2022-07-14 Nr. AB-19057-4-52-3-00305-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-3346-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00305-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui K. V., jo atstovui advokatui R. S.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M. B.,

vertėjams J. B. ir S. A.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. V. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. V. (toliau – ir užsienietis), gimusio (duomenys neskelbtini), alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo. Teikime nurodė, kad užsienietis 2021 m. lapkričio 22 d. ne per VSAT ir Muitinės kontrolės punktus, tyčia su grupe kitų užsienio šalies piliečių, neteisėtai pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso) 291 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi užsieniečiui buvo paskirtas suėmimas iki 2022 m. vasario 24 d.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. vasario 23 d. nutartimi užsieniečiui paskyrė suėmimą iki 2022 m. gegužės 21 d.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus prokuratūros 6-ojo skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutarimu užsieniečiui pakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant užsienietį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos: Užsieniečių registracijos centro, esančio adresu Vilniaus g. 100, Pabradės m. Galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje nepriimtas.

5. Užsienietis 2022 m. vasario 23 d. pateikė prašymą savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau tol, kol nėra galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje, grąžinimo procedūra buvo sustabdyta.

6. Užsienietis 2022 m. balandžio 19 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Sprendimas prieglobsčio byloje nepriimtas, užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.

7. VSAT nurodė, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, tačiau Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimas. Egzistuoja sulaikymo pagrindai, kadangi nėra iki šiol išspręstas klausimas dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas kiekvieną atvejį individualiai, gali atlikti daugiau nei vieną apklausą, priklausomai nuo bylos aplinkybės.

8. VSAT vertinimu, užsienietis gali pasislėpti, jo asmenybė ir pilietybė nenustatytos, jis nepateikęs jokio asmens dokumento, neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsienietis gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus, tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje.

II. 9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu tenkino VSAT teikimą ir nusprendė pratęsti asmeniui, kuris VSAT pareigūnams prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 (trims) mėnesiams, t. y. šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 21 d. iki 2022 rugpjūčio 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

10. Teismas visų pirma nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimu užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. gegužės 21 d. Minėtas procesinis sprendimas apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad užsienietis yra pateikęs prieglobsčio prašymą, tačiau galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl asmens prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dar nepriimtas.

11. Remiantis teikimo medžiaga, teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, kitų asmenų grupėje, neturėdamas jokių asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas. Teismas akcentavo, kad užsieniečio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, galutinis sprendimas nepriimtas, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – Užsieniečių registracijos centro.

12. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, su Lietuvos Respublika nesaistomas šeimyniniais, socialiniais ir / ar ekonominiais ryšiais, Lietuvos Respublikoje neturi oficialių lėšų, pragyvenimo šaltinio. Užsienietis pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į savo kilmės valstybę, tačiau, kol nepriimtas galutinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje, grąžinimo procedūra sustabdyta.

13. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad, nepratęsiant prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino, būtų sunku pasiekti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytus tikslus – operatyviai ir tinkamai išspręsti prieglobsčio prašytojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo atvykimo aplinkybes, teismas nurodė, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms grąžinti jį į kilmės šalį. Teikimą nagrinėjantis teismas pažymėjo ir tai, kad duomenų, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai teismui pateiktoje medžiagoje nėra, tačiau aptartos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo pagrindas (duomenys neskelbtini) piliečiu K. V. prisistačiusiam asmeniui nėra išnykęs ar pasikeitęs.

III. 14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įpareigoti Migracijos departamentą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją neribojant jo judėjimo laisvės, spręsti klausimą dėl jo įleidimo į Lietuvos Respubliką ir pareiškėjo pažeidžiamumą. Atsižvelgiant į sprendžiamą klausimą dėl pareiškėjo pripažinimo, prašo pripažinti bylą nevieša.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalį jei dėl užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Minėta nuostata taikoma asmenis, kurie nėra prieglobsčio prašytojai.

16. Pareiškėjas yra pateikęs prieglobsčio prašymą, turi prieglobsčio prašytojo statusą. Teigia, kad, remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalimi, Migracijos departamentas įpareigojamas priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo įleidimo į Lietuvos Respubliką, spręsti jo apgyvendinimo klausimą.

17. Įstatymo1408 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, jog būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nėra nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių sudarančių sąlygas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tolesnis laisvės ribojimo – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, neobjektyvus ir neproporcingas.

18. Užsienietis akcentuoja, kad pateikė savo turimas asmens dokumentų kopijas kartu su prieglobsčio prašymu (pridedami užsieniečio apklausą atlikusiam pareigūnui teikti dokumentai). Užsienietis apklausoje pateikė prieglobsčio prašymo priežastis ir jas patvirtinančius dokumentus. Taip pat užsienietis yra nukentėjęs nuo seksualinio smurto. Atsižvelgiant į apklausoje pateiktą informaciją, Migracijos departamentas įpareigotinas spręsti klausimą dėl pažeidžiamumo statuso suteikimo. Vadovaujantis Įstatymo 67 straipsnio 5 dalimi, įgyvendinant šio Įstatymo nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Užsieniečio laisvė ribojama neproporcingai, patiria papildomų psichologiniu problemų, susijusių su gyvenimo centre rutina, nežinomybe, susijusia su nesprendžiamu teisinio statuso klausimu.

19. Užsienietis teikia įrodymus, prieglobsčio prašymą nagrinėjančių institucijų neklaidina, pasišalinti iš Centro nebando, vidaus tvarkos nepažeidžia. Užsieniečio vertinimu, nėra priežasčių teigti, kad jis galėtų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis aiškiai supranta tokių veiksmų pasekmes jos prieglobsčio bylos tolesniam nagrinėjimui ir jos laisvės tolesniam ribojimui ir to nesiekia. Nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad užsienietis piktybiškai nebendradarbiauja tiriant jo prieglobsčio prašymą. Vien tai, kad jo prieglobsčio prašymas iki šiol nėra išnagrinėtas neleidžia spręsti, kad užsienietis nebendradarbiauja prieglobsčio byloje. Nevykdomas įstatymo numatytas laisvės ribojimo tikslas – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties iki šiol nebuvo sprendžiamas ir įgyvendinamas. Tik 2022 m. balandžio 19 d. priimtas užsieniečio prieglobsčio prašymas, o jo laisvė ribojama jau 11 mėnesių. Tolesnis jos ribojimas negali būti laikomas pagrįstu ir proporcingu atsižvelgiant į tai, kad sprendimas prieglobsčio byloje iki šiol nepriimtas ne dėl užsieniečio kaltės.

20. Užsieniečio teigimu, nėra priežasties manyti, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimas bus pabaigtas artimiausiu metu, o vien neteisėtas patekimas į Lietuvos Respubliką negali suponuoti išvados, jog užsienietis nebendradarbiauja, dėl jo asmens tapatybės ginčo nekyla, o klausimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo apklausos metu pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas. Nesant pagrindo prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Pažymi, kad Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.

21. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

22. VSAT teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdamas teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tai yra galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos, suteikiančios jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, tuo pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas, teigdamas, kad asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus prarado vykimo į Lietuvos Respubliką metu, Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto su grupe asmenų neleistinoje vietoje, kirtimo vietos asmenys nurodyti negalėjo; užsienietis su kitais bendrininkais buvo laikinai sulaikytas 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įtariamas dėl nusikalstamos veikos, kurios požymiai numatyti Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje; 2021 m. lapkričio 24 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. vasario 24 d.; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus prokuratūros 6-ojo skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutarimu užsieniečiui pakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant užsienietį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos: Užsieniečių registracijos centro, esančio adresu Vilniaus g. 100, Pabradės m. Galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje nepriimtas) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas.

23. Pažymi, kad užsienietis buvo pristatytas į VSAT Užsieniečių registracijos centrą bei pateikė prašymą leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas užsienietis neturėjo kelionės dokumento, buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas dėl readmisijos paraiškos perdavimo atsakingai (duomenys neskelbtini) institucijai. 2022 m. balandžio mėnesį užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

24. Teigia, kad minėto užsieniečio atžvilgiu Migracijos Departamentas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, tai yra papildomas poreikis dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, yra išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti, nėra.

25. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti bei įvykdyti sprendimus užsieniečio atžvilgiu. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymo priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp užsieniečio judėjimo laisvės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Šengeno erdvės integralumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas, kuriuo, tenkinus Centro teikimą, užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymo priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 (trims) mėnesiams, t. y. šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 21 d. iki 2022 rugpjūčio 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

27. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 19 d. užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka, galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas. Taigi, užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo teisinė padėtis nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nėra pasikeitusi.

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo 1407 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymo X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

29. Įstatymo 14017 straipsnio 1 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

30. Taikant Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, užsieniečiams gali būti taikomos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės, iš jų – ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.), kuri gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 14019 str. 2 d.).

31. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog nepateikta pagrįstų duomenų, kad užsienietis nebendradarbiauja su Tarnyba ir Migracijos departamentu, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, užsienietis apeliacinės instancijos teismui pateikė asmens paso, gimimo liudijimo kopijas, byloje nenustatytas užsieniečio mėginimo pasislėpti faktorius (objektyviai egzistuojančio pasislėpimo pavojaus nėra), užsienietis Lietuvos Respublikoje yra nuo 2021 m. lapkričio 23 d., t. y. beveik 8 mėnesius, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju užsieniečiui gali būti taikoma Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo suformuluotus reikalavimus (įpareigoti Migracijos departamentą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją neribojant jo judėjimo laisvės, spręsti klausimą dėl jo įleidimo į Lietuvos Respubliką ir pareiškėjo pažeidžiamumą), akcentuoja, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

34. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis apeliaciniame skunde nurodė naujus reikalavimus ir Migracijos departamentas nėra nagrinėjamo administracinio ginčo šalis, užsieniečio prašymai įpareigoti Migracijos departamentą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją neribojant jo judėjimo laisvės, spręsti klausimą dėl jo įleidimo į Lietuvos Respubliką ir pareiškėjo pažeidžiamumo, nėra sprendžiami. Užsieniečiui ir jo atstovui advokatui paaiškinama teisė dėl minėtų klausimų išsprendimo kreiptis į Migracijos departamentą.

35. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio K. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Užsieniečiui K. V. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugpjūčio 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Ričardas Piličiauskas