2023-07-19 Nr. CB-6127-2-55-3-01685-2017-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3382

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01685-2017-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. liepos 11 d. paduotu ieškovo Z. V. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. ir 2023 m. gegužės 30 d. nutarčių peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas Z. V. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. ir 2023 m. gegužės 30 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pradinio ieškovo „Ellora 4522899 Ltd.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“ dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė CPK 260 straipsnį, neatskleisdami bylos esmės. Ieškovo nuomone, teismai, nesiaiškino bylos esmės, nesidomėjo ieškinio reikalavimą pagrindžiančiomis aplinkybėmis, nevertino pateiktų įrodymų visumos, nei jų turinio, o pasisakė tik dėl atskirų byloje esančių įrodymų įrodomosios reikšmės. Anot ieškovo, teismai tai padarė ne tik gerai nesusipažinę su jų turiniu, bet ir ydingai aiškindami jų įrodomąją reikšmę, ignoruodami ieškovo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus ir jų nevertindami, taip pat neatsižvelgdami į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi konstatuotas šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir privalomus nurodymus pirmosios instancijos teismui. Ieškovo teigimu, teismai ignoravo ir tai, kad neteisėtas atsakovės valdymas, kurio neteisėtumas nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, tęsiamas vis naujų suklastotų dokumentų panaudojimu.

Taip pat ieškovas nurodo, kad teismai nesivadovavo įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis bylose, kuriose dalyvavo tie patys dalyviai ir kuriose buvo nagrinėjami ginčo dalykai, kurie, kaip ir šios bylos ginčo dalykai, yra sudėtinės ginčo dėl UAB „Skome“ valdymo dalys. Teismai iš esmės nepasisakė dėl suklastotų 2013 m. rugpjūčio 23 d. ginčo sandorio dokumentų kopijų ir neapklausė advokato A. Aničo, kuris pagal liudytojų parodymus, sudarė šį ginčo sandorį ir kurį apklausti nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi.

Be kita ko, ieškovo teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo teisėja D. Kačinskienė nenusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, nors jau buvo nagrinėjusi šią bylą dėl jos sustabdymo dėl ikiteisminio tyrimo Nr.10-9-00139-12 ir 2020 m. vasario 25 d. nutartimi buvo palikusi galioti šį sustabdymą, kurį panaikino kasacinis teismas.

Taip pat ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad bylos ginčo sutartys yra suklastotos dokumentų kopijos, atsakovas nepateikė originalių dokumentų, kurių pagrindu įvykdė ieškovo akcijų perregistravimus UAB „Skome“ akcininkų registre. Pažeisdami CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teismai rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais ir argumentais, nepagrįstais jokiais įrodymais ir prieštaraujančiais byloje surinktiems įrodymams, ignoravo ieškovo pateiktus įrodymus ir argumentus, sprendimuose nenurodė motyvų, kodėl nebuvo vadovautasi ieškovo įrodymais ir argumentais, kuriais buvo įrodinėjamos kitokios aplinkybės, negu įrodinėjo atsakovės.

Ieškovo teigimu, teismai ignoravo ne tik bylos įrodymus, patvirtinančius ginčo sutarčių kopijų suklastojimo faktus, bet ir pasirėmė šių dokumentų suklastotomis kopijomis, ignoruodami aplinkybę, kad tokių originalių dokumentų su originaliais S. G. Port-Luis parašais iš principo negalėjo būti, nes ant jų visų (kopijų) esantys jos identiški parašai padirbti elektroninio montažo būdu. Ieškovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, pažeidė CPK 176–177, 185 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminę įrodymų vertinimo klaidą – nenustatė akivaizdžių sąsajų tarp suklastotų dokumentų ir UAB „Skome“ direktoriaus J. Matonio (atsakovo) veiksmų atimant iš akcininkų pirmumo teisę įsigyti išleistą 65% dydžio UAB „Skome“ akcijų emisiją, suklastotų dokumentų kopijų pagrindu išregistruojant ieškovą iš atsakovo akcininkų registro ir kt.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo sumokėjimo atidėjimo nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė