d7103750-d72e-40df-bcaa-1603defcb798 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-608-213/2018 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01779-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija:3.4.1.1.;3.4.1.2. (S) VILNIAUS REGIONOAPYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio18 d. Trakai Vilniaus regionoapylinkės teismo Trakų rÅ«mų teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å imkuvienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui T. Å ., jo atstovei advokatui D. G., atsakovės I. Å . atstovei advokatei A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal T.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei I. Å ., trečiajam asmeniui AB Luminor bankui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo kt., ir nustatė: IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė: SantuokÄ Ä¯registruotÄ 2007-07-11 Žaslių RKB, KaiÅ¡iadorių raj. sav. administracijos Civiliniame metrikacijos skyriuje, A/įr.Nr.139 tarp T. Å . ir I. Å ., nutraukti dėl sutuoktinės kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti pavardę - Å ., atsakovei pagal jos nuožiÅ«rÄ .

Padalinti sutuoktinių bendrÄ jungtinę nuosavybę, pripažįstant, kad kiekvienam sutuoktiniui priklauso po 1/ 2 dalį bendro turto. Priteisti ieÅ¡kovui žemės sklypÄ , unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 9390 eurų vertės. Atsakovei I. Å . iÅ¡mokant jos dalį 4695 eurų. Priteisti ieÅ¡kovui garaÅ¾Ä boksÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2300 eurų vertės. Atsakovei I. Å . iÅ¡mokant jos l/2 dalį 1 150 eurų. Priteisti ieÅ¡kovui motociklÄ , 1963 m. gamybos 100 eurų vertės ir automobilį MersedesBenz E 270, 2004 m. gamybos, 200 eurų vertės, atsakovei iÅ¡mokant jos 1/2 dalį 150 eurų.

Santuokoje įgytÄ turtÄ pastatÄ - namÄ , unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe dalyje 41858 eurų vertės, dalyje 9 742 eurų vertės laikyti bendra sutuoktinių nuosavybe ir padalinti po 1/2/. Priteisti ieÅ¡kovui namÄ , unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esatį (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokant atsakovei jos dalį 4871 eurų. Taip pat prašė piniginę prievolę pagal 2014-08-06 kreditavimo sutartį Nr.2411-2014-65210 pripažinti bendra T.

Å . ir I. Å . prievole, nekeičiant kreditavimo sutarties sÄ lygų. IÅ¡ Atsakovės, ieÅ¡kovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje iÅ¡ryÅ¡kėjo skirtingas požiÅ«ris į Å¡eimos vertybes, santuokines pareigas. Gyvenimas kartu tapo neįmanomas dėl atsakovės bÅ«do, nuolat provokuojamus konfliktus. Tai labai atsiliepė dukters sveikatai, psichinei bÅ«klei, vystymuisi. Vis dažnėjantys konfliktai, nepagarbus elgesys Å¡eimos atžvilgiu bendrÄ gyvenimÄ padarė nebeįmanomu.

Nurodo, kad santuokoje įgijo šį turtÄ - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini), 9390 eurų vertės, pastatas -gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini), 51600 eurų vertės, kuris yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė, garažo boksas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini), 2300 eurų vertės, motociklas IMZ M 62, valst.nr. (duomenys neskelbtini), 1963 m. gamybos preliminari kaina 100 eurų, automobilis MERSEDES BENZ E270, valst.

Nr.(duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2004 m. Preliminari kaina 200 eurų.Taip pat nurodo, kad 2012-08-08 ieÅ¡kovas su atsakove nupirko žemės sklypÄ , unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Å iame žemės sklype ieÅ¡kovas 2012 metais pradėjo statyti gyvenamÄ namÄ . 2016 m. buvo atlikti namo kadastriniaimatavimai,suformuota kadastrinė byla, 2016-08-02 įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimÄ . Namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Namo statybai pinigus dovanojo ieÅ¡kovo mama D.

Å ., kuri 2012 m. buvo pardavusi butÄ ir 2015 metais pardavusi žemės sklypÄ . Viso mama padovanojo asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui namo statybai pinigų už 41858 eurų. Pagal registro iÅ¡raÅ¡Ä namo vertė 2017 metams sudaro 51600 eurų.Todėl namas pripažįstamas asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe. Likusi namo dalis (virÅ¡ijanti 41 858 eurus) 9 742 eurų vertės dalijama tarp sutuoktinių po lygiai, atsakovei iÅ¡mokant 4871 piniginę kompensacijÄ .Atsižvelgiant,kad didžioji namo dalis yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė, ieÅ¡kovui priteistinas visas namas, iÅ¡mokant atsakovei nurodyto dydžio kompensacijÄ .IÅ¡ viso atsakovei piniginė kompensacija už ieÅ¡kovui tenkantį turtÄ yra 10866 Eur.

Taip pat nurodo, kad prievolė pagal 2014-08-06 kreditavimo sutartį Nr.2411-2014-95210, po santuokos nutraukimo laikoma solidaria T. Å . ir I. Å . prievole. Kreditavimo sutarties Nr. 2411-2014-95210 sÄ lygos bei įmokų mokėjimo tvarka nėra keičiami. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad su atsakove nebegyvena nuo 2016 metų spalio mėnesio, nes žmona grasindavo iÅ¡kviesti policijÄ , sakydavo nusižudys. Nurodė, kad jis anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio, tačiau dabar jau jų nebėra.

Nurodė, kad kol gyva buvo jų dukra, mergaitė augo nuolat pas jo motinÄ , nes atsakovė nepakankamai rÅ«pinosi mergaite, nurodydama, kad jai sunku auginti ir prižiÅ«rėti vaikÄ . Nurodė, kad jų duktė nuo pat gimimo turėjo neįgalumÄ . Nurodė, kad gyvenamasis namas buvo statomas už jo mamos pinigus, kuriuos ji gavo pardavusi savo butÄ . Taip pat mama ėmė bÅ«sto vartojimo paskolÄ namo statyboms, Å¡ias pinigines sumas mama padovanojo ieÅ¡kovui. Nurodė, kad iki buvo pastatytas namas, jis su atsakove gyveno bute, kuris vėliau buvo parduotas, o po to jie visi gyveno pas mamÄ .

Kai pradėjo statyti namÄ , jie patys turėjo sukaupę pinigų, dalį pinigų davė jiems mama.. Vėliau jie gavo banke paskolÄ , jÄ panaudojo vidaus apdailai. Nurodė, kad Å¡iuo metu jų bendrame name gyvena I. Å ., o jis apmoka visus mokesčius. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė D. G. palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti. Taip pat prašė byloje esantį ekspertizės aktÄ vertinti kritiÅ¡kai, nes ekspertizę atliko atsakovei pažįstamas asmuo. Taip pat nurodo, kad Å eimoje nebuvo bendro biudžeto, ieÅ¡kovas buvo priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ namų dėl psichologinės įtampos, atsakovė nuolat sakydavo, kad nusižudys.

Turtas turi bÅ«ti priteistas natÅ«rÄ ieÅ¡kovui, iÅ¡mokant atsakovei piniginę kompensacijÄ . IeÅ¡kovo motina Å¡eimai daug kuom padėjo, ji skyrė 53241 Eur namo statyboms, todėl namas natÅ«ra turi bÅ«ti priteistas ieÅ¡kovui, o prievolę kreditoriui paliekant solidaria. Atsakovės I. Å . atstovė advokatė A. S. atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o IeÅ¡kovo T. Å . ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , iÅ¡skyrus toje dalyje, kurioje Atsakovė sutinka su IeÅ¡kovo reikalavimais, t.y. dėl bendros jungtinės nuosavybės padalijimo kiekvienam po ½ dalį bendro turto, dėl Garažo ir prievolės padalijimo).

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ IeÅ¡kovo T. Å . jos naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pagal į bylÄ pateiktus dokumentus Nurodo, kad ieÅ¡kovas pats nusprendė palikti Å¡eimÄ , nes jis buvo neiÅ¡tikimas su kita moterimi nuo 2016 metų. Visa Å¡ita situacija neabejotinai sukėlė Atsakovei didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, nes tokiu savo elgesiu IeÅ¡kovas jÄ ne tik moraliÅ¡kai žlugdė, bet ir žemino, akivaizdžiai tyčiojosi. Toks elgesys tarp sutuoktinių yra netoleruotinas. Akivaizdu, kad bÅ«tent IeÅ¡kovas yra kaltas dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, nes buvo neiÅ¡tikimas, susirado kitÄ moterį, dėl kurios paliko Å¡eimÄ .

Taip pat nurodo, kad IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad Namo statybai pinigus dovanojo jo mama D. Å ., 2012 metais pardavusi butÄ ir 2015 metais pardavusi žemės sklypÄ . IeÅ¡kovo teigimu, jo mama padovanojo jam asmeniÅ¡kai Namo statybai pinigų už 41858 eurų. IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų, nurodydamas, kad juos pateiks teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad nesusipažinusi su Å¡iais dokumentais, Atsakovė neturi galimybės pasisakyti dėl jų teisinės reikÅ¡mės, tačiau Atsakovei iki Å¡io ieÅ¡kinio gavimo dienos nebuvo žinoma apie tokių dovanojimo sutarčių tarp IeÅ¡kovo ir jo motinos sudarymÄ ar egzistavimÄ .

Tokie dokumentai ir negalėjo bÅ«ti sudaryti, nes tarp IeÅ¡kovo, Atsakovės ir IeÅ¡kovo mamos buvo visiÅ¡kai kitokie susitarimai, kurie niekaip negali bÅ«ti įvardinti pinigų dovanojimu, o juo labiau asmeniÅ¡kai IeÅ¡kovui. IeÅ¡kovui ir Atsakovei 2012 metais įsigijus Žemės sklypÄ , Å¡alys nusprendė Å¡iame sklype statyti NamÄ . Kadangi didžiÄ jÄ dalį sutaupytų nuosavų lėšų Å¡alys investavo į Žemės sklypo pirkimÄ , Namo statybai Å¡alys ketino gauti banko paskolÄ . Banko paskolai gauti, Registrų centre turėjo bÅ«ti įregistruotas bent 40 procentų Namo baigtumas, kitu atveju bankai statybų nekredituoja.

Kadangi IeÅ¡kovo mama buvo pardavusi butÄ ir turėjo pinigų, ji sutiko padėti Å¡eimai pastatyti NamÄ iki banko reikalaujamo baigtumo procento. Taigi, iÅ¡ savo uždirbamų lėšų bei padedami IeÅ¡kovo mamos, IeÅ¡kovas ir Atsakovė pastatė dalį Namo, įregistravo banko reikalaujamÄ baigtumo procentÄ bei 2014 m. rugpjūčio 6 d. su AB DnB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2411-2014-95210, remiantis kuria AB DnB bankas Å¡alims suteikė 57924 Eur dydžio kreditÄ Namo statybai, iÅ¡ kurio toliau ir buvo vykdomos Namo statybos.

Å iai dienai Namas yra pilnai užbaigtas, Å¡iuo metu jame gyvena Atsakovė. Dvejus metus bankui palÅ«kanas mokėjo Atsakovė iÅ¡ savo gaunamo darbo užmokesčio, Å¡iuo metu paskolÄ bankui dengia IeÅ¡kovas ir Atsakovė lygiomis dalimis.Atsakovė neneigia, kad IeÅ¡kovo mama finansiÅ¡kai prisidėjo prie sutuoktinių Namo statybų, tačiau pagal Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ tai buvo ne IeÅ¡kovui asmeniÅ¡kai padovanoti pinigai, o finansinė pagalba Å¡eimai bei tikrai ne tokia apimtimi (41858 eurų), kokia nurodyta ieÅ¡kinyje.

Tarp IeÅ¡kovo ir jo mamos jokie dovanojimo sandoriai nebuvo sudaryti. IeÅ¡kovas teigia, jog jo mama jam padovanojo 41858 Eur dydžio sumÄ . CK 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokių sandorių privaloma forma, t.y. dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tÅ«kstančių penki Å¡imtai eurų, turi bÅ«ti notarinės formos. nesutiktina, kad IeÅ¡kovo mama prie Namo statybų prisidėjo 41858 Eur dydžio suma. Atsakovės žiniomis, IeÅ¡kovo mama 2012 metais iÅ¡ buto pardavimo gavo apie 110000 Lt (31 858 Eur), o 2015 metais iÅ¡ žemės sklypo pardavimo gavo 9 000 Eur.

Jeigu tikėti IeÅ¡kovo versija, tai visus iÅ¡ Å¡io turto pardavimo gautus pinigus IeÅ¡kovo mama padovanojo jam asmeniÅ¡kai Namo statyboms. Tačiau dalį iÅ¡ Å¡io turto pardavimo gautų lėšų IeÅ¡kovo mama panaudojo transporto priemonių įsigijimui - Mercedes Benz, kuri kainavo apie 14000 Eur, vėliau IeÅ¡kovo mama įsigijo dar ir kitÄ tos pačios markės automobilį, kurio tiksli kaina Atsakovei nėra žinoma. Todėl IeÅ¡kovo teiginiai apie tai, jog jis Namo statybai panaudojo mamos jam asmeniÅ¡kai padovanotÄ 41858 Eur dydžio sumÄ , yra akivaizdžiai nepagrįsti ir nesÄ Å¾iningi.

Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas siekia gauti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, gauti turtÄ natÅ«ra, tuo tarpu prievolę pagal kreditavimo sutartį 57 000 Eur sumai palikti solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Taigi, tenkinus tokį IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , Atsakovė turėtų likti gyventi gatvėje, nes bÅ«dama solidariai skolinga bankui tokio dydžio sumÄ , nuosavo bÅ«sto įsigyti jau nebegalės niekada gyvenime, tuo tarpu bÅ«tent ji santuokos laikotarpiu uždirbo didesnes pajamas, tam tikrais laikotarpiais dirbdavo po 1,5 etato, organizavo statybos darbus, kad greičiau bÅ«tų užbaigtos Namo statybos ir Å¡eima turėtų nuosavÄ bÅ«stÄ .

Be kita ko, IeÅ¡kovas savo uždirbtas lėšas nuolat Å¡vaistė savo pramogoms, hobiams bei linksmybėms, tuo tarpu Atsakovė savo uždirbamas lėšas taupė ir investavo į Namo statybas.Atsakovė sutinka su IeÅ¡kovo reikalavimu jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti GaraÅ¾Ä , iÅ¡mokant Atsakovei 1150 Eur dydžio vertės kompensacijÄ už jam tenkantį didesnės vertės turtÄ . Nurodo, kad Å¡alys santuokos metu įgijo sekančias transporto priemones: motociklÄ IMZ M 62, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 1963 m. gamybos bei automobilį Mercedes Benz E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2004 m. Atsakovė sutinka, kad kilnojamas turtas tarp Å¡alių bÅ«tų dalijamas lygiomis dalimis, tačiau nesutinka, kad automobilis po santuokos nutraukimo atitektų IeÅ¡kovui. Automobilį atsakovė pirko sau, susitaupiusi pinigus iÅ¡ savo gaunamo darbo užmokesčio, visa laikÄ juo naudojosi bei naudojasi iki Å¡iol, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, po santuokos nutraukimo automobilis priteistinas jai, motociklas IeÅ¡kovui bei iÅ¡ Atsakovės priteistina IeÅ¡kovui 100 Eur kompensacija už jai tenkantį didesnės vertės turtÄ .Atsakovė taip pat sutinka su IeÅ¡kovo siÅ«lomu prievolės bankui padalijimo bÅ«du, t.y. kad prievolė pagal 2014 m. rugpjūčio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. 2411-2014-95210, remiantis kuria AB DNB bankas suteikė Å¡alims 57 924 Eur dydžio kreditÄ , po santuokos nutraukimo lieka solidaria IeÅ¡kovo ir Atsakovės prievole.

Teismo posėdžio metu atsakovė I. Å . palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Iki 2012 metų jie gyveno kaip Å¡eima. Vėliau jie įsigijo žemės sklypÄ ir pradėjo namo statybas. Vėliau ieÅ¡kovas gyvendavo savo atskirÄ gyvenimÄ , ėmė vartoti alkoholį. 2009 metais jis turėjo pirmÄ jį romanÄ , kuris vėliau nutrÅ«ko. Vėliau 2016 metų pradžioje ieÅ¡kovas užmezgė santykius su kita moterimi.

IeÅ¡kovas jai nuolat grasindavo, kad jeigu ji susiras kitÄ vyrÄ , tai jis jÄ ir kitÄ vyrÄ nuÅ¡aus, dėl to jai vėliau kilo minčių apie savižudybę. IeÅ¡kovas savo pinigus leisdavo savo poreikiams, pirkdavo automobilius. Nurodė, kad santuokoje įgytas turtas turėtų bÅ«ti padalintas tokia tvarka: ½ dalis natÅ«ra žemės sklypo (vertė - 9390 Eur), ½ dalis garažo bokso (2300 Eur vertės) pinigine kompensacija, ½ dalis motociklo (vertė 100 Eur) pinigine kompensacija, ½ dalis automobilio (200 Eur) priteisiant iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 100 Eur kompensacijÄ , o santuokoje įgytÄ gyvenamÄ jį namÄ praÅ¡o priteisti kiekvienam po ½ dalį natÅ«ra.

Nurodė, kad ji iÅ¡laikydavo namÄ , investavo į jį, o ieÅ¡kovas neįrodo, kad jo mama jam dovanojo lėšas namo statyboms ir įrengimui. Nurodė, kad pinigų namo statybai turėjo, nes ji pati pakankamai uždirbo pinigų. Nurodė, kad už namo iÅ¡laikymÄ ji taip pat pervedė vyrui pinigus. Nurodė, kad ji negirdėjo apie tai, kad ieÅ¡kovo mama sÅ«nui bÅ«tų dovanojusi pinigų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė A. S. palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad santuokÄ iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes jis pats išėjo iÅ¡ namų susiradęs kitÄ moterį, su kuria jis susilaukė sÅ«naus, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas apgaudinėjo atsakovę, dėl ko ji buvo priversta vartoti vaistus.

Taip pat nurodė, kad santuokoje įgytas turtas turi bÅ«ti dalinamas lygiomis dalimis, nes ieÅ¡kovas neįrodė, kad jam pinigus namo statyboms ir sklypo įsigijimui padovanojo jo motina. Motinos skirtos lėšos namo įsigijimui turi bÅ«ti traktuojamos kaip parama Å¡eimai. O namo ir žemės sklypo vertė turi bÅ«ti nustatyta pagal byloje esantį nekilnojamÄ jį turto vertinimÄ . Trečiojo asmens AB „Luminor“ bankas (buvęs pavadinimas - AB DNB bankas) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai,, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nurodė, kad tarp banko ir kredito gavėjų T. Å . ir I. Å . sudaryta 2014-08-06 kreditavimo sutartis Nr. 2411-2014-95210, pagal kuriÄ , kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 57924 Eur bÅ«sto kreditas gyvenamajam namui statyti terminui iki 2047-07-16. Ä®sipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamo turto: gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2017-06-29 dienai negrÄ Å¾into kredito likutis sudarė 56628,92 Eur.

Po santuokos nutraukimo praÅ¡o sutuoktiniu kreditorinį įsipareigojimÄ palikti solidariu. Teismo posėdžio metu liudytoja D. Å . paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra jos sÅ«nus. 2012 metų rugpjūčio mėnesį ji gavo vartojimo paskolÄ , kuriÄ perdavė savo sÅ«nui, tačiau pinigus pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ , nes sÅ«naus tuo metu nebuvo Lietuvoje, pinigai jai nebuvo grÄ Å¾inti. 2012 metais rugpjūčio mėnesį ji pardavė savo butÄ ir gautus pinigus - 110000 litus ji perdavė savo sÅ«nui namo statybai.

Butas buvo įrengtas už ieÅ¡kovo lėšas. Taip pat 2015 metais pardavė jai priklausantį žemės sklypÄ ir gautus 10000 Eur ji atidavė ieÅ¡kovui, taip pat davė 3000 Eur medienai, kuri buvo reikalinga namo statybai, iÅ¡ viso ji namo statybai iÅ¡leido 53241,60 Eur. IeÅ¡kovas ir atsakovė įsipareigojo jai pinigus grÄ Å¾inti ir priimti jÄ gyventi kartu į namÄ . Jie jokių sutarčių nesudarinėjo, pinigų perdavimo akto neįformino ir atsakovė laisvai disponavo jos lėšomis, nes ji ja pasitikėjo.

Jai atrodo, kad jų santykiai gal buvo nekokie. Ji sÅ«naus Å¡eimai daug padėjo, nuo 4 mėnesių rÅ«pinosi anÅ«ke, kilus konfliktams Å¡eimoje, ji visada pasiimdavo mergaitę ir iÅ¡važiuodavo. Taip pat nurodė, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė dirbo prie namo statybų. 2016 metų rugsėjo pabaigoje ieÅ¡kovas atėjo gyventi pas jÄ Ä¯ namus. Å iuo metu sÅ«nus gyvena su kita moterimi. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. J. paaiÅ¡kino, kad ji pažįsta ieÅ¡kovę ir atsakovÄ , yra Å¡eimos draugai.

Jie negyveno, kaip Å¡eima, kiekvienas turėjo savo interesus. Atsakovė jai buvo pasakojusi, kad ji pas ieÅ¡kovÄ buvo radusi prezervatyvų, bilietus. VienÄ kartÄ Tadas buvo dingęs, jo ieÅ¡kojo, įtarė, kad jis buvo pas moterį. IeÅ¡kovas dažnai lankydavosi jos namuose, ir vartodavo alkoholį. Å eima nevedė bendro Å«kio, kiekvienas vedė atskirÄ biudžetÄ nuo pat pradžių. Nurodė, kad Inga yra labai rami, nerodo jokių emocijų. Pinigus automobiliui Inga susitaupė pati. Nurodė, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė kartu prisidėjo prie namo statybos, namÄ kaip Å¡eimai įsirenginėjo.

NamÄ statė dėl vaiko, dukrÄ augino Inga su Danguole ir norėjo, kad mergaitė gyventų arčiau močiutės.. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Ž. paaiÅ¡kino, kad yra ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eimos draugė. Mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes jis susirado kitÄ moterį. IeÅ¡kovui ir atsakovei bÅ«nant pas jÄ namuose, ieÅ¡kovas vartodavo alkoholį, o atsakovė vairuodavo automobilį. Negali pasakyti apie tai, kas investavo į namo statybas, nes jie apie finansus nekalbėdavo.

Stebint iÅ¡ Å¡ono, atrodydavo, kad jie yra Å¡eima, kitÄ kartÄ atrodydavo, kad yra ne kaip Å¡eima, darnumo tarp jų nebuvo. Jie negyveno normalaus Å¡eimyninio gyvenimo. Å eima taip pat turėjo retro automobilį ir važinėdavo į susitikimus. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo. Santuoka yra vyro ir moters susitarimas sukurti Å¡eimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis). Vienas esminių santuokos principų yra laisvo apsisprendimo arba laisvos valios principas (CK 3.13 straipsnio 1 dalis).

Å is principas reiÅ¡kia, kad joks asmuo negali bÅ«ti prievarta, apgaule ar grasinimu verčiamas sudaryti santuokÄ , taip pat santuokoje likti. Tam, kad santuoka bÅ«tų sudaryta ir tęstųsi, reikalinga abiejų sutuoktinių valia. Abi Å¡alys bylos nagrinėjimo metu iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ ir tvirtÄ pozicijÄ , jog nori santuokÄ nutraukti, taikytis ar kitaip spręsti santuokos klausimo nepageidauja. Teismui konstatavus, kad yra abiejų sutuoktinių aiÅ¡ki valia santuokÄ nutraukti, teismas laiko, kad yra pagrindas Å¡alių santuokÄ nutraukti.

CK 3.27 straipsnis numato esmines sutuoktinių teises ir pareigas – bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, vienas kitÄ gerbti, vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Å ių pareigų nesilaikymas ir netinkamas teisių įgyvendinimas ar tokio įgyvendinimo reikalavimas reiÅ¡kia vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę, jeigu dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovas ir atsakovė, praÅ¡o dėl santuokos iÅ¡irimo kaltu pripažinti vienas kitÄ . CK 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimÄ iÅ¡ esmės, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taigi, įstatymo leidėjas iÅ¡skiria tokius sutuoktinio kaltės elementus - sutuoktinio pareigų pažeidimas, tas pažeidimas turi bÅ«ti esminis, ir dėl Å¡io pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2012-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; kt.).

Remiantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl kurio nors vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad bÅ«tent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir, kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ , CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau.

Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).

Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas buvo jai neiÅ¡tikimas, užmezgė santykius su kita moterimi ir su ja susilaukė vaiko, taip pat jis nuolat vartodavo alkoholį. IeÅ¡kovas nurodo, kad gyvenimas Å¡eimoje su atsakove buvo sunkus, ji nuolat naudojo psichologinį smurtÄ jo atžvilgiu, kalbėdavo apie savižudybę. Pažymėtina, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė, nurodė, kad gyventi kartu, kaip Å¡eima nustojo 2016 metų spalio mėnesį, kuomet ieÅ¡kovas išėjo iÅ¡ bendrų namų. ieÅ¡kovui pradėjus gyventi su kita moterimi, jam gimė nepilnametis vaikas A.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra gimė jau po to, kai Å¡alys kartu nebegyveno beveik metus laiko, todėl nelaikytina, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas atsakovei. Taip pat pažymėtina, kad ir pati atsakovė patvirtino, kad užmezgė santykius su kitu vyru, po to, kai ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ . Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas turėtų priklausomybę alkoholiui, o atsakovė ieÅ¡kovo atžvilgiu naudotų psichologinį smurtÄ , todėl tokie Å¡alių teiginiai yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, neturintis įtakos sprendžiant dėl kurio iÅ¡ sutuoktinių iÅ¡iro santuoka.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, privalo įvertinti ir Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Å¡alys galėtų susitaikyti, ar to siektų. IÅ¡ byloje esančių duomenų, darytina iÅ¡vadÄ , kad sutuoktinių Å¡eima yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi ir galimybės jÄ iÅ¡saugoti nebėra. Pažymėtina, jog sudarę santuokÄ sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės paaiÅ¡kinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2015 metų lapkričio mėnesio.

Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigÄ , numatytÄ CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s, lojalumo pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos nepasitikėjimo vienu iÅ¡ sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).

Be to, pagal vienÄ iÅ¡ svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principÄ , Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kuriÄ , vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ ar nebuvimÄ , pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl Å¡ios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartÄ yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė yra kalti dėl santuokos iÅ¡irimo, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad santuoka tarp Å¡alių iÅ¡iro ir ji nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Å alys neginčijo tos aplinkybės, jog jų bendras gyvenimas ne visÄ laikÄ klostėsi, tarp Å¡alių akivaizdu, nebuvo Å¡iltų santykių. Teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, jų argumentus dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, daro iÅ¡vadÄ , kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė nebuvo lojalÅ«s vienas kito atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad tarp Å¡alių nebuvo pasitikėjimo vienas kitu, tarpusavio nesutarimai taip pat turėjo įtakos Å¡alių santuokos nutraukimui.

Nustačius, jog bÅ«tent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir tai, jog abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ , CK 3.61straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad aptariamÄ lojalumo pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir, kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).Todėl Å¡ioje dalyje tiek ieÅ¡kovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, tiek atsakovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintini dalinai, t.y.

Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ä®vertinus tai, kad Å¡alys susituokė Å½Ä slių RKB, o įraÅ¡as apie santuokos įregistravimÄ buvo padarytas KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2007-07-11 (įraÅ¡o Nr, 139) , įstatymų nustatyta tvarka yra naikintinas minėtas įraÅ¡as, nes bažnytinė santuoka yra nutraukiama kita tvarka pagal bažnyčios kanonus. Dėl sutuoktinių pavardžių. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o po santuokos nutraukimo nustatyti tokias Å¡alių pavardes, ieÅ¡kovui palikti pavardę - „Š.“, atsakovei palikti jos santuokinę pavardę - „Š.“.

Atsakovė neprieÅ¡taravo dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo. Atsižvelgiant, kad ginčo byloje Å¡iuo klausimu nėra, teismas plačiau apie tai nepasisako, ir pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl pavardžių nustatymo po santuokos nutraukimo tenkina, t.y. po santuokos nutraukimo T. Å . paliekant pavardę – Å ., o I. Å . po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – Å .. Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo. Å alys nereikalauja viena kitai priteisti iÅ¡laikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių klausimų. Šalims santuokoje gimė dukra V. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo paliekamas nenagrinėtu ir teismas dėl šio reikalavimo plačiau nepasisako. Dėl turto vertės nustatymo ir jo padalijimo.

Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimÄ , privalu iÅ¡spręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , spręsdamas reikalavimÄ dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansÄ , nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtÄ (CK 3.118 str. 1 d.), nustato turto vertę (CK 3.119 str.), iÅ¡ bendro ir iÅ¡ asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 str. 2 ir 3 d.).Dalijant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str.).

IeÅ¡kovas ir atsakovė nurodo, jog santuokoje įgytÄ ir dalintinÄ turtÄ sudaro:

1. žemės sklypas, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

2. pastatas - namas, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

3. garažas - boksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

4. motociklas IMZ M62, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1963 m.;

5. automobilis Mercedes Benz E 270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. Byloje ginčo dėl motociklo IMZ M62, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Motociklas) ir automobilio MersedesBenz E 270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), verčių nekilo, šalys pripažino, kad motociklo vertė yra 100 Eur, Automobilio – 200 Eur. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo unikalus nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas) ir pastato - gyvenamojo namo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat dėl garažo - bokso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas) vertės nustatymo.

IeÅ¡kovas prašė nustatyti nekilnojamojo turto (Sklypo, Namo ir Garažo), vertę pagal VÄ® Registrų centras duomenis, pagal kuriuos Sklypo vidutinė rinkos vertė yra 9390 Eur, Namo – 51600 Eur, Garažo - 2300 Eur. Atsakovės atstovė prašė vadovautis teismo ekspertės A. G. parengtu Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, pagal kurį Sklypo vertė yra 10000 Eur Namo - 84000 Eur, Garažo - 1700 Eur. Pagal CPK 218 straipsnį, ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitais įrodymais, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai iÅ¡samiai ir objektyviai, iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus.

Tai reiÅ¡kia, kad vertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ , atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančia pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ pripažinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi, ekspertizės iÅ¡vada vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-27 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-54/2009; 2009-11-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-503/2009, 2010-05-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-168/2010; 2012-12-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-609/2012). Vadinasi, nors eksperto iÅ¡vada ir nėra absoliučiai neginčijamas įrodymas, nesutikimas su tokia iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuotas ir argumentuotas. Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ (jos dalį) gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nepadarytas arba atliktas neiÅ¡samiai ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-143/2010; 2012-11-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-505/2012, 2015-07-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-454-511/2015). Teismas pažymi, kad VÄ® Registrų centras pateiktame iÅ¡raÅ¡e Sklypo, Namo ir Garažo vertės yra nurodytos atlikus masinį vertinimÄ . Ekspertizės akte nurodyta vertė yra individuali nekilnojamojo turto vertė.

Pažymėtina, kad turto vertinimas, atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimÄ , bei atliktas individualiai, jį apžiÅ«rėjus vietoje, atsižvelgiant į jo esamÄ bÅ«klę, yra tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įraÅ¡yti VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registre, atlikti masinio vertinimo bÅ«du. Be to pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galiÄ ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ekspertizės akte yra visos bÅ«tinos ekspertizės akto dalys, akte yra nurodyta, kuo buvo remiamasi atliekant turto vertinimÄ , todėl nustatyta vertė nekelia abejonių. Be to, teismo ekspertė iÅ¡vadoje pažymėjo, kad faktiÅ¡ka ekspertizės objektųpardavimo kaina gali skirtis nuo nustatytosios, priklausomai nuo rinkos sÄ lygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo sutartų mokėjimo sÄ lygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjų lÅ«kesčių ar kitų ekspertui tyrimo metu nežinomų aplinkybių.

Todėl teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nekilnojamojo turto, t.y. Sklypo, Namo rinkos vertė yra 92000 Eur, o Garažo - 1700 Eur. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad Turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta Å¡aliÅ¡kai, dėl atsakovės ryÅ¡ių su teismo ekspertės darbovietėje dirbančios jos draugėse, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę, taip pat byloje nenustatyta, kad teismo ekspertė, atlikdama nekilnojamojo turto vertinimÄ , buvo suinteresuota bylos baigtimi, dėl ko ekspertizės aktas bÅ«tų nuginčytas.

Teismas taip pat nesivadovauja byloje esančio VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, pagal kuriuos Sklypo ir Namo bendra vertė yra 60990 Eur, Garažo - 2300 Eur, nes tai yra duomenys, atlikus masinį turto vertinimÄ , neatspindintys turto realios rinkos kainos, nes Å¡ių nekilnojamųjų daiktų masinis vertinimas atliktas 2017-04-10. Dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2015-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015; kt.).

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, reikÅ¡minga yra ir tai, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai Å¡iuo atžvilgiu buvo laikomi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiÅ¡kia, kad turtas įgytas bÅ«tent už asmenines vieno iÅ¡ sutuoktinių lėšas; tai nėra tapatÅ«s faktai, jų teisinė reikÅ¡mė skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktiniui, teigiančiam, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti nurodytÄ aplinkybę, bÅ«tent jog pagal ginčo turto įsigijimo sutartis sumokėti pinigai buvo jo asmeninės lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).

Taigi, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, sutuoktinis, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ turtÄ pripažinti jo asmenine nuosavybe, turi įrodyti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ tam tikrÄ turtÄ Ä¯gyti asmeninėn nuosavybėn bei asmeninės nuosavybės teise turėtas lėšas, o prieÅ¡ingu atveju Å¡is turtas pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. IeÅ¡kovas teigia, kad Namo statyboms, jam pinigų davė mama D. Å ., iÅ¡ viso ieÅ¡kovo mama davė ieÅ¡kovui 53241,60 Eur, kuriuos ji gavo pardavusi savo butÄ ir jai priklausiusį žemės sklypÄ .

Atsakovė neginčija, kad ieÅ¡kovo mama davė pinigų Namo statyboms, tačiau atsakovė taip pat prisidėjo prie Namo statybų, nes gyvenant santuokoje su ieÅ¡kovu, jos pajamos buvo didesnės, o dėl ieÅ¡kovo gaunamų pajamų kreditorius nebÅ«tų suteikęs paskolos bÅ«stui. Å ioje byloje piniginių lėšų kilmę Namo statyboms ieÅ¡kovas įrodinėja liudytojos ieÅ¡kovo mamos D. Å . parodymais, kuri jam namo statybai davusi (dovanojusi) 53241,60 Eur. Apklausta kaip liudytoja D. Å . parodė, kad ji minėtas pinigines lėšas gavo 2012 metais pardavusi jai priklausantį butÄ , 2015 metais žemės sklypÄ , taip pat ėmė vartojimo paskolÄ ir visus pinigus skyrė Namo statyboms.

Atsakovės atstovė neginčija, kad ieÅ¡kovo mama prisidėjo prie Namo statybos darbų, tačiau ginčija pinigų perdavimo pagrindÄ , nurodydama, kad D. Å . skirti pinigai turi bÅ«ti laikoma, kaip parama Å¡eimai, taip pat pabrėžė, kad D. Å ., duodama pinigus jų niekaip neįformino, nors įstatymiÅ¡kai tai turėjo bÅ«ti padaryta. Vertinant D. Å . parodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, pažymėtina, kad liudytoja yra ieÅ¡kovo motina, todėl neatmetama, kad jos parodymai dėl subjektyvių aplinkybių gali bÅ«ti palankesni ieÅ¡kovui, dėl ko ieÅ¡kovo motinos paaiÅ¡kinimai, jog visa 53241,60 Eur suma, gauta pardavus jai priklausiusį turtÄ , buvo padovanota ieÅ¡kovui Namo statyboms, negali bÅ«ti laikoma patikimu įrodymu, kadangi ji suinteresuota turtinių klausimų iÅ¡sprendimu ieÅ¡kovo naudai.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nepateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų (pinigų dovanojimo sutarčių, bankinių pervedimų iÅ¡ sÄ skaitos į sÄ skaitÄ ir pan.), kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovo motina dovanojo bÅ«tent ieÅ¡kovo nurodomas sumas, asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui, o ne Å¡eimai ir kad pinigus padovanojo bÅ«tent Namo statyboms ir tam tikslui jie buvo panaudoti. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė, o ir neįrodinėjo, kad buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ NamÄ Ä¯gyti asmeninėn nuosavybėn. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog Namo statyboms buvo panaudotos jo asmeninės lėšos, dėl ko Namas galėtų bÅ«ti pripažintas jo asmenine nuosavybe, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo dėl dalies turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis rėžimas negali būti mišrus: asmeninė vieno iš sutuoktinių ir jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014), todėl ieškovo reikalavimas pripažinti dalį Namo asmenine nuosavybe atmetamas kaip nepagrįstas. Pripažinus, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis dalintinas tarp sutuoktinių.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. IeÅ¡kovas prašė santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti lygiomis dalimis, priteisiant jį visÄ natÅ«ra ieÅ¡kovui, o atsakovei priteisiant jai tenkančios dalies kompensacijÄ . Atsakovė prašė santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti lygiomis dalimis, priteisiant jį ieÅ¡kovui ir atsakovei natÅ«ra. Dalinant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ , įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijÄ (CK 3.117 str. 1 d.), pagal kuriÄ bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto.

Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo Å¡io lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.). CK 3.123 str. pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrÄ turtÄ sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, taigi yra galimybė pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar nepilnamečio vaiko interesus.

Byloje nenustatyta aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl turtas dalinamas lygiomis dalimis ( CK 3.127 str. 1 d.). Kaip matyti Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovas siekia, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas (Namas, Sklypas, Garažas) ir transporto priemonė - Motociklas, bÅ«tų priteisti jam natÅ«ra asmeninės nuosavybės teise, o jis iÅ¡mokėtų atsakovei piniginę kompensacijÄ . Taip pat nurodė, kad Automobilis turėtų bÅ«ti priteistas atsakovei natÅ«ra, o ieÅ¡kovui iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ .

Atsakovė su tuo, jog nekilnojamasis turtas (Sklypas, Namas) atitektų natūra ieškovui kategoriškai nesutinka ir nori, kad po santuokos nutraukimo namas ir žemės sklypas būtų padalintas natūra po ½ dalį. Atsakovė dėl Garažo, Automobilio ir Motociklo padalinimo būdo prieštaravimų nereiškė. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais .

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ .

Teismui parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ , taip pat dalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių).

Kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad Å¡is bÅ«das negali bÅ«ti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas Å¡ioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo bÅ«das, t. y. vienam sutuoktiniui turto natÅ«ra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais.

Taigi, nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ . Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natÅ«ra netaikymas ne dėl iÅ¡vardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobÅ«džio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensacijÄ už jam priklausantį turtÄ , įgyvendintų teises, kylančias iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iÅ¡ įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, naÅ¡ta, neatitinka Å¡eimos teisinių santykių reguliavimo ir Å¡eimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 str., 3.5 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012).

IeÅ¡kovas praÅ¡o netaikyti namo padalinimo natÅ«ra bÅ«do tuo pagrindu, kad tarp jo ir atsakovės susiklostė konfliktiÅ¡ki santykiai, kad atsakovės netinkamas gyvenimo bÅ«das daro neįmanomÄ gyvenimÄ viename Name. Atsakovė nurodo, kad jai priteisus piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ turto dalį, ji negalės įsigyti nuosavo bÅ«sto, taip pat kad ji vis tiek turės solidariai kartu su ieÅ¡kovu vykdyti prievolę trečiajam asmeniui. Su tokiais ieÅ¡kovo ir atsakovės teiginiais iÅ¡ dalies galima bÅ«tų ir sutikti, t.y. bendras Å¡alių gyvenimas name po santuokos nutraukimo gali tapti suvaržytas, tačiau negalima pamirÅ¡ti, kad atsakovė kito gyvenamojo ploto neturi, todėl jos teisė į bÅ«stÄ taip pat turėtų bÅ«ti užtikrinta.

Be abejo, negalima pamirÅ¡ti, kad Å¡eimos santykių esmė ir kuriamo turto Å¡eimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifikÄ , kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neiÅ¡vengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus Å¡eimos teisinių santykių nutraukimo atvejais, t.y. buvusių sutuoktinių kaip bendrosios jungtinės nuosavybės subjektų transformacijÄ Ä¯ bendrosios dalinės nuosavybės subjektus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-485/2005).

Kito bendraturčio nenoras, jog bÅ«tų įvykdytas atidalijimas, nereiÅ¡kia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das negalimas. IÅ¡ byloje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto matyti, kad Namas yra vieno aukÅ¡to 158,03 kv.m., Sklypas nėra didelis - 0,1100 ha, galimybės NamÄ pritaikyti gyventi dviem Å¡eimoms yra neįmanoma ir dėl namo iÅ¡planavimo, ir taip pat atsižvelgiant į tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės esančiÄ konfliktinę situacijÄ . IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nori gyventi ginčo name, jis jam reikalingas, taip pat nesutiktų savo dalies perleisti atsakovei.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad iÅ¡ namo išėjo, nes jame negalėjo gyventi dėl konfliktinių situacijų su atsakove. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovas labiau prisidėjo prie namo įrengimo. Atsakovė teisme nurodė, kad Å¡iuo metu gyvena su kitu vyru, todėl manytina, kad priteisus ginčo namÄ natÅ«ra ir ieÅ¡kovui ir atsakovei, bendras gyvenimas, įvertinus visus teismui pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, yra neįmanomas. Ir nors atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė, nepriteisus jai gyvenamojo namo natÅ«ra, neturėtų kur gyventi, tai nepatvirtino jokiais leistinais įrodymais.

Teismas taip pat sprendžia, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas atidalinimo bÅ«das nepažeistų atsakovės teisių į nuosavybę. Teismų praktikoje dažniausiai nuosavybės teisių pažeidimas konstatuojamas tada, kai bylÄ inicijuojantis bendraturtis teismo praÅ¡o turtÄ priteisti jam, iÅ¡mokant kitam bendraturčiui kompensacijÄ . Kadangi skyrybų procesÄ inicijavo ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ ieÅ¡kiniu, manytina, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ neprarasti nekilnojamojo turto, todėl Namas ir Sklypas natÅ«ra priteistinas ieÅ¡kovui, atsakovei priteisiant piniginę kompensacijÄ , tai yra 1/2 dalį už ieÅ¡kovui tenkančiÄ turto dalį –47000 Eur.

Byloje nekilo ginčo dėl Garažo, kurio vertė 1700 Eur, Motociklo, kurio vertė 100 Eur ir Automobilio, kurio vertė 200 Eur padalijimo. Abi Å¡alys procesiniuose dokumentuose prašė GaraÅ¾Ä ir MotociklÄ priteisti IeÅ¡kovui, o Automobilį po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei. Dėl nurodyto, teismas sprendžia, kad jų praÅ¡ymas tenkintinas ir Automobilis po santuokos nutraukimo paliekamas atsakovei, sumokant ieÅ¡kovui 100 Eur kompensacijÄ už atsakovei tenkantį turtÄ , o ieÅ¡kovui paliekamas Garažas ir Motociklas, sumokant atsakovei piniginę kompensacijÄ - 900 Eur.

Atlikus Å¡alių tarpusavio kompensacijos įskaitymÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 47800 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ turto dalį. Dėl Kreditorinių įsipareigojimų. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo nekilnojamÄ jį turtÄ padalinti lygiomis dalimis, bei nustatyti, kad jis ir atsakovė yra solidariai atsakingi už kreditorinius įsipareigojimų vykdymÄ AB Luminor bankui pagal 2014-08-06 kredito sutartį. Atsakovė su Å¡iuo ieÅ¡kovo reikalavimu sutiko. Sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios.

Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali bÅ«ti solidariosios arba dalinės. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimÄ , nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1-5 p. savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 d.

Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Å¡alims gyvenant santuokoje ir vedant bendrÄ Å«kį, buvo sudaryta kredito sutartis su AB Luminor banku (buvęs pavadinimas - AB DNB bankas). Sutartį su trečiuoju asmeniu pasirašė abi Å¡alys, jos prisiėmė pareiga jÄ grÄ Å¾inti solidariai. Paskola buvo naudojama Å¡eimos poreikiams, t.y.

Å¡eimos gyvenamojo bÅ«sto statybai . Sudarydami paskolos sutartį, ieÅ¡kovas ir atsakovė, bÅ«dami Banko bendraskoliais, įsipareigojo gautÄ kreditÄ grÄ Å¾inti, draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti vykdyti prisiimtÄ prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos vykdymo sÄ lygas ( CK 6.59 str.). Kadangi teismas laiko tikslinga NamÄ ir žemės sklypÄ padalinti natÅ«ra lygiomis dalimis po ½ dalį ieÅ¡kovui ir atsakovei, tai manytina, kad prievolė AB Luminor bankui turėtų iÅ¡likti solidari. Tais pačiais argumentais ir dėl tų pačių priežasčių prievolė AB Luminor bankui paliktina solidaria prievole ir po santuokos nutraukimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Sutinkamai su CPK 98 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , teisinę pagalbÄ . Å ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo tenkintinas iÅ¡ dalies. Pažymėtina, kad Å¡alys prašė santuokÄ nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau teismas konstatuoja, kad santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat teismas iÅ¡ dalies tenkino abiejų Å¡alių praÅ¡ymÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismo vertinimu bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir atsakovei priteisiamos iš dalies, tai yra kiekvienam iš šalių 50 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes sprendimas iš dalies tenkinamas tik dalyje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovas reikšdamas ieškinį šioje byloje buvo sumokėjęs 1386,24 Eur žyminį mokestį, kitų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 693,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡ioje byloje sudaro 800 Eur už apmokėtÄ teismo ekspertizę dėl nekilnojamojo turto vertinimo bei 2000 Eur už suteiktas advokatės teisines paslaugas, iÅ¡ viso atsakovė Å¡ioje byloje turėjo 2800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 50 proc. jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, tai yra 1400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei yra priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teismas atlieka tarpusavio Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , tokiu bÅ«du atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo yra priteisiama -706,88 Eur, jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Bylos nagrinėjimo susidarė 79,72 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės valstybės naudai, lygiomis dalimis, tai yra po 39,86 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str. n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti įraÅ¡Ä apie santuokÄ , sudarytÄ 2007 m. liepos 07d. Žaslių RKB tarp T. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui T.

Å . palikti pavardę – Å ., atsakovei I. Å . santuokinę pavardę – Å .. Santuokoje įgytÄ turtÄ , kurio vertė 96000 Eur padalinti lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį T. Å . ir I. Å ., priteisiant T. Å . asmeninėn nuosavybėn natÅ«rÄ tokį turtÄ : - žemės sklypÄ , unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (10000 Eur vertės); - pastatÄ - namÄ , unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (84000 Eur vertės); - garaÅ¾Ä - boksÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1700 Eur vertės); - motociklÄ IMZ M62, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 1963 m. (100 Eur vertės). I. Å .,a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisiant natÅ«rÄ tokį turtÄ : -automobilį Mercedes Benz E 270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. (200 Eur vertės). Priteisti atsakovei I. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo T. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) 47800 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovui atitenkančiÄ santuokoje įgyto turto dalį. Nustatyti, kad prievolė AB „Luminor“ bankas, pagal Kredito sutartį Nr. 2411-2014-95210, nutraukus Å¡alių santuokÄ lieka solidari T.

Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole, kuriÄ vykdo T. Å . ir I. Å .. Kitoje dalyje T. Å . ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinį dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo palikti nenagrinėtu. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T. Å .,a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės I. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 706,88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T. Å .,a.k. (duomenys neskelbtini) 39,86 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Swedbank, įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui. Priteisti iÅ¡ atsakovės I. Å ., 39,86 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Swedbank, įmokos kodas 5660,įmokos kvitas pateiktas teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant perVilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus. Teisėja Vita Lučkauskaitė