d70a8670-df7d-4fad-99bf-5fcf42269c7c · Å iaulių apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-617-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02757-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 24 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄja JarÅ«nÄ SedalienÄ,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. G.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
Legislator headnote
AI generatedd70a8670-df7d-4fad-99bf-5fcf42269c7c · Å iaulių apygardos administracinis teismas: Patikrinimo akto turinys taip pat paneigia pareiÅ¡kÄjo dÄstomas aplinkybes, esÄ sÄ lygos apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje antisanitarinÄs. PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl oro temperatÅ«ros apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dÄstomi remiantis subjektyviais pojÅ«Äiais, todÄl jų teisingumo nÄra galimybÄs įvertinti. DÄl Å¡ių priežasÄių byloje negalima nustatyti neteisÄtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-617-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02757-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 24 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄja JarÅ«nÄ SedalienÄ,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. G.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas A. G. (toliau â pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu (2-5 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau â ir Atsakovas, Å iaulių TI), 10 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad ryÅ¡ium su laisvÄs apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-04-24 iki 2014-11-17, pažeidžiant galiojanÄius teisÄs aktus, perpildytose kamerose, neatitinkanÄiose higienos normų reikalavimų.
Kalinamas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis patyrÄ dvasinÄ, psichologinÄ bei kitokiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , t.y. patyrÄ didžiulį psichologinį sukrÄtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ . Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad pasivaikÅ¡Äioti skiriama tik viena valanda, nors priklauso 1,5 val., tik aÅ¡tuntoje kameroje buvo galima pajudÄti, kitose buvo labai mažai vietos, kratos atlikimo patalpoje jam teko bÅ«ti 12 kartų, patalpa yra rÅ«syje, vyksta oro cirkuliacija ir galima susirgti, visÄ kalinimo laikotarpį juto baimÄ, pažeminimÄ , dvasinį sukrÄtimÄ .
Tokio dydžio neturtinÄs žalos atlyginimo praÅ¡o atsižvelgdamas į ekonomines sÄ lygas.Atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posÄdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai â teismo Å¡aukimu, pateikÄ teismui atsiliepimÄ (15-22 b. l.), kuriame praÅ¡Ä skundÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodÄ, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d.
įsakymu Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-12-01 pažymos Nr. 69/06-5831 âDÄl A. G. laikymo Å iaulių TIâ, pareiÅ¡kÄjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2014-04-24 iki 2014-11-17 kamerose Nr. 11, 58 ir 8, su dar 1-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,38 iki 15,3 kv. m. Toje paÄioje kameroje laikomų asmenų skaiÄius per tÄ paÄiÄ parÄ nÄra pastovus, dalis kvieÄiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojamas į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje.
PareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje iÅ¡ viso buvo laikomas 155 dienas. PasivaikÅ¡Äiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kÄjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikianÄiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisÄtais. NenustaÄius dÄl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisÄtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų), pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių TI metu dÄl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų nebuvo atlikta.
KalÄjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad TaisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaivÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikianÄioms laisvÄs atÄmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki KalÄjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo âDÄl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo âDÄl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimoâ įsigaliojimo, todÄl analizuojant pareiÅ¡kÄjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dÄl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN76:2010 âLaivÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ reikalavimai, susijÄ su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dÄl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Atsakovas pabrÄžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas laikantis jo statybos metu galiojusių reikalavimų, be to, Å iaulių tardymo izoliatorius įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ bei saugomų objektų sÄ raÅ¡Ä .
Atsakovas nurodo, kad Å iaulių TI rÄžiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnÄ kaip 1,5 m aukÅ¡Äio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimus.
Nors pareiÅ¡kÄjas tvirtina, kad jis buvo laikomas antisanitarinÄmis sÄ lygomis, taÄiau Å¡ių teiginių nedetalizuoja, jo teiginys yra abstraktus, todÄl atmestinas, kaip nepagrįstas. Byloje nÄra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas kalinimo metu skundÄsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dÄl kamerų perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu. Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kÄjo buvimo Å TI laikotarpiu buvo atliekama administracinÄs teritorijos pastato rÅ«syje esanÄioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje.
LaisvÄs atÄmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241. ApžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje 2013-02-07 buvo atliktas Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimas, kurio iÅ¡vados iÅ¡dÄstytos 2013-02-08 patikrinimo akte Nr. EP-6. IÅ¡ patikrinimo akto matyti, kad ankstyvÄ Å¾iemos rytÄ oro temperatÅ«ra tebuvo kiek žemesnÄ, nei nustatyta higienos normoje, o bylos medžiaga rodo, kad temperatÅ«ros duomenų užfiksavimo dienÄ pareiÅ¡kÄjas tikrintoje patalpoje nebuvo.
Be to, mikroklimato parametrams yra bÅ«dingas momentiÅ¡kumas, todÄl konkreÄių rodiklių nustatymas patikrinimo metu nesudaro prielaidų teigti, jog tokie patys rodikliai vyravo pareiÅ¡kÄjo buvimo patalpoje momentais. Atsakovas taip pat pažymi, kad administracinio pastato patalpos vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus bei duris, todÄl iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra neparodo tikslios jutiminÄs temperatÅ«ros patalpoje. 18â22° C temperatÅ«ra laikoma optimalia protiniam darbui, todÄl 2,4° žemesnÄ temperatÅ«ra operatyviai vykdomos visos asmens kratos metu (iÅ¡sirengÄs iki apatinių rÅ«bų asmuo bÅ«na 1â2 minutes, t.y., kol nusirengia, rÅ«bai patikrinami rentgeno aparatu ir asmuo apsirengia) neturÄtų bÅ«ti pripažįstama galinÄia sukelti neigiamus iÅ¡gyvenimus.
Patikrinimo akto turinys taip pat paneigia pareiÅ¡kÄjo dÄstomas aplinkybes, esÄ sÄ lygos apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje antisanitarinÄs. PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl oro temperatÅ«ros apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dÄstomi remiantis subjektyviais pojÅ«Äiais, todÄl jų teisingumo nÄra galimybÄs įvertinti. DÄl Å¡ių priežasÄių byloje negalima nustatyti neteisÄtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.
Atsakovas nurodo, kad Higienos normos HN 76:2010 âLaivÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 6 p. nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. LaisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (14 p.). Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei SuÄmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojanÄios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kanÄiųjų asmenų.
Nuo 2010 m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykÄ asmenys jų pageidavimu paskiriami į dviejų tipų kameras â rÅ«kanÄiųjų ir nerÅ«kanÄiųjų, pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai atvykusios asmens žalingus įproÄius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia nuteistojo (suimtojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ klausimÄ . 2014-04-24 buvo gautas pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas, kad jis nori bÅ«ti paskirtas į kameras su rÅ«kanÄiais asmenimis.
PareiÅ¡kÄjas jokių nusiskundimų dÄl laikymo su rÅ«kanÄiais asmenimis įstaigai nebuvo pateikÄs, nenurodo galimai esÄ s nerÅ«kantis, skundžiasi abstrakÄiai, dÄl tariamo rÅ«kanÄių ir nerÅ«kanÄių asmenų laikymo toje paÄioje kameroje fakto. PareiÅ¡kÄjo abstraktÅ«s ir neįrodyti argumentai nelaikytini neturtinÄ Å¾alÄ galÄjusiomis sukelti aplinkybÄmis.PareiÅ¡kÄjo dÄstomos neturtinÄs žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinÄios aplinkybÄs neįrodo realaus neturtinÄs žalos egzistavimo fakto.
PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kÄjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra nepagrįsti. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.
Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrÄžiamus neturtinÄs žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kÄjo reikalavimo atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkreÄias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kÄjo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.
To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymÄjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . NeturtinÄ Å¾ala priteisiama konkreÄiu atveju nustaÄius, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinÄs žalos priteisimo pareiÅ¡kÄjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekÄ Ä¯gyvendinti galiojanÄius teisÄs aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ , pareiÅ¡kÄjo laikymas teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukÄlÄs ilgalaikių neigiamų pasekmių. PareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kÄjas A.
G. nagrinÄjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kÄlÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
CK 6.271 straipsnis nustato deliktinÄs atsakomybÄs atvejį, kai žala atlyginama dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. Reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.
NeteisÄtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmÄ konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
LR ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ ar įstatymų saugomas interesas. TaÄiau asmens pažeista teisÄ teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkreÄiai įvardija neteisÄtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakÄiai iÅ¡vardyti galimai neteisÄtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkreÄiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisÄtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisÄs ar teisÄti interesai, kokio teisÄs akto reikalavimų nevykdÄ atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal atitinkamas teisÄs normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-146-1527/2012).NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 10 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimas laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. lapkriÄio 17 d.
NeturtinÄ Å¾alÄ iÅ¡ esmÄs grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų, kamerose buvo laikoma daugiau asmenų, nei yra galima pagal galiojanÄius teisÄs aktų reikalavimus, Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinÄmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisÄs aktus, nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų.Kadangi nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog bausmÄs atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ. ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).
Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).
TaÄiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog kameros erdvÄs trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo âžeminanÄiosâ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypaÄ mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje KaraleviÄius prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suÄmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisÄs aktais.
Pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3.1 punktÄ iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esanÄios 2014-12-01 pažymos Nr. 69/06-5831 (20 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kÄjas A.
G. Å iaulių tardymo izoliatoriuje su pertraukomis buvo laikomas nuo 2014-04-24 iki 2014-11-17, viso 155 dienas. PareiÅ¡kÄjas kameroje Nr. 11 buvo laikomas nuo 2014-04-24 iki 2014-08-06 su dar 2-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,37 kv. m. iki 5,55 kv. m., kameroje Nr. 58 â nuo 2014-08-21 iki 2014-11-04 vienas arba su dar 2-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,54 iki 15,26 kv. m., ir kameroje Nr. 8 - nuo 2014-11-13 iki 2014-11-17 su dar 1-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,34 iki 8,36 kv. m. Taigi pagal Å¡iÄ pažymÄ visas 155 dienas pareiÅ¡kÄjui tenkantis kamerų plotas tik iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus (teko nuo 2,37 iki 5,55 kv. m., o 22 dienas - iki 15,26 kv. m.), taÄiau iÅ¡ Å¡ios pažymos tiksliai nustatyti kada ir kiek laiko pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kamerose nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nÄra galimybių.
PareiÅ¡kÄjas teismo posÄdžio metu teismui pateikÄ Å iaulių TI 2015-01-06 iÅ¡duotÄ pažymÄ (64-68 b. l.), iÅ¡ kurios matosi, kad 33 dienas, kai kamerose buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų, arba net 1-2 asmenys (kameroje Nr. 58 â 2014-10-18 â 2014-10-21) ir vienam asmeniui teko nuo 4,16 iki 7,63 kv. m. arba net 15,26 kv. m., pareiÅ¡kÄjui pastoviai tenkantis kamerų plotas atitiko reikalavimus, 23 dienas kamerų plotas tik iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus (teko nuo 2,37 iki 5,55 kv. m.), o per mažas kamerų plotas pareiÅ¡kÄjui teko 99 dienas.
Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas 122 dienas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis teisÄs aktų reikalavimus. Ä®vertinÄs tai, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis (21-23 b. l.), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kÄjui tenkantis plotas buvo per mažas ir jo teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista, t.y.
Å iaulių TI administracija neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nebuvo atlikta Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimų, ar kameros atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), reikalavimus, kitų įrodymų dÄl netinkamos kamerų bÅ«klÄs byloje nÄra, todÄl konstatuoti, kad valstybÄs valdžios institucijos (Å iaulių tardymo izoliatoriaus) pareigÅ«nai laikÄ pareiÅ¡kÄjÄ kamerose, neatitinkanÄioje joms keliamų Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, nÄra pagrindo.PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina ir dÄl asmens apžiÅ«ros atvykstant ir iÅ¡vykstant į / iÅ¡ Å iaulių TI.
KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau â Instrukcija) 144 p. nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinÄ (neiÅ¡rengiant). JÄ atlieka tos paÄios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. ApieÅ¡kodami suimtojo ar nuteistojo kÅ«nÄ ir maisto produktus, kratÄ atliekantys pareigÅ«nai privalo mÅ«vÄti pirÅ¡tines.
Instrukcijos 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvÄs atÄmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turÄti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurÄ (skarelÄ), nusiauti avalynÄ, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių.
Å ie daiktai įdÄmiai apžiÅ«rimi ir apÄiupinÄjami. IÅ¡ byloje esanÄio 2013-02-08 patikrinimo akto Nr. EP-6 (26-32 b. l.) matosi, kad 2013-02-07 Å iaulių TI kratos patalpoje atliktas Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog patalpoje įrengtos trys kabinos, kuriose patiesti Å¡varÅ«s guminiai kilimÄliai, pagal kasdieninÄs dezinfekcijos registracijos žurnalo atžymas guminiai kilimÄliai dezinfekuojami kasdien dezinfekciniu tirpalu; kratos patalpoje Å¡ildymo sistema neįrengta, joje nustatyta oro temperatÅ«ra 15,6 °C (higienos normos HN 76:2010 VI sk. 26 p. pažeidimas), reglamentuojama oro temperatÅ«ra Å¡altuoju metų laikotarpiu â 18â22 laipsniai.
Taigi pareiÅ¡kÄjo teiginys, kad krata atliekama Å¡altose patalpose, pasitvirtino, taÄiau tokia patalpos temperatÅ«ra nustatyta Å¡altuoju metų laiku, o pareiÅ¡kÄjo nurodytas laikotarpis yra nuo balandžio iki lapkriÄio mÄn., be to, pareiÅ¡kÄjo argumentai, jog asmens ir daiktų apžiÅ«ros daromos antisanitarinÄmis sÄ lygomis, jo teiginiai dÄl purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, pareiÅ¡kÄjas skunde tik nurodÄ, jog asmens ir daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinÄmis sÄ lygomis, taÄiau nei skunde, nei teismo posÄdžio metu nenurodÄ, kad bÅ«tent jo apžiÅ«ra buvo atlikta antisanitarinÄmis sÄ lygomis, tik teigÄ, kad kratos patalpa yra rÅ«syje, kur cirkuliuoja oro srovÄs ir galima susirgti, todÄl pareiÅ¡kÄjo nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad jam atvykstant / iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukÅ¡Äiau nurodytÄ tvarkÄ .PareiÅ¡kÄjas teismui taip pat nurodÄ, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«kantieji ir nerÅ«kantieji asmenys laikomi kartu.
PažymÄtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei SuÄmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojanÄios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kanÄių asmenų. Taigi, toks skirstymas į kameras SuÄmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos Nr. HN76-2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 6 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. 14 punkte nurodyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Lietuvos higienos normos HN76-2010 nuostatas, asmenys jų raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras â rÅ«kanÄiųjų ir nerÅ«kanÄiųjų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įproÄius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į rÅ«kanÄiųjų kamerÄ ) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .
Pakitus suimtojo (nuteistojo) įproÄiams, jis raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu administracijai perkeliamas į rÅ«kanÄiųjų/nerÅ«kanÄiųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Å iaulių visuomenÄs sveikatos centras, 2014-09-25 atlikÄs periodinį valstybinÄs visuomenÄs sveikatos saugos patikrinimÄ Å iaulių TI, taip pat nustatÄ, kad rÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerÅ«kanÄiųjų, suimtieji pildo praÅ¡ymus (33-36 b. l.). PažymÄtina, kad byloje nÄra jokių duomenų, kurie galÄtų patvirtinti, kad kamerose, kuriose kalÄjo pareiÅ¡kÄjas, buvo rÅ«koma, taip pat pareiÅ¡kÄjas skunde nenurodÄ, ar jis pats yra nerÅ«kantis, o į bylÄ pateiktas pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas dÄl jo laikymo kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis, nes jis pats yra rÅ«kantis (24 b. l.).
Taigi nÄra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl rÅ«kanÄių ir nerÅ«kanÄių asmenų laikymo kamerose galÄjo patirti neturtinÄ Å¾alÄ .PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad jam buvo suteikta galimybÄ tik vienÄ valandÄ per parÄ pasivaikÅ¡Äioti lauke, kai turÄjo bÅ«ti leidžiama 1,5 valandos. LR SuÄmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. ir LR Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų âTardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykliųâ 92 p. numato, kad suimtieji turi teisÄ ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, pasivaikÅ¡Äiojimo trukmÄ Ä¯sakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.
Vadovaujantis LR SuÄmimo vykdymo įstatymo 29 str., Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 âDÄl pasivaikÅ¡Äiojimo gryname ore trukmÄs nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiemsâ yra nustatÄs vienos valandos pasivaikÅ¡Äiojimo gryname ore kasdien trukmÄ, tokia pasivaikÅ¡Äiojimo trukmÄ neprieÅ¡tarauja nurodytiems Lietuvos Respublikos teisÄs aktams, todÄl pareiÅ¡kÄjo pretenzijos dÄl netinkamos pasivaikÅ¡Äiojimo trukmÄs nepagrįstos.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybÄ, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisÄs aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å iame kontekste pabrÄžtina, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisÄs pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nÄra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).
AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į kalinimo neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmÄ (122 dienos), į pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kanÄias, į kitus pirmiau minÄtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalÄdamas pas atsakovÄ aukÅ¡Äiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kÄjas patyrÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaiÄiuotinÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
Tam tikru laikotarpiu pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkanÄio kameros ploto norma sukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui diskomfortÄ ir psichologinÄ kanÄiÄ . Dar daugiau, toks kalinimas trukdÄ naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, kas savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kÄjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kÄjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ , kas sudarytų net po 81,96 Lt (23,73 Eur) už kiekvienÄ kalinimo dienÄ .
Å iuo aspektu pabrÄžtina, jog pareiÅ¡kÄjas buvimo Å iaulių TI laikotarpiu turÄjo galimybÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kÄjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Kartu atkreiptinas dÄmesys, kad byloje nÄra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kÄjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundÄsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dÄl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų, todÄl teismas, įvertinÄs byloje esanÄius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisÄs aktų reikalavimus.
Be to, įvertinus byloje esanÄiÄ pareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijÄ (37-54 b. l.), nenustatyta, kad nagrinÄjamu atveju bÅ«tent dÄl kalinimo sÄ lygų bÅ«tų pablogÄjusi pareiÅ¡kÄjo sveikata. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmÄ ir intensyvumÄ , atsižvelgÄs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., LVAT 2014-08-25 nutartimi byloje Nr. A-575-835/2014 už 367 dienas priteisÄ 8600 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, LVAT 2014-10-22 nutartimi byloje Nr. A-858-746/2014 už 400 dienų priteisÄ 8500 Lt, LVAT 2014-10-30 nutartimi byloje Nr. A-575-1594/2014 už 539 dienas priteisÄ 8700 Lt, LVAT 2014-11-25 nutartimi byloje Nr. A-575-2045/2014 už 396 dienas priteisÄ 4900 Lt, LVAT 2014-12-01 nutartimi byloje Nr. A-442-1560/2014 už 358 dienas priteisÄ 6000 Lt, LVAT 2015-01-07 nutartimi byloje Nr. A-45-442/2015 už 221 dienÄ priteisÄ 1400 Eur) bei valstybÄs ekonomines darbo užmokesÄio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mÄnesinÄs algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybÄs skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjo patirta dvasinÄ skriauda nÄra tokia didelÄ, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kÄjo nurodyta suma, o dÄl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kÄjo patirtoms neigiamoms pasekmÄms adekvati priteistina suma yra 800 Eur.
TodÄl pareiÅ¡kÄjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių TI, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo A. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui A. G. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 800,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priÄmusį teismÄ .
TeisÄja                                                                              JarÅ«nÄ SedalienÄ