo pateiktas tik bankroto administratoriui, o tai taip pat neatitinka 2012 m. gegužės 30 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimais nustatytos tvarkos realizuojant turtÄ .2013 m. kovo 4 d.

D. V. buvo pateikęs analogiÅ¡kÄ , kaip ir atsakovų D. ir M. B. komercinį pasiÅ«lymÄ , tačiau jo bankroto administratorius taip pat dėl nežinomų priežasčių, nesvarstė.Atsakovai D. ir M. B., teikdami komercinį pasiÅ«lymÄ neturėjo finansinių iÅ¡teklių, tik po kiek laiko pasiėmė paskolÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas, kuris vertėsi patalpų nuoma turėjo periodiÅ¡kai gaunamų pajamų ir galėjo sumokėti ginčo turto kainÄ .Teismas nesiaiÅ¡kino kada atsakovai sumokėjo perkamo turto kainÄ , nors pagal 2013 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo protokolÄ ji turėjo bÅ«ti sumokėta iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dienos ar netgi komercinio pasiÅ«lymo pateikimo metu, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, ji sumokėta sandorio sudarymo metu, o tai taip pat yra kreditorių susirinkimo nustatytos turto pardavimo tvarkos pažeidimas.

Atsakovai D. ir M. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas realiai neturėjo reikiamų lėšų įsigyti ginčo turtÄ , ir jo komercinis pasiÅ«lymas buvo tik formalus dokumentas.

Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti atsakovų sudarytÄ pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia, be to, net ir minėtÄ sutartį pripažinus negaliojančia, atsakovas neįgytų pirmumo teisės pirkti ginčo turtÄ . Apeliantas šį skundÄ iÅ¡ esmės pateikė tik siekdamas užvilkinti teismo sprendimo įsiteisėjimÄ , nes tai turi tiesioginės įtakos trečiųjų asmenų L. Ž. ir D. Ž. iÅ¡keldinimui iÅ¡ ginčo patalpų. Atsakovas UAB „Bankroto lyderiai“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad kreditoriams buvo pateikta informacija apie visus gautus komercinius pasiÅ«lymus, tame tarpe ir D. V. pasiÅ«lymas, kurio, jis dėl nežinomų priežasčių atsisakė. Pirkėjai D. ir M. B. už perkamÄ turtÄ sumokėjo pirkimo pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , iki minėtos sutarties pasiraÅ¡ymo momento, todėl 2013 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo protokolu nustatyta pirkimo tvarka pažeista nebuvo. Tretieji asmenys L. Ž. ir D. Ž. atsiliepimu į apelianto skundÄ nurodo, kad su juo sutinka, teismo sprendimÄ praÅ¡o panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai D. ir M. B. komercinį pasiÅ«lymÄ pateikė praleidę terminÄ , be to, jį pateikė tik bankroto administratoriui. Teismas nesiaiÅ¡kino kada pirkėjai sumokėjo už ginčo turtÄ , nesiaiÅ¡kino ar jie, teikdami komercinį pasiÅ«lymÄ turėjo finansinių iÅ¡teklių už šį turtÄ sumokėti siÅ«lomÄ kainÄ , nes tam tikslui tik vėliau skolinosi lėšas iÅ¡ banko. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas netenkinamas              Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.              Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybė pakeisti ieÅ¡kinio reikalavimÄ apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymo nepripažįstama, nes iÅ¡ esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę.

Kiekvienos aukÅ¡tesnės instancijos teismas peržiÅ«ri apskųstÄ Å¾emesnės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , kuris buvo priimtas bylÄ iÅ¡nagrinėjus neiÅ¡einant už ieÅ¡kinyje suformuluoto reikalavimo (ieÅ¡kinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieÅ¡kinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundÄ pagrįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, kaip faktinis ieÅ¡kinio pagrindas.

Dėl to apelianto apeliacinio skundo argumentų: kad 2013 m. kovo 4 d. D. V. buvo pateikęs analogiÅ¡kÄ , kaip ir atsakovų D. ir M. B. komercinį pasiÅ«lymÄ , tačiau jo bankroto administratorius taip pat dėl nežinomų priežasčių, nesvarstė, bei kad atsakovai D. ir M. B., teikdami komercinį pasiÅ«lymÄ neturėjo finansinių iÅ¡teklių, tik po kiek laiko pasiėmė paskolÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas, kuris vertėsi patalpų nuoma turėjo periodiÅ¡kai gaunamų pajamų ir galėjo sumokėti ginčo turto kainÄ , nagrinėjimas reikÅ¡tų rungimosi, dispozityvumo principų pažeidimÄ (CPK 12, 13 straipsnis).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ nagrinėja tokiose ribose, kiek tai susiję su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje suformuluotu ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu.Teisės doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu.

Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2013 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantas savo skunde nesutinka su byloje esančių įrodymų įvertinimu, kas, pasak jo ir lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus (lot. prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Didesnė dokumento įrodomoji galia reiškia, jog jo įrodomosios galios negalima nuginčyti žodžiu (pvz., šalių duodamais paaiškinimais, liudytojų parodymais) ar kitais rašytiniais įrodymais, išskyrus kitus oficialius rašytinius įrodymus.

CPK 197 straipsnio 2 dalies lingvistinė sandara bei naudojami žodžių junginiai leidžia spręsti, jog įstatymų leidėjo valia ši taisyklė taikytina dokumento turiniui, t.y. laikomos visiškai įrodytomis oficialiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos vienokios ar kitokios teisiškai reikšmingos aplinkybės (juridiniai faktai). Be to, įstatymai neįtvirtina ir tiesioginio draudimo kaip įrodinėjimo priemonėmis remtis sandorį sudariusių asmenų ar liudytojų paaiškinimais, juos ginčijant teisme (CPK 177 str. 3 d.).

Ä®rodinėjimo byloje tikslas tai teismo įsitikinimas, pagrįstas visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu bei įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos proceso įstatymo normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Å ios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kolegijos vertinimu, teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, teisingai sprendė dėl kiekvieno iÅ¡ įrodymų įrodomosios reikÅ¡mės bei aplinkybių, kurias jie patvirtina. Apelianto skundo argumentai, kad teismas nevertino, jog atsakovai D. ir M.

B. komercinį pasiÅ«lymÄ pateikė pavėluotai, t.y. praleidę kreditorių susirinkimo nustatytÄ terminÄ , kad jį buvo pateikę tik bankroto administratoriui, nevertino, kad apelianto pateiktas komercinis pasiÅ«lymas buvo ne tik analogiÅ¡kas kitiems pateiktiems pasiÅ«lymams, bet ir pateiktas pirmas, neatitinka faktinės situacijos. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi L. Ž. individualiai įmonei „Sendas“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Panevėžio bankroto administratorių biuras“ (1 t., 12-14 b. l.).

Informacijos centras „VIP“ yra bankrutuojančios įmonės kreditorius, turintis 24 111,92 Lt finansinį reikalavimÄ (1 t., 16 b. l.). Vykdant bankroto procedÅ«ras buvo pradėtas įmonės savininko L. Ž. nekilnojamo turto ((duomenys neskelbtini), kuris įkeistas AB Dnb Bank, pardavimas tačiau neatsiradus pirkėjams 2012 m. kovo 15 d. ir 2012 m. balandžio 17 d. organizuotos varžytinės neįvyko. 2012 m. gegužės 21 d. ieÅ¡kovas Informacijos centras „VIP“ hipotekos kreditoriui AB DnB bankui ir bankroto administratoriui V.

K. pateikė komercinį pasiÅ«lymÄ pirkti minėtas patalpas ir žemės sklypÄ už 170 000,00 Lt (1 t., 17 b. l.). 2012 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkime nutarta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po kreditorių susirinkimo skelbti vietinėje ir respublikinėje spaudoje laisvÄ Ä¯keisto turto - komercinio pastato su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimÄ komplekse už ne mažesnę kainÄ kaip 170 000,00 Lt, nurodant, kad siÅ«lymai pirkti įkeistÄ turtÄ turi bÅ«ti pateikti tiek administratoriui, tiek įkaito turėtojui.

Negavus pasiÅ«lymo per 10 darbo dienų šį turtÄ parduoti pagal gautÄ komercinį pasiÅ«lymÄ ne mažesne nei 170 000,00 Lt kaina. Iki 2012 m. liepos 2 d. nepardavus ankščiau minėto turto laisvame pardavime ar pagal komercinį pasiÅ«lymÄ , dėl tolimesnio įkeisto nekilnojamo turto pardavimo ir kainų suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ . Už tokį AB DnB banko pasiÅ«lymÄ balsavo 56,38 % kreditorių. Spaudoje laisvas kompleksu parduodamo nekilnojamo turto pardavimas buvo paskelbtas tik 2012 m. liepos 13 d., tačiau nei laisvu pardavimu, nei pagal komercinį pasiÅ«lymÄ , nekilnojamas turtas nebuvo parduotas.

Teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, atsistatydinus buvusiam bankroto administratoriui V. K., IÄ® „Sendas“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto lyderiai“, įgaliotas asmuo M. P.. Bankroto administratorius 2013 m. vasario 12 d ir 2013 m. vasario 25 d. organizavo trečiÄ sias ir ketvirtÄ sias varžytines, tačiau nekilnojamas turtas nebuvo parduotas. 2013 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimas (protokolas Nr.

6) pakartotinai apsvarstė klausimÄ dėl įkeisto turto pardavimo ir 79,7 % balsų dauguma patvirtino nekilnojamo turto realizavimo tvarkÄ . Nuo Å¡io kreditorių susirinkimo, per 5 darbo dienas paskelbus vietinėje ir respublikinėje spaudoje apie pardavimÄ ir potencialiam pirkėjui per 10 darbo dienų pateikus pasiÅ«lymÄ pirkti, parduoti nekilnojamÄ turtÄ , bankroto administratorius privalėjo parduoti nekilnojamÄ turtÄ pagal gautÄ komercinį pasiÅ«lymÄ (1 t., 23 -25 b. l.). 2013 m. rugsėjo 11 d. bankroto administratorius M.

P. pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini)pardavė L. Ž. nuosavybė teise priklausiusį turtÄ už 170 000 Lt. atsakovams M. ir D. B. (1 t., 26-29 b. l.).Apeliantas teigia, kad bankroto administratorius nepagrįstai ignoravo jo pateiktÄ komercinį pasiÅ«lymÄ ir ginčo turtÄ pardavė atsakovams M. ir D. B., tuo pažeisdamas kreditorių susirinkimų nutarimus ir kitų kreditorių interesus. Su Å¡iuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Apelianto, siÅ«lyta pirkimo kaina dar neįvykus 2012 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimui ir apskritai kreditoriams nesvarsčius pardavimo tvarkos, yra tokia pati, kaip ir 2013 m. rugsėjo 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi Nr.2013-09-11/1 (1 t., 26-29 b. l.) parduoto turto kaina, todėl kreditorių interesai, realizavus turtÄ už ne mažesnę nei apelianto siÅ«lyta kaina, nebuvo pažeisti.

Be to, įrodymų, kad pateikęs komercinį pasiÅ«lymÄ bÅ«tų sumokėjęs siÅ«lomÄ norimo pirkti nekilnojamojo turto kainÄ , apeliantas taip pat nepateikia.Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovų komercinis pasiÅ«lymas neturėjo bÅ«ti svarstomas dar ir dėl to, kad jis buvo pateiktas tik administratoriui, ir nebuvo pateiktas įkaito turėtojui. Su Å¡iuo apelianto argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ 2013 m. balandžio 4 d. susirinkimo protokolo Nr. 6, kreditorių susirinkimas nutarė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po kreditorių susirinkimo skelbti vietinėje ir respublikinėje spaudoje laisvÄ L.

Ž. įkeisto turto - komercinio pastato su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimÄ komplekse už ne mažesnę kainÄ kaip 170 000 Lt. Negavus pasiÅ«lymo per 10 darbo dienų šį nekilnojamÄ jį įkeistÄ turtÄ parduoti pagal gautÄ komercinį pasiÅ«lymÄ už ne mažesnę nei 170 000,00 Lt kainÄ , kuri sumokama iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Per nustatytÄ terminÄ nepardavus aukščiau minėto turto laisvame pardavime ar pagal komercinį pasiÅ«lymÄ , dėl tolimesnio įkeisto nekilnojamo turto pardavimo ir kainų suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ .

Skirtingai, nei kreditorių susirinkimo protokole Nr. 3, šį kartÄ kreditoriai nenusprendė, kad komercinis pasiÅ«lymas turi bÅ«ti pateikiamas tiek bankroto administratoriui, tiek įkaito turėtojui, todėl atsakovai M. ir D. B., pateikdami komercinį pasiÅ«lymÄ tik administratoriui, protokolo nuostatų nepažeidė.Apeliantas nurodo, kad buvo praleistas komercinio pasiÅ«lymo pateikimo terminas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2012 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimo (protokolas Nr.

3) nutarimas nebuvo įgyvendintas ir turtas, protokole nustatyta tvarka ir terminais nebuvo realizuotas. Atsistatydinus buvusiam bankroto administratoriui, naujai paskirtas administratorius suÅ¡aukė kreditorių susirinkimÄ (protokolas Nr.6), kuris patvirtino naujÄ , praktiÅ¡kai analogiÅ¡kÄ ginčo turto realizavimo tvarkÄ . Bankroto administratorius buvo įpareigotas per penkias darbo dienas paskelbti vietinėje ir respublikinėje spaudoje informacijÄ apie parduodamÄ turtÄ . Bankroto administratorius atsiliepime į apelianto skundÄ nurodo, kad atsakovai komercinį pasiÅ«lymÄ pateikė 2013 m. balandžio 26 d., po kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo termino pabaigos, todėl terminas nėra praleistas, o apeliantas teigia, kad terminas praleistas ir pasiÅ«lymas neturėjo bÅ«ti svarstomas.

Kaip minėta, kreditorių susirinkimas įpareigojo administratorių patalpinti informacijÄ vietinėje spaudoje. IÅ¡ vieÅ¡oje erdvėje skelbiamos informacijos matyti, kad Molėtų kraÅ¡te yra leidžiami du vietiniai laikraščiai, t.y. „Molėtų žinios“ ir „Viltis“, kada ir kokiame dienraÅ¡tyje buvo patalpintas skelbimas byloje duomenų nėra. Kreditorių susirinkimas įvyko 2013 m. balandžio 4 d., ketvirtadienį, vietiniai laikraščiai leidžiami du kartus per savaitę, antradieniais ir penktadieniais.

Administratoriui pateikus skelbimÄ spausdinimui, labiau tikėtina, kad jis bÅ«tų atspausdintas penktadienio laikraščio numeryje, t.y. balandžio 12 d. Atsakovai M. ir D. B., komercinį pasiÅ«lymÄ administratoriui pateikė balandžio 26 d., t.y. deÅ¡imtÄ darbo dienÄ , po labiau tikėtino skelbimo atspausdinimo, todėl teisėjų kolegijos nuomone, terminas komerciniam pasiÅ«lymui pateikti nebuvo praleistas.Apeliantas teigia, kad pagal 2013 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo protokolÄ už perkamÄ turtÄ turėjo bÅ«ti sumokėta iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dienos ar netgi komercinio pasiÅ«lymo pateikimo metu, pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ nesiaiÅ¡kino kada atsakovai sumokėjo.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios pirkimo – pardavimo sutarties 3.2 punkto, pirkėjas sumoka pardavėjui visÄ turto kainÄ sutarties pasiraÅ¡ymo metu, pinigines lėšas pervesdamas į pardavėjo sÄ skaitÄ arba sumokėdamas grynais (1 t., 27 b. l.). Ginčo dėl to, ar pirkėjai perkamo turto kainÄ sumokėjo nėra, pirkimo pardavimo sutartis patvirtinta abiejų Å¡alių paraÅ¡ais, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, minėtame sutarties punkte esant apspręstam kainos sumokėjimo klausimui, Å¡is apelianto argumentas taip pat atmetamas.

ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normomis kreditorių susirinkimui pavesta spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus.

Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis).

Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo iÅ¡raiÅ¡ka. Å i teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (Ä®BÄ® 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiÅ¡kas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015 ir kt.)Remiantis kasacinio teismo praktika, teismas kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina, nustatęs esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®monių bankroto įstatymo (toliau –ĮBÄ®), kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012;

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).Informacijos byloje, kad apeliantas bÅ«tų ginčijęs 2012 m. gegužės 30 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimų protokolus nėra. Tai, kad tiek 2012 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimas, tiek 2013 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimas svarstė ginčo nekilnojamojo turto pardavimo tvarkÄ , patvirtina, kad kreditoriai neatsižvelgė į apelianto pateiktÄ 2012 m. gegužės 21 d. komercinį pasiÅ«lymÄ ir jam pirmumo teisės pirkti turtÄ nepripažino, todėl, kolegijos vertinimu apeliantas reikalavimo teisės pirmumo tvarka įsigyti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ neturi ir jo teisėti lÅ«kesčiai nėra pažeisti.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinį skundÄ , o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 263 str., 329 str., 330 str.)Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas Informacinis centras “VIP” apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas atmestinas, apelianto praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                      Danutė GasiÅ«nienė Konstantinas Gurinas Kazys KailiÅ«nas