2017-04-27 Nr. AB-9272-3-61-3-03828-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1889-261/2016 pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant akcinei bendrovei „Citadele“ bankui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Legislator headnote
AI generated2017-04-27 Nr. AB-9272-3-61-3-03828-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: F. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1889-261/2016 pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant akcinei bendrovei „Citadele“ bankui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Full text
Administracinė byla Nr. P-35-662/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03828-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija: 60.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1889-261/2016 pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant akcinei bendrovei „Citadele“ bankui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. balandžio 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-1889-261/2016 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ redakcija, įsigaliojusia nuo 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), kadangi prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).
Pagal ABTĮ 161 straipsnio 1 dalį, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutadis mutandis (lot. – pakeistus tai, kas keistina) vadovaujamasi ABTĮ 33 straipsniu. Teisėjų kolegija, spręsdama prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, taip pat patikrina, ar prašymas atitinka ABTĮ 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktu (kai sprendimas ar nutartis yra be motyvų), 10 punktu (kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį) ir 12 punktu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindu nurodoma, jog sprendimas ar nutartis yra be motyvų, taip pat, jei proceso atnaujinimo pagrindu nurodoma, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, arba būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, tokių aplinkybių paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi, ir 3 mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-37-438/2016, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-108-552/2016). Taigi, aplinkybės, galbūt sudarančios pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktus, turėjo paaiškėti paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą (ABTĮ 98 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą buvo gautas 2017 m. balandžio 10 d. (žyma ant prašymo), konstatuoja, kad šis prašymas buvo paduotas per ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje numatyti asmenys, kuriems suteikta teisė surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ši nuostata, be kita ko, įtvirtina, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas; jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats; prašymą dėl proceso atnaujinimo pasirašo jį paduodantis asmuo ir prašymą surašęs asmuo; prašymą paduodančio asmens parašas nėra būtinas, jeigu jį pasirašo jo įgaliotas prašymą surašęs asmuo. Šiuo atveju prašymą atnaujinti procesą padavė ir pasirašė pats pareiškėjas, todėl laikytina, jog jis yra šį prašymą surašęs asmuo. Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl, remiantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisę surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo tik advokatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-86-662/2016, 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-89-261/2016). Taigi, prašymas atnaujinti procesą buvo surašytas asmens, neturinčio teisės tokį prašymą surašyti.
Pagal ABTĮ 158 straipsnio 3 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo apmokestinamas 30 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Pareiškėjas kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog proceso atnaujinimas – tai specialiojoje ABTĮ dalyje reglamentuojamas išimtiniu atveju taikomas institutas. Vadovaujantis lex specialis derogat legi generali (lot. – esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, taikoma specialioji norma) principu ir jau minėta ABTĮ 161 straipsnio 1 dalimi, bendrosios ABTĮ dalies nuostatos sprendžiant dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo taikytinos tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja specialiosios dalies nuostatos. ABTĮ IV dalies teisės normos, reglamentuojančios proceso atnaujinimo institutą, nenumato jokių išimčių iš 158 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo sumokėti 30 Eur žyminį mokestį. ABTĮ IV dalyje taip pat nėra jokių nukreipiamojo pobūdžio nuostatų, nurodančių į ABTĮ 37 straipsnį. Vadinasi, pareiškėjo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmestinas, o pareiškėjas turėjo pareigą sumokėti 30 Eur žyminį mokestį, bet to nepadarė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą teiginius, jog ABTĮ 158 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimai yra akivaizdžiai diskriminuojantys, ribojantys Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę į teisminę gynybą ir pan., daro išvadą, jog nustatyti prašymo atnaujinti procesą trūkumai (ypač neatitikimas reikalavimams, taikomiems subjektui, turinčiam teisę surašyti tokį prašymą) negali būti pašalinti, todėl termino trūkumams pašalinti nustatymas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies tvarka nagrinėjamu atveju būtų betikslis. Be to, kadangi bylos nagrinėjimo sustabdymas, kaip tai numatyta ABTĮ 100 straipsnyje, yra galimas tik bylą nagrinėjant iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-170/2006, 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-178/2009, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-951/2014), o prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimo nagrinėjimas šiai stadijai nėra prilygintinas, negali būti patenkintas ir pareiškėjo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl ABTĮ 158 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų teisėtumo išaiškinimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso administracinėje byloje Nr. A-1889-261/2016 atnaujinimo neatitinka ABTĮ 158 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų, todėl nėra priimtinas nagrinėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 1 dalimi, 156 straipsnio 1 dalimi ir 161 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Atsisakyti priimti pareiškėjo S. F. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1889-261/2016.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė